- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-09
- Bylos Nr.
- e2A-1108-613/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00855-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Žvinklytė, Larisa Šimanskienė, Giedrė Seselskytė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- A. D.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Larisos Šimanskienės ir Danutės Žvinklytės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės A. D. 167,09 Eur skolos, 150,38 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodo, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-017444 (toliau – Sutartis), pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamuosius daiktus (sofą-lovą „Aga“, juodą-10678266139) ir perdavė naudotis ir valdyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 25 mėnesių terminą. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolinga pradinei kreditorei 167,09 Eur. 2020 m. lapkričio 12 d. tarp pradinės kreditorės ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą pagal sutartį. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinis kreditorius, ir pareikalavo įvykdyti prievolę.
3. Atsakovei A. D. procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Kadangi ieškinio suma neviršija dviejų tūkstančių eurų, šalys bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka neprašė, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (CPK 441 straipsnis).
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš atsakovės A. D. 167,09 Eur skola, 15,04 Eur delspinigių, 5 procentai metinių palūkanų už priteistą 182,13 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 136,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“. Kita ieškinio dalis atmesta.
6. Teismas nustatė, kad pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir atsakovė 2019 m. gegužės 24 d. sudarė Sutartį, pagal kurią pradinė kreditorė atsakovei išnuomojo kilnojamuosius daiktus ir perdavė juos naudoti ir valdyti, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį nuomos mokestį ir kitus mokesčius pagal sutartyje nustatytą įmokų grąžinimo grafiką per 25 mėnesių terminą. Atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai neįvykdė, įmokų nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo ir liko skolinga pradiniam kreditoriui 167,09 Eur. Pradinė kreditorė UAB „Be kredito“ ir ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pradinė kreditorė perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovės skolą. 2020 m. lapkričio 16 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, kad pasikeitė pradinis kreditorius, ir pareikalavo įvykdyti prievolę. Duomenų byloje, jog atsakovė su ieškove atsiskaitė, nėra.
7. Teismas konstatavo, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai. Pradinė kreditorė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė tinkamai, tačiau atsakovė savo prisiimtų įsipareigojimų tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, skolos nesumokėjo. Perleidus reikalavimo teisę ieškovei, atsakovė turi šią pareigą įvykdyti ieškovei, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 167,09 Eur skolą tenkintinas.
8. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką, taip pat į tai, kad atsakovė yra vartotoja, kuri dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir panašių aplinkybių turi ribotas galimybes sudarydama Sutartį tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką Sutarties sąlygų turiniui, konstatavo, kad prašomi priteisti 0,5 procentų dydžio delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Vertindamas tai, kad nagrinėjamu atveju buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, teismas orientaciniu dydžiu laikė Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme (toliau – Vartojimo kredito įstatymas) nustatytus netesybų dydžius, delspinigius nagrinėjamoje byloje sumažino iki 15,04 Eur (t. y. 150,38 Eur x 0,05 proc. / 100 proc. x 180 d.). Teismas pažymėjo, kad netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis ir negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita.
9. Kadangi pagal prievolę neatsiskaitęs asmuo privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas, ieškovei iš atsakovės, praleidusios piniginės prievolės įvykdymo terminą, priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu apeliantė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo dalį dėl delspinigių priteisimo ir priteisti apeliantei iš atsakovės 150,38 Eur delspinigių. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovės 17,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė vartojimo kredito įstatymo nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskirai sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Nagrinėjamu atveju pradinė kreditorė ir atsakovė Sutartimi susitarė, kad atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjusi visas įmokas pagal Sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą.
10.2. Sutinka, kad tarp pradinio kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi tikėtina, kad sutarties pagrindu perduotu turtu (baldais sofa-lova „Aga“, juoda-10678266139) atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimu, tačiau tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta Sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos Vartojimo kredito įstatymo normos.
10.3. Pažymėjo, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnis).
10.4. Taip pat pažymėjo, kad pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir nuspręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros.
10.5. Mano, jog teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (įskaitant ir netesybų) nustatymą. Teismas netesybų dydį sumažindamas nuo 150,38 Eur iki 15,04 Eur, t. y. sutartines netesybas sumažindamas dešimt kartų, iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
10.6. Apeliantės nuomone, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi tik vartotojo, kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovas jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus. Neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų.
4.1 Pažymi, jog ieškovės pateiktas delspinigių skaičiavimas neprieštarauja Sutarties bendrųjų sąlygų nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl pagrindo mažinti delspinigius nėra.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
13. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tik iš dalies tenkintas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės delspinigius, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu sumažinti pradinės kreditorės ir atsakovės susitartą delspinigių dydį nuo 0,5 procentų iki 0,05 procentų.
Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo pagrįstumo ir teisėtumo
15. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju nepagrįstai taikė Vartojimo kredito įstatymo nuostatas, nes šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims. Apeliantės nuomone, pradinės kreditorės ir atsakovo sudarytoje Sutartyje nustatytas 0,5 procento delspinigių dydis atitinka Sutarties šalių valią. Be to, teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį, vadovavosi išimtinai tik atsakovės (vartotojos), kaip silpnesniosios sandorio šalies, interesų apsaugos principu, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė prašė priteisti delspinigius ne už visą, bet už sutrumpintą laiką, t. y. tik už 180 dienų.
16. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog išperkamosios nuomos sutartimi, sudaryta tarp pradinės kreditorės ir atsakovo, prekę (sofą-lovą) įsigijo asmeniškai fizinis asmuo iš juridinio asmens – verslo subjekto.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011). Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pagrindas manyti, kad ginčo teisiniai santykiai yra kilę iš vartojimo teisinių santykių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovę laikė vartotoju ir silpnesniąja šalimi.
18. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pagal kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (pagal pareigas) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje (iki 2014 m. birželio 13 d. galiojusio CK 6.188 straipsnio 2 dalyje) išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Sąlygų nesąžiningumą vartojimo sutartyse reglamentuoja CK 6.228⁴ straipsnis (buvęs CK 6.188 straipsnis), įgyvendinantis 1993 m. balandžio 5 d. Tarybos Direktyvą 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (toliau – Direktyva 93/13/EEB). Kasacinis teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, išsamiai ir aiškiai apibendrino kasacinio teismo praktiką dėl CK 6.228⁴ straipsnio normų dėl vartojimo sutarties vertinimo jų sąžiningumo aspektu aiškinimo ir taikymo.
19. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo, pažymėtina tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, be kita ko, atsižvelgiama į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis).
20. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, todėl ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos visada turi būti tik tam tikro dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012). Be to, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad Vartojimo kredito įstatyme nurodyta netesybų skaičiavimo trukmė gali būti pripažįstama orientacine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2014), o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma ne tik 180 dienų maksimali trukmė, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, bet ir maksimalus jų dydis – 0,05 procentai už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
21. Nagrinėjamu atveju ieškovė, vadovaudamasi teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą laikotarpį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų. Nors apeliantė vadovavosi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodoma 180 dienų maksimalia trukme, už kurią gali būti skaičiuojami delspinigiai, tačiau nesilaikė Vartojimo kredito įstatyme nustatyto vartotoją ginančio orientacinio kriterijaus – minėtoje normoje įtvirtinto reikalavimo dėl maksimalaus jų dydžio – 0,05 procentų už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną.
22. Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, dėl to netesybos gali būti mažinamos tiek esant skolininko prašymui, tiek jo nesant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2012; 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
23. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į vartotojų teisių apsaugos nuostatas, Vartojimo kredito įstatymo nuostatas ir taikydama jas netiesiogiai, tik atsižvelgdama kaip į orientacinį kriterijų, vertindama delspinigių dydžio klausimą CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste, t. y. jei netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali jas sumažinti, nusprendžia, kad Sutartyje nustatytas 0,5 procentų delspinigių dydis yra aiškiai per didelis, pažeidžiantis vartotojo, kaip silpnesnės šalies, interesus ir pernelyg neproporcingai užtikrinantis juridinio asmens, užsiimančio ūkine komercine veikla, interesus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad delspinigių dydis teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sumažintas iki 0,05 procentų už apeliantės prašomas 180 dienų. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks delspinigių dydis užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nesuteikia nė vienai iš šalių perdėto pranašumo. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria apeliantei priteista 15,04 Eur delspinigių, paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties
24. Teisėjų kolegija nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas bei formuojamą teismų praktiką, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą už akių. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, todėl sprendimas už akių paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi apeliacinis skundas netenkintinas, apeliantės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, jos turėtos apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.