- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- I1-5537-484/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01087-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- E. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos kalėjimų tarnyba Pravieniškių
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kalėjimų tarnyba Pravieniškių 1-asis kalėjimas) dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. P. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 2 000 Eur neturtinės žalos ir 5 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki skundo teismui padavimo dienos (pareiškėjas skundą padavė 2024 m. gruodžio 4 d.) atliko bausmę Pravieniškių 1-ame kalėjime (toliau – ir kalėjimas). Teigia, jog kalėjimo bendrose dušų patalpose, nebuvo pertvarų ar užuolaidėlių ir todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas – buvo priverstas maudytis stebint kitiems nuteistiesiems, dėl to patyrė gėdą, diskomfortą, negalėdavo tinkamai nusiprausti, jausdavosi nešvarus, sulaukdavo pašaipų. Pareiškėjas skunde taip pat pažymi, kad dėl privatumo pažeidimo naudojantis dušu jau yra pateikęs skundą teismui, tačiau kalėjimo administracija pažeidimo nepašalino.
Taip pat pareiškėjas teigia, kad pasivaikščiojimų metu, kurie trunka nuo 2 iki 3 val., nebuvo pareigūnų, kurie palydėtų jį į tualetą, taip pat nebuvo skambučių ar kitų priemonių iškviesti prižiūrintį asmenį, todėl buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė. Dėl negalėjimo pasinaudoti tualetu kentė skausmą, diskomfortą.
Be to tvirtina, kad nuteistieji dienotvarkėje nustatytu laiku turi teisę laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, lokalinio sektoriaus teritorijoje. Teigia, kad jam buvo ribojama teisė naudotis kalėjimo teritorijoje įrengta sporto aikštele, svarmenų kilnojimo įrenginiais, bėgioti. Jis turėjo teisę tik į 2 val. trukmės pasivaikščiojimą kiemelyje, kurio plotas – vos 3x3 m.
Nurodo, kad tokios gyvenimo sąlygos žemina jo orumą, jis patiria neigiamus išgyvenimus, savivertės sumažėjimą, pablogėjo fizinė ir psichinė sveikata.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – LKT ar Tarnyba) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Tarnyba nurodo, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio mėnesio. Paaiškina, kad LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo 9-10 būrių dušinėje įrengtos 8 dušo galvutės, 11-12 būrių dušinėje – 9 dušo galvutės. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis. Pažymi, kad pareiškėjas į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo raštu nesikreipė ir nesiskundė. Tarnybos teigimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti jam už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
Tarnyba taip pat nurodo, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d. laisvės atėmimo bausmę atliko pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje drausmės grupės sąlygomis, nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.– uždaro tipo atlikimo vietoje paprastosios grupės sąlygomis. Paaiškina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, nenumato pareigos nuteistiesiems sudaryti galimybę laisvai judėti kalėjimo teritorijoje ar naudotis sporto aikštelėmis. LKT sudarė galimybes pareiškėjui pasivaikščioti BVK 33-34 straipsniuose numatytą laiką tam skirtuose pasivaikščiojimo kiemeliuose. Prie pasivaikščiojimų kiemelių taip pat budi pareigūnai, į kuriuos, esant poreikiui, galima kreiptis dėl nuvedimo į tualetą. Atsižvelgiant į tai, LKT vertina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Atsakovės atstovė taip pat pažymi, kad teisės aktai nenumato reikalavimo pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų). Pataisos pareigūnai vykdydami savo pareigas, privalo užtikrinti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Tam yra sudaromos nuteistųjų dienotvarkės, skirtos sureguliuoti visų nuteistųjų kasdienę veiklą, užtikrinti nuteistųjų saugumą, efektyviai taikyti resocializacijos priemones ir kt. Pabrėžia, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas.
Atsakovės atstovės manymu, įstaigos pareigūnai susidariusioje situacijoje veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, teisės aktų nuostatų nepažeidė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė jam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valstybės valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių 1-ame kalėjime laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog priėmus Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI1-2043-428/2025, buvo išnagrinėtas ginčas pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo. Šioje byloje pareiškėjas reikalavimą priteisti iš atsakovės neturtinės žalos atlyginimą, be kita ko, grindė aplinkybe, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 17 d. iki 2024 m. birželio 18 d. pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ame bei 2-ame kalėjimuose, pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Taigi, nagrinėjamoje byloje vertinamas laikotarpis (nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.) iš dalies apima jau išnagrinėtos administracinės bylos Nr. eI1-2043-428/2025 ginčo laikotarpį, abejose bylose pareiškėjas ir atsakovė bei jos atstovas yra tie patys asmenys, ginčo dalykas – pareiškėjo laikymo sąlygų Pravieniškių 1-ame kalėjime neatitikimas teisės aktų reikalavimams (dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu) – sutampa. Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI1-2043-428/2025 įsiteisėjo 2025 m. gegužės 15 d.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 2 punktas numato, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių ginčo šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo, pareiškimo) atsisakymą ar patvirtinti ginčo šalių taikos sutartį. Nustačius, kad pareiškėjo tapatus skundas jau buvo išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje, kurioje priimtas sprendimas yra įsiteisėjęs, administracinė byla dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Pravieniškių 1-ame kalėjime, neužtikrinant privatumo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 18 d., nutrauktina.
Dėl privatumo dušo patalpose
Pareiškėjas skunde nurodo, jog jam nebuvo užtikrinamas privatumas maudantis duše, kadangi juose nebuvo pertvarų ir užuolaidėlių.
Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Tiek Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), tiek Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintose Lietuvos higienos normoje HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) tokio reikalavimo nėra numatyta.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas laikotarpiais nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 28 d. bausmę atliko LKT Pravieniškių 1-ame kalėjime (11,12 būriai), nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d. – LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nuo 2024 m. rugpjūčio 30 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. – LKT Pravieniškių 1-ame kalėjime (10,12 būriai), nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d. – LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nuo 2024 m. rugsėjo 19 d. iki 2024 m. lapkričio 15 d. – LKT Pravieniškių 1-ame kalėjime (10 būrys), nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d. – LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nuo 2024 m. lapkričio 22 d. iki 2024 m. lapkričio 27 d. – LKT Pravieniškių 1-ame kalėjime (10 būrys), nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki 2024 m. lapkričio 29 d. – LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje, nuo 2024 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. – LKT Pravieniškių 1-ame kalėjime (10 būrys). Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
Pagal Higienos normos HN 134:2015 44 punktą, laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Byloje nėra duomenų apie tai, kad šiuo individualiu atveju pareiškėjas naudojosi dušu dažniau nei kartą per savaitę (to nenurodė ir pats pareiškėjas).
Atsakovės atstovės atsiliepime ir teismui pateiktoje LKT Turto valdymo skyriaus 2024 m. gruodžio 13 d. Pažymoje apie nuteistojo E. P. laikymo sąlygas Nr. LV-70313 nurodyta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo patalpos įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 „Dėl pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Nustatyti reikalavimai nenumato dušo užuolaidų ar durų įrengimo iš priekio bendrojo naudojimo dušinėse. To nenumato ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintos normos. Taip pat nurodyta, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendro naudojimo dušo patalpose pertvaros įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d. Be to nurodyta, jog LKT Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo 9-10 būrių dušinėje įrengtos 8 dušo galvutės, 11-12 būrių dušinėje – 9 dušo galvutės. Į dušinę vienu metu vedami praustis vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji. Gyvenamosiose patalpose įrengtas miegamų vietų skaičius nuo 2 iki 4. Nuteistieji turi galimybę, nesukeldami vieni kitiems nepatogumų, naudotis visi vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti bausmę vykdančios įstaigos nuo pareigos užtikrinti nuteistųjų privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, ir pripažįstama, kad nuteistajam, naudojantis pertvarų neturinčiu dušu, jo privatumas yra pažeidžiamas (žr. 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-1005-789/2021). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojamą praktiką, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Konvencijos 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Szafrański prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
Kaip matyti iš skundo argumentų, pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės sieja su tokia dušų įrengimo konstrukcija, kuri, nesant pertvarų ir užuolaidėlių, neužtikrina jo visiško privatumo. Iš atsakovo atstovo paaiškinimų matyti, kad pertvaros dušinėse buvo įrengtos tik iš šono, tačiau dušai yra įrengti vieni prieš kitus. Pažymėtina, kad teismo praktikoje jau yra nustatyta, jog Pravieniškių 1-ajame kalėjime toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).). Atsakovės paaiškinimas, kad nuteistieji, atsižvelgiant į vedamų į dušą nuteistųjų skaičių, turėjo galimybę praustis vienoje pusėje įrengtais dušo sieteliais, atskirtais pertvaromis, nepaneigia pareiškėjo skundo teiginių dėl privatumo neužtikrinimo.
Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, konstatuotinas pareiškėjo privatumo pažeidimas, jam maudantis duše, kai dušai yra įrengti vienas prieš kitą, nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. (išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje).
Dėl sąlygų pasivaikščiojimo kiemeliuose
Pareiškėjas skunde reiškia pretenzijas dėl to, kad pasivaikščiojimo kiemeliuose nebuvo pareigūnų, taip pat nebuvo įrengtas pareigūnų iškvietimo mygtukas, todėl jis negalėjo iškviesti pareigūno tam, kad jį palydėtų į tualetą.
LKT Pravieniškių 1-oko kalėjimo pažymoje nurodyta, kad nuteistasis E. P. laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 12 d., laisvės atėmimo bausmę atliko LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje drausmės grupės sąlygomis. Nuo 2024 m. rugsėjo 12 d. iki 2024 m. lapkričio 19 d. uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje paprastosios grupės sąlygomis, nuo 2024 m. lapkričio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d. uždaro tipo bausmės atlikimo vietoje drausmės grupės sąlygomis. Ginčo dėl to nėra.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – BVK) 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje, drausmės grupėje arba lengvojoje grupėje. To paties kodekso 5 dalyje nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) keturis kartus per savaitę paskambinti; 3) kasdien pasivaikščioti po dvi valandas, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas.
BVK 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždaro tipo bausmės atlikimo vietose nuteistieji bausmę atlieka paprastojoje grupėje arba drausmės grupėje. Pagal BVK 33 straipsnio 4 dalį, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie nuteistojo pasirinkimu vyksta nuotoliniu arba nekontaktiniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris nuteistojo pasirinkimu vyksta prižiūrint arba neprižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, nėščios moterys ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti. Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) per mėnesį gauti tris pasimatymus, kurie vyksta nuotoliniu būdu, ir vieną pasimatymą, kuris vyksta prižiūrint laisvės atėmimo vietų įstaigos atstovui; 2) kasdien pasivaikščioti po vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – po tris valandas; 3) keturis kartus per savaitę paskambinti (BVK 33 str. 5 d.).
LKT teigia, kad sudarė galimybes pareiškėjui pasivaikščioti BVK 33-34 straipsnio numatytą laiką tam skirtose pasivaikščiojimo kiemeliuose. Pareiškėjas iš esmės šių aplinkybių taip pat neginčija.
Pagal Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389, 12.11 punktą pareigūno iškvietimo sistema turi būti įrengta kamerose (kuriose laikomi nuteistieji priskiriami drausmės grupei, asmenys atliekantys nuobaudas kamerų tipo patalpose ir tardymo izoliatoriuose laikomi asmenys). Reikalavimo įrengti pareigūnų iškvietimo sistemos (mygtukų) pasivaikščiojimo kiemeliuose teisės aktai nenumato.
Atsakovės atstovo atsiliepime nurodyta, kad pataisos įstaigos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, privalo užtikrinti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę jų buvimo vietose. Tam yra sudaromos nuteistųjų dienotvarkės, skirtos sureguliuoti visų nuteistųjų kasdienę veiklą, užtikrinti nuteistųjų saugumą, efektyviai taikyti resocializacijos priemones ir kt. Atsakovės atstovo atsiliepime taip pat nurodyta, kad prie pasivaikščiojimų kiemelių taip pat budi pareigūnai, į kuriuos galima kreiptis dėl poreikio nueiti į tualetą.
Vadovaujantis nuoseklia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas aliarminio iškvietimo mygtukas, savaime nereiškia, jog pareiškėjui dėl to kilo kokia nors neturtinė žala. Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis, pareiškėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trūkumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokią nors žalą (žr., pvz., 2018 m. kovo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2264-1062/2018, 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-41-556/2022). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tokių aplinkybių skunde nenurodė. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjui būtų buvęs konkretus poreikis iškviesti pareigūną. Pareiškėjas nesikreipė į atsakovės atstovo administraciją dėl konkrečių situacijų konkrečiu laiku, o abstraktūs ir nedetalizuoti pareiškėjo teiginiai (nebuvo pareigūnų, negalėjo pasinaudoti pareigūno iškvietimo sistema, kad jis išvestų pareiškėją į tualetą) atmetami kaip neįrodyti.
Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad šiuo atveju pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos.
Dėl judėjimo laisvės ribojimo
Pareiškėjas skunde teigia, kad patyrė nepatogumų LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime, nes negalėjo naudotis lokaliniame sektoriaus teritorijoje įrengtomis sporto aikštelėmis, svarmenų kilnojimo įrenginiais, bėgioti, jam tebuvo suteikta teisė pasivaikščioti 2 val. pasivaikščiojimo kiemelyje, kurio plotas buvo itin mažas.
Pažymėtina, kad aukščiau paminėtos BVK ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, nenumato pareigos nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, sudaryti galimybę laisvai judėti kalėjimo teritorijoje ar naudotis sporto aikštelėmis.
Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad nuteistieji LKT Pravieniškių 1-ajame kalėjime pagal nustatytą dienotvarkę ir grafiką turėjo teisę maitintis, apsipirkti parduotuvėje, lankytis Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriuje, naudotis kompiuteriu, pasivaikščioti, lankytis duše, kirpykloje, skalbykloje, sporto salėse ir aikštėje, bibliotekoje, koplyčioje, būrelių užsiėmimuose (žr. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko 2023 m. sausio 6 d. įsakymo dėl Pravieniškių 1-ojokalėjimo 1-19 būrių nuteistųjų dienotvarkės patvirtinimo Nr. NĮ-22-30 4 punktą). Byloje nėra duomenų ir pareiškėjas nenurodo konkrečių atvejų, kada jam aptartomis teisėmis, įskaitant lankymąsi sporto salėse ir aikštėje, dienotvarkėje nurodytu laiku buvo draudžiama naudotis. Vien pareiškėjo abstrakčių teiginių dėl judėjimo teisės ribojimo nepakanka, kad būtų pripažinta, jog Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal įstatymą ir dėl to buvo pažeistos pareiškėjo teisės.
Teismas taip pat pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių ploto. Atsakovės atstovė nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pasivaikščiojimo kiemeliai įrengti taip, kad juose laisvai galėtų judėti visi asmenys tuo metu išvesti pasivaikščioti. Pažymėtina, kad pareiškėjas dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto bylai aktualiu laikotarpiu į kalėjimo administraciją su skundais nesikreipė. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad ir šiuo aspektu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014; kt.). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014; kt.).
Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018; kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytą pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienas žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra būtent nacionalinio teismo prerogatyva ir teismas priteisdamas konkretų neturtinės žalos dydį turi pareigą atsižvelgti į įvardytus kriterijus, į tai, kad būtent priteistina neturtinė žala kompensuotų konkretaus asmens patirtą žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-351-575/2023; kt.).
Pažymėtina, kad LKT Turto valdymo skyriaus pažymoje nurodyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė su skundais ir (ar) prašymais dėl privatumo neužtikrinimo į Turto valdymo skyrių. Be to, pagal bylos duomenis pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d.) dalį laiko praleido LKT Pravieniškių 2-ojo kalėjimo Sveikatos priežiūros padalinyje. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad pareiškėjo skunde nurodomi neigiami išgyvenimai nebuvo itin stiprūs. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant klausimą dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjo nurodytus kriterijus, dėl kurių jam turi būti priteistas atlyginimas už patirtą neturtinę žalą dėl naudojimosi dušais, jo subjektinių teisių pažeidimo (naudojimasis dušais, kurie įrengti vienas prieš kitą, taip neužtikrinant visiško privatumo) mastą ir trukmę (nuo 2024 m. birželio 19 d. iki 2024 m. gruodžio 4 d., išskyrus nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. iki 2024 m. rugpjūčio 30 d., nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. iki 2024 m. rugsėjo 18 d., nuo 2024 m. lapkričio 15 d. iki 2024 m. lapkričio 22 d., nuo 2024 m. lapkričio 27 d. iki2024 m. lapkričio 29 d.), nėra duomenų, kad buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, konstatuotina, jog pareiškėjui priteistina jo patirtiems išgyvenimams kompensuoti 280 Eur suma.
Pareiškėjas prašo priteisti jam 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui vadovaujantis CK 6.250 straipsniu turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.
Pareiškėjas šioje byloje taip pat prašo priteisti jam 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2024 m. gruodžio 4 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2024 m. gruodžio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 103 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Administracinę bylą pagal pareiškėjo E. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimo tarnybos, dalyje dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kurią pareiškėjas kildina iš laikymo Pravieniškių 1-ame kalėjime, neužtikrinant privatumo naudojantis dušu laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 1 d. iki 2024 m. birželio 18 d., nutraukti.
Kitą pareiškėjo E. P. skundo dalį tenkinti iš dalies.
Priteisti E. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 280 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 280 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt eurų) sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2024 m. gruodžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą skundo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.