Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-912-221/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-10-01
Bylos Nr.: e2A-912-221/2020
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12589-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Virginija Lozoraitytė, Virginija Gudynienė, Tomas Romeika
Ieškovas: E. S.
Atsakovas: A. S.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-912-221/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12589-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.2.4.3; 2.3.2.8; 2.3.5.2.1; 2.6.10.2.4.2; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja) ir Tomo Romeikos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, išvadą duodanti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. S. (toliau – ieškovė), patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė teismo ieškovės ir atsakovo A. S. (toliau – atsakovas) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; nutraukus santuoką, palikti sutuoktiniams turimas pavardes; nustatyti nepilnamečių vaikų – dukros G. S., gimusios (duomenys neskelbtini), ir sūnaus I. S., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečiu atsakovo turtu – 1/4 dalimi trijų kambarių buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 12 500 Eur vertės, kiekvienam vaikui po 1/8 dalį buto, 8 500 Eur vertės, ir periodinėmis išmokomis – nepilnametei dukrai G. S. kas mėnesį mokant po 162 Eur, nepilnamečiam sūnui I. S. – po 203 Eur, pradedant nuo 2019 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, pinigus pervedant iki kiekvieno mėnesio 20 d. į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“, išlaikymą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; šių lėšų ir turto tvarkytoja uzufrukto teisėmis iki nepilnamečių vaikų pilnametystės paskirti ieškovę; priteisti iš atsakovo 4 000 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą tokiomis dalimis: nepilnametei dukrai G. S. – 1 790 Eur, nepilnamečiam sūnui I. S. – 2 210 Eur; nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: 1. Atsakovui gyvenant ir būnant Lietuvoje, jis su vaikais bendrauja ir dalyvauja juos auklėjant kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) – nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaikų motina; 2. Atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje, atsakovas apie grįžimą į Lietuvą informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 dienas ir, atsižvelgiant į vaikų užimtumą (ugdymą, sveikatos būklę) su vaikais bendrauja du savaitgalius nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaikų motina; 3. Vaikų rudens ir pavasario atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja poriniais metais – pirmą pusę rudens atostogų, antrą pusę pavasario atostogų, neporiniais metais – antrą pusę rudens atostogų, pirmą pusę pavasario atostogų; vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus; per šventes tėvai su vaikais bendrauja tokia tvarka: neporiniais metais Kūčių ir pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 19 val. vaikai praleidžia su tėvu, antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) praleidžia su mama, o šv. Velykų pirmąją dieną su vaikais bendrauja mama, o antrąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaikus nuo 11 val. ir pristatydamas tą pačią dieną iki 19 val.; poriniais metais – antrąją šv. Kalėdų dieną vaikai praleidžia su tėvu nuo 11 val. iki 19 val., o su mama gruodžio 24 d. ir 25 d., antrąją šv. Velykų dieną su vaikais bendrauja mama, o pirmąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaikus nuo 11 val. ir pristatydamas juos iki 19 val.; 4. Vaikų tėvas su vaikais praleidžia kas antrą vaikų gimtadienį bei kiekvieną savo gimtadienį, tėvo dienos savaitgalį; 5. Visais nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone; 6. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius ir netrukdyti viena kitai bendrauti su vaikais galimomis ryšio priemonėmis (telefonu, elektroniniu paštu, internetu ir pan.); 7. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikams susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku; 8. Vaikų tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime; tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo; visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu, turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius; padalyti santuokoje įsigytą turtą ir įpareigoti vykdyti santuokoje atsiradusias prievoles tokia tvarka: priteisti ieškovei natūra 3/4 dalis trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 37 500 Eur vertės; priteisti atsakovui 1/4 dalį trijų kambarių buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), 12 500 Eur vertės, ir automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 m. laidos, 1 100 Eur vertės; pripažinti vieno kambario butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės, bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir šį butą natūra priteisti atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 100 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iš atsakovo ieškovei 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad šalių šeima iširo dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas inicijuodavo konfliktus, naudojo psichologinį smurtą, vartojo alkoholį, buvo despotas, egoistas, nesprendė iškilusių problemų. Atsakovas nesirūpino vaikų išlaikymu, šeima, apsiribojo tik bendro kredito, suteikto būstui įsigyti, dengimu, mokesčiais, nesidomėjo kitais šeimos poreikiais. Atsakovo darbas yra (duomenys neskelbtini), jis ten būna didesnę laiko dalį, grįžęs tenkina tik savo poreikius. Šalys pusantrų metų negyvena kaip sutuoktiniai, neveda bendro ūkio. Ieškovė daug kartų mėgino taikytis su atsakovu, išsaugoti šeimą, tačiau nesėkmingai. Šalių nepilnamečiai vaikai daugiau laiko praleidžia su ieškove, ieškovė jais rūpinasi, ieškovės ir nepilnamečių vaikų santykiai yra artimi, todėl nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ieškove. Ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su šalių nepilnamečiais vaikais tvarka atitinka šalių nepilnamečių vaikų ir skyrium gyvenančio atsakovo interesus. Nepilnamečių vaikų poreikiams patenkinti per mėnesį būtina ne mažesnė kaip 820 Eur suma. Atsakovas privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, jis neturi kitų išlaikytinių, yra fiziškai sveikas ir darbingas, o išlaikymo dydis turi atitikti vaikų poreikius. Atsakovo išlaikymo abiem nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo suma nuo 2018 m. gegužės mėn. iki 2019 m. liepos mėn. sudaro 4 000 Eur. Atsižvelgiant į išlaikymo įsiskolinimo dydį ir tendencingą jo didėjimą, tikslingiausia išlaikymą nepilnamečiams vaikams priteisti turtu, t. y. 1/4 dalimi trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), 50 000 Eur vertės, kiekvienam vaikui po 1/8 dalį nurodyto buto. Priteisus vaikams po 1/8 dalį turto natūra iki jų pilnametystės, iš atsakovo papildomai turėtų būti priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis kas mėnesį – nepilnametei dukrai po 162 Eur, nepilnamečiam sūnui po 203 Eur. Vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), turėtų būti pripažintas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalintas tarp šalių. Ieškovei turėtų būtų priteistos 3/4 dalys trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui – 1/4 šio buto dalis, ją, kaip dalį išlaikymo, vėliau priteisiant nepilnamečiams vaikams. Taip pat atsakovui priteistinas automobilis „Chrysler Grand Voyager“, vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovui tenkančio turto dalis yra didesnė, atsakovas turėtų sumokėti ieškovei 1 100 Eur piniginę kompensaciją. Kadangi ieškovė buvo nuolat žeminama, jos atžvilgiu buvo naudojamas nuolatinis psichologinis smurtas, ieškovė gyveno įtampoje, dėl patirtų išgyvenimų iš atsakovo ieškovei turėtų būti priteista 2 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašė teismo ieškinį tenkinti iš dalies. Atsakovas nurodė, kad dėl santuokos iširimo kalta ieškovė. Atsakovas rūpinosi šeimos gerove, vaikų išlaikymu. Atsakovas nenaudojo smurto (nei fizinio, nei psichologinio) ieškovės atžvilgiu. Vaikai noriai bendrauja su atsakovu, ne kartą buvo likę nakvoti naujoje atsakovo gyvenamojoje vietoje. Didžioji konfliktų dalis kildavo dėl sunkaus ieškovės charakterio, kitų nuomonių nepripažinimo, jos nuolatinio priekaištavimo ir nepasitenkinimo. Prasidėjus santuokos nutraukimo procesui, atsakovas bandė taikytis su ieškove, tačiau ieškovė nesutiko. Atsakovas neprieštaravo, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta kartu su ieškove. Atsakovas nesutiko, kad dalis išlaikymo būtų mokama jam priklausančiu turtu, be to, įvertinus nepilnamečių vaikų poreikius, priteistino išlaikymo dydis turi būti mažinamas iki 215 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui sumos. Atsakovas pradėjo gyventi skyrium nuo 2019 m. birželio 15 d. Iki tol atsakovas gyveno kartu su ieškove ir vaikais. Gyvendamos kartu šalys vedė bendrą ūkį, bendrai išlaikė nepilnamečius vaikus, todėl nėra išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo. Ieškinyje nurodytoje bendravimo tvarkoje nėra atsižvelgta į aplinkybę, kad atsakovas dirba užsienyje. Atsakovas siūlė ieškovei bendrą trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalyti po lygiai arba perrašyti šalių nepilnamečiams vaikams taip, kad kiekvienam vaikui atitektų po 1/2 šio buto dalį, ieškovei paliekant teisę iki vaikų pilnametystės gyventi šiame bute kartu su vaikais. Ieškovei atsisakius, trijų kambarių butas turi būti padalijamas tarp šalių lygiomis dalimis. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigytas iki santuokos sudarymo, jis yra asmeninė atsakovo nuosavybė, todėl tarp šalių nedalintinas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę S., atsakovui – prigimtinę pavardę S.; nepriteisė išlaikymo iš šalių viena kitai; šalių nepilnamečių vaikų G. S. ir I. S. gyvenamąją vietą nustatė su ieškove; nustatė atsakovo ir sūnaus I. S. bei dukros G. S. bendravimo ir dalyvavimo jų auklėjime tvarką: 1. Atsakovui gyvenant ir būnant Lietuvoje, jis su vaikais bendrauja ir dalyvauja juos auklėjant kas antrą kiekvieno mėnesio savaitgalį (pirmą ir trečią) nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaikų motina; 2. Atsakovui gyvenant ir dirbant užsienyje, atsakovas apie grįžimą į Lietuvą informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 5 dienas ir, atsižvelgiant į vaikų užimtumą (ugdymą, sveikatos būklę), su vaikais bendrauja du savaitgalius, t. y. nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 18 val., t. y. tris dienas nepertraukiamai, pasiėmimo ir grąžinimo vietą derinant su vaikų motina; 3. Vaikų rudens ir pavasario atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja: poriniais metais – pirmą pusę rudens atostogų, antrą pusę pavasario atostogų, neporiniais metais – antrą pusę rudens atostogų, pirmą pusę pavasario atostogų; 4. Vasaros atostogų metu tėvas su vaikais bendrauja vieną mėnesį, ne vėliau kaip prieš tris savaites informuojant ieškovę apie ketinimą pasiimti vaikus; 5. Per šventes tėvai su vaikais bendrauja tokia tvarka: neporiniais metais Kūčių ir pirmąją šv. Kalėdų dieną nuo gruodžio 24 d. 11 val. iki gruodžio 25 d. 19 val. vaikai praleidžia su tėvu, antrą šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) vaikai praleidžia su mama, o šv. Velykų pirmąją dieną su vaikais bendrauja mama, o antrąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaikus nuo 11 val. ir pristatydamas tą pačią dieną iki 19 val.; poriniais metais – antrąją šv. Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.) vaikai praleidžia su tėvu nuo 11 val. iki 19 val., o su mama gruodžio 24 d. ir 25 d., antrąją šv. Velykų dieną su vaikais bendrauja mama, o pirmąją šv. Velykų dieną – tėvas, paimdamas vaikus nuo 11 val. ir pristatydamas juos iki 19 val.; 6. Vaikų tėvas su vaikais praleidžia kas antrą vaikų gimtadienį bei kiekvieną savo gimtadienį, tėvo dienos savaitgalį; 7. Visais prieš tai nurodytais atvejais atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš vieną savaitę informuoti ieškovę apie ketinimą susitikti su vaikais, informuojant bet kuria susisiekimo priemone; 8. Vaikams išreiškus tokį norą ir nesant suplanuotai jų veiklai, atsakovas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais pasiimdamas juos iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos darbo dienomis antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 val. 30 min. iki 19 val. 30 min. ir grąžindamas nepilnamečius vaikus į jų gyvenamąją vietą; apie tokį savo ketinimą atsakovas informuoja ieškovę ne vėliau kaip prieš 48 valandas; 9. Atsakovo bendravimas su nepilnamečiais vaikais naudojantis elektroninio ryšio priemonėmis neribojamas ir priklauso tik nuo nepilnamečių vaikų noro bendrauti su tėvu ir jų užimtumo; 10. Tėvai įsipareigoja informuoti vienas kitą apie vaikų gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą, vaikų mokymąsi, pasiekimus, sveikatos būklę, jų poreikius; 11. Tiek ieškovė, tiek atsakovas privalo ne vėliau kaip prieš keturias dienas informuoti vienas kitą apie pasikeitimus vykdant šią sutartį, t. y. vaikams susirgus ar atsiradus kitoms svarbioms priežastims ir perkelti susitikimą analogiškam laikotarpiui kitu sutartu laiku; 12. Abu tėvai toliau dalyvaus savo nepilnamečių vaikų auklėjime; tėvas įsipareigoja ir toliau rūpintis savo vaikų sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, prisidėti prie sąlygų vaikams tinkamai mokytis, papildomai ugdytis sudarymo; visi veiksmai ir sprendimai, susiję su nepilnamečių vaikų auklėjimu turi būti planuojami ir vykdomi abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus ir poreikius; priteisė iš atsakovo nepilnametei dukrai G. S. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 220 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; priteisė iš atsakovo nepilnamečiam sūnui I. S. nuo 2019 m. liepos 25 d. iki pilnametystės išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 230 Eur kas mėnesį, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; nepilnamečiams vaikams I. S. ir G. S. priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę; į priteistą išlaikymą įskaitė sumas, sumokėtas kaip laikiną išlaikymą pagal Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių; priteisė šalims po 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui automobilį „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo A. S. 550 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį; atmetė kitą ieškinio dalį; priteisė ieškovei iš atsakovo 25,1 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė valstybei iš ieškovės 250,5 Eur, iš atsakovo – 692,01 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad abi šalys pripažįsta, jog jų santuoka yra faktiškai iširusi, šalys negyvena kartu ir nesiekia atkurti santuokinio gyvenimo, pripažino šalių santuoką nutrauktina. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintų prezumpcijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo kaltas tik atsakovas. Teismas konstatavo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas būtų priklausomas nuo alkoholio, alkoholio vartojimas trukdo jam gyventi įprastą kasdienį gyvenimą. Tokių aplinkybių nepatvirtino ir byloje apklausti liudytojai. Teismas vertino, kad ieškovės pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti alkoholio buteliai, priešingų aplinkybių nepatvirtina, nes nėra aiškios šių fotonuotraukų atlikimo aplinkybės. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad byloje nenustatyta, jog alkoholio vartojimas buvo lemiantis ir turėjęs esminę reikšmę santuokos iširimui ir sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžiai. Teismas nurodė, kad šalys skyrium pradėjo gyventi 2019 m. birželio 15 d., kai ieškovės darbo vietoje įvyko šalių konfliktas, dėl kurio buvo pradėta administracinio teisės pažeidimo teisena, todėl ne alkoholis, o kitos priežastys lėmė, kad atsakovas išsikraustė iš šeimos gyvenamosios vietos. Teismas pažymėjo, kad šalys buvo pasiskirsčiusios savo pareigas, t. y. ieškovė labiau rūpinosi šeima, nepilnamečiais vaikais, o atsakovas dirbo, kad šeima būtų aprūpinta finansine prasme. Teismas sprendė, kad būtent dėl atsakovo darbo užsienyje šalys žymiai anksčiau grąžino kreditą būstui įsigyti, todėl nėra pagrindo manyti, kad sprendimą dirbti užsienyje atsakovas buvo priėmęs vienasmeniškai. Teismas sprendė, kad dėl šalių santuokos iširimo kaltos abi šalys, nes jos nebesugebėjo darniai gyventi šeimoje, tarp šalių kildavo barniai, šalys konfliktavo ir kaltino viena kitą santuokinių pareigų nevykdymu, tačiau nesiėmė pakankamų priemonių situacijai pakeisti ir šeimai išsaugoti. Teismas pažymėjo, kad atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, byloje ištirti įrodymai neleidžia spręsti tik apie atsakovo esminį ir nuolatinį santuokinių pareigų nevykdymą, šalių susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas, pripažindamas ir savo kaltę dėl susidariusios situacijos, siūlė ieškovei pabandyti išsaugoti šeimą. Teismas taip pat nesutiko, kad ieškovės nurodyti įvykiai, kai atsakovas ją ir dukrą paliko kitame mieste koncerto metu, sukėlė konfliktą ieškovės darbovietėje, patvirtina atsakovo kaltę. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenustatinėjo kiekvienos iš šalių kaltės laipsnio. Teismas nenustatęs tik vieno sutuoktinio kaltės ir santuoką nutraukęs dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pripažino nepagrįstu ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove, tarp šalių nekilo ginčas dėl šio ieškovės pareikšto reikalavimo, ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina tinkamas sąlygas vaikams augti ir vystytis, šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teismas, siekdamas užtikrinti nuolatinį maksimalų tėvo ir nepilnamečių vaikų bendravimą, nustatė ieškovės nurodytą atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, ją atitinkamai papildydamas. Teismas nustatė, kad sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 476 Eur suma, dukros – 426 Eur suma. Teismas nustatė, kad, nors ieškovė gauna mėnesines pajamas, tačiau jos yra žymiai mažesnės nei atsakovo, be to, ieškovei, su kuria šiuo metu gyvena ir po santuokos nutraukimo liks gyventi šalių nepilnamečiai vaikai, teks didesnė priežiūros ir kasdienio rūpesčio vaikais našta. Teismas, įvertinęs vaikų poreikius ir šalių turtinę padėtį, šalių dukrai ir sūnui valstybės mokamas išmokas (vaiko pinigus ir neįgalumo išmoką sūnui), sprendė, kad atsakovas turi prisidėti prie vaikų išlaikymo, sūnui mokėdamas 230 Eur, dukrai – 220 Eur išlaikymą.

7. Teismas pažymėjo, kad byloje ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad atsakovas ieškovės nurodomu laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. liepos 1 d. neteikė išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams. Teismas sprendė, kad iki 2019 m. birželio mėnesio šalys gyveno bendrai, vedė bendrą ūkį ir kartu išlaikė nepilnamečius vaikus. Teismas nurodė, kad šalių bendras gyvenimas buvo netipinis, nes atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė turėjo galimybę prisijungti prie atsakovo sąskaitų, atlikti mokėjimus, ką faktiškai ieškovė ir darydavo, t. y. apmokėdavo komunalinius mokesčius, už šeimos automobilio draudimą ir pan. Iš atsakovo kartu su pradiniu atsiliepimu į ieškinį pateikto 2018 m. rugsėjo 27 d. šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad ieškovė disponavo atsakovo banko sąskaitos slaptažodžiu, atlikdavo mokėjimus, atsakovui pakeitus slaptažodį, jis jį atskleidė ieškovei. Iš 2018 m. rugpjūčio 3 d. susirašinėjimo teismas nustatė, kad šalys sprendė bendrus šeimos klausimus, tarėsi dėl medikamentų nepilnamečiam sūnui pirkimo, ieškovė faktiškai naudojosi atsakovo sąskaitų kodais. Teismas pažymėjo, kad ieškovė patvirtino, jog galėjo apmokėti komunalinius mokesčius, tą ir darė, be to, ieškovė teigė, jog bendras gyvenimas baigėsi dar iki 2018 m. gegužės mėnesį, nors tuo laikotarpiu anksčiau termino buvo grąžinamas bendras kreditas. Teismas nurodė, kad atsakovas pateikė 2018 m. gegužės mėnesio – 2019 m. liepos mėnesio sąskaitos išrašus, iš kurių matyti mokėjimai, atlikti bendriems šeimos poreikiams tenkinti, įskaitant ir mokėjimą už sūnaus darželį, grynųjų pinigų išėmimas, apsipirkimas įvairiuose prekybos centruose ir pan., mokėjimas už įvairias pramogas ir paslaugas. Teismas sprendė, kad ieškovė objektyviais duomenimis, paaiškinimais nepaneigė, jog 150 Eur suma yra (duomenys neskelbtini) atsakovui už vaikus pervedama suma, kurią bendru sutuoktinių sutarimu atsakovas pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Teismas nurodė, kad ieškovės pajamos yra mažos, todėl aplinkybė, jog vaikai ieškovės nurodomu įsiskolinimo laikotarpiu buvo tinkamai prižiūrimi, netiesiogiai patvirtina, jog nepilnamečiams vaikams išlaikymo prievolę vykdė abi šalys. Teismas, nenustatęs, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio nevykdė išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės, kaip nepagrįstą atmetė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

8. Teismas nustatė, kad butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo iki šalių santuokos sudarymo, t. y. 2009 m. gegužės 15 d., nurodytas butas nuo 2009 m. gegužės 19 d. yra įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė. Teismas sprendė, kad ieškovės paaiškinimų, jog ji prisidėjo prie buto kainos, sumokėtos iki sutarties sudarymo, t. y. 2 896,2 Eur (10 000 Lt) suma, kuriuos jai sumokėjo pirmasis sutuoktinis, su kuriuo santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini), taip pat 2 316,96 Eur (8 000 Lt) suma, kuriuos jai padovanojo tėvas, nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Teismas nurodė, kad ieškovės tėvas, byloje apklaustas kaip liudytojas, patvirtino, jog nežino, kaip ieškovė panaudojo jo dovanotus pinigus. Teismas sprendė, kad sunkiai tikėtina, jog ieškovė, prisidėdama prie buto pirkimo nurodyta suma, būtų sutikusi, kad butą asmeninės nuosavybės teise įgytų tik atsakovas, juo labiau, kai daliai kainos sumokėti buvo imamas ir banko kreditas, be to, sunkiai tikėtina ir tai, kad ieškovei ir jos pirmajam sutuoktiniui nutraukiant santuoką ir tariantis dėl kompensacijos mokėjimo, šis kompensacijos perdavimas nebūtų buvęs niekaip įformintas. Dėl to teismas konstatavo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog 12 453,66 Eur suma, kaip buto kaina, buvo sumokėta ir iš ieškovės asmeninių lėšų. Teismas nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, jog kreditui, kuris bankui buvo grąžintas 2010 m. spalio 22 d., padengti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nors būtent jai teko šių aplinkybių įrodinėjimo našta, be to, vien atsakovo asmeninių lėšų ir kredito lėšų, panaudotų būstui įsigyti, santykis leidžia spręsti apie priešingas nei ieškovė nurodo faktines aplinkybes, t. y. apie esminio pagerinimo iš bendrų sutuoktinių lėšų neegzistavimą. Teismas pažymėjo, kad ieškovė byloje siekė, jog vieno kambario butas būtų pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe ir nereiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo, neįrodinėjo, kad atsakovas privalo kokia nors apimtimi kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jei toks buvo. Teismas konstatavo, kad ieškovės teiginys, jog butas santuokos metu buvo suremontuotas abiejų sutuoktinių lėšomis, yra deklaratyvaus pobūdžio, ieškovė neteikė įrodymų šiam faktui pagrįsti, neprašė apklausti liudytojų, byloje nėra įrodymų apie kapitalinį vieno kambario buto remontą, pertvarkymą, kt., apie šiems darbams atlikti panaudotą bendrų ar asmeninių lėšų faktą ir dydį. Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog pradiniame ieškinyje, taip pat 2019 m. rugsėjo 19 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimo ieškovė į bendro turto balansą neįtraukė vieno kambario buto, netiesiogiai patvirtina, jog ieškovė nelaikė vieno kambario buto bendrąja jungtine nuosavybe. Teismas vertino, kad ieškovės procesinio elgesio pasikeitimas buvo nulemtas siekio nemokėti kompensacijos už ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo didesnę turto – trijų kambarių buto –dalį. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad į sutuoktinių bendro turto balansą netrauktinas vieno kambario butas, nes šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

9. Teismas konstatavo, kad į bendrą sutuoktinių turto balansą įeina butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir automobilis „Chrysler Grand Voyager“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas padarė išvadą, kad tarp šalių nekilo ginčas dėl aplinkybės, jog nurodytas turtas šalims priklauso po 1/2 dalį. Teismas, pažymėjęs, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ji neturėtų finansinių galimybių sumokėti atsakovui kompensaciją, sprendė, kad nėra galimybių priteisti butą natūra tik ieškovei, įpareigojant ją išmokėti kompensaciją atsakovui. Teismas nenustatė, kad buto padalijimas natūra negalimas dėl konkretaus turto savybių, toks padalijimas negalimas, atsižvelgiant į šalių ar jų vaikų interesų apsaugą. Dėl nurodytų aplinkybių teismas butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė šalims po 1/2 jo dalį. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju racionaliausia ir logiškiausia automobilį priteisti atsakovui, ieškovei iš atsakovo priteisiant 1/2 dalį jo vertės, t. y. 550 Eur.

10. Teismas nustatė, kad atsakovo materialinė padėtis yra gera, jis gauna darbo užmokestį, iš kurio gali vykdyti nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatytas atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo faktas. Teismas sprendė, kad, priteisus išlaikymą (jo dalį) turtu, jį naudojant ar realizuojant nepilnamečiai vaikai negautų pajamų, nes turtas, kaip nurodė ieškovė, būtų naudojamas gyvenimui, t. y. jame gyventų ieškovė ir nepilnamečiai vaikai. Teismas nurodė, kad, net ir tenkinus ieškovės reikalavimą dėl atsakovo 1/4 dalies buto priteisimo nepilnamečiams vaikams (kaip išlaikymo priteisimą turtu), atsakovui vis tiek priklausytų likusi 1/4 dalis buto, todėl nėra pagrindo spręsti, kad išlaikymo priteisimas mišria forma, t. y. periodinėmis išmokomis ir turtu, labiausiai atitiktų nepilnamečių vaikų interesus. Teismas konstatavo, kad šiuo konkrečiu atveju, kai atsakovo pajamos yra žymiai didesnės nei ieškovės, nepilnamečių vaikų interesus geriausiai atitinka išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas vykdo išlaikymo pareigą, įsiskolinimo nėra, byloje nėra duomenų, iš kokių lėšų ieškovė galėtų išlaikyti vaikus tuo atveju, jei atsakovo vaikų išlaikymo prievolė būtų sumažinta 1/4 turto verte, t. y. 12 500 Eur, juo labiau, kad išlaikymo prievolė negali būti perkeliama kitiems asmenims, pvz., ieškovės tėvams. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, teikdamas teismui paaiškinimus, patvirtino, jog ieškovė ir šalių nepilnamečiai vaikai kaip ir šiuo metu galės gyventi bute, esančiame (duomenys neskelbtini).

11. Teismas sprendė, kad buvo patenkinta 65,5 procento ieškinio reikalavimų. Remdamasis šia proporcija, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 393 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidas, o atsakovui iš ieškovės – 367,9 Eur advokato pagalbos išlaidas. Atlikęs įskaitymą, teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 25,1 Eur atstovavimo išlaidas. Teismas valstybei iš atsakovo priteisė 570,51 Eur žyminį mokestį, iš ieškovės – 250,5 Eur (atskaičius sumokėtą 50 Eur dalį) žyminį mokestį. Tenkinus reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, teismas iš atsakovo papildomai priteisė 121,5 Eur žyminį mokestį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai; bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178–185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai nusprendė, kad santuoka iširo ne dėl atsakovo, o dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas nevertino aplinkybių arba jas vertino palankiai atsakovui, nors iš dalies rėmėsi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais – susirašinėjimu su atsakovu, fotonuotraukomis ir liudytojų parodymais, juos aptarė ir padarė klaidingas išvadas. Šalių susirašinėjimuose atsakovas neneigė ieškovės išsakomų pretenzijų dėl alkoholio vartojimo, jo elgesio su šeimos nariais, laikotarpio, nuo kada šalių santuoka faktiškai pradėjo irti, kitų ieškovės išsakytų pretenzijų. Nėra pagrindo netikėti ieškovės paaiškinimais, kad šalių santuoka faktiškai iširusi nuo 2018 m. gegužės mėnesio, šalys nuo to laiko nevedė bendro ūkio, negyveno kaip sutuoktinai, nes atsakovas neįrodė priešingai. Tai, kad išgėręs atsakovas buvo agresyvus, nuolat vartojo psichologinį smurtą ieškovės ir vaikų atžvilgiu, patvirtino apklausti liudytojai S. P., J. J., T. T. Teismas ieškovės paaiškinimus dėl atsakovo alkoholio vartojimo, jos pateiktus rašytinius įrodymus paneigė išimtinai atsakovo paaiškinimais, kurie nepagrįsti jokiais duomenimis. Visgi teismas nenustatė, kad ieškovės pateiktos nuotraukos suklastotos, gautos ar padarytos neteisėtai, jų padarymo fakto nenuginčijo ir atsakovas. Teismo padarytos išvados dėl atsakovo kaltės prieštarauja viena kitai. Kritiškai vertintini teismo pasisakymai, kad ieškovė neįrodinėjo įstatyme nurodytų prezumpcijų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad sutuoktiniai buvo pasiskirstę pareigomis šeimoje. Tai, kad atsakovas mokėjo mokesčius ir kreditą iki 2018 m. balandžio mėnesio, nepatvirtina, kad šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį 2018 m. gegužės mėnesį, atsakovas nenusišalino nuo rūpinimosi šeima, jos gerove. Teismas nevertino ieškovės pateiktų įrodymų – sąskaitos išrašų, kuriuose matyti, kad iš ieškovės sąskaitos mokama už vaikų ugdymą, logopedą, maistą, drabužius ir kt., nevertino ir aplinkybės, kad iš atsakovo sąskaitos į ieškovės sąskaitą pinigai nebuvo pervedami. Šeimoje būtinas dėmesys, pagarba, o to šalių santykiuose nebuvo likę jau seniai. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes ieškovė teikė visus leistinus įrodymus: pati davė paaiškinimus, teikė rašytinius įrodymus, pakvietė liudytojus, kurie buvo apklausti, tačiau teismas išvadas padarė remdamasis išimtinai atsakovo abejotinais ir kritiškai vertintinais paaiškinimais, kurie prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams. Teismas nevertino aplinkybės, kad atsakovas vaikams neskyrė pakankamai laiko, to neneigia pats atsakovas susirašinėjime su ieškove. Teismas nevertino ir nuolatinių atsakovo grasinimų, ieškovės palikimo su dukra Vilniuje, sudavimo per ranką ieškovei vairuojant automobilį.

1.2. Atsakovo psichologinio ir fizinio smurto naudojimas, ieškovei ir nepilnamečiams vaikams atsakovo sukeltas nuolatinis stresas, atsakovo nusišalinimas nuo šeimos poreikių tenkinimo, alkoholio vartojimas lėmė ieškovės emocinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, todėl teisinga būtų iš atsakovo priteisti 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

1.3. Teismas, neįvertinęs byloje esančių įrodymų, nenustatęs teisiškai reikšmingų faktų, neteisingai nustatęs, kad šalys nustojo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį tik nuo 2019 m. birželio 5 d., netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį. Taip pat teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Aplinkybė, kad atsakovas kartais po ilgo buvimo (duomenys neskelbtini) nusivesdavo vaikus papramogauti (daugiausiai į baseiną), tokiu būdu vaikams per mėnesį skirdamas apie 18 Eur, negali būti laikoma išlaikymo teikimu. Atsakovas privalo įrodyti, kad jis nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. birželio 5 d. teikė vaikams išlaikymą, o teismas negalėjo nemotyvuotai atmesti ieškovės pateiktų įrodymų. Atsakovo pateikti įrodymai nepatvirtina, kad jis nuo 2018 m. gegužės mėnesio iki 2019 m. liepos 12 d. gera valia tinkamai išlaikė savo vaikus. Atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 7 d. iki 2019 m. liepos l d. vaikams teikė išlaikymą po 75 Eur (iš viso 150 Eur), tai akivaizdžiai neatitiko vaikų poreikių. Ieškovė iki 2018 m. gegužės mėnesio galėjo prisijungti prie atsakovo sąskaitos, tačiau negalėjo daryti pirkimų, tik apmokėti mokesčius už du butus, banko kortele disponavo tik atsakovas.

1.4. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodinėjo, jog kreditui padengti buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos. Ieškovė teikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) pažymą, kurioje yra nurodytos jos pajamos, davė paaiškinimus, jos nurodytų aplinkybių iš dalies nepaneigė ir atsakovas. Ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad atsakovas turėjo indėlius, tačiau jų nepakako turtui įsigyti ir kreditui padengti. Teismas visiškai neanalizavo atsakovo pateiktų pažymų, dėl to padarė neteisingas išvadas. Atsakovo asmenine nuosavybe galima laikyti 1/3 vieno kambario buto dalį (10 000 Lt ir 19 000 Lt nuo sumokėtos 78 000 Lt sumos), bendra šalių sumokėta suma sudaro 49 000 Lt arba 2/3 buto dalis. Šis turtas, nors ir įsigytas atsakovo vardu, laikytinas bendra jungtine nuosavybe. Teismas nepagrįstai prioritetą teikė atsakovo paaiškinimams ir jo pateiktiems rašytiniams įrodymams paskutinių teismo posėdžių metu. Teismas, atmesdamas ieškovės argumentus, nevertina jos pateiktų VSDFV pažymų, liudytojo J. J. parodymų. Atsakovas siekė nušalinti ieškovę nuo turtinių klausimų, todėl ieškovei negalėjo būti žinoma, koks įrašas padarytas Nekilnojamojo turto registre. Ieškovės elgesio negalima vertinti kaip nesąžiningo dėl jos teisinių žinių stokos, sąžiningai klystant ir nepateikiant kredito sutarties ją atstovaujančiam teisininkui, kuriam negali būti žinomos visos turto įsigijimo aplinkybės. Manydamas, kad turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine šalių nuosavybe, teismas turėjo ir galėjo spręsti kompensacijos priteisimo klausimą.

1.5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), dalinamas tarp šalių po 1/2 dalį ir nėra galimybės atsakovo turto dalies vaikams priteisti kaip išlaikymą, papildomai išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis, nes nukentės vaikų interesai. Priešingai, teismo priimtas sprendimas pažeidžia vaikų interesus, analogišką išvadą davė ir institucija, teikianti išvadą. Teismas nevertino šalių tarpusavio santykių, kad atsakovo prašomas turto padalijimas natūra neišvengiamai ateityje užprogramuos naujus nesutarimus. Teismas nevertino, kad, atsakovui išvykus, vaikai buvo prižiūrėti, pamaitinti, ieškovė neturėjo skolų, ieškovės pateiktų duomenų apie jos pajamas, aplinkybės, kad ieškovei padeda ir jos tėvai. Byloje nėra duomenų, išskyrus atsakovo paaiškinimus, kad ieškovė nesugebės pragyventi su vaikais. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovas nesiėmė veiksmų, jog būtų realiai sprendžiami turto padalijimo klausimai, neteikė realaus turto padalijimo projekto, nenurodė konkrečių pasiūlymų, kaip galima turtą padalyti natūra. Teismas nevertino, kad bute yra trys kambariai ir iki 2019 m. birželio mėnesio vidurio vienu kambariu naudojosi atsakovas, todėl ieškovė buvo priversta gyventi su sūnumi viename kambaryje, šiuo metu trečiuoju kambariu naudojasi sūnus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl turto padalinimo būdo ir išlaikymo formos, galėjo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant turtą ir priteisti turto dalį kaip išlaikymą, tačiau sprendimą grindė išimtinai atsakovo interesais. Nukrypimas nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių principo, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų interesus ir tuo pagrindu skiriant tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, didesnę turto dalį, pateisinama jam tenkančia didesne našta, auginant ir ugdant šalių nepilnamečius vaikus. Parinkus ieškovės prašomą išlaikymo būdą, vaikų interesai bus patenkinti visa apimtimi: vaikai turės kur gyventi, turės po atskirą kambarį (vaikai skirtingų lyčių), o iš periodinių išmokų ir ieškovės gaunamų pajamų bus patenkinti visi kiti vaikų poreikiai.

1.6. Teismas pažeidė CPK 263 ir 270 straipsnių reikalavimus. Teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų, nes sprendimas priimant išimtinai vertinant atsakovo įrodymus, atsakovo paaiškinimus, nepagrįstai nevertinant analogiškų ieškovės įrodymų ar juos vertinant atsakovo naudai, teismo padarytos išvados nėra pagrįstos visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

1.7. Teismas pažeidė CPK 93 straipsnio reikalavimus, netinkamai paskaičiavęs ir priteisęs bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai atsakovo elgesio nevertino kaip sąlygojusio proceso trukmę, eigą, sprendimą grindė išimtinai atsakovo paaiškinimais, nepatikimais įrodymais.

Atsiliepimas

13. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti; priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1. Aplinkybę, jog atsakovas skyrium nuo šeimos pradėjo gyventi tik nuo 2019 m. gegužės 15 d. patvirtina 2019 m. rugpjūčio 16 d. vaiko nuomonės išklausymo aktas, kuriame šalių dukra G. S. teigia, kad iki birželio mėnesio gyveno visi kartu, atsakovo su atsiliepimu į ieškinį pateiktos fotonuotraukos, šalių susirašinėjimas aktualiu laikotarpiu, byloje esantys išrašai iš atsakovo sąskaitų. Išvadą, jog atsakovas aktualiu laikotarpiu gyveno su šeima ir vedė bendrą ūkį patvirtina ieškovės pripažinta ir teismo konstatuota aplinkybė, jog ieškovė turėjo prieigą prie atsakovui priklausančios atsiskaitomosios sąskaitos ir ji galėjo disponuoti šioje sąskaitoje esančiomis lėšomis. Ieškovės tėvas J. J., duodamas parodymus teisme, paneigė ieškovės teiginius, kad jis nuolat prisidėdavo prie jos ir vaikų išlaikymo. Atsakovui nuo 2019 m. birželio 15 d. pradėjus gyventi skyrium, jis kas mėnesį mokėjo ieškovei po 215 Eur kiekvieno vaiko išlaikymui.

2.2. Atsakovas niekada nebuvo baustas už alkoholio vartojimą, neprarado darbo, dėl to nesumažėjo šeimos materialinis aprūpinimas. Nė vienas iš byloje apklaustų liudytojų neparodė apie atsakovo sistemingą alkoholio vartojimą. Ieškovės pateiktos nuotraukos su tuščiais alkoholio buteliais bendrame bute negali paneigti teismo išvados, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog atsakovas būtų priklausomas nuo alkoholio, alkoholio vartojimas trukdo jam gyventi įprastą kasdienį gyvenimą, nes nuotraukose atsakovas neužfiksuotas.

2.3. Atsakovo domėjimasis, kodėl sergantis sūnus visą dieną praleido kirpykloje, priešingai nei teigia ieškovė, parodo ne santuokos iširimą, o atsakovo rūpinimąsi savo nepilnamečiu sūnumi. Atsakovas į (duomenys neskelbtini) išvyko siekdamas išlaikyti šeimą, (duomenys neskelbtini) gautos didesnės pajamos leido ankščiau laiko grąžinti bendro buto įsigijimui paimtą paskolą.

2.4. Konstatavus abipusę šalių kaltę dėl santuokos nutraukimo, teismas pagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2.5. Atsakovas šeimos išlaikymui per mėnesį skyrė vidutiniškai apie 700 Eur, o tai reiškia, kad ieškovės apeliacinio skundo teiginiai dėl išlaikymo įsiskolinimo neatitinka tikrovės. Esant lėšų trūkumui, ieškovė bet kada galėjo lėšas iš atsakovo sąskaitos pervesti į savo sąskaitą ir iš jos apmokėti šeimos poreikių patenkinimui reikalingas išlaidas, tačiau tai nebuvo daroma, nes šeimos poreikiai buvo patenkinti visiškai, ką patvirtino ir ieškovė, nurodydama, kad vaikai įsiskolinimo laikotarpiu buvo tinkamai prižiūrimi.

2.6. Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalimi, vieno kambario butas yra atsakovo asmeninis turtas. 43 000 Lt už šį butą atsakovas sumokėjo prieš pasirašant sutartį iš turimų asmeninių santaupų, o likusią dalį – 35 000 Lt, paėmęs kreditą iš AB SEB banko pagal 2009 m. balandžio 23 d. kredito sutartį. Dalis šio kredito buvo grąžinta iki santuokos sudarymo, likusi dalis buvo grąžinta santuokos metu panaudojant atsakovo turėtus asmeninius indėlius bankuose (įneštus iki santuokos sudarymo). Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo gavusi 10 000 Lt kompensaciją iš buvusio sutuoktinio, ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie vieno kambario buto remonto ar pertvarkymo.

2.7. Atmetus ieškovės reikalavimą dėl vieno kambario buto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nesant įstatyme numatytų pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, teismas pagrįstai butą, esantį (duomenys neskelbtini), priteisė šalims natūra po 1/2 dalį. Byloje nėra įrodymų, išskyrus ieškovės tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, patvirtinančių nepilnamečių vaikų ir atsakovo konfliktinių santykių buvimą.

2.8. Dėl to, kad ieškovė neturi pinigų išmokėti atsakovui kompensaciją už jam priklausančią trijų kambarių buto dalį, ieškovė sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius bando išspręsti prisidengusi vaikų interesais, pareikšdama reikalavimą dalį vaikams priklausančio išlaikymo priteisti atsakovui priklausančia trijų kambarių buto dalimi ir tokiu būdu atimdama iš atsakovo nuosavybę, nors tam nėra įstatyme numatytų pagrindų. Be to, ieškovės gaunamų pajamų neužtenka net jai tenkančiai išlaikymo nepilnamečiams vaikams daliai padengti.

14. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės

15. Bylos bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

16. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo, kuriuo nutraukta šalių santuoka dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atmestas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, padalintas turtas, išspręsti išlaikymo priteisimo formos ir įsiskolinimo klausimai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

17. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra G. ir (duomenys neskelbtini) – sūnus I.

18. 2019 m. liepos 25 d. E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalijimo.

19. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Su sprendimu nesutinka ieškovė.

Dėl kaltės nustatymo ir neturtinės žalos priteisimo

20. Ieškovė prašė nutraukti šalių (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, motyvuodama tuo, kad sutuoktinis nustojo rūpintis šeima, jos išlaikymu, apsiribojo tik bendro kredito, suteikto būstui įsigyti, dengimu, mokesčiais; inicijuodavo konfliktus, naudojo psichologinį smurtą, taip pat ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje; vartojo alkoholį, nesprendė iškilusių problemų. Dėl patirtų išgyvenimų prašė priteisti 2 000 Eur neturtinę žalą.

21. Atsakovas prašė nutraukti santuoką dėl ieškovės kaltės, motyvuodamas tuo, kad ieškovė kalta dėl šeiminių santykių atšalimo, meilės bei pagarbos vienas kitam praradimo, konfliktų kilimo dėl ieškovės sunkaus charakterio, kitų nuomonių nepripažinimo, nuolatinių priekaištavimų, nepasitenkinimo išreiškimo.

22. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

23. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, pažeidė CPK 178–185 straipsniuose įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir nepagrįstai sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, o ne dėl atsakovo kaltės.

24. Kadangi santuoka turėjo būti nutraukta dėl atsakovo kaltės, todėl nustačius, kad atsakovo veiksmai sukėlė apeliantei emocinį skausmą, išgyvenimus, pažeminimą, jai priteistina 2 000 Eur neturtinė žala.

25. CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

26. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno sutuoktinio elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu, įvertinti visas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2006; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9969/2016; kt.).

27. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).

28. Nagrinėjamu atveju dėl santuokos iširimo šalys kaltino viena kitą, todėl joms teko atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo pareiga.

29. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė santuokos nutraukimą reglamentuojančias teisės normas, nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir protingumo principais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Tai, kad teismas šalių pateiktus įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi ieškovė, kad išvadas padarė ne tokias, kokių ji tikėjosi, nereiškia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai, šališkai bei padarytos netinkamos išvados.

30. Nesutiktina su apeliante, jog pakanka vien jos paaiškinimo pripažinti, kad šalių santykiai nutrūko 2018 m. gegužės mėnesį, nes atsakovas, pasak apeliantės, neįrodė priešingai. Visų pirma, kolegija atkreipia dėmesį, kad ieškovė 2019 m. liepos 2 d. rašytame ieškinyje nurodė, jog šalys jau pusantrų metų negyvena kartu, neveda bendro ūkio, o tai reikštų, kad šalių santykiai nutrūko ne nuo gegužės mėnesio, kaip nurodo apeliantė, bet praktiškai nuo 2018 m. pradžios. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kreditas, paimtas butui pirkti, baigtas mokėti anksčiau laiko, t. y. 2018 m. balandžio mėnesį. Ir būtent nuo šio laiko apeliantė teigia nutrūkusius šalių santykius, atsakovo nesirūpinimą šeima.

31. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovas skyrium nuo šeimos pradėjo gyventi nuo 2019 m. birželio 15 d., t. y. po to, kai ieškovė kreipėsi į policiją. Ši aplinkybė nustatyta ne tik iš atsakovo paaiškinimo, kaip teigia apeliantė, bet iš įrodymų visumos. Atkreiptinas dėmesys, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d. buvo apklausta šalių nepilnametė dukra G., kuri nurodė, jog iki birželio mėnesio šeima gyveno visi kartu. Tokia aplinkybė nurodyta Tarnybos teismui raštu 2019 m. rugpjūčio 13 d. pateiktoje išvadoje. Byloje nustatyta, kad atsakovas dirba (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog visą laiką šeima negyvena kartu. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad ginčo laikotarpiu atsakovui būnant Lietuvoje šeima kartu praleisdavo laisvalaikį, atsakovas bendravo vaikais. Iš byloje esančio šalių susirašinėjimo spręstina, kad buvo bendrai sprendžiami gyvenime kylantys klausimai, apeliantė turėjo prieigą prie atsakovo atsiskaitomosios banko sąskaitos, disponavo ja, iš atsakovui priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) apmokamos buto išlaikymo išlaidos. Atsakovui būnant Lietuvoje, iš jam priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini) išleidžiamos nemažos sumos maisto prekėms (tuo tarpu iš ieškovės sąskaitos išleidžiamos žymiai mažesnės sumos), todėl atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovas paliko šeimą, daugiau nei metus laiko nesirūpino šeima.

32. Negalima sutikti su apeliante, jog fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti tušti buteliai nuo alkoholinių gėrimų, patvirtina ieškovės nurodytą aplinkybę dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu. Nė vienoje iš pateiktų nuotraukų nėra nufotografuotas atsakovas. Iš ieškovės prašymu apklaustų liudytojų parodymų taip pat negalima daryti išvados, jog atsakovas piktnaudžiavo alkoholiu. Liudytoja S. P. girdėdavo triukšmą šalių namuose, vieną kartą matė išgėrusį atsakovą, apie tai, kad atsakovas būdavo išgėręs, jai pasakojo ieškovė. Kaip dažnai atsakovas vartojo alkoholį, nežinojo ir liudytojas T. T.

33. Nagrinėjamu atveju jau vien iš šalių paaiškinimų spręstina, kad abu sutuoktiniai iki santuokos iširimo savo elgesiu didino tarpusavio santykių įtampą, konfliktus, nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Sutuoktinių konfliktai nebuvo sprendžiami abipusių nuolaidų, derybų būdu.

34. Teisėjų kolegija, kaip minėta, nesutikdama su apeliante, jog šalių pateikti įrodymai buvo vertinami netinkamai, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalių pateikti įrodymai nėra pakankami vieno iš sutuoktinių kaltei nustatyti, todėl pagrįstai pripažino, jog santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

35. Iš byloje esančių įrodymų (šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų) spręstina, kad abi šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, abiem trūko tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam. Tą patvirtina ir apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad šeimoje būtinas dėmesys, pagarba, o to šalių santykiuose seniai nebuvo likę. Pastebėtina, į ką atkreipė dėmesį ir pirmosios instancijos teismas, kad atsakovas siūlė ieškovei tartis, ieškoti kompromisų, būdų ir bandyti išsaugoti šeimą, tačiau ieškovė su tokiais siūlymais nesutiko. Pagal nutarties 26, 27 punktuose minėtą kasacinio teismo praktiką nurodytos aplinkybės svarbios sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą.

36. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; kt.).

37. Esant nurodytoms aplinkybėms, paliktina nepakeista sprendimo dalis dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnis).

38. Nutraukus santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagrįstai netenkintas prašymas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija plačiau dėl apeliantės argumentų dėl neturtinės žalos priteisimo nepasisako.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo

39. Ieškovė prašė už laikotarpį nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. sausio 1 d. priteisti dukrai išlaikymo skolą 920 Eur, sūnui 1 160 Eur (iš viso 2 080 Eur), už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. liepos 1 d. – dukrai 870 Eur išlaikymo skolą, sūnui – 1 050 Eur (iš viso 1 920 Eur). Bendras išlaikymo įsiskolinimas – 4 000 Eur.

40. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad atsakovas nuo 2018 m. gegužės iki 2019 m. liepos mėnesio nevykdė išlaikymo nepilnamečiams vaikams prievolės, ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo atmetė kaip nepagrįstą.

41. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė, kad šalys nustojo gyventi kartu ir vesti bendrą ūkį tik nuo 2019 m. birželio 5 d., netinkamai vertino įrodymus dėl atsakovo teikto išlaikymo, dėl to netinkamai taikė CK 3.200 straipsnį.

42. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Kasacinis teismas laikosi nuostatos, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti dėl to, kad išlaikymas neteikiamas iš viso ar jeigu jis neteikiamas iš dalies, t. y. teikiamas tik tokio dydžio aprūpinimas, kuris nepatenkina vaiko visų būtinų poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Taigi, byloje turi būti nustatomos aplinkybės, reikšmingos klausimui dėl išlaikymo įskolinimo priteisimo išspręsti, ir konstatuojamas teisės reikalauti išlaikymo atsiradimo momentas. Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, įtvirtintą CPK 178 straipsnyje, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.

43. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

44. Nutarties 31 punkte teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, nustačiusiam, kad šalys bendrą ūkį vedė iki 2019 m. birželio 15 d., todėl dar kartą dėl apeliantės argumentų, išsakytų dėl bendro ūkio vedimo nepasisako.

45. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, kad sprendimą priėmė vadovaudamasis tik atsakovo paaiškinimais, jo teiktais įrodymais, nevertindamas ieškovės teiktų pirkinių kvitų, susirašinėjimo, kitų įrodymų. Apeliantės teigimu, mokesčių mokėjimas, nusivedimas papramogauti (dažniausiai į baseiną) nelaikytinas tinkamu išlaikymo teikimu.

46. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Taigi, priešingai nei teigia apeliantė, būsto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, išlaikymas, priskiriamas prie vaikų poreikių tenkinimo. Prie vaikų poreikio tenkinimo priskiriamos ir išlaidos nepilnamečių vaikų laisvalaikiui, poilsiui, kultūriniam bei kitokiam (sportiniam) ugdymui.

47. Iš pateiktų atsakovo banke turėtų sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas iš savo uždarbio sumokėdavo visas su bendro buto išlaikymu susijusias išlaidas, išleisdavo didesnes nei 100 Eur sumas maisto produktams įsigyti įvairiuose prekybos centruose (apeliantės teigimu, atsakovas pirkdavosi maistą vežtis į (duomenys neskelbtini), kuriam išleisdavo apie 100 Eur). Taigi likusi suma tekdavo nepilnamečių vaikų poreikiams maistui tenkinti. Be to, iš pateiktų sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas išleisdavo vidutiniškai apie 100 Eur kurui (ieškovės pateiktame sąskaitos išraše išlaidų kurui nėra), kas mėnesį mokėdavo po 44,89 Eur draudimo įmokas, mokėdavo už įvairias pramogas.

48. Byloje nustatyta ir tai, kad apeliantė turėjo prieigą prie atsakovo sąskaitos, turėjo visas galimybes disponuoti ten esančiomis lėšomis, ką ji ir darė apmokėdama bendro buto išlaidas.

49. Dar kartą atkreiptinas dėmesys į teismo pagrįstai nustatytą aplinkybę, kad šalys gyveno kartu iki 2019 m. birželio 15 d., todėl būtent ieškovės pareiga buvo įrodyti, kad išlaikymas buvo neteikiamas arba teikiamas netinkamas. Taigi ieškovė neįrodė, kokie nepilnamečių vaikų poreikiai nebuvo patenkinti ar kad ji tuos poreikius tenkino tik iš savo lėšų, todėl reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą atmestas pagrįstai.

Dėl turto padalijimo

50. Ieškovė prašė padalyti santuokoje įsigytą turtą bei įpareigoti vykdyti santuokoje atsiradusias prievoles tokia tvarka: priteisti ieškovei natūra ¾ dalis trijų kambarių buto su rūsiu, 37 500 Eur vertės; priteisti atsakovui ¼ trijų kambarių buto su rūsiu, 12 500 Eur vertės, ir automobilį „Crysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2001 laidos, 1 110 Eur vertės; pripažinti vieno kambario butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 25 000 Eur vertės, bendrąja jungtine šalių nuosavybe ir šį butą natūra priteisti atsakovui; priteisti iš atsakovo ieškovei 1 100 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui tenkantį didesnės vertės turtą, pinigus pervedant į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank“ per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

51. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei ir atsakovui po ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini); priteisė atsakovui „Crysler Grand Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovei iš atsakovo 550 Eur kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį, kitą ieškinio (reikalavimo) dalį atmetė.

52. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas turto padalijimo, pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, nukrypimo nuo lygių dalių principo, klausimus, netinkamai vertino įrodymus, padarė procesinius pažeidimus.

53. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo konstatuota aplinkybe, jog atsakovo iki santuokos sudarymo įsigytas vieno kambario butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui asmeninės nuosavybės teise, nurodo, jog ji buvo gavusi iš buvusio sutuoktinio 10 000 Lt kompensaciją, kurią panaudojo vieno kambario buto remontui, kredito už jį grąžinimui. Be to, pasak apeliantės, atsakovas kreditą, paimtą šio buto įsigijimui, grąžino tuo metu, kai buvo sudaryta santuoka, todėl šis butas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė.

54. Byloje nustatyta, kad ginčo butas atsakovo įsigytas 2009 m. gegužės 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 78 000 Lt asmeninės nuosavybės teise. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytas butas nuo 2009 m. gegužės 19 d. yra įregistruotas kaip asmeninė atsakovo nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalis). Iš sutarties matyti, kad 43 000 Lt sumokėjo prieš pasirašant sutartį iš turimų asmeninių santaupų, o likusią dalį (35 000 Lt), sumokėjo iš SEB banko pagal 2009 m. balandžio 23 d. Kredito sutartį Nr. 0350918010226-C1 suteikto kredito. Šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Pagal šią kredito sutartį atsiradusi prievolė bankui laikytina asmenine atsakovo prievole.

55. Pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos nustatė, kad visas 35 000 Lt kreditas buvo grąžintas 2010 m. spalio 22 d. Dalis kredito (8 687,30 Lt) buvo grąžinta iki santuokos sudarymo, likusi dalis buvo grąžinta santuokos metu panaudojant atsakovo turėtus asmeninius indėlius, įneštus iki santuokos sudarymo, bankuose (AB SEB 2019 m. gruodžio 2 d. raštas, AB Citadele banko 2019 m. gruodžio 27 d. pažyma apie atsakovo indelius banke, UAB „Medicinos bankas“2019 m. gruodžio 18 d. pažyma apie turėtą indėlį).

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji buvo gavusi 10 000 Lt kompensaciją iš buvusio sutuoktinio, jog ji savo asmeninėmis lėšomis prisidėjo prie vieno kambario buto remonto ar pertvarkymo.

57. Atkreiptinas dėmesys, kad pradiniame ieškinyje ieškovė buvo nurodžiusi, jog vieno kambario butas buvo atsakovo įsigytas iki santuokos sudarymo, yra atsakovo asmeninė nuosavybė ir nutraukiant santuoką nedalintinas.

58. Apeliantė nurodo, kad teismas, manydamas, jog turtas negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, turėjo ir galėjo spręsti kompensacijos klausimą, nukrypdamas nuo ieškovės reikalavimo. Teisėjų kolegija su apeliante nesutinka. Būtent ieškovė nurodė savo reikalavimus, juos tikslino keletą kartų, nereiškė jokio alternatyvaus reikalavimo, todėl teismas kompensacijos klausimo dėl ginčo buto pagrįstai ir nesprendė.

59. Iš nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai į sutuoktinių bendro turto balansą netraukė vieno kambario buto, pripažindamas, jog šis turtas yra asmeninė atsakovo nuosavybė.

60. Apeliantė nesutinka ir su santuokoje (2010 m. lapkričio 30 d. pirkimo–pardavimo sutartimi) įgyto 3-jų kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimu po ½ dalį natūra. Teisėjų kolegija dar kartą atkreipia dėmesį į nenuoseklią ieškovės poziciją. O būtent, pradiniame ieškinyje ieškovė prašė šį 3-jų kambarių butą padalinti šalims po ½ dalį, o atsakovui priklausančią dalį priteisti nepilnamečiams vaikams kaip išlaikymą. Toks reikalavimas išliko ir 2019 m. rugsėjo 19 d. patikslintame ieškinyje. Tačiau 2019 m. spalio 21 d. pareiškime dėl ieškinio dalyko ir pagrindo patikslinimo ieškovė pakeitė reikalavimą, prašydama jai priteisti ¾ dalis 3-jų kambarių buto, o atsakovui – ¼ dalį buto (nenurodydama jokių nukrypimo nuo lygių dalių principo motyvų), kurią prašė priteisti vaikams kaip išlaikymą. Kadangi šis butas įsigytas šalių santuokos metu, todėl laikytinas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė jokių pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 2 dalis).

61. Santuokinis turtas padalijamas natūra atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalinti; jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais; parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

62. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo ir CK 3.127 straipsnio 3 dalies aiškinimo bei taikymo, yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2011 m. lapkričio11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015 ir kt.).

63. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir, esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą, gali būti taikomi kiti turto padalijimo būdai. Nagrinėjamu atveju apeliantės reikalavimas dėl turto padalijimo grindžiamas vien tik jos pageidavimu nesant pakankamai rimto pagrindo, patvirtinančio turto padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Iš byloje esančių nuotraukų, kitų įrodymų (atsakovo paaiškinimo, liudytojos S. P. parodymų ir kt.) spręstina, kad vaikai noriai bendravo su atsakovu, važiuodavo su atsakovu atostogauti, į baseinus, sporto aikštelės, žaidimų kambarius, pramogaudavo, važinėdavo dviračiais. Taigi tarp atsakovo ir jo vaikų egzistavo ir egzistuoja normalus tėvo ir vaikų ryšys. Apie tai spręstina ir iš teismo sprendimu nustatytos tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos, kurioje numatytas tėvo bendravimas su vaikais savaitgaliais (po tris dienas), po pusę pavasario ar rudens atostogų, mėnesį vasaros atostogų.

64. Apeliantės teigimu, teismas nevertino ieškovės ir atsakovo tarpusavio santykių, kad turto padalijimas natūra ateityje sukels naujus nesutarimus. Pažymėtina, kad vien tik sutuoktinių konfliktiški tarpusavio santykiai negali nulemti turto padalijimo natūra netaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259-378/2015).

65. Taigi byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad šalys negali bendrai valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą.

66. Santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2008; 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; kt.).

Dėl išlaikymo vaikams turtu priteisimo

67. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams konkrečiu atsakovo turtu – ¼ trijų kambarių butu su rūsiu, esančiu (duomenys neskelbtini), – 12 500 Eur vertės, kiekvienam vaikui po 1/8 dalį buto, 8 500 Eur vertės, bei periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį mokant – nepilnametei dukrai po 162 Eur, nepilnamečiui sūnui po 203 Eur, pradedant nuo 2019 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės.

68. Pirmosios instancijos teismas priteisė atmetė reikalavimą dėl išlaikymo turtu priteisimo, reikalavimą dėl įsiskolinimo priteisimo, priteisė vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis – G. S. – po 220 Eur, I. S. – po 230 Eur, konstatuodamas, kad nėra pagrindo spręsti, jog išlaikymo priteisimas mišria forma labiausiai atitiktų vaikų interesus.

69. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos prašymas dėl išlaikymo vaikams priteisimo atsakovo turtu, t. y. buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalimi. Apeliantės teigimu, teismas neatsižvelgė į konfliktinius ieškovės, vaikų ir atsakovo santykius; spręsdamas dėl turto padalijimo būdo ir išlaikymo formos, teismas galėjo nukrypti nuo lygių dalių principo; patenkinus ieškovės prašomą išlaikymo būdą, vaikai turės po atskirą kambarį, o iš periodinių išmokų ir ieškovės pajamų bus tenkinami visi kiti vaikų poreikiai.

70. Teisėjų kolegija nutartyje jau pasisakiusi tiek dėl išlaikymo įsiskolinimo, tiek dėl turto padalijimo natūra, nesant pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl dėl šių aplinkybių nepasisako.

71. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikia skaičiuotes dėl vaikams, pasak apeliantės, liksiančių mokėti piniginių išmokų dydžio priteisus dalį išlaikymo turtu. Teisėjų kolegija su apeliantės pateiktais skaičiavimais nesutinka, kadangi skaičiavime neatsižvelgta į teismo priteistą ir ieškovės neskundžiamą išlaikymo dydį, neatsižvelgta į teismo atmestą reikalavimą dėl 4 000 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

72. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog atsakovo išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo faktas nenustatytas, atsakovo uždarbis pakankamas nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolei įvykdyti, ieškovė gauna ženkliai mažesnes pajamas nei atsakovas, prievolė išlaikyti vaikus tenka tėvams (jos negalima perkelti kitiems asmenims – ieškovės tėvams), todėl išlaikymo priteisimas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis garantuoja nustatyto dydžio sumas vaikams išlaikyti ir labiausiai užtikrina vaikų interesus.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir bylos baigties

73. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės teiginius, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teisėtumo, pagrįstumo, įrodymų vertinimo, motyvavimo reikalavimų, sprendimas priimtas išimtinai vertinant atsakovo pateiktus įrodymus, išvados padarytos nevisapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes.

74. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis 3K-3-177/2006; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių, vertino įrodymus, iš kurių visumos padarė pagrįstas ir teisingas išvadas. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo išvadomis, nereiškia, jog teismas padarė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles.

76. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjo valia procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir jeigu šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo padaryti išvadą, kad ginčas buvo išspręstas neteisingai.

77. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-687/2018).

78. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliantės skundas atmetamas, sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

79. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos atlyginamos ir antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, todėl jos turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

80. Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės atsakovui priteistinos jo turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, pateikus tai patvirtinančius įrodymus. Atsakovo turėtos išlaidos (600 Eur) neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punkte nurodyto dydžio.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 600 Eur apeliacinėje instancijoje turėtas išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Virginija GudynienėVirginija LozoraitytėTomas Romeika