Vilniaus apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belunga“ nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotu asmeniu byloje esant F. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Teisme priimtas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Belunga“ nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus prašymas, kuriame prašoma pripažinti BUAB „Belunga“ bankrotą tyčiniu, kaltu dėl to – suinteresuotą asmenį F. K. Pareiškime nurodyta:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

3. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu. Pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

4. Vadovaujantis JANĮ 70 straipsnio 2 dalimi teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; 5) veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

5. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad pareiškimo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimas yra susijęs su bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės iki bankroto bylos iškėlimo vykdytos veiklos ir jos valdymo vertinimu, kuris leidžia nustatyti, ar įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017, 24 punktas). Taigi tyčinio įmonės bankroto nagrinėjimo klausimo tikslas yra nustatyti, ar įmonės bankrotas buvo sąmoningo blogo valdymo pasekmė.

Dėl taikytinų materialiosios teisės normų

12. Nemokumo administratoriaus nurodomas sandoris ir aplinkybės įvyko 2020 m. vasario 17 d., t. y. jau galiojant JANĮ, todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių (ne)buvimo yra taikytinos JANĮ nuostatos.

Dėl BUAB „Belunga“ nemokumo momento

14. Kaip nustatyta iš kasacinio teismo išaiškinimų, pripažįstant bankrotą tyčiniu, ypač svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusio bendrovės vadovo veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo remiantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

15. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), iš BUAB „Belunga“ nemokumo (bankroto) bylos Nr. eB2-1721-1012/2023 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00158-2023-6) duomenų nustatyta, kad į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo 2023 m. vasario 3 d. kreipėsi VMI, nurodydama, kad 2023 m. vasario 3 d. duomenimis UAB „Belunga“ mokestinė nepriemoka yra 78 728,75 Eur, kuri susidarė nesumokėjus nustatytu terminu deklaruotų mokesčių. Mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2021 m. spalio 31 d. pateikus pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją už 2021 m. spalio mėn. ir lapkričio mėn., pagal pateiktas deklaracijas nuo 2021 m. spalio 31 d.; už 2022 m. gegužės mėn., birželio mėn. ir liepos mėn., priskaičiuota pagal VMI suformuotas pakaitines deklaracijas. Taip pat bendrovė 2021 m. gruodžio 27 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-65979 ir 2022 m. sausio 6 d. buvo sudariusi mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327-538. Kadangi bendrovė tinkamai nevykdė mokestinių sutarčių sąlygų, 2022 m. liepos 25 d. sprendimais Nr. (23.24-08) 327-59698 ir Nr. (23.24-08) 327-59699 minėtos mokestinių paskolų sutartys nutrauktos.

16. Viešai pateikiamais Sodros duomenimis apie apdraustųjų skaičius nustatyta, kad UAB „Belunga“ 2018 m. gruodžio 22 d. dirbo 2 darbuotojai, 2019 m. rugpjūčio 2 d. – 1 darbuotojas, 2021 m. rugpjūčio 5 d. – 2 darbuotojai, nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d. darbuotojų nėra.

17. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad:

17.1. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-8907-727/2022 2022 m. vasario 28 d. išdavė teismo įsakymą kreditoriui Ramirent Baltic AS dėl 1 556,89 Eur skolos, 53,10 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 47,30 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Belunga“. 2022 m. balandžio 19 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, skolos išieškoti nepavyko.

17.2. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eL2-9226-1099/2022 2022 m. kovo 1 d. išdavė teismo įsakymą kreditorei UAB „HC Betonas“ dėl 2 400,95 Eur skolos, 101,43 Eur palūkanų, 6 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir 214 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės UAB „Belunga“. 2022 m. balandžio 14 d. teismo įsakymas įsiteisėjo. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, skolos išieškoti nepavyko.

17.3. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-13456-1019/2022 2022 m. balandžio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo priteisė iš UAB „Belunga“ 1 575,50 Eur skolą ir 268 Eur bylinėjimosi išlaidų UAB „Uprent“ naudai. Preliminarus sprendimas įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 5 d. 2022 m. rugpjūčio 11 d. išduotas vykdomasis raštas. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenis, skolos išieškoti nepavyko.

18. Iš atsakovės UAB „Belunga“ 2020 metų balanso duomenų (nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), pateiktų JAR, nustatyta, kad atsakovė 2020 metais turėjo iš viso 329 565 Eur vertės turto, kurio 248 436 Eur sudarė trumpalaikis turtas, o 14 738 Eur – ilgalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 353 554 Eur. Iš 2020 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, jog 2020 finansinius metus atsakovė baigė patyrusi 27 234 Eur nuostolį.

19. Atsakovė, nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą, taip pat pateikė teismui 2022 m. finansinius duomenis. Iš 2022 m. įmonės balanso nustatyta, jog įmonė turėjo 275 Eur turto, kurį visą sudarė trumpalaikis turtas. Mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudarė 101 481 Eur, kurie visi mokėtini per vienus metus. Iš pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad įmonė patyrė 80 689 Eur nuostolį.

20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, teismas prieina prie išvados, kad BUAB „Belunga“ faktiškai nebevykdė veiklos nuo 2022 m. rugpjūčio 19 d., kai bendrovėje nebeliko darbuotojų. LITEKO duomenų analizė leidžia daryti išvadą, kad jau 2022 m. I–II ketvirčiuose bendrovė susidūrė su finansiniais sunkumais, nes iš jos buvo pradėta priteisinėti skolas įvairiems kreditoriams ir duomenų apie tai, kad šios skolos būtų padengtos nėra, nes visi vykdomieji dokumentai grąžinti į bankroto bylą neįvykdyti. VMI nepavyko nurašyti lėšų iš BUAB „Belunga“ sąskaitų pradedant nuo 2022 m. liepos mėnesio, kai buvo nutrauktos ir mokestinės paskolos sutartys. Įvertinus byloje surinktų duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad BUAB „Belunga“ tapo nemokia vėliausiai 2022 m. rugpjūčio 19 d., nes tuo metu įmonėje nebeliko darbuotojų, veikla faktiškai nebebuvo vykdoma, susikaupė skolos.

Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymo

27. Teismas pažymi, kad kaip nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi galėtų būti vertinami tokie sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra galimai ekonomiškai įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki arba nemokios įmonės padėtis nebūtų iš esmės pablogėjusi.

28. Tam, jog būtų galima konstatuoti įmonės tyčinį bankrotą, nepakanka nustatyti vien tik konkretų veiksmą ar sandorį, lėmusį įmonės bankrotą. Tam reikia įvertinti aplinkybių, susijusių su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitų aplinkybių, nulėmusių įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste, visumą. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-158-219/2017; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-747-450/2020). Taigi, tyčinio bankroto pagrindu laikomi ne bet kokie įmonei ekonomiškai nenaudingi sandoriai, bet sandoriai, kurie yra tiesiogiai susiję su blogu įmonės valdymu ir jos nemokumu. Dėl to teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

29. Teismas, visapusiškai ištyręs byloje surinktus rašytinius įrodymus, konstatuoja, kad aptariamas sandoris savaime nepagrindžia buvusio įmonės vadovo tyčinių veiksmų, kuriais būtų siekiama įmonę privesti prie bankroto tyčia, ar sumažinti ženkliai turimą įmonės turtą, kad kreditoriai negalėtų nukreipti į jį išieškojimo. Pirmiausiai pažymėtina, kad iš 2020 m. vasario 10 d. VĮ „Registrų centras“ duomenų, esančių minėtoje nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje, nustatyta, kad buto baigtumo procentas yra 30 proc., o vidutinė rinkos vertė – 28 600 Eur. Tuo tarpu žemės sklypo plotas 0,1507 ha, vidutinė rinkos vertė – 47 200 Eur. Remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, masinis turto vertinimas – vienarūšio turto (rūšiniais požymiais apibūdintų daiktų) vienu metu vertinimas, atsižvelgiant į šio turto būklę tam tikrą dieną, pagal atitinkamą turto vertinimo metodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė, nustatyta masinio vertinimo būdu, t. y. apskaičiuojant ne konkretaus turto vertę, o vidutinę panašių objektų vertę, neatsižvelgiant į individualias turto savybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2012). Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius nepagrįstai savo argumentus dėl turto pardavimo ne už rinkos kainą grindžia VĮ „Registrų centras“ nustatyta masinio vertinimo būdu vidutine rinkos kaina, nes akivaizdu, jog toks įvertinimas neatspindi realios turto vertės. Pažymėtina ir tai, kad abu nekilnojamojo turto objektai buvo įkeisti hipoteka, tačiau sudarant nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį hipotekos kreditorius kredito unija „Taupa“ neprieštaravo sutarties sudarymui ir sutiko su hipotekos išregistravimu. Visa tai leidžia daryti išvadą, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta vykdant įprastą ūkinę-komercinę veiklą, sąmoningai nesiekiant privesti įmonės prie bankroto. Šios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad įmonė toliau tęsė savo įprastą veiklą, turėjo darbuotojų, jos finansines galimybes vertino VMI, dėl ko buvo išdėstytas mokestinės nepriemokos mokėjimas.

30. Atkreiptinas dėmesys, kad nemokumo administratorius teigia, jog įmonė pardavė ir kitą nekilnojamąjį turtą, dėl ko UAB „Aktea“ liko skolinga 55 194,34 Eur. Teismo vertinimu, nemokumo administratoriaus nurodoma aplinkybė laikytina tik nemokumo administratoriaus deklaratyviu teiginiu, kurio reikšmė bankroto pripažinimui tyčiniu neturi reikšmės. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus nurodyti teiginiai atmetami kaip neįrodyti (CPK 178 straipsnis).

Dėl tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte, (ne)buvimo

31. Nemokumo administratorius, kaip bendrovės tyčinio bankroto požymį, nurodo aplaidų ir apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą. Pasak nemokumo administratoriaus, dalis įmonės dokumentų jam nebuvo perduoti, be to, atskiri 2019–2022 m. laikotarpio dokumentai yra sąmoningai paslėpti ar sunaikinti. Nemokumo administratorius taip pat susisiekė su įmonės apskaitą tvarkiusia UAB „Brislita“, kuri pateikė perdavimo aktą apie 2022 m. gegužės 16 d. perduotus 10 segtuvų su buhalterinės apskaitos 2018–2022 m. dokumentais F. K. Tuo tarpu nemokumo administratorius, sutikrinęs suinteresuoto asmens perduotus 38 segtuvus, nustatė, kad tik 4 keturiuose segtuvuose yra 2018–2022 m. dokumentai. Taip pat VĮ „Registrų centras“ įmonė neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų už 2021 m.

32. Taigi darytina išvada, kad nemokumo administratorius prašo pripažinti BUAB „Belunga“ bankrotą tyčiniu ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu: juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

33. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo F. K. nurodė, jog priimdamas dokumentus, nemokumo administratorius jokių priekaištų neteikė, juos priėmė be pretenzijų. Visus priekaištus dėl dokumentų perdavimo nemokumo administratorius turėjo teisę teikti prieš juos priimant.

34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje lemia atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui. Vadovas ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti bona fide (sąžiningumo, atvirumo) bei maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Viena iš juridinio asmens vadovo pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis, kuriuo remiantis galima nustatyti įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatus, turto sudėtį ir identifikuoti su juo susijusias operacijas, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais.

35. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl anksčiau galiojusio ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytų aplinkybių, susijusių su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais yra išaiškinęs, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis, be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 510-915/2018).

36. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad nors JANĮ tyčinio bankroto institutą reglamentuojančios teisės normos iš esmės nepasikeitė, tačiau įstatymo norma, reglamentuojanti aplaidžiai ar apgaulingai tvarkomą buhalterinę apsaugą, kaip tyčinio bankroto požymį, buvo pakoreguota, lyginant ją su ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis. Pastarojoje normoje apgaulingas ar aplaidus juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas buvo pripažintinas tyčinio bankroto požymiu tuo atveju, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti juridinio asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. O nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojusio JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktas nustato, kad tyčinio bankroto požymiu pripažįstama aplinkybė, kuomet juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas. Taigi nurodyta normos dispozicija patvirtina, kad tyčinio juridinio asmens bankroto pripažinimui JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu nereikia nustatyti, jog dėl pareigos pateikti finansinės atskaitomybės dokumentus registro tvarkytojui nevykdymo nėra galimybės įvertinti juridinio asmens veiklos, turto ar įsipareigojimų dydžio (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-712-553/2023).

37. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, aptartą teisinį reguliavimą ir nuosekliai formuojama teismų praktiką, nėra pagrindo pripažinti BUAB „Belunga“ bankroto tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintu pagrindu. Nors byloje pateikti duomenys patvirtina, kad įmonės vadovas iš dalies netinkamai atliko savo pareigą – neperdavė visų įmonės dokumentų nemokumo administratoriui, taip pat galimai įmonės buhalterinė apskaita nebuvo tinkamai tvarkoma, dėl ko nemokumo administratoriui pasunkėjo įmonės administravimo procesas – tačiau vien šios aplinkybės, pareiškėjui nenurodžius ir neįrodžius konkrečių aplinkybių apie sąmoningą blogą įmonės valdymą tikslu privesti įmonės prie bankroto, nesudaro pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Byloje nėra nustatyta, jog nepateikti dokumentai sudaro kritinę masę ir dėl to negalima nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Taip pat nėra nustatyta, jog buhalterinė apskaita tyčia buvo tvarkoma apgaulingai, ar kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai. Šiuo atžvilgiu pažymėtina, kad bendrovės nemokumo klausimas buvo sprendžiamas pagal Juridinių asmenų registrui pateiktus 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus viešai prieinamus, taip pat pačio suinteresuoto asmens pateiktus įmonės finansinės atskaitomybės 2021–2022 m. duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

38. Pažymėtina ir tai, kad net jei nagrinėjamu atveju nemokumo administratorius būtų įrodęs netinkamai vestos BUAB „Belunga“ buhalterinės apskaitos aplinkybę, tai nebūtų pakankamas pagrindas šios bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kaip minėta, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nelemia išvados apie tyčinį juridinio asmens bankrotą, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje nustatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1438-553/2020).

39. Nemokumo administratoriui šioje byloje neįrodžius aplaidaus ir (ar) apgaulingo BUAB „Belunga“ buhalterinės apskaitos vedimo, jis daro nepagrįstą prielaidą dėl bendrovei ekonomiškai nenaudingų sprendimų priėmimo ir sandorių sudarymo. Viena prielaida neįrodo kitos prielaidos. Nagrinėjamu atveju, išskyrus aplinkybę dėl bendrovės turto pardavimo mažesnėmis nei rinkos kainomis, nemokumo administratorius nenurodė, kokie bendrovės vadovo sudaryti sandoriai ar priimti sprendimai galėtų būti vertinami kaip nenaudingi bendrovės ir jos kreditorių interesams. Tuo tarpu nurodyti nemokumo administratoriaus argumentai dėl nepagrįsto nekilnojamojo turto pardavimo atmesti šios nutarties 29 punkte.

40. Civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; ir kt.). Nagrinėjamu atveju išsami bylos įrodymų visumos analizę neleidžia teismui prieiti prie išvados, jog UAB „Belunga“ bankrotą sąlygojo tyčiniai suinteresuoto asmens – buvusio vadovo F. K. veiksmai, o teismui neidentifikavus sąmoningo siekio pabloginti įmonės finansinę būklę ar sukelti nemokumą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog BUAB „Belunga“ bankrotas yra tyčinis.

41. Teismas, išanalizavęs bylos duomenis, konstatuoja, kad nemokumo administratorius nepagrindė JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio buvimo (CPK 178 straipsnis, 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis).

42. Papildomai pažymėtina, kad teise prašyti bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu suinteresuoti asmenys turi naudotis racionaliai, o ne siekdami vilkinti bankroto procesą bei padaryti nepatogumų kitiems bankroto procese dalyvaujantiems asmenims. Blogu bendrovės valdymu pažeistas teises suinteresuotieji asmenys gali ginti ir pareiškiant atskirus ieškinius dėl žalos atlyginimo ir (ar) konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais. Pasinaudoti pastaraisiais teisių gynimo būdais galima net ir nepripažinus bendrovės bankroto tyčiniu, t. y. bendrovės tyčinio bankroto fakto konstatavimas nėra būtina sąlyga reikalauti pripažinti neteisėtais sandorius ar atlyginti padarytą žalą. Taigi net ir nepripažinus tyčinio bankroto, nemokumo administratorius ir kreditoriai gali inicijuoti atitinkamus veiksmus ir siekti padarinių, kuriuos sukelia tyčinis bankrotas – ginčyti neteisėtus bendrovės ir jos skolininkų sandorius, reikalauti žalos atlyginimo, kreiptis dėl nuobaudos buvusiam įmonės vadovui skyrimo už dokumentų neperdavimą ir kt.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju, nenustatęs esminių tyčinio bankroto elementų – sąmoningo blogo valdymo ir priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo valdymo ir bendrovės nemokumo ar jau nemokios bendrovės finansinės padėties pablogėjimo ar turto pasisavinimo bei iššvaistymo, apgaulingos apskaitos vedimo, teismas neturi pagrindo pripažinti UAB „Belunga“ bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1–4 punktų pagrindu. Nemokumo administratoriaus nurodomi argumentai nesuponuoja išvados, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo, t. y. kad įmonei vadovavęs suinteresuotas asmuo F. K. turėjo tikslą privesti įmonę prie bankroto ir aktyviais veiksmais to siekė. Atsižvelgiant į tai, nemokumo administratoriaus prašymas dėl UAB „Belunga“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, teismas

nutaria:

bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Belunga“ nemokumo administratoriaus Stasio Sipavičiaus prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.