Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.5.2; 1.1.8.1; 1.1.8.6.1; 1.1.8.7.2; 1.1.9.7; 1.2.23.2.2.2; 2.1.8; 2.1.14.2; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3; 2.4.6.4.4.

2025 m. liepos 3 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Evaldo Gražio ir Aivos Survilienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. P. (toliau – ir nuteistasis, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio, kuriuo T. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 13 metų ir 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, iš nuteistojo T. P. priteista 929,18 Eur už antrinę teisinę pagalbą valstybei.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

1. T. P. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – siekdamas pasipelnyti iš nusikalstamos veikos, veikė organizuotoje grupėje, skirtoje sistemingai vykdyti labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai, gaminti, gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotines ir psichotropines medžiagas tikslu platinti Lietuvos ir Latvijos Respublikų teritorijoje, o būtent: tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2023 m. spalio 2 d., veikiant organizuotoje grupėje su A. T. ir R. V., susitarė dėl bendrininkų vaidmenų bei juos pasiskirstė, planavo ir aptarinėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą ir platinimą.

Vykdant suplanuotą nusikalstamą veiką, T. P. 2023 m. spalio 6 d. vakare, turėdamas leidimą išvykti iš bausmės atlikimo vietos, (duomenys neskelbtini), atvyko į sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini), bei pagamino ne mažiau kaip 4 640,365 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis – 627,702 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

Po to, kontaktuojant per „Threema“ programėlę, gavęs nurodymus iš A. T., psichotropinę medžiagą fasavo suderintais kiekiais ir padėjęs į savo automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę gabeno link Vilniaus m., 4 248,2849 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis 538,401 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, iki kol 2023 m. spalio 7 d. 00.00 val. Senamiesčio g., 112, Panevėžyje buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir 2023 m. spalio 7 d. apie 01.00 val. atliktos kratos metu policijos pareigūnai minėtame automobilyje rado ir paėmė minėtą kiekį psichotropinės medžiagos. Likusią dalį 392,081 g miltelių, kurių sudėtyje 89,301 g psichotropinės medžiagos – amfetamino jis, T. P. laikė sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini) iki kol 2023 m. spalio 7 d. 02.20 val. kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. ginčija nuosprendžio dalį dėl jam paskirtos bausmės, aplinkybes, jog jis veikė organizuotoje grupėje ir turėjo tikslą psichotropines medžiagas platinti bei nuosprendžio dalį dėl skunde nurodytų daiktų konfiskavimo ir sunaikinimo.

1.1. Nurodo, kad jis savo kaltę pripažįsta iš dalies ir neigia veikęs organizuotoje grupėje su A. T. ir R. V., taip pat, jog jis turėjo tikslą psichotropines medžiagas platinti.

1.2. Nurodo, kad apygardos teismas bylą išnagrinėjo selektyviai, atsižvelgdamas tik į valstybinio kaltinimo argumentus, neatsižvelgdamas į kaltinamojo ir jo gynėjo pateiktus argumentus, taip pat neatsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jį teigiamai apibūdinančius duomenis. Teismas klaidingai interpretavo byloje esančius duomenis, taip pat konfiskavo per platų sąrašą daiktų, kurie nesusiję su nusikaltimo įvykdymu.

1.3. Teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai R. V., pravarde „(duomenys neskelbtini)“, įvardijamas kaip bendrininkas, veikęs su juo, ir kuris susirašinėjimo programėlėje „Threema“ siųstuose pranešimuose jam (T. P.) turėjo duoti „S“ numerį (t. 3, b. l. 121). Nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog žinutes telefono programėlėje „Threema“ siuntė R. V.. Taip pat teigia, jog byloje nėra duomenų (foto nuotraukų, vaizdo įrašų), patvirtinančių, kad A. T. yra kitas žinučių siuntėjas. Fonoskopinį ekspertinį tyrimą atlikusios J. Devenson ir R. Konarskienė nurodė, jog identifikuojant asmenį pagal balsą ir kalbą bus duodama tikėtina išvada, remiantis tik audiotyvine analize.

1.4. Be to, nuteistojo manymu, programėlėje „Threema“ susirašinėjimo žinučių chaotiškumas, turinio nenuoseklumas ir keliantis klausimų pats lietuvių kalbos lingvistinis įvertinimas, išverčiant žodžių reikšmes pažodžiui į lietuvių kalbą, yra abejotinas pagrindas sieti žinutes su nusikaltimo planavimu bei vykdymu, taip pat, dalyvavimu aukščiau minėtų asmenų bendrininkų grupėje, nes tokios žinutės ir jų turinys, anot apelianto, yra tik laisvalaikio formos praleidimas, susirašinėjant galimai su alkoholiu ar psichotropinių medžiagų veikiamu asmeniu.

1.5. Nuteistojo manymu, teisėjas negalėjo nustatyti, jog nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Teismas programėlės „Threema“ turinį vertino selektyviai, atrinko iš bendro konteksto, neteisingai, klaidingai jį interpretuojant.

1.6. Taip pat teigia, jog teismas skundžiamame nuosprendyje padarė nepagrįstą kategorišką išvadą, kad T. P. pagamintos psichotropinės medžiagos kiekis bei minėtų pokalbių (susirašinėjimų) turinys patvirtina, kad pagaminta psichotropinė medžiaga skirta ne asmeniniam vartojimui, o platinimui. Teismas nevertino, kad jis (T. P.), 2023 m. spalio 7 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog medžiagas gamino savo vartojimui, nes per savaitę jam gali prireikti iki 100 g medžiagos. Jam vartojant tokį kiekį psichotropinės medžiagos, pagamintos medžiagos neužtektų net metams laiko. Nuteistojo teigimu, tokios silpnos konsistencijos medžiaga negalėtų būti platinama pašaliniams asmenims dėl itin silpno medžiagos psichotropinio poveikio (iki 13% grynumo). T. P. aiškiai nurodė, jog kvaišalai skirti jam, dėl fizinių galių padidėjimo, taip pat nėra užfiksuoto jokio medžiagų platinimo atvejo. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, tikslo platinti nepatvirtina ir susirašinėjimas programėlėje „Threema“.

1.7. Nuteistasis nurodo, jog jo parodymus, kad jis vartoja psichotropines medžiagas, patvirtina aplinkybė, jog jo gyvenamojoje vietoje rasta psichotropinių medžiagų pėdsakų. Kita vertus, kratos metu nebuvo rasta amfetamino pėdsakų bei tai paneigia teisėjo interpretavimą dėl amfetamino gaminimo ne pirmą kartą.

1.8. Taip pat nuteistasis nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu bei nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, neatsižvelgė į BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus, tai yra teismas nevertino, kad jis (T. P.), stengdamasis išvengti ir nedaryti žalos aplinkiniams dėl neaiškios paskirties, kokybės ir turinio medžiagos vartojimo, jos neplatino, pabandė vartoti ją asmeniškai ir tik įsitikinęs, jog medžiaga yra sąlyginai saugi, ją supakavęs vyko į Panevėžio miestą, kur buvo iš karto sulaikytas. Teigia, jog po sulaikymo ir sekusios autotransporto priemonės kratos jis pripažino, jog gamino minėtą psichotropinę medžiagą, apklaustas ikiteisminio tyrimo bei teismo posėdžių metu kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi.

1.9. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino jo pateiktų dokumentų apie studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose bei universitetuose, pažymų, įrodančių jo darbinę veiklą pagal individualios veiklos pažymas. Nuteistojo įsitikinimu, tokie duomenys aiškiai charakterizuoja jo asmenybę, interesus ir polinkius visuomenėje bei prieštarauja teisėjo darytinoms išvadoms dėl byloje lengvinančių aplinkybių nebuvimo bei kaltinamojo asmenybės neigiamo interpretavimo ir galutinės paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiko. Galutinė subendrinta 13 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui ir yra neadekvačiai didelė, nes, bendrai sudėjus buvusią laisvės atėmimo bausmę ir naujai skirtą laisvės atėmimo bausmę, tokia bausmė viršija 31 metus laisvės atėmimo.

1.10. Taip pat nuteistasis T. P. apeliaciniame skunde prašo grąžinti su bylos aplinkybėmis, jo manymu, nesusijusius daiktus, t. y. daiktus, kurie, pasak nuteistojo, nebuvo nusikaltimo vykdymo įrankis, priemonė ar rezultatas, o būtent: dvi Zyle Food Dehidration džiovykles, kurios yra namų apyvokos daiktai, USB Kingston, Telefoną „Samsung Galaxy S10“, vakuumavimo įrenginį, kuris paimtas iš jo (T. P.) gyvenamos vietos ir yra namų apyvokos daiktas, ant kurio neaptikta jokių draudžiamų medžiagų pėdsakų, prie įrenginio buvusius vakuumavimo paketus su maišeliais viduje, taip pat 50 eurų, 350 Kroatijos kronų. Taip pat prašo grąžinti raktų pakabuką Pandora DXL 5000, kuris prisegtas prie automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užvedimo spynos rakto (t. 1, b. 1. 79, 84).

1.11. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo nepriteisti 929,18 Eur išlaidų antrinei teisinei pagalbai atlyginti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į jo gynėjo R. Vanago prašymą šių išlaidų nepriteisti. Nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi tuo, kad 2023 m. liepos 19 d. motina jam (T. P.) padovanojo 10 000 Eur, tačiau neįvertino, jog nuo pinigų dovanojimo sutarties iki šio momento praėjo daugiau nei metai. Už minėtas lėšas jis (T. P.) įsigijo automobilį „Mercedes-Benz“, dalį lėšų paskolino, o dalį nesėkmingai - investavo. Dovanotų pinigų jau nėra likę, o jis, būdamas kalėjime, jokių lėšų neturi, todėl 929 Eur už antrinės teisinės pagalbos suteikimą, turėtų prašyti iš motinos, kuri yra pensinio amžiaus ir sunkiai juda. Ši suma šeimai yra labai didelė, jos šiuo metu šeima neturi.

2. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Iš nuteistojo T. P. apeliacinio skundo matyti, jog jis ginčija aplinkybę, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje, jog jis turėjo tikslą psichotropines medžiagas platinti, tai pat jam paskirtą bausmę, nuosprendžio dalį dėl dalies daiktų konfiskavimo ir sunaikinimo bei dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo argumentus, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo tirtus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nuosprendyje padarytos išvados dėl nusikalstamos veikos sudėties buvimo nuteistojo veiksmuose pagrįstos teismo posėdžiuose ištirtais ir įvertintais įrodymais. Visgi, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje bei nepagrįstai tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Taip pat tai nulėmė per griežtos bausmės nuteistajam skyrimą. Todėl teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais). Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo T. P. daiktus – „Zyle“ maisto džiovinimo aparatus (2 vnt.), nuotolinio valdymo pultelį „Pandorą DXL 5000“, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones bei pagrįstai nusprendė sunaikinti USB Kingston laikmeną, kaip menkavertę nusikalstamos veikos padarymo priemonę. Visgi, teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti vakuumavimo įrenginį bei nepagrįstai nusprendė sunaikinti telefoną „Samsung Galaxy S10“ ir vakumuoti skirtus polietileno maišelius, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu). Be to, pirmosios instancijos teismas, įrodytomis pripažintose nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėse įvardindamas konkrečius asmenis, su kuriais veikė nuteistasis T. P. bei kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo atskirtas, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatą, todėl šis pažeidimas taisytinas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu). Taip pat pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje taip pat keičiamas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu).

Dėl asmenų, su kuriais veikė nuteistasis T. P.

6. BPK 23 straipsnis, 219 straipsnio 3 punktas numato, jog kaltinamajame akte aprašoma nusikalstama veika, nurodomi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, numatantis tą veiką, t. y. vieta, laikas, būdas ir kitos svarbios aplinkybės. Pažymėtina, kad remiantis BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostata, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal teismų praktiką nuosprendyje negali būti formuluočių, liudijančių apie dar nenuteistų, nuo baudžiamosios atsakomybės neatleistų ir toje byloje neteisiamų asmenų kaltę padarius nusikalstamą veiką. Jeigu nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė su tokiais asmenimis, nustatomojoje nuosprendžio dalyje, aprašant nusikalstamą veiką, jų pavardės neminimos. Kai jie yra žinomi, galima parašyti „su asmeniu, kurio byla išskirta“, o jų pavardės turi būti pašalinamos iš kaltinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190/2011, Nr. 2K-174-511/2020).

7. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas kaltinime, kurį pripažino įrodytu, kaip veikusius kartu su nuteistuoju T. P., įvardijo A. T. bei R. V., kuriems šioje byloje kaltinimai nepareikšti, jų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo išskirtas (t. 1, b. l. 13-15) bei taip, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės pažeidė pirmiau minėtą BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatą.

8. Be to, nuteistasis akcentuoja, jog neįrodyta, kad užfiksuotose pokalbiuose jis bendravo būtent su A. T. ir R. V.. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu sutinka iš dalies.

9. A. T., apklaustas Lietuvos apeliaciniame teisme, nurodė, kad su T. P. apie narkotines medžiagas nebendravo, vaizdų apie narkotinių medžiagų gamybą, balso pranešimų nesiuntė. Teisėjų kolegijos pirmininkei perskaičius T. P. telefono apžiūros protokolą, liudytojas nurodė, kad tokio turinio pranešimų T. P. nerašė, balso įrašuose - ne jo balsas.

10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuos nuteistojo ir A. T. teiginius paneigia byloje esantys įrodymai. Iš 2023 m. kovo 7 d. veiksmų neatskleidžiant savo tapatybės protokolo matyti, kad P. B. nurodė, kad asmuo, su kuriuo jis bendravo bei kuris pokalbyje įvardijamas kaip AT, yra A. T. (t. 4, b. l. 44). 2024 m. balandžio 15 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje konstatuota, kad tikėtina, jog garso įraše, esančiame kompaktinėje plokštelėje „freestyle“ (t. y. garso įraše, kurį T. P. siuntė asmuo, pasivadinęs slapyvardžiu „B.“), užfiksuotas vyro balsas ir kalba ir garso įraše, esančiame toje pačioje laikmenoje, užfiksuotas vyro, kurio pasakytos frazės užduotyje pateiktoje garso įrašo stenogramoje pažymėtos raidėmis „AT.“ (t. y. garso įraše, kuriame užfiksuotas A. T. ir P. B. pokalbis, AT pažymint A. T. frazes) balsas ir kalba yra vieno ir to paties asmens.

11. Be to, iš A. T. ir P. B. susirašinėjimo matyti, kad A. T. nurodo P. B.: „i sost reik maugt rugsti paimti ir dar ten tokia medz gamybai“ bei P. B. nurodžius: „ok vaziuoju i sost“ nurodo: „(duomenys neskelbtini)“ (t. 4, b. l. 44-48). P. B. apklausiamas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43851-22 nurodė, kad nuotrauką, kurioje užfiksuotas namas, esantis (duomenys neskelbtini), jam atsiuntė A. T.. Prie šio adreso jis paėmė automobilį, į kurį A. T. nurodymu pakrovė narkotikus. Be to, A. T. jam nurodė nuvykti prie (duomenys neskelbtini) namo ir ten iš pažįstamo asmens paimti rūgštį (t. 4, b. l. 92). Vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis, T. P. gyvenamoji vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, aplinkybė, jog A. T. nurodė P. B. nuvykti prie T. P. namų ir paimti automobilį, skirtą narkotinių medžiagų gabenimui, įgyti medžiagų, skirtų „gamybai“, taip pat patvirtina aplinkybę, jog A. T. palaikė ryšius su T. P..

12. Šios aplinkybės, jas vertinant kartu, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog asmuo, su kuriuo T. P. susirašinėjo apie psichotropinių medžiagų gamybą ir platinimą bei kurio slapyvardis yra „B.“, yra būtent A. T. bei patvirtina, kad darydamas nusikalstamą veiką T. P. veikė kartu su juo (apie tai teisėjų kolegija pasisakys plačiau vertindama organizuotos grupės požymį).

13. Visgi, teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentu, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad kitas asmuo, su kuriuo nuteistasis T. P. susirašinėjo bei su kuriuo kartu darė nusikalstamą veiką, yra R. V.. Nustatyta, kad asmuo, su kuriuo susirašinėjo T. P., – t. y. „B“, T. P. ir A. T. susirašinėjimuose buvo įvardijamas „g“ slapyvardžiu (tokia išvada darytina įvertinus tai, jog 2023 m. spalio 2 d. T. P. nurodžius A. T.: „G pasakyk. Kad duotų S. signalą“, taip pat jam nurodžius: „Koks S. signalas“, A. T. atsakė: „G. atsistos“, „ir duos“. Be to, 2023 m. spalio 2 d. A. T. nurodo T. P.: „(duomenys neskelbtini) tai G. ant threema.“, „Threema pakviesk“. Tą pačią dieną T. P. asmeniui „B.“ (Threema (duomenys neskelbtini)) parašo: „Dok.“, „S. man“ bei „B.“ jam atsiunčią nuotrauką, kurioje nurodytas telefono numeris.). Liudytojas A. V., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad jo brolis yra R. V. bei jo pravardė laisvės atėmimo vietos įstaigoje buvo „g.“ (t. 5, b. l. 43). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, jog asmuo, su kuriuo susirašinėjo T. P., turėjo pravardę, kurią, liudytojo teigimu, turėjo ir R. V., šioje byloje nesant daugiau įrodymų, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog šiuo atveju T. P. bendravo būtent su R. V.. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje ir nėra sprendžiamas R. V. kaltės klausimas, todėl ši teisėjų kolegijos padaryta išvada nepašalina galimybės, esant įrodymams, pripažinti šio asmens kaltės kitoje baudžiamojoje byloje.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi prieš tai nustatytas aplinkybes, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje, aprašydamas T. P. nusikalstamą veiką bei nurodydamas asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, vardus ir pavardes, pažeidė BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatą, tai, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. P. veikė kartu su A. T. bei tai, jog neįrodyta, jog kitas asmuo, su kuriuo jis veikė bei kurio slapyvardis yra „g.“, buvo R. V., pirmosios instancijos teismo nuosprendį keičia, nurodydama, kad nuteistasis T. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, taip pat nurodydama, kad nuteistasis gavo nurodymus iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu).

15. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikiant motyvus dėl nuteistojo T. P. nusikalstamų veiksmų, bus nurodomas A. T. vardas bei pavardė, siekiant aiškiai atskleisti T. P. ir A. T. tarpusavio santykių pobūdį, jų tarpusavio ryšius, taip pat, kad būtų aiškus bylos aplinkybių aprašymas, tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra sprendžiamas šio asmens baudžiamosios atsakomybės klausimas. Pozicijos, jog nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje turint aukščiau aprašytą siekį, gali būti įvardijamas ir asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas, nutrauktas jam mirus ir pan. (bet turi būti aišku, kad šio asmens kaltės klausimas nesprendžiamas), yra laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-54-626/2023, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (antroji kolegija) 2019 m. rugsėjo 5 d. sprendimas baudžiamojoje byloje C‑377/18).

Dėl tikslo platinti

16. Nustatyta, kad nuteistasis T. P. neginčija kaltės padarius BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai, įvertinus byloje esančius įrodymus, taip pat nekyla abejonių dėl nuteistojo kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisakys.

17. Visgi, nuteistasis T. P. nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog jis turėjo tikslą psichotropines medžiagas platinti bei teigia, kad labai didelį psichotropinės medžiagos kiekį pasigamino asmeniniam vartojimui, kadangi tai pigiau, nei pirkti psichotropines medžiagas iš kitų asmenų. Tokią nuteistojo versiją teisėjų kolegija vertina kaip pasirinktą jo gynybos poziciją, kurią paneigia byloje esantys įrodymai.

18. Pirmiausia, paminėtina, kad asmenį traukiant baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nusikalstamos veikos padarymo tikslas nėra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis, nes nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį lemia nusikalstamos veikos dalykas – labai didelis narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų kiekis, nepaisant to, ar buvo tikslas šias medžiagas platinti. Visgi, toks suformuluotas nusikalstamos veikos padarymo tikslas turi įtakos sprendžiant individualizuotos baudžiamosios atsakomybės ir teisingos bausmės paskyrimo klausimą.

19. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022, Nr. 2K-258-719/2024, Nr. 2K-35-1214/2025, Nr. 2K-71-976/2025).

20. Tai, jog nuteistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti psichotropines medžiagas, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, patvirtina byloje užfiksuoti T. P. pokalbiai su kitais asmenimis.

21. Šiame kontekste paminėtina, jog pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas išvadą, kad nuteistasis turėjo tikslą psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti, priešingai nei skunde nurodo nuteistasis, pagrįstai rėmėsi programėlėje „Threema“ esančiais susirašinėjimais. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadas, nepalankias nuteistajam, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas rėmėsi prielaidomis, selektyviai vertino programėlės „Threema“ turinį bei klaidingai jį interpretavo. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas negalėjo nustatyti, jog užfiksuotose susirašinėjimuose esančiose nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje ir nedarė kategoriškos išvados, kas yra užfiksuota nuotraukose ar filmuotoje medžiagoje – teismas tik nurodė, kad šiuose įrašuose yra užfiksuotos galimai narkotinės ar psichotropinės medžiagos bei šiuos įrašus vertino užfiksuotų pokalbių kontekste.

22. Šiame kontekste teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog įvertinus nuteistojo parodymus dėl užfiksuotų pokalbio turinio, nustatyta, jog nuteistasis nenurodė, kaip kitaip reikėtų aiškinti ir (ar) vertinti šių pokalbių, susirašinėjimo turinį bei tik abstrakčiai nurodė, jog šių pokalbių metu užfiksuotas jo ir pažįstamų asmenų laisvalaikio susirašinėjimas, jis nesusijęs su nusikalstama veika. Visgi, šiuos nuteistojo teiginius paneigia užfiksuotų pokalbių turinys.

23. Pirmiausia, vertindama užfiksuotus pokalbius, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis T. P., duodamas parodymus, paaiškino, jog psichotropines medžiagas gamino sumaišydamas skysčius, o įvykus cheminei reakcijai, jas išdžiovindamas džiovyklėse. Iš užfiksuotų pokalbių matyti, jog T. P. būtent šį gamybos procesą aptaria su A. T. – kalba apie medžiagų išdžiovinimą (pvz.: T. P. nurodo: „išdžius savaime“, kalba apie džiovykles), naudojamas medžiagas (pvz.: A. T. T. P. nurodo: „Rūgštį viską“, paimtą „vandenį“), taip pat A. T. pokalbio metu paaiškina, kiek iš skysčių (t. y. „litrų“) galima pagaminti kietos medžiagos (t. y. kilogramų) – štai vieno pokalbio metu jis T. P. nurodė: „Na tuoj parašys (necenzūrinis žodis), karoče, parašys tuoj, arba ryte, (necenzūrinis žodis), kiek (necenzūrinis žodis) nuo litro (necenzūrinis žodis), pamatysi (necenzūrinis žodis), kilogramų šeši šimtai (necenzūrinis žodis) bus kaip mažiausiai“. Be to, A. T. nurodo T. P., kad jis neužsiimtų saviveikla: „Galvoji (necenzūrinis žodis) tuoj (necenzūrinis žodis) sugrįši (necenzūrinis žodis) ir jau (necenzūrinis žodis) į tai, kas padaryta (necenzūrinis žodis), dapilsi rūgšties (necenzūrinis žodis) ir viskas tipo bus normaliai ar kaip, aš nesuprantu? <...> Tai ne baklažanai (necenzūrinis žodis) <...> Ir be saviveiklos“ (t. 3, b. l. 113-174).

24. Aplinkybę, jog pokalbių metu buvo kalbama ne apie buitinius dalykus, kaip teigia nuteistasis, o buvo tariamasi dėl nusikalstamų veikų atlikimo (o konkrečiai – dėl psichotropinių medžiagų gaminimo ir gabenimo, turint tikslą jas platinti), patvirtina ir tai, jog pokalbių metu kalbama apie saugumo priemones – štai 2023 m. spalio 5 d. pokalbio metu T. P. nurodo: „apsidairiau jau savo maršrutą žinau <...> aš žvalgas diversantas. Tai mano stichija. Aš ryklys... šituose vandenys“. A. T. nurodžius: „6 forto žiedas visas stebimas kameromis“, T. P. jam pritarė ir, be kita ko, nurodė: „todėl jokių numerių su pavardėmis“. 2023 m. spalio 6 d. pokalbio metu A. T. nurodo: „Nueini pas jį į garažą ir sakai: duok kokius nors nereikalingu numerius porai dienų. Ir viskas, paimsi iš jo juos. Ir neatiduosim atgal ir viskas“.

25. Be to, iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad jų metu užšifruotai yra kalbama apie psichotropinių medžiagų platinimą. Pirmiausia, tokią išvadą teisėjų kolegija daro, įvertinusi, kad pokalbių metu nuteistasis su kitu asmeniu aptaria, kur reikės dėti pagamintas medžiagas – t. y. aptaria, kur jas reikės nuvežti, kas jas įsigys – 2023 m. spalio 2 d. A. T. atsiuntus vaizdo įrašą, kuriame pavaizduota baltos spalvos birios medžiagos gamyba, T. P. jam parašo: „Galvok, kad su šitais verčiau 15 l daryti“, „Ir kur juos“, A. T., be kita ko, parašo: „Yra laiko“, „Ramiai tu, sakau“, taip pat nurodo: „Sakau, LV viską paims“. Taip pat pokalbio metu T. P. nurodo: „Tai S. galiu ir 5 šituos ar šešis“, „Atvežti penktadienį??“, o A. T. atrašo: „Kokius penkis ar šešis“, „Aš iki penktadienio pasakysiu keik S. vežti“, į ką T. P. atsako: „Dabar džiovykloje tiek yra. Beveik gatava“. Taip pat A. T. paklausus, kuo jis užsiimta, T. P. atsako: „Džiovinu“, A. T. parašo: „Pagal planą?“, T. P. jam nurodo: „valandą užtruksiu“. Taip pat T. P. nurodo: „Aš jau penktadienio naktį galiu būti Latvijoje su visu šlamštu“. 2023 m. spalio 5 d. pokalbio metu T. P. nurodo A. T.: „Kiek reikia“, o A. T. atsako: „Ok, patikslinsiu, kiek reikia“, vėliau nurodo: „Iki vakaro arba rytoj iki pietų sužinosiu, kiek vištų į sostinę“. Vertinant šiuos asmenų pokalbius apie „šlamšto“ gabenimą į Latviją, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog P. B., apklaustas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-43851-22 nurodė, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos, kurias jis pakraudavo A. T. nurodymu, būdavo gabenamos į Latviją – t. y. jis nurodė, kad jis, A. T. nurodymu, į automobilį pakrovė narkotikus, kurie, jo manymu, iškeliavo į Rygą (t. 4, b. l. 92-93).

26. Be to, iš užfiksuotų pokalbių matyti, kad nuteistasis su kitu asmeniu tariasi, kaip spėti psichotropines medžiagas pagaminti iki tam tikro laiko, o tai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat paneigia nuteistojo teiginius, kad medžiagas jis gamino asmeniniam vartojimui. Štai vieno pokalbio metu T. P. nurodė: „išdžius savaime“, A. T. nurodė: „Tai prie ko čia išdžius aš apie 15l kalbu“, T. P. nurodė: „Aš paėmiau tik penktadienį vakare“, „vandenį“, „15 l galima bandyti iki šeštadienio padaryti“, „Kad taip būtų dar 2 džiovyklės...“, „Velniai žino su metanoliu. Nėr šansų per 14 valandų padaryti“. Be to, A. T. nurodė T. P., kad jis pagamino per didelį medžiagos kiekį – nurodo: „mes ketvirtadienį su tavimi kalbėjome, sakau nupilk 2-3 litrus (necenzūrinis žodis), po to susitarėme (necenzūrinis žodis), kad 5. (necenzūrinis žodis, šiame kontekste reiškiantis „kam“) reikėjo visą kanistrą imti?“,.

27. Taip pat nustatyta, jog 2023 m. spalio 6 d. pokalbio metu T. P. su kitais asmenimis aptarė aplinkybes dėl konkrečių psichotropinių medžiagų nugabenimo ir platinimo – t. y. jų palikimo konkrečiame automobilyje. Šių pokalbių metu A. T. nurodė: „Tada žiūrėk, 600+200+200s. įmesti reikia į mašiną, kur stovi mašina, jis tau parašys, 1iki taip pat, bet atskirai iš viso padėti sostinėje. Ir kitą vietą viską, kas liko naujos, padėti sostinėje, kur nors nepatogiai arba aplik sostinę šalia kur patogiau, kad visa tai galėtų šiek tiek pagulėti“. T. P. nurodė: „Vadinasi 200 200 ir 609. 1 ki. Ir kad viskas liktų. Tai 3 skirtingos vietos.“. Taip pat A. T. nurodė: „200+200+600 į mašiną s. po sėdyne numesi ir viskas tada 1ki kur nors padėk, kad galėtų gulėt“. Be to, 2023 m. spalio 6 d. nenustatytas asmuo, kurio slapyvardis „g.“ parašė T. P.: „600+200+200“, „į šitą triperį“, „1 kažkur, likusius atskirai“ bei atsiunčia nuotrauką, kurioje pavaizduota automobilio stovėjimo aikštelė ir apibrauktas automobilis.

28. Atkreiptinas dėmesys, jog T. P. buvo sulaikytas su psichotropinėmis medžiagomis sekančią dieną po šio pokalbio – 2023 m. spalio 7 d. Vadovaujantis 2023 m. spalio 7 d. kratos protokolu, matyti, kad kratos T. P. automobilyje „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), metu buvo rasta ir paimta, be kita ko, plastikiniai paketai, kuriuose rasta: 1) baltos spalvos miltelių iš keturių mažesnių plastikinių paketų (paketas Nr. 1), kurių masės yra 11,007 g, 10,740 g, 10,962 g ir 10,555 g. Bendroji masė yra 43,264 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 4,507 g (10,4 %); 2) baltos spalvos miltelių iš dviejų didelių kvadrato formos plastikinių paketų (paketas Nr. 1), kurių masės yra 1 002,660 g ir 994,040 g. Bendroji masė yra 1 996,700 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 224,158 g (11,2 %); 3) baltos spalvos miltelių iš vieno pailgos formos plastikinio paketo (paketas Nr. 1), kurių masė yra 203,510 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 21,870 g (10,7 %); 4) baltos spalvos miltelių iš vieno kvadrato formos plastikinio paketo (paketas Nr. 2), kurių masė yra 1001,490 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 137,277 g (13,7 %); 5) baltos spalvos miltelių iš vieno stačiakampio formos plastikinio paketo (paketas Nr. 2), kurių masė yra 599,650 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 95,751 g (16,0 %); 6) baltos spalvos miltelių iš dviejų pailgos formos plastikinių paketų (paketas Nr. 2), kurių masės yra 201,410 g ir 202,260 g. Bendroji masė yra 403,670 g. Atlikus tyrimus nustatyta, kad miltelių sudėtyje yra 1-feniletanamino ir amfetamino, kurio masė yra 54,838 g (13,6 %) (t. 1, b. l. 60-65).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei teigia nuteistasis, dalyje kratos metu rastų paketų esančių miltelių kiekis (t. y. 599,650 g, 201,410 g ir 202,260 g) praktiškai sutampa su kiekiais, minimais prieš tai pacituotose žinutėse – t. y. „600+200+200“. Be to, kaip minėta, iš užfiksuoto pokalbio matyti, jog A. T. T. P. nurodė likusį pagamintos medžiagos kiekį palikti sostinėje arba aplik sostinę, o iš kratos protokolo matyti, jog T. P. link Vilniaus gabeno ir daugiau paketų su psichotropinėmis medžiagomis.

30. Taip pat nustatyta, jog ir kito pokalbio metu T. P. su A. T. aptarė psichotropinių medžiagų kiekį, kurį reikės išgabenti, pvz.: A. T. jam nurodė: „15 l neliesti ar šiaip, ar taip ir viską rytoj vakare išvešim arba sekmadienį iš ryto“.

31. Be to, tai, jog T. P. turėjo tikslą psichotropines medžiagas platinti, patvirtina ir tai, jog susirašinėjimų metu T. P. nurodė: „Kaip pinigų užsidirbti“, „Jeigu nei džiovyklių, nei nieko nėra“. Šiame kontekste dar kartą paminėtina, kad pats T. P. teigė, kad psichotropines medžiagas gamino jas, be kita ko, džiovindamas.

32. Be to, teisėjų kolegijos įsitikinimą, jog T. P. pokalbių metų su kitu asmeniu tarėsi dėl psichotropinių medžiagų prekybos, patvirtina ir tai, jog kitas asmuo T. P. ne kartą tiesiogiai nurodė apie psichotropinių medžiagų pardavimą, apie jų pirkėjus, o T. P. jam pritarė – štai vieno pokalbio metu A. T. nurodė: „Motinėlėje Rusijoje gali ką nors parduoti. <...> Hašišo, plytų“, į ką T. P. atsakė: „Taip“. Kito pokalbio metu A. T. taip pat nurodė: „Reikia su alyva daryti tuos cigarus, kur sakiau, po 1 mg, pirkėjai laukia“, T. P. atrašė: „Taip“.

33. Taip pat teisėjų kolegija, vertindama, ar T. P. turėjo tikslą platinti psichotropines medžiagas, atkreipia dėmesį, kad iš 2023 m. spalio 7 d. kratos T. P. motinai priklausančioje sodyboje protokolo matyti, kad pagalbiniame pastate buvo rastos ne tik priemonės, skirtos psichotropinėms medžiagoms gaminti (t. y. skardos, kastuvėlis, įvairūs indai ir pan., pats nuteistasis pripažino, jog šiuos daiktus naudojo psichotropinių medžiagų gamyboje), tačiau ir daiktai, skirti jas pakuoti – plastikiniai užspaudžiami maišeliai, svarstyklės, šaukštas, piltuvėliai (t. 1, b. l. 158-161). Ant svarstyklių paviršiaus rasta psichotropinių medžiagų – amfetamino ir ketamino pėdsakų (t. 2, b. l. 80), ant piltuvėlių paviršių, šaukšto, rasti psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakai (t. 2, b. l. 109).

34. Spręsdamas dėl tikslo platinti, teismas taip pat įvertina ir surastų medžiagų kiekį. Vadovaujantis 2024 m. kovo 8 d. specialisto išvada, kratos metu T. P. automobilyje rastuose paketuose, kuriuos jis gabeno link Vilniaus, buvo rasta 4 248,2849 g miltelių, kurių sudėtyje yra 538,401 g (4,507 + 224,158 + 21,870 + 137,277 + 95,751 + 54,838) psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vadovaujantis 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. sausio 11 d., 2024 m. kovo 1 d. specialisto išvadomis, kratos metu T. P. sodyboje ant įvairių objektų (lankstinuke, ant skardų, audinių, kastuvėlio, ant kibirų, induose, džiovinimo aparatuose, smulkintuvo, padėklų, maišytuvo, mentelės ir kt.) rasta miltelių, kurių sudėtyje yra 89,301 g (0,065 + 0,015 + 0,266 + 14,653 + 22,556 + 1,805 + 0,712 + 12,322 + 1,593 + 6,336 + 10,932 + 7,771 + 0,833 + 7,418 + 0,017 + 0,287 + 1,720) psichotropinės medžiagos – amfetamino. Taigi, T. P. neteisėtai disponavo iš viso 627,702 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, amfetamino nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 0,2 g, didelis – daugiau kaip 20 g ir labai didelis – daugiau kaip 100 g. Taigi, 627,702 g amfetamino, kuriuo disponavo (gamino, laikė ir gabeno) nuteistasis, pagal rekomendacijose pateiktą lentelę daugiau nei 6 kartus viršijo labai didelį kiekį.

35. Įvertinusi šias aplinkybes visumoje – t. y. tai, kad nuteistasis su kitu asmeniu aptarinėjo aplinkybes dėl psichotropinių medžiagų gamybos proceso, jų pagaminimo iki nustatyto termino, kiekio, kurį reikia pagaminti, dėl psichotropinių medžiagų perdavimo, saugumo priemonių, tai, jog pokalbių metu nuteistasis kėlė klausimą, kaip jam užsidirbti pinigų, jeigu nėra džioviklių (t. y. prietaiso, kuris naudojamas gaminant psichotropines medžiagas), taip pat tai, jog kitiems asmenims T. P. nurodžius, jog jis turi konkretų psichotropinių medžiagų kiekį atgabenti į Vilnių ir jį ten palikti nurodytame automobilyje (t. y. taip jas platinti), T. P. sekančią dieną buvo sulaikytas važiuojantis link Vilniaus bei gabenantis psichotropines medžiagas, bei dalyje paketų esančių medžiagų kiekis atitiko kiekį, kurį jam nurodė gabenti kiti asmenys, tai, kad medžiagų, kuriomis disponavo T. P. kiekis ženkliai viršijo labai didelį amfetamino kiekį, taip pat tai, jog vietoje, kurioje jis gamino psichotropines medžiagas, rasti ir daiktai, kurie skirti psichotropinių medžiagų pakavimui bei medžiagos, kurias gabeno nuteistasis buvo supakuotos į atskirus paketus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad nuteistasis T. P. neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti.

36. Nuteistojo teiginys, jog pagaminta psichotropinė medžiaga buvo silpnos koncentracijos ir negalėjo būti platinama, yra deklaratyvus bei nepaneigia teismo padarytų išvadų. Taip pat teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo nurodyta aplinkybe, jog nėra užfiksuota jokio medžiagų platinimo atvejo, tačiau ši aplinkybė – t. y. psichotropinių medžiagų platinimas, nuteistajam ir nebuvo inkriminuota. Tai, jog nuteistasis nespėjo psichotropinės medžiagos išplatinti, nes pagaminęs psichotropinę medžiagą bei ją gabendamas buvo sulaikytas policijos pareigūnų, nepaneigia, jog nuteistasis turėjo tikslą jas platinti.

37. Nuteistasis T. P. nurodo, kad jis pats vartojo psichotropines medžiagas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad neturėtų būti suabsoliutinamas narkotinių medžiagų vartojimo asmeniniais tikslais kriterijus: vien ta aplinkybė, kad nuteistasis pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar nereiškia, kad jis neturi tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-247/2010, Nr. 2K-629/2011, Nr. 2K-141/2012, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K- 52- 942/2022). Nagrinėjamu atveju ši aplinkybė, atsižvelgiant į visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, nepaneigia T. P. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, o tik parodo, kad šalia platinimo jis galėjo turėti ir kitą tikslą.

38. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo ir jo gynėjos teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, kad psichotropines medžiagas nuteistasis gamino ne pirmą kartą bei narkotines ir psichotropines medžiagas platino iki užfiksuotų pokalbių pradžios. Pažymėtina, kad nuteistasis nebuvo kaltinamas, jog gamino bei platino psichotropines medžiagas iki kaltinime numatyto laikotarpio – t. y. iki 2022 m. spalio 2 d., todėl su tuo sietinų teisinių išvadų darymas yra už nagrinėjamo kaltinimo ribų. Taip pat teisėjų kolegijos vertinimu, užfiksuoti pokalbiai, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistasis šias medžiagas jau gamino bei platino anksčiau bei leidžia tik spręsti, jog nuteistasis išmanė šių medžiagų gaminimo procesą, kadangi apie jį laisvai diskutavo su kitu asmeniu – pvz.: nurodė, kad nėra galimybių šių medžiagų pagaminti per 14 val., nurodė, kad galima bandyti 15 litrų pagaminti iki šeštadienio ir pan. Be to, šios pirmosios instancijos teismo padarytos išvados nepagrindžia ir tai, jog narkotinių bei psichotropinių medžiagų buvo rasta ir T. P. namuose Vilniaus mieste, kadangi byloje esantys įrodymai nepaneigia T. P. parodymų, jog psichotropines medžiagas jis vartodavo ir pats. Paminėtina, jog nors šie pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti, tačiau jie nepaneigia kitų pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistojo kaltės padarius nusikalstamą veiką.

Dėl organizuotos grupės požymio

39. BK 25 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį (2024 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. XIV-2488 redakcija).

40. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2013, Nr. 2K-301/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017 ir kt.). Be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-545-489/2015, Nr. 2K-103-976/2016, Nr. 2K-109-746/2017). Teismų praktikoje taip pat nurodyta, kad svarbus aspektas sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės buvimo yra organizuotumo lygis ir asmens, dalyvaujančio nusikaltime, suvokimas priklausant grupei, turinčiai tikslą daryti nusikaltimus, t. y. svarbu, kad asmuo suvoktų priklausąs tokiai grupei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-70/2014, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-109-746/2017, Nr. 2K-167-719/2023). Paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos.

41. Šioje byloje aplinkybę, jog nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitais asmenimis, patvirtina užfiksuoti nuteistojo ir šių asmenų pokalbiai. Kaip minėta sprendžiant klausimą dėl nuteistojo tikslo platinti psichotropines medžiagas buvimo, užfiksuota, kad nuteistasis T. P. aptarinėjo psichotropinių medžiagų gamybos aplinkybes, tai, iki kada ir kokį kiekį psichotropinių medžiagų jis turi pagaminti ir panašias aplinkybes su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas – t. y. A. T., taip pat kitas, šioje baudžiamojoje byloje nenustatytas asmuo, nuteistajam atsiuntė nuotrauką su kito asmens telefono numeriu, taip pat automobilio, kuriame jis turėjo palikti psichotropines medžiagas, nuotrauką bei dar kartą pakartojo, kokį kiekį šių medžiagų jis turi atgabenti ir palikti šiame automobilyje. Taip pat, kaip minėta, sekančią dieną po šių pokalbių nuteistasis buvo sulaikytas gabenantis paketus su psichotropinėmis medžiagos, dalyje paketų esantis medžiagos kiekis atitiko šių asmenų žinutėse nurodytus kiekius. Šios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis T. P. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų, veikdamas kartu su kitais asmenimis (šiame kontekste dar kartą paminėtina, jog šių asmenų kaltės klausimas šioje baudžiamojoje byloje nesprendžiamas) ir bendrai įgyvendino paminėtos veikos objektyviuosius sudėties požymius. Tačiau vien tik kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, susitarimas daryti nusikalstamą veiką, savaime nerodo organizuotos grupės požymio buvimo asmenų neteisėtuose veiksmuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, t. y. iš esmės primityvūs veiksmai nuteistajam su kitais asmenimis telefonu aptariant nusikalstamos veikos darymo aplinkybes, kitiems asmenims duodant nurodymus dėl konkretaus psichotropinių medžiagų kiekio atgabenimo į nurodytą vietą, nesudaro pagrindo išvadai, kad T. P. ir kitų minėtų asmenų bendrininkavimas darant nusikalstamą veiką pasiekė tokį organizuotumo lygį, kuris atitinka organizuotos grupės požymius. Be to, šioje baudžiamoje byloje duomenų apie tvirtus, besitęsiančius, nevienalaikiškus T. P.ir šių asmenų nusikalstamus ryšius, nėra. Šioje byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, jog T. P. su A. T. bendravo laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 2 d. iki 2023 m. spalio 6 d., o su kitu, šioje byloje nenustatytu asmeniu, – tik išsiuntė vienas kitam kelias žinutes 2023 m. spalio 2 d. ir 2023 m. spalio 6 d. Be to, aptariamoje byloje nėra pagrindo teigti, kad nuteistojo T. P. ir kitų asmenų pasirengimas daryti nusikalstamas veikas ir jų padarymo organizuotumas buvo aukšto lygio – šioje byloje esantys duomenys patvirtina tik tai, jog nuteistasis susitaręs su kitu asmeniu įgijo medžiagas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai, jo motinai priklausančios sodybos teritorijoje jas pagamino, dalį jų toliau ten laikė, o dalį, kurią nurodė bendrininkai – vežė savo automobilyje, turėdamas tikslą jas palikti kito asmens nurodytoje vietoje. Taip pat nagrinėjamoje byloje nėra jokių duomenų, kurie suponuotų išvadą, kad nuteistasis būtų tapatinęsis su dalyvavimu organizuotos grupės veikloje.

42. Taigi, atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, neabejotinai nustatyta, jog T. P., darydamas nusikalstamą veiką, veikė bendrai su kitais asmenimis, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus nenustatyta, kad tarp nuteistojo ir šių asmenų buvo pastovus ryšys, nenustatytas nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo sudėtingumas, nenustatyta, jog nuteistasis su šiais asmenimis buvo pasiskirstęs vaidmenimis ar užduotimis, todėl darytina išvada, jog nuteistojo T. P. padaryta nusikalstama veika nepagrįstai pripažinta kaip padaryta veikiant organizuota grupe (BK 25 straipsnio 4 dalis). Ši pirmosios instancijos teismo padaryta klaida suvaržė nuteistojo teises būti teisingai nubaustam, t. y. būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią jis yra padaręs, bei tokia bausme, kuri atitiktų padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Todėl apskųstasis teismo nuosprendis keistinas dėl nuosprendyje išdėstytų išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms, netinkamai taikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 ir 3 punktai) bei nuteistojo T. P. nusikalstami veiksmai perkvalifikuojami iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 3 dalį, iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šalinamas organizuotos grupės požymis bei nurodoma, kad T. P., be kita ko, tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2023 m. spalio 2 d., veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nenustatytu asmeniu, planavo ir aptarinėjo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimą ir platinimą. Taip pat panaikinama nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte – t. y. kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje.

Dėl nuteistojo kaltės formos

43. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo gynėjos baigiamųjų kalbų metu nurodytu argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokie duomenys pagrindžia tai, jog T. P. nusikalstamą veiką įvykdė tyčia – pirmosios instancijos teismas nurodė tik tai, kad T. P. pripažįstamas kaltu, kad veikė organizuotoje grupėje, skirtoje sistemingai vykdyti labai sunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai, gaminti, gabenti ir disponuoti labai dideliais kiekiais narkotines ir psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti.

44. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, jog T. P. padarydamas nusikalstamą veiką veikė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro įvertinusi paties nuteistojo T. P. parodymus, jog jis suvokė, jog gamina psichotropines medžiagas bei jas gabena. Be to, šioje baudžiamojoje byloje užfiksuoti nuteistųjų ir kitų asmenų pokalbiai, patvirtina, kad T. P. neabejotinai suvokė, jog psichotropines medžiagas jis gamino, laikė ir gabeno tam, jog jas platintų. Nuteistojo veiksmai leidžia daryti išvadą, kad jis norėjo taip veikti. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bylos duomenys – tai, jog nuteistasis psichotropines medžiagas supakavo į kelis skirtingus paketus, jog jo sodyboje, kurioje jis gamino psichotropines medžiagas, buvo rastos svarstyklės, ant kurių rasti psichotropinių medžiagų likučiai, taip pat byloje esantys nuteistojo ir kitų asmenų susirašinėjimai, kuriuose nurodomi psichotropinių medžiagų kiekiai, kuriuos kiti asmenys nuteistajam nurodė supakuoti ir gabenti iki nurodyto automobilio, patvirtina, kad nuteistasis T. P. suvokė, kad jis disponuoja psichotropinių medžiagų kiekiu, kuris yra labai didelis. Be to, teismo įsitikimą sustiprina ir tai, kad T. P. pats patvirtino, jog vartoja psichotropines medžiagas. Taip pat byloje užfiksuoti nuteistojo ir kitų asmenų susirašinėjimai apie psichotropinių medžiagų gamybą, gabenimą, platinimą, patvirtina, jog nuteistasis neabejotinai suvokė, jog nusikalstamą veiką daro veikdamas bendrai su kitais asmenimis.

45. Atsižvelgusi į pirmiau išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistasis T. P. suvokė, jog veikdamas su kitais asmenimis neteisėtai gamina, gabena ir laiko labai didelį kiekį psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas platinti, suvokė, kad ši veika yra uždrausta, už jos padarymą gresia atsakomybė, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių

46. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.

47. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių.

48. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama tada, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių tada, kai jis aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26-648/2019, Nr. 2K-143-1073/2020). Šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė yra nusikalstamą veiką padariusio asmens siekis kaip įmanoma labiau sumažinti nukentėjusiajam nusikalstama veika padarytą žalą.

49. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Nuteistojo nurodyti teiginiai, kad stengdamasis išvengti ir nedaryti žalos aplinkiniams dėl neaiškios paskirties, kokybės ir turinio medžiagos vartojimo, jos neplatino, pabandė vartoti ją asmeniškai ir, tik įsitikinęs, jog medžiaga yra sąlyginai saugi, ją supakavęs vyko į Panevėžio miestą, nesudaro pagrindo pripažinti šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Tai, jog psichotropinės medžiagos nepateko į rinką, yra profesionalaus pareigūnų darbo, o ne nuteistojo nuopelnas.

50. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

51. Taigi, šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų alternatyvių sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis.

52. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, Nr. 2K-550/2008, Nr. 2K-638/2010, Nr. 2K- 106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, Nr. 2K- 259/2009, Nr. 2K-327/2010, Nr. 2K-123/2011, Nr. 2K-7-54-677/2015). Nuoširdus gailėjimasis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, Nr. 2K-259/2009, Nr. 2K-94/2010, Nr. 2K-450/2010, Nr. 2K-7-107/2013). Teismų praktikoje nurodoma, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė – padėjimas išsiaiškinti nusikalstamą veiką – konstatuojama, kai kaltininkas savo gera valia padeda išsiaiškinti visas jam žinomas esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Nustatyta, jog nors nuteistasis nuosekliai pripažino, jog gamino psichotropinę medžiagą, tačiau nurodė, kad skysčius, skirtus šios medžiagos gamybai, įsigyti, jam tiesiog pasiūlė nepažįstamas žmogus (apklausiamas teisme nurodė, kad šį asmenį jis pažįsta iš matymo) „Megos“ parduotuvėje bei kito, taip pat atsitiktinio, susitikimo metu, jis to skysčio įsigijo. Taip pat nuteistasis neigė, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas su kitais asmenimis – nurodė, jog užfiksuoti susirašinėjimo yra apie laisvalaikį. Be to, nuteistasis teigė, kad psichotropines medžiagas jis gamino savo vartojimui, jos platinti neketino. (t. 5, b. l. 128-129; t. 8, b. l. 18-20).

54. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teismų praktiką, prisipažinimas nereiškia, jog kaltininkas turi sutikti su visa kaltinimų apimtimi – turi būti pripažįstamos esminės faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės; taip pat kaltinamasis neturi visiškai sutikti su jo veikos teisiniu vertinimu, kuris pateiktas kaltinime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020). Tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija tai, kad nuteistasis, kad nurodė klaidingas aplinkybes, jog jis nusikalstamą veiką padarė vienas, o ne bendrininkaudamas su kitais asmenimis, jog jis teigė, kad medžiagas, skirtas psichotropinių medžiagų gamybai jis įsigijo atsitiktinai, jog jis neturėjo tikslo psichotropines medžiagas platinti, vertina ne kaip nuteistojo nesutikimą su jo atliktų veiksmų teisiniu vertinimu, o kaip siekį sušvelninti savo ir kitų asmenų atsakomybę. Taip pat ši aplinkybė parodo ir tai, kad T. P., duodamas parodymus, nėra nuoširdus.

55. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo tenkinti T. P. skundo reikalavimo ir pripažinti egzistuojant nuteistojo nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Dėl bausmės

56. Apeliaciniu skundu nuteistasis T. P. ginčija jam paskirtą bausmę bei prašo ją sušvelninti.

57. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

58. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, t. y. nuo 2025 m vasario 1 d., įsigaliojo ir BK 61 straipsnio, reglamentuojančio bausmių skyrimo taisykles, pakeitimai, priimti 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Pagal šiuo metu galiojančią BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Taigi, bausmės dydis nebėra skaičiuojamas nuo vidurkio, kaip buvo numatyta iki 2025 m. vasario 1 d. galiojusioje BK 61 straipsnio 2 dalies redakcijoje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

59. Už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką gali būti skiriamas laisvės atėmimas nuo dešimties iki penkiolikos metų.

60. Pirmosios instancijos teismas skirdamas T. P. bausmę, įvertino tai, kad jis padarė vieną nusikaltimą, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta bei nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – t. y. tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Taip pat teismas įvertino tai, jog T. P. nevedęs, nuo 2010 m. gruodžio 15 d. Lietuvoje atlikinėja laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, padarytus Belgijoje, T. P. nuo 1994 m. sistemingai daro nusikalstamas veikas, tiek Lietuvos Respublikoje, tiek užsienyje. Šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką T. P. padarė atlikinėdamas bausmę už ankstesnes nusikalstamas veikas. Taip pat T. P. baustas administracine tvarka.

61. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su daugeliu pirmosios instancijos nustatytų aplinkybių, tačiau, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje, tai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe bei į šią aplinkybę atsižvelgė skirdamas nuteistajam bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog tai lėmė ir per griežtos bausmės nuteistajam paskyrimą.

62. Teisėjų kolegija, vertindama nuteistojo asmenybę, taip pat atsižvelgia ir į tai, kad vadovaujantis (duomenys neskelbtini) pateikta pažyma, T. P. studijuoja šioje kolegijoje (duomenys neskelbtini) programos 3 kurse (t. 5, b. l. 172), nuteistasis Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė (duomenys neskelbtini) dekano įsakymą, kuriuo leidžiama T. P. tęsti studijas grįžus po akademinių atostogų. Nuteistasis vykdo individualią veiklą (t. 8, b. l. 8) ((duomenys neskelbtini) kalėjimo sprendimu jo vykdoma individuali veikla prilyginama darbinei veiklai (t. 8, b. l. 100), dirbo pagal verslo liudijimą (t. 8, b. l. 4), jam išduotas kūno kultūros ir sporto veiklos leidimas, suteikiantis teisę dirbti sporto teorinį ir praktinį darbą, susijusį su kūno kultūra (t. 5,b. l. 182). Taip pat nuteistasis (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centre įgijo ožinio krano operatoriaus kvalifikaciją (t. 5, b. l. 30), (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre įgijo baldžiaus kvalifikaciją (t. 5, b. l. 34-37). Taip pat nuteistasis pateikė dokumentus, patvirtinančius, jog jis dalyvavo nuteistųjų integracijos programose, projektuose ir pan. (t. 5, b. l. 22-29). Šios aplinkybes neabejotinai nuteistąjį charakterizuoja teigiamai.

63. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, taip pat tai, jog šiuo nuosprendžiu naikinama T. P. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, sprendžia, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė švelninama, paskiriant T. P. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį 12 metų laisvės atėmimą.

64. Priešingai nei nurodo nuteistasis, skiriant jam bausmę nėra pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1 punkto ir 3 dalies nuostatų. Pirmiausia, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 62 straipsnio nuostatos, suteikiančios teisę teismui išeiti už baudžiamojo įstatymo ribų ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, taip pat buvo pakeistos nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573). Naujasis baudžiamasis įstatymas išplėtė galimybes šių straipsnių pagrindu nuteistajam skirti švelnesnes bausmes, todėl laikytina, jog šie pakeitimai švelnina baudžiamojon atsakomybėn traukiamų asmenų padėtį ir teisėjų kolegija vadovausis šia baudžiamojo įstatymo redakcija. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Šio straipsnio 2 dalies 1 punktu numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir, jeigu yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir jeigu kaltininkas išlaiko asmenį su negalia ar sunkia liga sergantį asmenį ir nebūtų kam jo prižiūrėti. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatų, kadangi nėra nustatytos būtinos sąlygos – t. y. nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis pats atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padarę, priešingai, kai minėta prieš tai, nuteistasis viso proceso metu nepripažino esminių nusikalstamos veikos aplinkybių. Teisėjų kolegija daro tokią pačią išvadą ir dėl BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatų taikymo negalimumo, kadangi nenustatyta nei viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, taip pat, nors nuteistasis pateikė duomenis, pagrindžiančius jo teiginius apie motinos sveikatos būklę, tačiau byloje nėra duomenų, kad nuteistasis ją išlaiko bei, jog nėra kam jos prižiūrėti. Nuteistojo nurodytos aplinkybės bei pateikti duomenys apie jo finansinę būklę – t. y. gaunamas nedideles pajamas, taip pat tai, jog nuteistojo motina jam dovanojo 10 000 Eur, leidžia daryti priešingą išvadą – t. y. jog ne nuteistasis teikia finansinę paramą savo motinai, o nuteistojo motina jam. Be to, šią aplinkybę apeliaciniame skunde iš esmės patvirtino ir nuteistasis, nurodydamas, kad neturi pinigų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų bei turėtų jų prašyti savo motinos.

65. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK 260 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra savanaudiškas nusikaltimas, susijęs su medžiagomis, kurios kelia didelį pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai, ji padaroma savanaudiškais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-966/2016). Teismas, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti į tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Taikomos teisinės priemonės negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-47-843/2025). Skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertintos vertybės, į kurias nusikalstamomis veikomis buvo kėsintasi, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip sumenkinamos įstatymo saugomos vertybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-184-746/2016, Nr. 2K-137-693/2017).

66. Be to, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrino su neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant. Teismas nurodė, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai 15 dienų bei prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėjo dalį jos – t. y. 3 mėnesius neatliktos bausmės.

67. Nustatyta, kad T. P. anksčiau, be kita ko, teistas Belgijos Karalystės Dendermondo pirmosios instancijos teismo 2005 m. spalio 31 d. nuosprendžiu 2 metų laisvės atėmimo bausme; Belgijos Karalystės Dendermondo pirmosios instancijos teismo 2007 m. birželio 29 d. nuosprendžiu 37 mėn. laisvės atėmimo bausme; Belgijos Karalystės Dendermondo pirmosios instancijos teismo 2008 m. birželio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu 2009 m. spalio 23 d. Ghent apeliacinio teismo 2008 m. birželio 23 d. nuosprendžiu 12 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 27 d. nutartimi nuteistajam T. P. Dendermondo pirmos instancijos teismo 2005 m. spalio 31 d., 2007 m. birželio 29 d. bei Ghent apeliacinio teismo 2009 m. spalio 23 d. nuosprendžiais paskirtas bausmes suderino su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu ir paliko subendrintą galutinę septyniolikos metų šešių mėnesių ir vienuolikos dienų laisvės atėmimo bausmę. Nutarta T. P. bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2006 m. vasario 24 d., bausmės pabaigą - nuo 2024 m. vasario 22 d.

68. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, bendrinant bausmes pagal BK 64 straipsnio nuostatas, turėtų būti skaičiuojama faktiškai neatliktos bausmės dalis bausmių bendrinimo momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-719/2025). Šiuo atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neatliktos bausmės dalį skaičiavo ne bausmių bendrinimo metu (t. y. nuosprendžio priėmimo metu), o šioje byloje analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu (kadangi nurodė, kad neatliktos bausmės dalis – 4 mėnesiai 15 dienų, o būtent toks terminas yra tarp 2023 m. spalio 7 d. (nusikalstamos veikos padarymo laikas) ir 2024 m. vasario 22 d. (bausmės, paskirtos ankstesniais nuosprendžiais, pabaigos). Taigi, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu – 2024 m. liepos 26 d., nuteistasis ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę jau buvo atlikęs bei pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jos subendrinti su naujai paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas subendrindamas bausmes netinkamai pritaikė įstatymą, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo naikinama (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 1 punktu).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

69. Nuteistasis skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavimo nuteistajam priklausančius daiktus – Zyle Food Dehidration džiovykles (2 vnt.), USB Kingston, telefoną Samsung Galaxy S10, vakuumavimo įrenginį, vakuumavimo paketus su maišeliais (2 vnt.), 50 Eur, 350 Kroatijos kunų, raktų pakabuką „Pandora DXL 5000“.

70. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, be kita ko, iš T. P. konfiskavo nusikalstamos veikos priemones – nuotolinio valdymo pultelį „Pandora DXL 5000“, rudos spalvos kartoninėje dėžėje esantį juodos spalvos „Zyle“ maisto džiovinimo aparatą, rudos spalvos kartoninėje dėžėje „Zyle FOOD DEHYDRATOR“ esantį juodos spalvos „Zyle“ maisto džiovinimo aparatą, vakuumavimo įrenginį.

71. Pirmiausia, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo „Pandora DXL 5000“. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi viešai skelbiama informacija, sutinka su prokurorės teiginiais, kad „Pandora DXL 5000“ yra automobilio apsaugos ir valdymo sistema, o ne paprastas raktų pakabukas. Be to, vadovaujantis 2023 m. spalio 7 d. kratos protokolu, „Pandora DXL 5000“ automobilio apsaugos ir valdymo sistema buvo kartu su automobilio „Mercedes-Benz“ užvedimo rakteliu, todėl nekyla abejonių, jog ji yra skirta būtent šiam automobiliui. Taigi, ši automobilio apsaugos ir valdymo sistema yra natūraliai susijusi su automobiliu (kuris skundžiamu nuosprendžiu konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes juo buvo gabenamos psichotropinės medžiagos, šios aplinkybės neginčija ir nuteistasis), todėl privalo būti konfiskuoti kartu su juo, kadangi ji yra automobilio valdymo dalis.

72. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konfiskavo rudos spalvos kartoninėje dėžėje esantį juodos spalvos „Zyle“ maisto džiovinimo aparatą bei rudos spalvos kartoninėje dėžėje „Zyle food dehydrator“ esantį juodos spalvos „Zyle“ maisto džiovinimo aparatą. Nors, kaip teisingai nurodė ir nuteistasis, vadovaujantis 2024 m. balandžio 8 d. Specialisto išvada, ant džiovinimo aparatų „Zyle“ bei jų viduje narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų nerasta (t. 2, b. l. 80), tačiau paties nuteistojo parodymai bei užfiksuoti jo bei kito asmens pokalbiai patvirtina, jog šiuos džiovinimo aparatus jis naudojo arba planavo naudoti psichotropinių medžiagų gamybai.

73. Vadovaujantis 2023 m. spalio 7 d. kratos protokolu nustatyta, kad T. P. sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), be kita ko, buvo rastas ir paimtas juodos spalvos „Zyle“ firmos džiovinimo aparatas, juodos spalvos firmos „Zyle“ džiovinimo aparatas su šviesios spalvos birios medžiagos likučiais. Nuteistasis T. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad psichotropines medžiagas jis gamino sodyboje – jis sumaišė skysčius bei pradėjo vykti reakcija, jai pasibaigus jis sudėjo medžiagas į džiovykles, kurias turėjo, ir jas išdžiovino (t. 5, b. l. 129). Taigi, pats nuteistasis patvirtino, jog psichotropinių medžiagų gamybai naudojo džiovykles, be to, jas gamino sodyboje, kurioje minėtos džiovyklės ir buvo rastos. Be to, nors kratos metu sodyboje buvo rastos ir kitos džiovyklės, ant kurių buvo rasti psichotropinių medžiagų likučiai, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog užfiksuotuose nuteistojo ir kito asmens susirašinėjimuose nuteistasis kitam asmeniui nurodė: „Kaip pinigų užsidirbti“, „Jeigu nei džiovyklių, nei nieko nėra“. Taigi, iš esmės skundėsi, jog turi per mažai džiovyklių šių medžiagų gamybai, kad galėtų užsidirbti pinigų. Šis nuteistojo teiginys, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia spręsti, jog visos jo turimas džiovyklės buvo skirtos psichotropinių medžiagų gamybai, todėl pirmosios instancijos teismas jas pagrįstai konfiskavo kaip nusikalstamos veikos padarymo priemones.

74. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti vakuumavimo aparatą, kadangi, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad jis buvo naudojamas darant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis nuteistojo T. P. automobilio kratos protokolu ir jo priedu, psichotropinės medžiagos, kurios buvo rastos pas T. P. automobilyje, buvo supakuotos į plastikinius paketus, užspaudžiamus maišelius. Kratos protokole, jo priede esančiuose nuotraukose duomenų, kad psichotropinės medžiagos buvo vakuumuojamos, nėra. Be to, bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis psichotropines medžiagas gamino bei laikė sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), o vakuumavimo įrenginys buvo rastas bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad ant vakuumavimo įrenginio buvo rasta psichotropinių medžiagų likučių.

75. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, nutarė nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti daiktus, nurodytus skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje, tame tarpe ir nuteistojo skunde nurodomus daiktus – USB Kingston laikmeną, telefoną „Samsung Galaxy S10“, vakuumuoti skirtus polietileno maišelius.

76. BK 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami, o 4 punkte numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo.

77. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad nurodyti daiktai nėra uždrausti apyvartoje, manytina, jog šiuos daiktus teismas nutarė sunaikinti BPK 94 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Be to, ir skundžiamo nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad byloje taip pat yra paimta du mobilaus ryšio telefonai bei įvairūs buities rakandai (kepimo skardos, kibirai, samteliai, pirštinės rūbai ir t. t.). Teismas nurodė, kad mobilaus ryšio telefonais buvo palaikomas ryšys su bendrininkais, gaunamos užduotys, derinami veiksmų planai bei sprendė, kad visi šie daiktai laikytini nusikaltimo padarymo priemonėmis, jie yra menkaverčiai todėl nusprendė juos sunaikinti.

78. Teisėjų kolegijos vertinimu, dalis šių daiktų, kuriuos teismas nusprendė sunaikinti – t. y telefonas „Samsung Galaxy S10“, vakuumavimo maišeliai, priešingai nei nurodoma skundžiamame nuosprendyje, nėra priskiriami BK 72 straipsnio 2 dalyje ar 72³ straipsnio 1 dalyje nurodytam konfiskuotinam turtui.

79. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą sunaikinti kaip menkavertį turtą nusikalstamos veikos padarymo priemonę – telefoną „Samsung Galaxy S10“ motyvavo tuo, jog šiuo telefonu nuteistasis palaikė ryšį su bendrininkais. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Vadovaujantis 2023 m. gruodžio 7 d. apžiūros protokolu, apžiūrėjus šį mobiliojo ryšio telefoną, aplanke „vaizdai“ yra išsaugoti failai, kuriuose, be kita, ko yra užfiksuotos įvairios medžiagos, kurios galimai yra narkotinės medžiagos, taip pat pavaizduotos cheminės reakcijos – t. y. galimai narkotinių medžiagų gamyba, kurioje pavaizduoti rankoje laikomi pinigai – eurai ir pan. (t. 3, b. l. 80-105). Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie telefone esantys failai nepatvirtina, kad nuteistasis šį telefoną naudojo darant nusikalstamą veiką. Nors šio telefono apžiūros protokole nurodoma, kad šiame telefone buvo išsaugoti vaizdo įrašai, tame tarpe ir vaizdo įrašas, kuriame A. T. rodo, kad mobiliojo ryšio telefone, surinkus atitinkamą kodą, galima paslėpti internetines programėles, tačiau teisėjų kolegija peržiūrėjusi šį vaizdo įrašą bei įvertinusi kitą apžiūros protokole nurodytą informaciją, duomenų, patvirtinančių, jog šį įrašą siuntė A. T., nenustatė. Teismo vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šį telefoną nuteistasis naudojo bendraudamas su kitais bendrininkais. Šios išvados nepaneigia ir tai, jog šiame telefone buvo rasta išsaugota nuotrauka, kurioje rankoje laikoma 50 Eur krūvelė kupiūrų (ši nuotrauka 2022 m. rugsėjo 8 d. 15:11val. perduota per Signal programėlę) bei tokia pati nuotrauka buvo rasta ir paimta pas kitą asmenį – t. y P. B. (t. 4, b. l. 62). Byloje nėra duomenų, jog ši nuotrauka susijusi su šioje byloje analizuojama nusikalstama veika. Bylos duomenimis, T. P. susirašinėjo su kitais bendrininkais, naudodamas telefoną Googla Pixel 6a (t. 3, b. l. 110-174), kurį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone ir kaip menkavertį turtą nusprendė sunaikinti.

80. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė sunaikinti kaip menkavertį turtą ir vakuumavimo maišelius. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi tais pačiais argumentais, kuriuos prieš tai nurodė grįsdama savo išvadą dėl nepagrįsto vakuumavimo aparato konfiskavimo.

81. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, jog nuteistasis T. P. aiškiai išreiškė savo valią dėl menkaverčių daiktų, kurie nėra priskiriami BK 72 straipsnio 2 dalyje ar 72³ straipsnio 1 dalyje nurodytam konfiskuotinam turtui, grąžinimo (teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nuteistasis T. P. savo valią dėl šių daiktų grąžinimo išreiškė ne tik apeliaciniame skunde, tačiau ir baigiamųjų kalbų pirmosios instancijos teisme metu – t. y. nurodė, kad prašo grąžinti daiktus, kurie nėra susiję su jo nusikalstamos veikos padarymu), toks jo prašymas sudaro aiškų pagrindą gražinti jo prašomus, jam priklausančius ir iš jo paimtus daiktus – t. y. vakuumuoti skirtus polietileno maišelius, telefoną „Samsung Galaxy S10“.

82. Visgi, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo grąžinti nuteistajam USB Kingston laikmenos. Nustatyta, kad USB Kingston laikmenoje įrašytas vaizdo įrašas, kuriame rodomas ir išsamiai žingsnis po žingsnio pasakojamas psichotropinių medžiagų gaminimo procesas (t. 4, b. l. 97-107). Nuteistasis T. P. nurodė, kad jis kompiuteryje renka įvairius vaizdo įrašus apie baisius karo veiksmus ir pan., savo užrašuose renka visokias knygų frazes, tezes, aksiomas. Tai yra jo (T. P.) pomėgis. Jis atkreipė dėmesį, jog šie vaizdo įrašai įrašyti seniai. Teisėjų kolegija sutinka, kad apžiūros protokolas patvirtina, jog vaizdo įrašai šioje laikmenoje buvo įrašyti dar 2018 m. gruodžio mėn. Visgi, šiuo atveju įvertinus aplinkybę, jog vaizdo įrašuose užfiksuota detali psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią nuteistasis ir gamino, gaminimo eiga (vaizdo įraše, be kita ko, nurodoma panaši gamybos eiga, kurią papasakojo ir nuteistasis – t. y. jog įvairios medžiagos yra sumaišomos, įvykus cheminei reakcijai gauta medžiaga džiovinama (t. 4, b. l. 97-106)), tai, jog iš užfiksuotų nuteistojo ir kito asmens pokalbių matyti, jog nuteistasis šių pokalbių metu jau išmanė šių medžiagų gaminimo procesą, kadangi apie jį laisvai diskutavo su kitu asmeniu, spręstina, jog šias žinias nuteistasis neabejotinai įgijo ir iš šių vaizdo įrašų, todėl USB Kingston laikmena, kurioje yra šie vaizdo įrašai, laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad BK 72 straipsnio nuostatų ir jų teisminio aiškinimo analizė leidžia daryti išvadą, kad konfiskuotinas turtas turi turėti ekonominę vertę. Jeigu nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas buvo menkaverčiai ar uždrausti civilinėje apyvartoje daiktai, jie ne konfiskuojami, bet iš kaltininko paimami ir perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 arba 4 punktais, o ne paimami valstybės nuosavybėn, kaip nurodoma BK 72 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-339/2008). Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė šią USB laikmeną sunaikinti.

83. Be to, nuteistasis prašo grąžinti iš jo paimtus 50 Eur ir 350 Kroatijos kunų. Visgi, šio reikalavimo tenkinti nėra pagrindo, kadangi sprendimą grąžinti šiuos pinigus jau priėmė pirmosios instancijos teismas – nuosprendyje nurodoma, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kad šie pinigai buvo gauti iš nusikalstamos veikos, todėl nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta pinigus grąžinti T. P..

84. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo ir vakuumavimo įrenginys, vakuumuoti skirti polietileno maišeliai ir telefonas „Samsung Galaxy S10“, vadovaujantis BPK 95 straipsnio 1 dalies 5 punktu grąžinami nuteistajam (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu).

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo

85. Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo bei nurodo, kad jis motinos jam dovanotų pinigų jau neturi bei būdamas kalėjime jis neturi lėšų, iš kurių galėtų atlyginti priteistą sumą.

86. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteisė iš nuteistojo T. P. 929,18 Eur už antrinę teisinę pagalbą valstybei. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, jog iš bylos duomenų matyti, kad dar iki motinos dovanos jam (t. y. 10 000 Eur), T. P. pakankamai dideles sumas skolino pašaliniams asmenims, taip pat jis pats nurodė, kad yra investavęs pinigus į kriptovaliutas, net samdęs privatų detektyvą, kad surastų pinigus, kai kilo investavimo problemos bei, teismo vertinimu, šie faktai leidžia daryti išvadą, kad T. P. disponuoja didesnėmis sumomis, nei teigia, bei dėl to sprendė, jog nėra pagrindo T. P. atleisti nuo pareigos apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

87. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-174/2014, Nr. 2K-165-648/2015, Nr. 2K-304-942/2015, Nr. 2K-226-942/2016 ir kt.).

88. Pirmiausia, teisėjų kolegija, spręsdama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu nuteistajam T. P. paskyrė gynėją, kadangi nuteistajam būnant suimtajam, gynėjo dalyvavimo buvo privalomas.

89. Be to, įvertinama nuteistojo finansinė padėtis – kaip minėta, vadovaujantis Sodros duomenimis, nuteistasis vykdo individualią veiklą, tačiau vadovaujantis nuteistojo pateikta pajamų mokesčio deklaracija už 2024 metus, jo pajamos sudarė 726,10 Eur. Teismo vertinimu, ši aplinkybė, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, neleidžia daryti išvados apie gerą nuteistojo finansinę padėtį. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, nuteistojo motina I. Š. 2023 m. liepos 19 d. nuteistajam padovanojo 10 000 Eur (t. 8, b. l. 11), tačiau apeliaciniame skunde nuteistasis nurodė, jog šių pinigų nebeturi. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis taip pat paaiškino, jog už šiuos pinigus jis pirko skysčius, skirtus psichotropinėms medžiagoms gaminti, taip pat įsigijo automobilį „Mercedes-Benz“, skolino lėšas kitiems (t. 8, b. l. 19). Tai, jog, kaip nurodė apygardos teismas, nuteistasis buvo investavęs pinigus į kriptovaliutas ir netgi samdęs privatų detektyvą, kad surastų pinigus, kai kilo investavimo problemos, neleidžia spręsti, jog nuteistojo finansinė padėtis yra gera ir nuosprendžio priėmimo metu.

90. Vadovaujantis ĮKNR išrašu, nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmes nuo 2010 m. gruodžio 15 d. bei šioje baudžiamojoje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką taip pat padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to, šiuo nuosprendžiu nuteistajam paskirta griežta – t. y. 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė apsunkina nuteistojo galimybes realizuoti savo teisę į gynybą vien tik savo pastangomis ir sumokėti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažymoje nurodytą sumą antrinės teisinės pagalbos suteikimo išlaidoms apmokėti. Taip pat šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika, teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, Nr. 2K-51-788/2021, Nr. 2K-56-495/2022, Nr. 2K-240-489/2022).

91. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, jog pirmosios instancijos teismas gynėją nuteistajam paskyrė savo iniciatyva, nes jo dalyvavimas buvo privalomas, įvertinusi byloje esančius duomenis apie nuteistojo gaunamas metines pajamas (kurios 2024 m. buvo mažesnės nei priteista valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma), tai, jog nuteistajam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas šiuo atveju prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl šių išlaidų priteisimo naikinama ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas (vadovaujantis BPK 328 straipsnio 4 punktu).

92. Be to, 2025 m. kovo 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. kovo 24 d. patikslinta pažyma Nr. APD-2025-03545 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta valstybės naudai priteistina suma – 333,33 Eur už T. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos procese.

93. Teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, jog BPK nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimo galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, tačiau tokiais atvejais, priteisiant pinigų sumas, skirtas atlyginti išlaidoms advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, Nr. 2K-118-489/2019, Nr. 2K-135-693/2019, Nr. 2K-41-648/2022 ir kt.).

94. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 51 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 322 straipsnio 1 dalimi, nuteistajam T. P. paskyrė gynėją, kadangi gynėjo dalyvavimo buvo privalomas. Taip pat paminėtina, kad apeliacinį skundą pateikė nuteistasis T. P., taigi apeliacinis procesas vyko nuteistojo iniciatyva. Nuteistojo T. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – panaikintas organizuotos grupės požymis, sumažinta jam paskirta bausmė, nuteistajam grąžinta dalis jo skunde nurodytų daiktų, taip pat panaikinta nuosprendžio dalis dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo T. P. gynėja prašė proceso išlaidų iš nuteistojo nepriteisti.

95. Todėl, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytas aplinkybes dėl nuteistojo finansinės padėties, aplinkybę, kad nuteistajam paskirta griežta laisvės atėmimo bausmė, taip pat tai, jog nuteistajam gynėja buvo paskirta teismo iniciatyva, jog jo skundas tenkinamas iš dalies, sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo T. P. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1-4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo, teismo nustatytų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, paskirtos bausmės, bausmių subendrinimo, nuteistajam nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo, vakuumavimo įrenginio konfiskavimo, vakuumuoti skirtų polietileno maišelių, telefono „Samsung Galaxy S10“, sunaikinimo, pakeisti:

T. P. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 4 dalies, 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausmę.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su neatliktos bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų 9 (devyniems) mėnesiams.

Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių tai, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas organizuotoje grupėje su A. T. ir R. V. bei nustatyti, kad T. P. nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas bei su nenustatytu asmeniu.

Pašalinti iš nustatytų nusikalstamos veikos padarymo faktinių aplinkybių tai, kad T. P. gavo nurodymus iš A. T. bei nustatyti, kad T. P. gavo nurodymus iš asmens, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas.

Panaikinti T. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, vakuumavimo įrenginį, vakuumuoti skirtus polietileno maišelius, telefoną „Samsung Galaxy S10“, saugomus Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlio skyriuje, grąžinti nuteistajam T. P..

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl 929,18 Eur išlaidų už antrinę teisinę pagalbą priteisimo ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam T. P. pirmosios instancijos teisme atmesti.

Kitos Panevėžio apygardos teismo 2024 m. liepos 25 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam T. P. apeliacinės instancijos teisme atmesti.