- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-13
- Bylos Nr.
- e2-21591-944/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08393-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Barškietytė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- S. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Ligija Kubelskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui S. B. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; priteisti iš atsakovo E. B. išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas yra nepilnamečio vaiko tėvas, tačiau nuo 2020-12-01 gyvena atskirai ir prie vaiko išlaikymo prisidėjo minimaliai po 100 Eur, o nuo 2025 m. vasario iš viso nemoka. Nurodo, kad nepilnamečio vaiko tėvas nebendrauja ir jokia forma neprisideda prie vaiko priežiūros ir išlaikymo. Nurodė, kad vaikas yra neįgalus, todėl jo poreikiai didesni, tačiau gaunamos išmokos už vaiką prisideda prie vaiko poreikių patenkinimo. Paaiškino, kad jai prie vaiko išlaikymo ženkliai prisideda tėvai, tiek daiktais, tiek vaiko priežiūra.
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Išvadą teikianti institucija nurodė, kad ieškovės reikalavimai priteisti išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimą, gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka nepilnamečio vaiko interesus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), motina R. L., o tėvas S. B.. Duomenys apie ieškovei išmokėtas išmokas, apie darbo užmokestį. Pažyma apie E. B. mokymąsi. Kretingos rajono savivaldybės administracijos pažyma apie išmoką vaikui. Nepilnamečio E. B. neįgalumo lygio pažyma. Antstolių duomenų bazės duomenys, VSDFV duomenys, VĮ Registrų centro duomenys apie atsakovą.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).
Byloje ieškovės paaiškinimais ir rašytine medžiaga nustatyta, kad ieškovė nepilnamečiu vaiku rūpinasi nuo gimimo, visa laiką su jais gyveno ir prižiūrėjo. Atitinkamai byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs prie nepilnamečio vaiko priežiūros, po to, kai šalys pradėjo gyventi atskirai. Išvadą teikianti institucija taip pat nurodė, kad nepilnamečio vaikų gyvenamosios vietos nustatytas atitiktų jo interesams, kad ieškovė tinkamai užtikrina nepilnamečio vaiko teises ir interesus. Duomenų, kad atsakovas prieštarautų dėl vaikų gyvenamosios vietos nėra pateikta. Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, nepilnamečio vaiko E. B. gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, o šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria ir vienas iš jų nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194, 3.196 straipsniai). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pagal šio straipsnio 2 dalį išieškota išlaikymo suma visiems vaikams turi būti panaudota lygiomis dalimis, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių (ligos ir kt.) yra būtina nukrypti nuo lygybės principo.
Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaiko po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Ieškovė ieškinyje nurodė būtinuosius vaiko poreikius ir jų dydį, t. y. per mėnesį reikia 700 Eur sumos nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti. Teismo posėdžio metu nurodė, kad vaikas yra neįgalus, eina į mokyklą ir mokosi pagal individualią programą. Paaiškino, kad nepilnametis vaikas negali valgyti bet kokio maisto, greitai auga reikia nuolat rūbų, avalynės. Nepilnamečiui vaikui būtinas logopedas, psichologai, atsirado judėjimo problemos, todėl reikia kineziterapeuto paslaugų. Paaiškino, kad ji nuomojasi būstą, jai labai padeda jos tėvai, nes prižiūri vaiką, kai jai reikia eiti į darbą, taip pat perka daiktus ir pan. paaiškino, kad dėl lėšų trūkumų nealėjo pasinaudoti galimybe vežti sūnų į sanatoriją, nes neturėjo lėšų, taip reikės lankyti baseiną ir pan.
Akivaizdu, kad vaiko būtinieji poreikiai maistui, aprangai, avalynei, gyvenamajam būstui yra ieškovės patenkinami, pagal galimybes vaikams skiriamos lėšos laisvalaikiui ir pan. Taip pat svarbu, kad nepilnametis vaikas yra neįgalus, todėl turi būti tenkinami ir specialieji jo poreikiai susiję su sveikata – reabilitacija, sanatorinis gydymas, baseinas ir pan.
Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Pagal susiformavusią teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo vaikui dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Ši suma laikytina pakankama būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Viena minimali mėnesinė alga nuo 2025-01-01 – 1038 Eur, atskaičius mokesčius apie 777 Eur. Darytina išvada, kad tokio dydžio suma yra pakankama užtikrinti vaiko poreikius (CK 3.192 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209-916/2016).
Be to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Išmokos vaikui dydžiu mažintinas tėvų teikiamas išlaikymas vaikui, nes jį kompensuoja valstybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020). Ieškovė pateikė duomenis, kad pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos pažymą gauna 72,10 Eur sumą, taip pat gauna neįgalumą už sūnų. Dėl šių aplinkybių šiomis sumomis mažintina tėvų pareiga prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovės prašoma suma 250 Eur suma, laikytina minimalia, nesiekiančia pusę minimalios mėnesinės algos.
Teismas nurodo, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė iš viso turi vieną išlaikomą asmenį, neturi registruoto nekilnojamojo turto, gauna darbo užmokestį. Atsakovo vardu registruotino turto nėra, taip pat duomenų, kad dirbtų Lietuvos Respublikoje ir gautų darbines pajamas, jo vardu vykdomi išieškojimai. Ieškovės teigimu atsakovas nedirba, jis užsiima pamestų daiktų paieška. Daugiau duomenų dėl atsakovo turtinės padėties nėra. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad ieškovės turtinė padėtis sudėtingesnė, nes ji viena rūpinasi nepilnamečiu vaiku. Dėl šios priežasties pripažintina, kad visi kasdieniniai rūpesčiai susiję su nepilnamečiu vaiku tenka tik ieškovei.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 30 punktą). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).
Šiuo atveju įvertinus tą aplinkybę, kad atsakovas yra vidutinio amžiaus, nėra duomenų, kad jis negalėtų dirbti ir gauti pajamas, atitinkamai išlaikyti savo nepilnametį vaiką dėl sveikatos būklės, todėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydis turi tenkinti vaiko poreikius.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui vaikui po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2025-08-19) iki vaiko pilnametystės (CPK 178, 185, 197 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad CK 3.201 straipsnis taip pat numato galimybę, pasikeitus vaiko poreikiams ar tėvų turtinei padėčiai, kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Teismo sprendimas dėl išlaikymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-167-324/2019).
Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).
Priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise skirtina ieškovė (CK 3.190 str.).
Sprendimo dalis dėl priteisto išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdoma skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai kurios naudai priimtas sprendimas atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė sumokėjo 114 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo ieškovei.
Be to, už reikalavimą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo mokėtinas 68 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Darytina išvada, kad priteistina 68 Eur žyminio mokesčio suma valstybei (CPK 85 straipsnio 1 dalies, 3 punktas, 10 punktas, CPK 80 straipsnio 7 dalis).
Valstybė šioje byloje patyrė 15,86 Eur pašto išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovo valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas
nusprendžia:
nustatyti nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2025-08-19) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Nepilnamečio vaiko E. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 114 Eur žyminio mokesčio ir 600 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68 Eur žyminio mokesčio, bei 15,86 Eur pašto išlaidų. Šios sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas už žyminį mokestį 5660, įmokos kodas už pašto išlaidas 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.