Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Šiukštos (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo

E. K. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. 80 MGL dydžio (10400 litų) bauda. E. K. nustatytas terminas paskirtą baudą sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. Z. nuteistas pagal BK 199² str. 1 d. 250 MGL dydžio (32500 litų) bauda. Į bausmę įskaičius laikino sulaikymo laiką nuo 2011 m. sausio 5 d. iki 2011 m. sausio 7 d., paskirta bauda sumažinta 4 MGL dydžio (520 litų) suma. P. Z. nustatytas terminas paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 str. 2 d., konfiskuoti 5000 pakelių cigarečių ,,Minsk capital“. Vadovaujantis BK 72 str. 5 d., iš nuteistojo E. K. nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 4390 Lt.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. nuteistas už tai, kad, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, 2011 m. sausio 5 d., 18.00 val., garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), pasikėsino iš P. Z. už nenustatytą pinigų sumą įgyti akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Minsk capital“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 40 911 litų, iš kurių 3 000 pakelių jis susikrovė į lengvojo automobilio „Opel Astra“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), bagažinę, o 2 000 pakelių nespėjo sukrauti, kadangi buvo sulaikytas, tokiu būdu, nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

P. Z. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 20 pakelių cigarečių, nenustatytu laiku iš nenustatytų asmenų įgijo akcizais apmokestinamas prekes – 5 000 pakelių cigarečių „Minsk capital“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 40 911 litų, kurias laikė garaže, esančiame Vilniuje, Rugių g. 7B, iki 2011 m. sausio 5 d., maždaug 18.00 val., kai jas pasikėsino už nenustatytą pinigų sumą realizuoti - parduoti E. K..

Nuteistasis E. K. atsikirtimuose į prokuroro apeliacinį skundą nurodo, kad su šiuo skundu nesutinka, o skundžiamas teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo faktiškai pradeda disponuoti (turėti žinioje) perduotu daiktu. Prokuroro nuomone, vien tas faktas, kad E. K. cigaretes jau krovėsi į automobilį, rodo, kad sandoris buvo įvykęs, t. y. kad jis cigaretes įgijo ir jomis disponavo. Skunde nurodoma ir tai, kad teismas būtų buvęs teisus tik tuo atveju, jeigu BK 199² str. 1 d. dispozicijoje būtų numatyta atsakomybė už akcizais apmokestinamų prekių krovimą į automobilio bagažinę. Tačiau ta aplinkybė, kad E. K. nespėjo visų cigarečių susikrauti į automobilio bagažinę, negali būti laikoma pasikėsinimu jas įgyti. Prokuroro apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, nelogiški ir prieštaraujantys teisės teorijai bei praktikai. BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Šio BK straipsnio komentare sakoma, kad pasikėsinimas laikomas baigtu, kai kaltininkas mano, kad padarė viską, kas buvo numatyta ir būtina siekiant nusikalstamų padarinių. Tačiau veika nebaigiama arba neatsiranda padarinių dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, pvz., sulaikomas pareigūnų nusikaltimo vietoje, kaip buvo ir šioje byloje. Nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas turtą įgyja, užvaldo ir turi galimybę juo disponuoti, t. y. laikinai arba visiškai atiduoti ar perduoti turtą kitam asmeniui, turėti savo žinioje, valdyti ir tvarkyti tą turtą savo nuožiūra. Jis (E. K.) nei vieno iš šių veiksmų atlikti negalėjo, nes jis ir P. Z. buvo pareigūnų sekami, garažas turėjo tik vieną, pareigūnų kontroliuojamą išėjimą. Jam nespėjus dėžių su cigaretėmis sukrauti į automobilį, jie buvo sulaikyti. Tai reiškia, kad buvo ne baigtas nusikaltimas, o tik pasikėsinimas jį padaryti. Atkreiptinas dėmesys ir į kaltinamąjį aktą, kuriame nurodyta, kad jis 3000 pakelių cigarečių susikrovė į automobilio bagažinę, o 2000 pakelių nespėjo susikrauti, kadangi buvo sulaikytas. Dėl šių aplinkybių teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jo (E. K.) tiesiogiai pradėtas daryti nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Prokuroro apeliacinis skundas nenuoseklus ir dviprasmiškas. Kaltinamajame akte nurodoma, kad cigarečių jis į automobilio bagažinę nespėjo susikrauti, nes buvo sulaikytas, o skunde nurodoma, kad nusikaltimo baigtinumas sietinas su galimybe prekėmis disponuoti. Jo nuomone, nusikaltimas būtų baigtas, jeigu jis cigaretes būtų susikrovęs į automobilį ir, nesekamas muitinės pareigūnų, būtų turėjęs galimybę išvažiuoti iš garažo. Skirdamas jam bausmę teismas atsižvelgė į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, nenustatė jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jis anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba ir yra gerai charakterizuojamas, augina dvi nepilnametes dukras, o jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Jo uždarbis mažas, turtinė padėtis sunki ir tai buvo nusikaltimo padarymo priežastis. Teismas į visa tai atsižvelgė ir pagrįstai jam paskyrė baudą, kurios dydis mažesnis už BK 47 str. 3 d. 4 p. numatyto baudos dydžio vidurkį. Netenkinant prokuroro apeliacinio skundo, griežtinti jam paskirtą bausmę nebūtų pagrindo. Todėl jis prašo prokuroro apeliacinio skundo netenkinti.

Teismo posėdyje prokuroras prašo Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro apeliacinį skundą patenkinti. Nuteistasis P. Z. prokuroro apeliacinį skundą irgi prašo patenkinti. Nuteistųjų P. Z. ir E. K. gynėjai prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Nuosprendis keičiamas dėl jame išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių, netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 1 p., 2 p., 3 p.).

Kad nuteistieji E. K. ir P. Z. neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, patvirtina visuma teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų: pačių nuteistųjų E. K. ir P. Z., liudytojų A. D. ir E. L. parodymai, įvykio vietos apžiūros, daiktų ir dokumentų pateikimų ir jų apžiūrų protokolai, telefoninių pokalbių ir SMS pranešimų išklotinės, taip pat muitinės specialisto išvada. Ši išvada patvirtina, kad cigarečių, kuriomis neteisėtai disponavo nuteistieji, vertė yra 40911 Lt, t. y. viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teisiamajame posėdyje abu nuteistieji E. K. ir P. Z. savo kaltę pripažino pilnai. Jų parodymais buvo nustatyta, kad P. Z. buvo pažįstamas su asmeniu (nurodo tik jo vardą), galinčiu gauti kontrabandinių cigarečių. Maždaug prieš mėnesį iki kaltinime nurodyto įvykio P. Z. susipažino su E. K., kuris jo paklausė, ar jis gali gauti cigarečių ir jam. Abu nuteistieji pripažino, jos suprato, kad cigaretės bus nepaženklintos LR Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis ir kad disponavimas tokiomis prekėmis yra neteisėtas. Jie parodė, kad dėl cigarečių pirkimo-pardavimo tarpusavyje tarėsi susirašinėdami SMS žinutėmis, E. K. parodė, kad iš pradžių ketino iš P. Z. pirkti 6 dėžes, tačiau po to sutiko su jo siūlymu pirkti 10 dėžių, t. y. 5000 pakelių cigarečių. P. Z. parodė, kad su nenustatytu šioje byloje asmeniu, iš kurio gavo 10 dėžių cigarečių ,,Minsk capital“, būtų atsiskaitęs jas pardavęs E. K.. Tuo tarpu E. K. parodė, kad buvo susitaręs su P. Z. mokėti jam už cigarečių bloką po 29 Lt, tačiau pinigus būtų jam sumokėjęs tik tada, kais tas cigaretes būtų perpardavęs brangesne kaina. Pagal susitarimą E. K. kaltinime nurodytu laiku atvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio P. Z. tėvų garažo. Ne tik pačių nuteistųjų, bet ir muitinės pareigūnų A. D. bei E. L. parodymais nustatyta, kad prie nurodyto garažo E. K. atvyko automobiliu ,,Opel Astra“. Netrukus automobiliu ,,Volvo S80“ ten atvyko P. Z.. Pirmasis į garažą įvažiavo P. Z., automobiliu atvežęs 3 dėžes cigarečių ,,Minsk capital“, dar 7 dėžes tokių cigarečių šis nuteistasis į garažą buvo atvežęs ir ten jas laikė jau anksčiau. Cigaretes garaže iškrovus ir automobilį išvarius į kiemą, į garažą automobiliu ,,Opel Astra“ įvažiavo E. K.. Nuteistieji dviese užsidarė garaže ir krovė cigaretes į E. K. automobilį. Po keleto minučių garažą atidarė muitinės pareigūnai ir abu nuteistuosius sulaikė. Tuo metu į E. K. automobilio bagažinę jau buvo sukrauta 3000 pakelių cigarečių, o dėžės su dar 2000 pakelių rastos sudėtos šalia, nuteistieji neneigia, kad jas jie irgi būtų sukrovę į E. K. automobilį. Visas šias aplinkybes patvirtina ir kiti teisme išnagrinėti ir nuosprendyje išdėstyti bei aptarti įrodymai. Taigi faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės šioje byloje aiškios ir jos jokių abejonių nekelia. Nuosprendžio apeliacine tvarka neapskundę nuteistieji šių aplinkybių neginčija.

Iš bylos matosi, kad ji buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje E. K. ir P. Z. kaltinant pagal BK 199² str. 1 d. E. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 5000 pakelių cigarečių neteisėtai įgijo, o P. Z. tuo, kad tas cigaretes neteisėtai įgijo, laikė ir jas realizavo E. K.. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadą, kad E. K. nusikalstama veika įgyjant cigaretes ir P. Z. veika šias cigaretes realizuojant nebuvo pabaigtos dėl nuo kaltinamųjų valios nepriklausančių aplinkybių ir nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kadangi P. Z. buvo pripažintas kaltu ir dėl neteisėto cigarečių įgijimo bei laikymo, jo nusikalstamą veiką teismas kvalifikavo pagal BK 199² str. 1 d., o nuosprendžio nustatomojoje dalyje buvo nurodyta, kad jis pasikėsino cigaretes tik realizuoti. Tuo tarpu E. K. nusikalstamą veiką teismas perkvalifikavo iš BK 199² str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka būtent su šia nuosprendžio dalimi, nurodo, kad teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių ir kad E. K. veika įgyjant cigaretes, o P. Z. veika jas realizuojant turėjo būti pripažintos baigtomis nusikalstamomis veikomis. Kolegijos nuomone, šioje dalyje prokuroro apeliacinis skundas yra pagrįstas.

Skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad kaltinamiesiems garaže kraunant cigaretes į E. K. automobilį, jie buvo sulaikyti Muitinės kriminalinės policijos pareigūnų. Realizavimas – tai daikto perdavimas kito asmens disponavimui – perdavimas, iškeitimas ar kitoks perleidimas. Realizavimo baigtumas sietinas su momentu, kai kitas asmuo faktiškai pradeda disponuoti (turėti savo žinioje) perduotu daiktu. Teismo nuomone, E. K. realiai neturėjo galimybės cigaretėmis disponuoti pagal savo valią, nes kraunant jas garaže į automobilį buvo sulaikytas pareigūnų. Todėl teismas padarė išvadą, kad E. K. tiesiogiai pradėtas daryti nusikaltimas nebuvo pabaigtas dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (BK 22 str. 1 d.). Atitinkamai buvo padaryta išvada, kad P. Z. tik pasikėsino cigaretes realizuoti. Tuo tarpu iš nuteistojo E. K. atsikirtimų į prokuroro apeliacinį skundą matosi, kad nuteistasis nurodo dar ir kitas, jo nuomone, teismo išvadų pagrįstumą patvirtinančias aplinkybes. Atsikirtimuose į skundą nuteistasis nurodo, kad ir kaltinamajame akte aprašant jo nusikalstamą veiką buvo nurodyta, kad jis į automobilio bagažinę susikrovė tik 3000 pakelių cigarečių, o 2000 pakelių nesuspėjo susikrauti, nes buvo sulaikytas. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas turtą įgyja, užvaldo ir turi galimybę juo disponuoti, tuo tarpu kai veika nebaigiama arba neatsiranda padarinių dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, tai laikoma pasikėsinimu. Nuteistasis atkreipia dėmesį dar į tai, kad jį ir P. Z. muitinės pareigūnai sekė ir kontroliavo išėjimą iš garažo. Jo nuomone, jo padarytas nusikaltimas būtų baigtas tik tuo atveju, jeigu jis būtų cigaretes susikrovęs į automobilį ir, nesekamas pareigūnų, būtų galėjęs automobiliu su tomis cigaretėmis išvažiuoti iš garažo.

Išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, o nuteistojo E. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą dėstomi argumentai taip pat yra nepagrįsti.

BK 22 str. 1 d. nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Ir pagal baudžiamosios teisės teoriją, ir pagal galiojančią teisminę praktiką nusikalstama veika laikoma baigta, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme aprašytą veiką, o kai kuriais atvejais – kai kyla ir įstatyme numatyti tos veikos padariniai. Veika vertinama kaip pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką keliais atvejais. Vienas iš tokių atvejų yra tada, kai padaryta ne visa ar ne visos veikos, nustatytos BK straipsnio dispozicijoje, esant formaliajai ar materialiajai nusikaltimo sudėčiai. Taip pat tada, kai yra padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau nekilo įstatyme numatytų padarinių, esant materialiajai nusikaltimo sudėčiai. Pasikėsinimu vertinama ir padaryta veika, numatyta BK straipsnio dispozicijoje, tačiau ji buvo daroma kontroliuojant teisėsaugos institucijoms. Kolegijos nuomone, šioje byloje nei vienos iš paminėtų aplinkybių nebuvo nustatyta.

Pirmiausia kolegija atmeta nuteistojo E. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą dėstomus argumentus apie tai, kad nuteistieji buvo sekami muitinės pareigūnų. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnai nuteistuosius sekė, o iš muitinės pareigūnų liudytojų parodymų matosi, kad pareigūnai tik patikrino turimą operatyvinę informaciją apie garaže galimai laikomas kontrabandines cigaretes. Kontroliuojant teisėsaugos institucijoms veika laikoma daroma tada, kai ji padaryta veikiant pagal nustatyta tvarka patvirtintą nusikalstamos veikos imitavimo modelį (NVIM). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismine praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos 2002 m. spalio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-562/2002), nusikalstama veika, padaryta ir išaiškinta veikiant pagal NVIM, kvalifikuojama ne kaip baigtas nusikaltimas, o kaip pasikėsinimas daryti nusikalstamą veiką, nes šia veika nepadaroma esminė žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, kadangi kaltininkas, nors ir atlieka viską, ką, jo nuomone, turi atlikti, nusikalstamos veikos nebaigia dėl nuo jo valios nepriklausomų aplinkybių. Šioje byloje nusikalstama veika buvo padaryta ir išaiškinta ne pagal NVIM. Nuteistieji patys iš anksto susitarė padaryti nusikalstamą veiką ir ją padarė patys ir nekontroliuojami jokių teisėsaugos institucijų, o tai, kad muitinės pareigūnai sulaikė juos nusikaltimo vietoje, irgi nereiškia, kad pareigūnai tą nusikalstamą veiką kontroliavo. Todėl vertinti neteisėtą cigarečių realizavimą ir jų įgijimą pasikėsinimu padaryti nusikalstamą veiką dėl šios aplinkybės nėra jokio pagrindo.

Nuteistojo E. K. atsikirtimuose į apeliacinį skundą be pagrindo nusikaltimo baigtumą bandoma sieti ir su kažkokiais nusikalstamos veikos padariniais, nes pavojingi padariniai yra materialiųjų nusikalstamų veikų sudėčių požymis. Pagal BK 199² str. 1 d. atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Į šio baudžiamojo įstatymo dispoziciją jokie pavojingi padariniai neįtraukti, baudžiamoji atsakomybė su kilusiais padariniais nesiejama, todėl ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji. Nors skundžiamame nuosprendyje teismas E. K. ir P. Z. nusikalstamų veikų baigtumo momento su kokiais nors konkrečiais tų veikų padariniais tiesiogiai nesusiejo, iš jau paminėtų nuosprendžio motyvų vis dėlto matosi, kad tas momentas buvo susietas su E. K. galėjimu ar negalėjimu įgytomis cigaretėmis toliau disponuoti pagal savo valią. Tokie teismo motyvai irgi nepagrįsti.

Iš to, kas išdėstyta skundžiamame nuosprendyje, matosi, kad nuteistųjų veikos buvo įvertintos tik kaip pasikėsinimas neteisėtai įgyti ir realizuoti cigaretes dėl to, kad nuteistieji buvo sulaikyti jiems dar nespėjus sukrauti visų cigarečių į E. K. automobilį, ir dėl to, kad, kaip jau buvo paminėta, E. K., teismo nuomone, faktiškai dar nebuvo pradėjęs ir netgi neturėjo galimybės disponuoti tomis cigaretėmis pagal savo valią. Tokios teismo išvados neatitinka šios bylos aplinkybių. Kaltinamajame akte aprašant kaltinamųjų nusikalstamas veikas iš tikrųjų nurodyta, kad E. K. 3000 pakelių cigarečių susikrovė į automobilio bagažinę, o likusių 2000 pakelių susikrauti nespėjo, kadangi buvo sulaikytas. Tačiau kaltinamajame akte taip pat nurodyta, kad šis nuteistasis įgijo, o P. Z. jam realizavo visus 5000 pakelių cigarečių. Kolegijos nuomone, ikiteisminio tyrimo metu nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo įvertintos ir kvalifikuotos teisingai ir tokia išvada daroma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į tai, kad nusikalstamų veikų baigtumo momentą teismas be pagrindo susiejo būtent su visų cigarečių sukrovimu į E. K. automobilio bagažinę. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimu laikomi įvairūs veiksmai, kuriais asmuo, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką gauna akcizais apmokestinamas prekes. Įgijimu laikomas tokių prekių pirkimas, gavimas veltui, gavimas už skolą, mainais į kitas prekes ir pan. Tokių prekių realizavimu irgi laikomas bet koks jų atlygintinis ar neatlygintinis perdavimas kitam asmeniui. Dėl tokių veiksmų kitas asmuo tampa akcizais apmokestinamų prekių, kurios realizuotos nesilaikant teisės aktais nustatytos tvarkos, įgijėju. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma apie tai, kad nuteistieji dėl 10 dėžių (5000 pakelių) cigarečių neteisėto įgijimo-realizavimo buvo susitarę iš anksto. Nuteistasis E. K. teisme pats parodė, kad ne tik krovė į savo automobilį cigarete garaže, bet ir padėjo P. Z. dalį dėžių su cigaretėmis iškrauti iš P. Z. automobilio ,,Volvo“. Visos cigaretės buvo sudėtos garaže, nuteistieji jau buvo sutarę, kad E. K. perka visas 10 cigarečių dėžių (pagal susitarimą, už jas būtų sumokėjęs cigaretes perpardavęs) ir tada tos cigaretės buvo kraunamos į E. K. automobilį. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma apie tai, kad neįgijęs cigarečių E. K. nebūtų galėjęs jų krauti į savo automobilį, todėl kolegija irgi daro išvadą, kad kraunant cigaretes į E. K. automobilį ,,Opel Astra“, E. K. visas cigaretes jau buvo neteisėtai įgijęs, o P. Z. jas jau buvo realizavęs E. K.. Jau buvo nurodyta apie tai, kad BK 199² str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali. Esant formaliajai nusikalstamos veikos sudėčiai nusikalstamos veikos baigtumui pakanka padaryti BK straipsnio dispozicijoje aprašytą veiką. Akcizais apmokestinamų prekių įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, naudojimas ar realizavimas pažeidžiant nustatytą tvarką laikomas baigtu šių veiksmų atlikimo momentu. Įgijimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas realiai ima nurodytomis prekėmis disponuoti, tačiau šis momentas siejamas ne su kaltininko galėjimu toliau disponuoti tomis prekėmis jas neteisėtai laikant, gabenant arba dar kartą realizuojant, o būtent su prekių perdavimu kaltininkui. Kolegijos nuomone, visuma šioje byloje išnagrinėtų įrodymų patvirtina, kad dar iki nuteistųjų sulaikymo garaže nuteistasis P. Z. visus 5000 cigarečių pakelių jau buvo neteisėtai realizavęs E. K., o nuteistasis E. K., nors ir nespėjęs susikrauti visų cigarečių į savo automobilį, visas šias cigaretes jau buvo įgijęs.

Dėl visumos jau aptartų aplinkybių kolegija konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje išdėstytos teismo išvados apie E. K. ir P. Z. nusikalstamų veikų nutrūkimą pasikėsinimo stadijoje neatitinka bylos aplinkybių, o dėl to teismas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 22 str. 1 d.) kvalifikuojant nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką. Šioje dalyje nuosprendis keičiamas ir nuteistojo E. K. nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. į BK 199² str. 1 d. Prokuroro apeliacinio skundo dalis dėl nuosprendžio aprašomosios dalies pakeitimo taip pat pagrįsta. Nuteistojo P. Z. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 199² str. 1 d., tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomoji dalis keičiama joje nurodant, kad P. Z. cigaretes pažeisdamas nustatytą tvarką realizavo E. K.. Kolegijos nuomone, šiuo atveju, keičiant nuosprendžio aprašomąją dalį joje taip pat būtina nurodyti ir tai, kad nuteistasis E. K. cigaretes pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo.

Tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytą prašymą skirti nuteistajam griežtesnę bausmę (120 MGL dydžio baudą) kolegija tenkina iš dalies. BK 54 str. 2 d. 4 p. nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia ir į nusikalstamos veikos stadiją. Ji yra viena iš tų aplinkybių, į kurias, vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriant bausmę atsižvelgti yra privaloma. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad nustatydamas nuteistajam E. K. skiriamos baudos dydį, teismas, be kitų aplinkybių, kaip tik ir atsižvelgė į tai, kad šio nuteistojo nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Akivaizdu, kad šiuo atveju neteisingas nusikalstamos veikos kvalifikavimas nulėmė ir neteisingos bausmės paskyrimą, todėl E. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuojant iš BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. į BK 199² str. 1 d., nuosprendis turi būti keičiamas ir dėl šiam nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės. Skiriant bausmę pagal BK 199² str. 1 d. E. K. kolegija vadovaujasi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, o taip pat ir skundžiamame nuosprendyje jau išdėstytais bausmės skyrimo motyvais. Teismas nenustatė jokių E. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad E. K. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė ir į kitas BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes, taip pat į duomenis, apibūdinančius kaltininko asmenybę. Iš bylos matosi, kad E. K. anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, gerai charakterizuojamas ir augina du nepilnamečius vaikus. Nors E. K. nusikalstama veika iš pasikėsinimo perkvalifikuojama kaip baigtas nusikaltimas, kolegijos nuomone, šio nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, įvertinant dar ir tai, kad nuteistasis buvo sulaikytas nusikaltimo vietoje, iš esmės nesikeičia. Įvertinusi šias aplinkybes pagal BK 199² str. 1 d. kolegija skiria E. K. tokios pačios rūšies bausmę, o skiriamos baudos dydį nustato didesnį negu nustatė pirmosios instancijos teismas, tačiau mažesnę už tą, kuri prašoma prokuroro apeliaciniame skunde. Įvertinus nuteistojo E. K. turtinę bei šeiminę padėtį ir padidintą skiriamos baudos dydį, taip pat nustatomas ilgesnis baudos savanoriško sumokėjimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti, kad nuteistasis P. Z. akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes) pažeisdamas nustatytą tvarką realizavo E. K., o nuteistasis E. K. šias cigaretes pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo.

Nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 199² str. 1 d. į BK 199² str. 1 d. ir paskirti jam bausmę 100 MGL dydžio (13 000 Lt) baudą. Nustatyti šios baudos savanoriško sumokėjimo terminą – 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.