Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvidos Jasaitytės – Pralgauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Igno Totilo, veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. O. (V. O.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1985-600/2024 pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rrredauto“ ieškinį atsakovui V. O. (V. O.) dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

40. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

41. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškinys dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

42. Pažymėtina, jog iš apeliaciniame skunde apelianto dėstomų argumentų galima spręsti, jog apeliaciniu skundu apeliantas iš esmės prašo (apeliacinio skundo dalykas) panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o visi kiti apelianto nurodyti prašymai (Vertinimo išvadoje nustatytas išvadas pripažinti neatitinkančiomis faktinių bylos aplinkybių; ieškinio tikslinimą pripažinti neteisėtu; pritaikyti nusidėvėjimą įgytoms naujoms detalėms; pripažinti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą) laikytini apeliacinio skundo argumentais.

Dėl skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo

43. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama, remiantis byloje pateikta Vertinimo ataskaita, iš atsakovo priteisti 3 873,39 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, motyvuodama tuo, jog atsakovas nuo 2021 m. gruodžio mėn. žodinės sutarties pagrindu iš jos nuomojosi Automobilį, su kuriuo pateko į eismo įvykį ir Automobilį apgadino, dėl ko ieškovė patyrė turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Automobilis nuo 2022 m. sausio 29 d. priklauso ieškovei, o jį tuo metu, kai buvo padaryta žala, vairavo atsakovas žodinės nuomos sutarties pagrindu, vadovaudamasis ieškovės pateikta Vertinimo ataskaita, atsižvelgęs į tai, jog atsakovas jokių Vertinimo ataskaitoje nustatytą žalos dydį paneigiančių įrodymų neteikė, sprendė, jog ieškovės ieškinys yra pagrįstas.

44. Apeliantas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės grindžia tuo, jog: (1) žodinė Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su ieškovės atstovu M. V., kaip fiziniu asmeniu; (2) teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl dokumentų, liudijančių apie įplaukų gavimą iš atsakovo, išreikalavimo, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo principą; (3) teismas nevertino atsakovo argumentų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo; (4) teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalį, priėmė ieškinio patikslinimą; (5) Vertinimo ataskaita neatitinka tokio tipo ataskaitų rengimo taisyklių, jų turiniui keliamų reikalavimų, todėl jos išvados yra nepagrįstos; (6) ieškovės pateikti dokumentai, kuriais grindžiamos patirtos Automobilio remonto išlaidos, yra nepagrįsti, nes naujoms detalėms netaikytas nusidėvėjimas, be to, įsigyti 4 vnt. padangų, nors iš nuotraukų galima spręsti, jog bent trys iš jų yra nesugadintos.

45. Byloje nustatyta, kad automobilis TOYOTA PRIUS, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (Automobilis), nuo 2022 m. sausio 29 d. nuosavybės teise priklauso ieškovei MB „Rrredauto“, kuri, remiantis 2022 m. sausio 14 d. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, Automobilį nusipirko iš M. V.. Byloje nėra ginčo, jog žalos Automobiliui padarymo metu Automobilį žodinės nuomos sutarties pagrindu valdė ir žalą sukėlė atsakovas V. O. (V. O.).

46. Apeliantas, ginčydamas žalos dydį, be kita ko, nurodo, kad žodinė Automobilio nuomos sutartis buvo sudaryta ne su ieškove, o su ieškovės atstovu M. V., kaip fiziniu asmeniu, kadangi: (1) ieškovės atstovas neinformavo atsakovo apie pasikeitusį Automobilio savininką; (2) teismo išvada, kad Automobilyje buvo jo registracijos liudijimas yra nepagrįsta; (3) ieškovė nuomos santykius įrodinėjo 2021 m. rugsėjo 28 d. - gruodžio 28 d. susirašinėjimais, kai ieškovė įsteigta tik 2022 m. sausio 14 d., o Automobilis jai priklauso nuo 2022 m. sausio 29 d.; (4) gautų iš atsakovo pinigų už Automobilio nuomą ieškovė neapskaitydavo savo buhalterijoje.

47. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamos bylos dalyką, sprendžia, jog apelianto nurodomi argumentai dėl Automobilio savininko pasikeitimo, atsakovo neinformavimo apie savininko pasikeitimą, nuomos mokesčio neapskaitymo ieškovės buhalterijoje, Automobilio registracijos dokumentų (ne)turėjimo ir kt., iš esmės nekeičia teisinio situacijos vertinimo. Pažymėtina, jog byloje ginčo, jog atsakovas Automobilį valdė žodinės nuomos sutarties pagrindu, nėra. Taip pat nėra ginčo, kad žala Automobiliui buvo padaryta atsakovo veiksmais (padarytu eismo įvykiu). Žalos atsiradimo metu (2022 m. balandžio 24 d.) Automobilio savininkė buvo ieškovė, kuri ir patyrė žalą, atsakovui apgadinus jai nuosavybės teise priklausantį Automobilį. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijos vertinimu, Automobilio savininko (kreditoriaus) pasikeitimas niekaip nedaro įtakos ieškovės teisėtiems interesams ir teisei gauti žalos atlyginimą ir tuo labiau neeliminuoja atsakovo atsakomybės dėl žalos atlyginimo Automobilio savininkei.

48. Apeliantas taip pat teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą dėl dokumentų, liudijančių apie įplaukų gavimą iš atsakovo, išreikalavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

49. Pagal CPK 180 straipsnį, teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Kasacinis teismas, atskleisdamas reikalavimų įrodymams turinį, yra nurodęs, kad sąsajumas reiškia, jog faktiniai duomenys yra susiję su byla, t. y. jie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis), o leistinumas savo ruožtu reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą, kitaip tariant, proceso įstatyme nėra įtvirtinto draudimo ar ribojimo remtis tam tikrais faktiniais duomenimis kaip įrodymais (tokie draudimai (ribojimai) yra įtvirtinti, pvz., CPK 177 straipsnio 3-5 dalyse) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018, 39 punktas; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023, 81 punktas).

50. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama dėl ieškovei priklausančiam Automobiliui atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, o ne dėl šalis siejančių nuomos teisinių santykių, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu pagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl dokumentų, liudijančių apie įplaukų gavimą iš atsakovo, išreikalavimo, kadangi atsakovo prašomi išreikalauti įrodymai neatitiko įrodymams keliamų sąsajumo su nagrinėjama byla reikalavimų (CPK 180 straipsnis).

51. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad teismas nevertino atsakovo argumentų dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. Apelianto teigimu, jis, perdavęs M. V., kaip Automobilio nuomotojui, 500 Eur bei atlikęs priešpriešinių vienarūšių įsipareigojimų įskaitymą dėl M. V. veiksmais atsakovo atžvilgiu padarytos žalos, visiškai atlygino žalą, padarytą Automobiliui. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika, šiuos apelianto argumentus laiko nepagrįstais.

52. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Asmuo, kuris mano, kad jo teisės pažeistos, tik pats nusprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (CPK 13 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 31 punktas). Taigi, bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas, o taip pat atsakovo pateiktų atsikirtimų į ieškinį dalykas ir faktinis pagrindas. Teismas, priimdamas sprendimą, neturi teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, apibrėžtų pirmiau įvardytais elementais, išskyrus proceso įstatyme nustatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-298-969/2022, 24 punktas; 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-381/2023, 39 punktas).

53. Galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešinis ieškinys ir atsiliepimas (atsikirtimai) į ieškinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieškiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieškovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikšti savarankiškų reikalavimų. Nurodytų gynimosi priemonių pasirinkimas tenka atsakovui ir priklauso nuo jo siekiamo rezultato (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-611/2019, 26 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

54. Nagrinėjamu atveju, ieškovė bylos nagrinėjimo ribas apibrėžė ieškinyje, prašydama priteisti jai iš atsakovo 3 873,39 Eur turtinę žalą, kilusią atsakovui apgadinus ieškovei priklausantį Automobilį. O atsakovas, nors atsiliepime (atsikirtimuose) nurodė aplinkybes dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo, tačiau savarankiško reikalavimo (priešieškinio forma) byloje nereiškė. Todėl, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, neturėdamas teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribų, spręsti klausimo dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

55. Pažymėtina ir tai, jog, atsižvelgiant į nutarties 52-54 punktuose nurodytus motyvus, į tai, kad byla nagrinėjama dėl atsakovo veiksmais padarytos turtinės žalos ieškovei atlyginimo, o ne dėl ieškovės atstovo veiksmais padarytos žalos atsakovui atlyginimo, todėl apelianto nurodomi argumentai dėl M. V. smurtinio pobūdžio veiksmų, nukreiptų prieš atsakovą ir jo turtą (šuns užpuolimo; automobilio apgadinimo), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija dėl šių apelianto argumentų plačiau nepasisako.

56. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai, pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalį, priėmė ieškinio patikslinimą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

57. Ieškovas, įgyvendindamas dispozityvumo principą, taip pat turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 141 straipsnio 1 dalimi, pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą galima tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-686/2017, 25 punktas; 2017 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-429-701/2017, 32 punktas).

58. Teismas gali atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl ieškinio dalyko arba pagrindo pakeitimo, jeigu tai užvilkintų bylos nagrinėjimą, o ieškovui buvo paskirtas terminas ieškinio dalykui ir ieškinio pagrindui visiškai suformuluoti ir jis galėjo remtis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis (CPK 141 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).

59. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, jog ieškinio reikalavimo – ieškinio dalyko sumažinimas ar padidinimas, ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas nelaikomas ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-687/2019).

60. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad netgi ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimas yra ne tas pats, kas ieškinio reikalavimų padidinimas ar sumažinimas arba papildomų faktinių aplinkybių nurodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008).

61. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismui 2024 m. vasario 21 d. pateiktu pareiškimu dėl ieškinio dalyko patikslinimo tik padidino prašomos jos naudai iš atsakovo priteisti turtinės žalos dydį, t. y. padidino ieškinio dalyką, kas, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, nėra laikoma ieškinio dalyko ar pagrindo keitimu. Taip pat pateikė įrodymus, patikslinančius faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, kas taip pat nelaikytina ieškinio pagrindo pakeitimu. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK 141 straipsnio 1 dalį, minėtą ieškovės pareiškimą dėl ieškinio dalyko patikslinimo bei pateiktus papildomus dokumentus priėmė nepagrįstai.

62. Apeliantas nesutinka su byloje pateikta Vertinimo ataskaita, savo nesutikimą grįsdamas tuo, jog: (1) Vertinimo ataskaita parengta jos užsakymo metu aktualiais Automobilio duomenimis; eismo įvykio metu Automobilis buvo be dujų įrangos, dėl ko jo vertė buvo mažesnė; (2) netinkamai parinkti, t. y. geresni, lyginamieji automobiliai, kurių vertė didesnė; (3) Automobilio atstatymas ekonominiu požiūriu buvo netikslingas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, Vertinimo ataskaitos turinį, turi pagrindo iš esmės sutikti su šiais apelianto argumentais.

63. Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Šie faktiniai duomenys turi būti gauti tik įstatymų nustatyta tvarka (leistinumo reikalavimas), taip pat įrodymai turi būti patikimi (patikimumo reikalavimas).

64. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymams byloje taikomas pakankamumo ir patikimumo reikalavimas, kuris reiškia, jog bylos įrodymai turi neprieštarauti vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-1120/2023, 61 punktas).

65. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino vadovaudamasis ieškovės byloje pateikta Vertinimo ataskaita, iš esmės motyvuodamas tik tuo, jog atsakovas jokių šią Vertinimo ataskaitą paneigiančių įrodymų nepateikė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, ieškovės ieškinį tenkindamas visa apimtimi, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateikta Vertinimo ataskaita. Įvertinus Vertinimo ataskaitos turinį, darytina išvada, jog ji neatitinka Automobilio žalos dydį pagrindžiančio įrodymo leistinumo ir patikimumo reikalavimų. Pirmiausia pažymėtina, jog Vertinimo ataskaitos išvados dėl Automobilio vertės ir žalos dydžio padarytos fiziškai neapžiūrėjus Automobilio, o tik nustačius žalos dydį iš pateiktų fotonuotraukų. Be to, Automobilio vertė ir jam 2022 m. balandžio 24 d. padaryta žala vertinta praėjus beveik dvejiems metams po eismo įvykio. Pažymėtina ir tai, jog Automobilis, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, įvertintas Vertinimo ataskaitos rengimo metu, o ne 2022 m. balandžio 24 d., buvusiais aktualiais Automobilio duomenimis. Iš byloje pateikto 2022 m. sausio 29 d. išduoto Automobilio registracijos liudijimo Nr. Y 743767 matyti, jog nurodytas Automobilio degalų tipas: Benzinas / Elektra, o Vertinimo ataskaitoje – Benzinas / Elektra / Dujos, iš ko galima spręsti, jog Automobilio vertė eismo įvykio metu (2022 m. balandžio 24 d.) buvo mažesnė, kas taip pat įtakojo ir lyginamųjų automobilių pasirinkimą bei Vertinimo ataskaitoje nustatytą Automobilio vertę ir žalos dydį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti Vertinimo ataskaitoje apskaičiuotos Automobilio vertės ir žalos dydžio pagrįstumu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Vertinimo ataskaitoje neteisingai nurodytas Automobilio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kai turėtų būti (duomenys neskelbtini).

66. Teisėjų kolegija sprendžia, jog, konstatavus, kad Vertinimo ataskaita nėra patikimas ir pakankamas įrodymas Automobilio žalos dydžiui nustatyti, įvertintini byloje ieškovės pateikti kiti žalos dydį pagrindžiantys įrodymai (Sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitas, pinigų priėmimo kvitas), iš kurių galima nustatyti ieškovės realiai patirtas išlaidas Automobilio detalėms įsigyti ir remontui po eismo įvykio, kurio metu padaryta žala Automobiliui.

67. Apeliantas, nesutikdamas su aukščiau paminėtais žalos dydį pagrindžiančiais įrodymais, nurodo, kad Automobilio naujoms detalėms nėra pritaikytas nusidėvėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, vadovaudamasi kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, neturi pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu.

68. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo, be kita ko, apima išlaidas keičiamoms dalims ar detalėms, reikalingoms suremontuoti (atstatyti) dėl kalto asmens veiksmų sugadintą turtą. Sugadinto turto vertės atkūrimas iki įvykio reiškia, kad būtina atsižvelgti į automobilio detalių ar dalių nuvertėjimą dėl eksploatavimo iki įvykio. Toks aiškinimas atitinka visiško žalos atlyginimo funkciją. Visiško žalos kompensavimo principas lemia, kad nukentėjusiajam nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado. Tai reiškia, kad nukentėjusiajam neturi būti priteisiama nei mažiau, nes tokiu atveju nebus tinkamai apgintos asmens teisės, nei daugiau, nes nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėtų skolininko sąskaita. Kartu visiško žalos atlyginimo principas reiškia, kad padarytos žalos dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje. Todėl ir sugadintos transporto priemonės keistinų dalių ir detalių nuvertėjimo dėl eksploatavimo taikymas, jo dydis nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje, o ne taikomas standartizuotu būdu ar automatiškai. Pažymėtina, kad tam tikrų transporto priemonių dalių ar detalių nusidėvėjimui gali turėti įtakos ne tik transporto priemonės senumas, bet ir rida. Be to, nustatant žalos dydį konkrečioje byloje, pavyzdžiui, gali paaiškėti, kad keičiamos tam tikros dalys ar detalės sugadintoje transporto priemonėje prieš pat eismo įvykį buvo pakeistos naujomis arba aplinkybė, kad rinkoje nėra tokių pat ar panašių dėvėtų dalių ar detalių, kad po remonto transporto priemonė atitiktų techninius aktyvios ir pasyvios saugos reikalavimus, arba jų įsigijimas būtų pernelyg apsunkintas, kas objektyviai lemtų būtinumą siekiant suremontuoti transporto priemonę naudoti naujas dalis ar detales. Kasacinis teismas pažymėjo, kad žala dėl transporto priemonės sugadinimo turi apimti išlaidas dėl tokių detalių ir dalių, kurios leistų naudoti transporto priemonę pagal jos paskirtį atitinkant techninius reikalavimus, kaip ji buvo naudojama iki įvykio. Todėl naujų dalių ar detalių naudojimas siekiant suremontuoti transporto priemonę atitiks visiško nuostolių atlyginimo principą, nes nukentėjęs asmuo bus grąžintas į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2019).

69. Pažymėtina, jog rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo įrodyti žalos dydį, o apeliantas, nesutikdamas su ieškovės įrodinėjamu žalos dydžiu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus (teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį).

70. Nagrinėjamu atveju, nors apeliantas teigia, kad visoms naujoms detalėms turėtų būti pritaikytas 75 procentų nusidėvėjimas, tačiau byloje neteikė jokių duomenų, kokiu pagrindu turėtų būti taikomas net 75 procentų nusidėvėjimas. Be to, byloje nėra duomenų, ar visos pakeistos detalės buvo įsigytos naujos, taip pat kokia pakeistų detalių būklė buvo iki eismo įvykio (2022 m. balandžio 24 d.). Pažymėtina, jog 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio metu ieškovės atstovas patvirtino, jog nauji įsigyti tik 4 vnt. padangų iš UAB „Transratai“ (2024 m. vasario 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 00:53:00). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pats atsakovas, kaip minėta aukščiau, nesutikdamas su žalos apskaičiavimu, turėjo paneigti nuostolių dydį patvirtinančius įrodymus, t. y. teikti įrodymus, pagrindžiančius pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį, tačiau tokių duomenų neteikė. Atsakovas, nesutikdamas su žalos apskaičiavimu, taip pat galėjo inicijuoti žalos nustatymo ekspertizę, tačiau duomenų, jog atsakovas tokį prašymą būtų teikęs, byloje nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nutarties 68 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, sprendžia, jog naujų dalių ar detalių naudojimas Automobilio remontui atitinka visiško nuostolių atlyginimo principą, nes ieškovė yra grąžinta į tą pačią padėtį, kurioje buvo iki įvykio. Atsižvelgiant į tai, taip pat atsakovui byloje neteikus jokių pagrindą mažinti ieškovės įrodinėjamą žalos dydį pagrindžiančių įrodymų, spręstina, jog taikyti nusidėvėjimą ieškovės įgytoms detalėms Automobilio remontui nėra pagrindo.

71. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su apelianto argumentu, kad iš Automobilio fotonuotraukų matyti, kad bent trys iš keturių padangų nėra sugadintos, tačiau ieškovė įsigijo 4 vnt. padangų, už kurias nepagrįstai prašo priteisti nuostolius. Apeliantas jokių šį argumentą pagrindžiančių įrodymų nepateikė, žalos nustatymo ekspertizės taip pat neprašė skirti. Priešingai nei teigia apeliantas, teisėjų kolegijos vertinimu, vien iš Automobilio fotonuotraukų ir deklaratyvių apelianto teiginių nėra pagrindo konstatuoti, kad padanga (-os) nėra sugadintos ir pažeistos.

72. Iš byloje pateiktų PVM sąskaitų faktūrų Nr. 1/SF/2022/06350, Nr. 1/SF/2022/06876, Nr. 1/SF/2022/04665, Nr. 1/SF/2022/04541, Nr. TR20138755, Nr. 4584, Nr. 4667 nustatyta, kad Automobilio detalėms ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 26 d. iki 2022 m. birželio 15 d. patyrė 845,01 Eur išlaidų. Iš Sąskaitos faktūros Nr. 000000048 ir Kasos pajamų orderio kvito Nr. 46 bei Sąskaitos faktūros ARN Nr. 00114 ir Pinigų priėmimo kvito Nr. 00061 nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gegužės 11 d. patyrė 130 Eur, o 2022 m. lapkričio 30 d. – 540 Eur, Automobilio remonto išlaidų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, kad Automobilis šiai dienai yra visiškai suremontuotas, o ieškovės pateiktos sąskaitos faktūros, kasos pajamų orderio kvitas ir pinigų priėmimo kvitas patvirtina ieškovės realiai patirtas Automobilio remonto išlaidas, atsakovui neteikus jokių šį žalos dydį paneigiančių ir/ar pagrindą jį mažinti pagrindžiančių įrodymų, spręstina, jog ieškovės Automobilio remontui patirtos išlaidos (žala) sudaro 1 515,01 Eur.

73. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į tai, jog ginčo dėl aplinkybių, kad Automobilis po eismo įvykio buvo suremontuotas ir nudažytas, nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, remiantis byloje pateikta Lietuvos vertintojų rūmų informacija apie Lietuvos remonto įmonių vidutinių valandinių įkainių bei dažymo medžiagų koeficientus, kurie atitinka 2022 m. I-ąjį ketvirtį buvusius dažymo darbų įkainius ir medžiagų koeficientus, spręstina, jog ieškovei už Automobilio dažymą priteistina 1 221,49 Eur suma. Taigi, įvertinus visetą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu konkrečiu atveju protinga ir pagrįsta žalos suma yra 2 736,50 Eur (1 515,01 Eur + 1 221,49 Eur).

74. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės MB „Rrredauto“ ieškinį pilna apimtimi, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, ieškovės reikalavimą tenkinant iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisiant 2 736,50 Eur žalos atlyginimo. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo V. O. (V. O.) apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

75. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

76. Pažymėtina, jog, atsižvelgiant į tai, kad, keičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, rezoliucinė sprendimo dalis bus išdėstoma nauja redakcija, klausimas dėl klaidingai nurodyto ieškovės kodo sprendime ištaisymo nespręstinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose

77. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

78. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 87 Eur žyminį mokestį bei patyrė 2 450 Eur teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsakovas pirmosios instancijos teisme sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir pateikė duomenis apie patirtas 1,85 Eur kitas bylinėjimosi išlaidas už Valstybės įmonės „Regitra“ duomenų pateikimą, o apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 87 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

79. Pažymėtina, jog, atsakovas, teikdamas atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuriuo buvo netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sumokėjo 33 Eur žyminį mokestį. Tačiau, pagal 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Atsižvelgiant į tai, jog žyminis mokestis už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria atmestas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nemokamas, atsakovui grąžintinas be pagrindo sumokėtas 33 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

80. Apeliantas, nesutikdamas su ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, nurodo, kad ieškovės atstovas, būdamas advokato padėjėju, teikdamas atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11855-600/2023, peržengė savo atstovaujamas ribas, todėl ieškovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turėjo būti atmesti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu, turi pagrindo iš dalies sutikti su šiuo apelianto argumentu.

81. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsniu, fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

82. Nagrinėjamu atveju byloje pateikta advokato padėjėjo Dovydo Raišučio 2023 m. rugsėjo 6 d. ieškovei išrašyta Sąskaita - faktūra SPES Nr. 23-270 250 Eur sumai už atsiliepimo į V. O. (V. O.) atskirąjį skundą dėl 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-11855-600/2023 parengimą, kuri buvo apmokėta 2023 m. rugsėjo 6 d. „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymu. Tačiau, kaip minėta aukščiau, įstatymas draudžia advokato padėjėjui atstovauti byloje dalyvaujančiam asmeniui apeliacinės instancijos teisme, todėl konstatuotina, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovaujamojo vardu apeliaciniame procese atlikti jokio procesinio veiksmo, už kurį turėtų būti atlyginama pagal CPK 98 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023). Atsižvelgiant į tai, ieškovės patirtos 250 Eur teisinės pagalbos išlaidos už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą laikytinos nepagrįstomis.

83. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, ieškovės pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

84. Šiuo procesiniu sprendimu yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 70 procentų (iš dalies tenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo), o atsakovo apeliacinis skundas – 30 procentų (pakeistas sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 60,90 Eur žyminis mokestis ir 1 540 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Atsakovui iš ieškovės priteisiamas 16,50 Eur žyminis mokestis ir jo pirmosios instancijos teisme patirtos 0,56 Eur kitos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

85. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (30 proc.), iš ieškovės atsakovui priteisiamas 26,10 Eur (87 Eur x 30 proc.) žyminis mokestis, o iš atsakovo ieškovei priteisiamos 420 Eur (600 Eur x 70 proc.) apeliacinės instancijos teisme patirtos teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 19 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies 1-2 pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 736,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimt šešių eurų ir 50 ct) turtinę žalą, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gegužės 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 60,90 Eur (šešiasdešimt eurų ir 90 ct) žyminio mokesčio ir 1 540 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt eurų) teisinės pagalbos išlaidų – ieškovės MB „Rrredauto“, juridinio asmens kodas 305981695, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės MB „Rrredauto“, juridinio asmens kodas 305981695, 17,06 Eur (septyniolikos eurų ir 06 ct) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Valstybinę mokesčių inspekciją įpareigoti grąžinti atsakovui V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 33 Eur (trisdešimt trijų eurų) žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. rugsėjo 6 d. AB SEB banko mokėjimo nurodymu Nr. 1861.“

Priteisti atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės MB „Rrredauto“, juridinio asmens kodas 305981695, 26,10 Eur (dvidešimt šešių eurų ir 10 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti ieškovės MB „Rrredauto“, juridinio asmens kodas 305981695, naudai iš atsakovo V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 420 Eur (keturių šimtų dvidešimties eurų) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.