- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-19
- Bylos Nr.
- e2S-2344-936/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07304-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- V. O.
- Ieškovas
- mažosios bendrijos „Rrredauto“
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 3.2.6.6.3Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarka
- 3.3.1.11Naujų įrodymų ir motyvų pateikimo apeliacinės instancijos teisme ribojimai
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) V. O. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria išnagrinėtas atsakovo V. O. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Rrredauto“ ieškinį atsakovui V. O. dėl turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau – MB) „Rrredauto“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. O. 1 458,41 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė žodinės nuomos sutarties pagrindu laikinai, t. y. nuo 2021 m. gruodžio mėn., suteikė atsakovui valdyti ir naudotis automobiliu Toyota Prius, kurią atsakovas po eismo įvykio, apgadintą, 2022 m. balandžio 24 d. paliko prie ieškovės namų. Ieškovė patyrė šios transporto priemonės remonto išlaidų, kurias turi atlyginti atsakovas.
2. Atsakovui ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka (asmeniškai). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą, o ieškovė pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, todėl teismas sprendė, kad yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje nustatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 28 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės MB „Rrredauto“ ieškinį, t. y. priteisė iš atsakovo V. O. ieškovei 1 458,41 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 458,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gegužės 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 283 Eur bylinėjimosi išlaidas. Taip pat valstybei 6,64 Eur pašto išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas V. O. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė panaikinti 2023 m. birželio 28 d. sprendimą už akių. Pareiškimas grindžiamas šiomis aplinkybėmis:
4.1. Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie pareigą pateikti procesinį dokumentą, negavo pranešimo, kuriame atsakovui būtų nustatytas terminas atsiliepimui ir / ar kitiems prašymams, įrodymams, pateikti, procesinių dokumentų nepateikimo pasekmės ir pan. Taigi, jam nebuvo žinoma, jog yra nustatytas procesinis terminas dėl procesinių dokumentų pateikimo, taip pat atsakovas nebuvo informuotas apie šio procesinio veiksmo neatlikimo procesinius teisinius padarinius, todėl jis neturėjo realios galimybės pateikti savo argumentų, įrodymų, prašymų, todėl yra pagrindas panaikinti sprendimą už akių.
4.2. Byloje nėra pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų faktą, kad ieškovė perdavė laikinai naudotis automobiliu atsakovui. Teismas rėmėsi neegzistuojančiais įrodymais darydamas tokią išvadą. Ieškovės pateikti įrodymai neinformatyvūs ir nepagrindžiantys teigiamų argumentų. Ieškinys galimai pateiktas netinkamo subjekto, nes susirašinėjimas pateiktas nuo 2021 m. rugsėjo 28 d., tačiau ieškovei automobilis priklauso nuo 2022 m. sausio 29 d. Formaliai vertinant šiuos ieškovės pateiktus įrodymus neįmanoma nustatyti, ar ieškinyje aprašomi santykiai egzistavo, jei egzistavo, tai siejo ieškovę ir atsakovą, arba fizinį asmenį M. V. ir atsakovą, ar egzistavo kitokie, nei ieškinyje tvirtina ieškovė, santykiai. Ieškovės pateiktos fotonuotraukos neinformatyvios ir negalima jų visų susieti su transporto priemone Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas priteisdamas žalą neįvertino transporto priemonės nusidėvėjimo. Įsigytų dalių dokumentaciją neatitinka ieškinyje nurodomos žalos, t. y. nurodomos detalės nesusijusios su nurodomais apgadinimais.
Atsiliepimas
5. Ieškovė MB „Rrredauto“ atsiliepime į atsakovo pareiškimą nurodė, kad su juo nesutinka ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas pripažįsta, kad procesinius dokumentus gavo, todėl apie iškeltą bylą jis žinojo. Pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė atstovo motina, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, kuri taip pat galėjo išaiškinti atsakovui atsiliepimo nepateikimo teisines pasekmes. Atsakovas nenurodo argumentų, kurie sudarytų pagrindą manyti, jog sprendimas už akių buvo priimtas esant įrodymų nepakankamumui ar toks sprendimas iš esmės negalėjo būti priimtas, į bylą nėra pateikti įrodymai, kurie galėtų kelti pakankamai abejonių teismo sprendime padarytų išvadų teisingumui bei įrodymai, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas. Atsakovas teikiamoje taikos sutartyje (pareiškimo priedas) tik patvirtina faktą, kad toks įvykis buvo ir sutinka grąžinti 200 Eur ieškovei už sugadintą automobilį, tai reiškia, kad pripažįsta faktą apie ginčo automobilio apgadinimą ir kad jis dėl šio automobilio apgadinimų yra kaltas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsakovo V. O. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.
6.1. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui skirti procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai 2023 m. birželio 9 d. Atsakovas teigia, kad tarp jam siųstų procesinių dokumentų nebuvo teismo pranešimo apie atsiliepimo pateikimo terminą ir jo nepateikimo pasekmes (CPK 142 straipsnis). Pažymėta, kad atsakovas nepateikė jokių savo teiginius pagrindžiančių įrodymų (CPK 179 straipsnis). Be to, net jei atsakovo nurodyta aplinkybė būtų tiesa, tai vis tiek nepateisintų atsakovo pasyvumo civiliniame procese, nes atsakovas, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra inicijuota civilinė byla, nepasidomėjo, kokių veiksmų jis turėtų imtis, nesikreipė į bylą nagrinėjantį teismą dėl papildomos informacijos pateikimo. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad pačiame ieškinyje, jo 10 puslapyje, VII skyriuje „Procesiniai klausimai“ nurodyta: „Atsakovui nepateikus paruošiamųjų procesinių dokumentų, taip pat neatvykus į teismo posėdį, Ieškovas prašo Teismo Atsakovo atžvilgiu priimti sprendimą už akių“. Vien šis ieškovės procesinis prašymas vidutiniškai protingą, rūpestingą ir apdairų žmogui paskatintų kreiptis į teismą dėl papildomos informacijos pateikimo. Be to, paties atsakovo pateiktame lydraštyje yra pažymėta, kad atsakovui, be kita ko, yra siunčiamas teismo pranešimas, todėl, jei atsakovas iš tikrųjų negavo teismo pranešimo, šis neatitikimas tarp siųsto lydraščio ir gautų dokumentų taip pat turėjo paskatinti atsakovą pasidomėti bylos eiga.
6.2. Atsakovo keliami argumentai, pvz. dėl to, kokia konkrečia susirašinėjimo programėle naudojosi byloje dalyvaujantys asmenys (jų atstovai), ar keliose nuotraukose yra užfiksuotas tas pats, ar du tos pačios spalvos ir modelio, automobiliai, neatitinka formalaus įrodymų vertinimo. Tokie klausimai galėtų būti sprendžiami nagrinėjant bylą iš esmės, bet tam reikia, kad atsakovas pateiktų savo nesutikimo su ieškiniu motyvus teismo nustatytu terminu.
Šalies argumentai
6.3. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo ir tai, kad nors atsakovas pateiktame pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo kvestionuoja visus ieškovės pateiktus įrodymus, jis aiškiai neneigia nei fakto, kad jam buvo perduota naudotis ginčo transporto priemonė, nei fakto, kad atsakovas šią transporto priemonę apgadino eismo įvykio metu. Atsakovo keliamos abejonės, ar ieškovės pateiktos sąskaitos yra išrašytos būtent už ginčo automobilio remontą, taip pat nėra pagrįstos jokiais įrodymais, tėra reiškiami pasvarstymai, nėra nurodyta ir pagrindžiama, kurie būtent atlikti darbai nėra susiję su atsakovo padaryta žala. Galiausiai, atsakovo nurodomi teiginiai apie tarp jo ir ieškovės vadovo kilusį konfliktą, jų santykių tikrąjį turinį, atsakovui galimai padarytą žalą, nėra šios bylos dalykas ir nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti ieškovės turtui padarytą žalą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
7. Atsakovas V. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir perduoti bylą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Atsakovas pateikdamas pareiškimą prie jo pridėjo savo argumentus patvirtinančius įrodymus: siuntos voko kopiją, procesinių dokumentų įteikimo pažymos kopiją, taip pat pareiškimo 3 p. pažymėjo, kokius dokumentus gavo. Atsakovas neturi objektyvios galimybės įrodyti bei realiai pateikti teismui jokio kito įrodymo, įrodančio, jog jo tvirtinamas dokumentas (teismo pranešimas apie atsiliepimo pateikimo terminą ir jo nepateikimo pasekmes (CPK 142 straipsnis)) jam nebuvo įteiktas. Atsakovui likusioje šaknelėje ties įteikimo pažymoje išvardintų dokumentų nėra pažymėti įteikti dokumentai, kaip tai nustato įsakymas), todėl atsakovui nustatyti voko, kuriame buvo procesiniai dokumentai, tikrojo turinio nebuvo galimybės (pažymos kopija pridėta prie pareiškimo), taip pat procesinių dokumentų įteikimo momentu iki sprendimo už akių gavimo jam nekilo abejonių ar įtarimų dėl voko turinio.
7.2. Teismas turėjo pareigą išaiškinti atitinkamo procesinio dokumento nepateikimo teisinius padarinius. Todėl teismo argumentas, jog „atsakovas, žinodamas, kad jo atžvilgiu yra inicijuota civilinė byla, nepasidomėjo, kokių veiksmų jis turėtų imtis, nesikreipė į bylą nagrinėjantį teismą dėl papildomos informacijos pateikimo“ yra niekinis, nes jeigu teismas šiame punkte minimos išaiškinimo pareigos neįvykdė, net ir esant kitoms sąlygoms, sprendimas už akių pasyviosios šalies atžvilgiu negalėjo būti priimtas. Atsakovui, įgijusiam vidurinį išsilavinimą, netgi esančiam rūpestingu ir apdairiu, nekeliami šiuo konkrečiu atveju aukšti bonus pater familias elgesio etaloną atitinkantys kriterijai, t. y. vidurinio išsilavinimo, apdairiai ir rūpestingai savo teisių ir pareigų atžvilgiu besielgiančiam asmeniui nekeliamas reikalavimas teisine prasme įvertinti sprendimo priėmimo už akių civilinės teisės specifinio instituto subtilybes taip pat kvestionuoti teismo teisės specialistų paruoštų bei įteiktų teismo procesinių dokumentų procedūros tinkamumo, pagrįstumo, komplektacijos.
7.3. Netgi formaliai vertinant šias aplinkybes bei darant prielaidą, jog nuomos santykiai visgi egzistavo, dėl chronologinės datų sekos nebūtų įmanoma formaliai tvirtinti, jog nuomos santykiai egzistavo tarp ieškovės ir atsakovo, o ne tarp atsakovo ir prieš ieškovę transporto priemonę valdžiusio nenustatyto asmens. Būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad atsakovas naudojosi ieškovės transporto priemone, t. y. kad tai patvirtina „Messenger“ programėlės susirašinėjimas, nors šiuo atveju tokio įrodymo nėra.
7.4. Teismo išvada dėl atsakovo pasirinkto teisių gynimo būdo, jog atsakovas „aiškiai neneigia nei fakto, kad jam buvo perduota naudotis ginčo transporto priemonė, nei fakto, kad atsakovas šią transporto priemonę apgadino eismo įvykio metu“, taip pat išvada, kad „nėra nurodyta ir pagrindžiama, kurie būtent atlikti darbai nėra susiję su atsakovo padaryta žala“ – padarytos netinkamai taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis į teismą, ir dispozityvumo principą, įtvirtinantį teisę pasirinkti, kokio pobūdžio ir kokiam subjektui pareikšti reikalavimą. Šios teismo išvados suponuoja išvadą, jog nuomos teisinių santykių egzistavimą, žalos padarymo faktą, priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir žalos padarymo įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, nors atsakovas teikdamas pareiškimą šiais argumentais nesirėmė bei nesivadovavo.
7.5. Kvestionuodamas ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų duomenis, atsakovas siekė atkreipti dėmesį į tai, jog netgi jeigu būtų įrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo ir ieškovės turtui padarytos žalos, žalos dydis visa apimtimis negalėjo būti priteistas vien dėl to, jog, formaliai vertinant, ieškovei priklausanti transporto priemonė jos remonto metu buvo 18 metų senumo, o sąskaitų faktūrų pagrindu įsigytos detalės yra naujos. Taigi, formaliai vertinant, teismas privalėjo įvertinti šį faktą bei proporcingai sumažinti priteistos žalos dydį. Atmesdamas akivaizdžius įrodymų formaliojo vertinimo neatitikimus, teismas nepasisakė dėl to savo sprendime, nenurodė jų atmetimo argumentų, todėl jo toks išrankumas tam tikroms aplinkybėms suponuoja išvadą dėl priimto sprendimo tendencingumo.
7.6. Taip pat prašo priimti naują įrodymą – 2023 m. rugsėjo 5 d. ekrano su EPP sistemoje bylos Nr. e2-11855-600/2023 (Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07304-2023-0) aplanke patalpintos informacijos, kopiją. Kuri patvirtina, kad toks nesavalaikis įrašo apie įsiteisėjimą patalpinimas apibūdina bylą nagrinėjančio teisėjo biuro darbo organizavimo trūkumus. Tokiu būdu, ši aplinkybė didesne tikimybe netiesiogiai patvirtina atsakovo teigiamą faktą, jog jis tarp teismo jam atsiųstų procesinių dokumentų nerado pranešimo dėl procesinio termino nustatymo, pareigos per nustatytą terminą pateikti privalomus procesinius dokumentus bei nepateikimo teisinius padarinius, todėl ši aplinkybė laikytina svarbia nagrinėjamos bylos kontekste, kuomet teismas ir ieškovė kvestionuoja atsakovo sąžiningumą.
Atsiliepimas
8. Ieškovė MB „Rrredauto“ atsiliepime į atsakovo V. O. atskirąjį skundą, nurodė su juo nesutinkanti ir prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą sprendimo už akių peržiūrėjimo, papildomai nurodant šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovas neginčijo pačio fakto, kad ginčo automobilį vairavo ir jį apgadino. Atsakovo motina, kuri surašė pareiškimą ir atskirąjį skundą, turinti aukštąjį išsilavinimą, turėjo suprasti, kokios teisinės pasekmės gali kilti nepateikus teismui procesinių dokumentų laiku, kaip ir pats atsakovas. Labiau tikėtina, kad atsakovas gavo visus lydimuosius dokumentus, jeigu pažymi, kad gavo lydraštį, bei, kad lydraštis buvo be pranešimo yra mažai tikėtina. Atsakovas elgėsi pasyviai, tikėdamasis teigiamų pasekmių dėl nesikreipimo į teismą ir elgiantis pasyviai visu laikotarpiu. Atsakovas pats patvirtina, kad jam procesinius dokumentus surašė motina, tad daroma išvada, kad ir su procesiniais dokumentais, kuriuos gavo su ieškiniu pasekmes motina taip pat žinojo ir galėjo suprasti. Be to, vertinti, kad neturint aukštojo teisinio išsilavinimo iš pateiktų procesinių dokumentų nebūtų galimybės įvertinti pasekmių yra netiesa, nes ieškinyje buvo prašyta priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą - 2023 m. rugsėjo 5 d. ekrano su EPP sistemoje bylos Nr. e2-11855-600/2023 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-07304-2023-0) aplanke patalpintos informacijos kopiją. Šį įrodymą prašė priimti kaip įrodantį teismo darbo trūkumus bei pagrindžiantį aplinkybę, kad pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo galėjo būti neišsiųstas atsakovui kartu su kitais procesiniais dokumentais.
13. Apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
14. Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
15. Apelianto naujai pateiktas rašytinis įrodymas kartu su atskiruoju skundu (dokumentas Nr. DOK-139449) yra gautas po skundžiamos nutarties priėmimo, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikiamas įrodymas neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, yra neinformatyvus, todėl teismas jį atsisako priimti.
Dėl sprendimą už akių peržiūrėjimo
16. Pagal CPK 285 straipsnio, reglamentuojančio sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką, pirmosios dalies nuostatą, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimas už akių dėl neatvykusio ar procesinio dokumento nepateikusio atsakovo gali būti priimtas tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta šio Kodekso nustatyta tvarka. Sprendimas už akių priimamas tik tais atvejais, kai byloje yra pateikti tik vienos iš šalių įrodymai. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Kai byloje yra pateikti abiejų šalių įrodymai, teismas bylą nagrinėja pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017).
17. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo už akių institutą įtvirtinančias proceso teisės normas, yra pasisakęs, kad teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013).
18. CPK 287 straipsnyje 1 dalyje nustatyta, kad šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti, be kita ko, nurodomos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 2 dalis).
19. CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
20. Nagrinėjamu atveju sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismui konstatavus, kad atsakovui ieškinys su priedais ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo buvo įteikti CPK nustatyta tvarka.
21. Atsakovas pareiškime sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė priežastis, kodėl nepateikė atsiliepimo į ieškinį laiku, t. y. kad negavo pranešimo, kuris informuotų apie pareigą pateikti atsiliepimą į ieškinį per nustatytą terminą, pateikė tam tikrus įrodymus pagrindžiančius tokias aplinkybes, ir tuo grindžia, kad negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, bei pareiškime nurodė argumentus dėl pateiktų ieškovės įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei pateikė, jo manymu, reikšmingus įrodymus.
22. Byloje nustatyta, kad 2023 m. birželio 1 d. atsakovui buvo išsiųsti ieškovės pateikti dokumentai taip pat ir teismo pranešimas. Šie procesiniai dokumentai buvo įteikti atsakovui asmeniškai 2023 m. birželio 9 d. Atsakovas nurodo, kad negavo pranešimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju sutiktina su apelianto nurodytu argumentu, kad realiai atsakovas negali įrodyti, kad negavo teismo pranešimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, kad atsakovas būdamas atidus ir rūpestingas, gavęs procesinius dokumentus iš teismo, galėjo kreiptis į teismą dėl papildomos informacijos gavimo, tačiau elgėsi pasyviai ir nesidomėjo civiline byla. Paminėtina, kad atsakovas kartu su pareiškimu pateikė jam siųstų dokumentų lydraštį, kuriame nurodyta, kad siunčiamas teismo pranešimas, taigi, net jei atsakovas ir negavo šio pranešimo, jis būdamas atidus ir rūpestingas, atsižvelgdamas, kad jo atžvilgiu yra inicijuota byla, matydamas, kad turėjo būti pateiktas pranešimas, galėjo kreiptis į teismą, kad būtų pateiktas trūkstamas dokumentas, tačiau to nebuvo padaryta. Įvertinus aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei nurodyta atskirajame skunde, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą už akių (CPK 288 straipsnio 4 dalis).
23. Kita vertus, atsakovas, sužinojęs apie už akių priimtą teismo sprendimą, ėmėsi aktyvių veiksmų ginti savo interesus, nedelsdamas pateikė pareiškimą dėl priimto teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo.
24. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra nuosekliai pabrėžiama, kad gali būti taikomi įvairūs teisės kreiptis į teismą ribojimai. Šiuo aspektu EŽTT yra pažymėjęs, kad Konvencijos 6 straipsnis reikalauja bei leidžia valstybėms narėms organizuoti savo teisinę sistemą tokiu būdu, kuris palengvintų greitus ir veiksmingus teisminius procesus, įskaitant ir galimybę priimti sprendimus už akių (žr., pvz., 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 34; 2016 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje Gankin ir kiti prieš Rusiją, peticijų Nr. 2430/06, 1454/08, 11670/10 ir 12938/12, par. 26), tačiau tai negali būti daroma kitų procesinių garantijų, ypač šalių lygiateisiškumo principo, sąskaita (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 72). Šie ribojimai neturi suvaržyti asmens teisės kreiptis į teismą taip, kad būtų pažeista pati tokios teisės esmė. Taikomas ribojimas neatitiks Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimų, jeigu juo nebus siekiama teisėto tikslo ir nebus pagrįsto proporcingumo ryšio tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr. 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 73; 2017 m. vasario 16 d. sprendimo byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 44).
25. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad svarbių priežasčių, dėl kurių šalis neatvyko į teismo posėdį (ar nepateikė procesinio dokumento), buvimas nėra viena sprendimo už akių panaikinimo sąlygų, šių priežasčių ir jų svarumo teismas neturėtų vertinti lygiaverčiai ar svarbiau, negu pateiktų argumentų ir įrodymų, turinčių esminę reikšmę teisingam bylos išnagrinėjimui. Taigi teismų nustatytos aplinkybės dėl atsakovo atsiliepimo į ieškinį nepateikimo teismo nustatytu terminu priežasčių negalėjo būti pagrindas netenkinti atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018).
26. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-701/2017, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima daryti pagal byloje jau esančius (pateiktus) įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 42 punktas).
27. Pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas išdėstė ir nurodė aplinkybes, kurios, jo nuomone, paneigia pirmosios instancijos teismo, priėmusio sprendimą už akių, išvadas dėl susirašinėjimo „Messenger“ programa, kuris byloje neegzistuoja, taip pat padaryta įrodymais nepagrįsta išvada, kad ieškovė (o ne kitas asmuo) perdavė atsakovui naudotis transporto priemone, pateikti įrodymai pagrindžiantys, tokias aplinkybes yra fragmentiški, be konteksto, neapgrindžia tokio fakto, ieškinys pateiktas galimai netinkamo subjekto, taip pat ieškovės pateiktos fotonuotraukos neinformatyvios ir negalima jų visų susieti su transporto priemone Toyota Prius, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), be to, teismas priteisdamas žalą neįvertino transporto priemonės nusidėvėjimo, o įsigytų dalių ir remonto darbų dokumentai neatitinka ieškinyje nurodomos žalos, t. y. nurodomos detalės nesusijusios su nurodomais apgadinimais. Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismui priimant sprendimą už akių nebuvo vertinamos ir tirtos, nors, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, jos gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
28. CK 6.249 straipsnyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).
29. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos argumentais, kad atsakovo keliamos abejonės, ar ieškovės pateiktos sąskaitos yra išrašytos būtent už ginčo automobilio remontą, nėra pagrįstos jokiais įrodymais, tėra reiškiami pasvarstymai, nėra nurodyta ir pagrindžiama, kurie būtent atlikti darbai nėra susiję su atsakovo padaryta žala. Kaip minėta, pagal kasacinio teismo praktiką asmuo prašydamas peržiūrėti sprendimą už akių, neprivalo pateikti naujų įrodymų, o gali pateikti argumentus jau dėl esamų įrodymų. Antra, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas nurodė net keletą argumentų, susijusiu su žalos dydžiu ir jos pagrįstumu, t. y. nurodė, kad ne visose foto nuotraukose galima nustatyti, kad jose būtent ieškovės išnuomotas automobilis, kadangi ieškovė pagal viešai prieinamus duomenis turi ne vieną automobilį Toyota Prius, taip pat konkrečiai įvardino, kokios įsigytos detalės (galinių stabdžių diskai, galinių stabdžių trinkelės, neįvardintos galinės detalės, bent du amortizatoriai, 4 vnt. padangų) neatitinka automobiliui padarytų apgadinimų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atsakovo pareiškime išdėstytas aplinkybes ir pateiktus duomenis, sprendžia, kad jie galimai yra reikšmingi nagrinėjamam ginčui, todėl turi būti įvertinti drauge su kitos šalies argumentais bei teikiamais įrodymais.
30. Atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punkte, kurią konstatavus, privaloma sprendimą už akių panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
31. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).
Dėl bylos baigties
32. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių panaikinimo sąlygas ir tvarką, ir neatsižvelgė į teismų praktiką, todėl atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartis ir papildoma 2023 m. rugsėjo 4 d. nutartis, kuri yra 2023 m. rugpjūčio 29 d. sudedamoji dalis, naikintinos ir klausimas išspręstinas iš esmės – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimas už akių naikinamas ir atnaujinamas bylos nagrinėjimas iš esmės (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir 2023 m. rugsėjo 4 d. papildomą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 28 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.