Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.1.7.1; 1.1.8.1.2; 1.1.8.9.1; 1.2.23.1.2; 1.2.23.2.2.1; 1.2.23.3.4

2025 m. vasario 17 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Justo Namavičiaus ir Ernesto Rimšelio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. Š. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo D. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gegužės 31 d.) trejų metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 259 straipsnio 2 dalį trijų mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes, ir paskirta subendrinta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė penkerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. D. Š. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) nuteistas už tai, kad neteisėtai per Lietuvos Respublikos sieną gabeno psichotropines medžiagas, o būtent: jis, ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 19 d., 14.09 val., būdamas Lietuvos Respublikoje pasirūpino siuntimu ir, naudodamasis elektroninių ryšių priemonėmis, mobiliojo ryšio telefonu „Iphone 11 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), programėlės ,,Telegram“ kanale iš vartotojo slapyvardžiu ,,duomenys neskelbtini“, atsiskaitydamas kriptovaliuta, užsakė didelį kiekį psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų gelsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,3043 g, ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,4868 g, ir psichotropinių medžiagų sintetinių kanabinoidų žalsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, ir ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, bendras psichotropinių medžiagų kiekis – 0,8621 g, nurodydamas neegzistuojančio gavėjo ,,B. L.“ tapatybę ir prekybos vietos adresą: (duomenys neskelbtini), bei mobiliojo ryšio telefono numerį (duomenys neskelbtini), didelį kiekį psichotropinių medžiagų sintetinių kanabinoidų neteisėtai gabeno naudodamasis UAB ,,TNT“ siuntų tarnybos siuntomis, siunčiant iš Graikijos Respublikos, siuntėjo adresas: (duomenys neskelbtini), siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini) į Lietuvos Respubliką UAB ,,TNT“ Kauno biuro siuntų patalpas Pievų g. 1, Karmėlava, Kauno raj., po ko 2023 m. gegužės 24 d., 15.33 val., adresu: (duomenys neskelbtini), didelį kiekį psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų gelsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,3043 g, ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,4868 g, ir psichotropinių medžiagų sintetinių kanabinoidų žalsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, ir ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, kurių bendras psichotropinių medžiagų kiekis – 0,8621 g, kurjeris jam (D. Š.) perdavė siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), po ko buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

2. Be to, D. Š. pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jis, ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 24 d., 15.33 val., (duomenys neskelbtini), neteisėtai atsisiųsdamas iš Graikijos Respublikos, naudodamasis UAB ,,TNT“ siuntų bendrovės paslaugomis paštu siuntoje Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo didelį kiekį psichotropinių medžiagų sintetinių kanabinoidų gelsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,3043 g, ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,4868 g, ir sintetinių kanabinoidų žalsvos spalvos skystyje – MDMB-4en-PINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, ADB-BUTINACA, grynasis kiekis 0,0355 g, kurių bendras psichotropinių medžiagų didelis grynasis kiekis – 0,8621 g, ir šias psichotropines medžiagas neteisėtai laikė su savimi, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iki 2023 m. gegužės 24 d., 15.35 val., (duomenys neskelbtini), kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė.

3. Taip pat D. Š. pagal BK 259 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neturėdamas tikslo jas platinti, o būtent: jis, ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 24 d., 18.20 val., ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), 3,6 proc. gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, kurių dalį suvartojo, o likusias narkotines medžiagas – kanapes (antžemines dalis), 3,6 proc. gryno delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija, grynasis nedidelis kiekis 0,0072 g, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė savo namuose adresu: (duomenys neskelbtini), kol 2023 m. gegužės 24 d., 18.20 val., policijos pareigūnai šias narkotines medžiagas rado ir paėmė.

II. Apeliacinio skundo ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniu skundu nuteistasis D. Š. ir jo gynėja advokatė D. Jurevičienė prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2024 m. kovo 15 d. nuosprendį, taikyti D. Š. atžvilgiu BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (su galimybe taikyti bausmės vykdymo atidėjimą). Jei apeliacinės instancijos teismas nematytų galimybės skirti švelnesnę, nei numatyta įstatyme, bausmę, prašo paskirti mažesnę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką nustatyta, bausmę. Apeliacinis skundas grindžiamas toliau nurodomais argumentais.

4.1. Apeliantų teigimu, teismas neatsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, jų sukeltas pasekmes, kaltininko asmenybę (BK 54 straipsnio 2 dalis). Cituojamos BK 62 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 54 straipsnio 3 dalies nuostatos bei remiamasi kasacinėmis nutartimis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021, Nr. 2K-179-719/2022, Nr. 2K-221-976/2023 ir kt.

4.2. D. Š. pripažino padaręs nuosprendyje nurodytas nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailisi, padėjo nustatyti tiesą byloje, nurodė visas jam žinomas aplinkybes, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais. Jis nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka 2022 m. balandžio 22 d. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį, yra dieninių studijų studentas, pažangus, neturintis priklausomybių (testai ir pažangumą patvirtinantys įrodymai pateikti byloje), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas. Priklausomybės ligų centro Kauno filialo pažymos patvirtina, kad nuteistojo prašymu 2023 m. rugsėjo 15 d. ir 2024 m. sausio 29 d. atlikti greito nustatymo testo PAM yra neigiami. D. Š. yra (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) kurso studentas, studijuojantis nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamoje vietoje. Numatoma studijų baigimo data – (duomenys neskelbtini) Teismui pateikta akademinė pažyma liudija išlaikytus egzaminus, įvertinant „gerai“, „labai gerai“ ir „puikiai“.

4.3. Pasak apeliantų, teismo išsakytas argumentas dėl D. Š. asmenybės vertinimo, kad asmuo, studijuodamas (duomenys neskelbtini) universitete, programoje „duomenys neskelbtini“, turėjo suvokti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, negali būti pakankamas argumentas dėl sunkinančių aplinkybių visumos. Teismas neatsižvelgė į kitas byloje nuteistojo padėtį lengvinančias aplinkybes, asmens charakterio savybes, kad D. Š. padarė išvadas dėl savo itin neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio, nevartoja psichiką veikiančių medžiagų, kiek galėdamas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, nurodė visas žinomas aplinkybes tiek nusikaltimo ištyrimui, tiek kitas aplinkybes, galimai turinčias įtakos kitų nusikalstamų veikų išaiškinimui.

4.4. Teismas, konstatuodamas D. Š. kaltę, rėmėsi jo paties prisipažinimu bei išsamiais parodymais apie nusikalstamų veikų įvykdymo aplinkybes, tačiau neįvertino, kad teisiamojo posėdžio metu D. Š. duoti parodymai atitinka jo parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui. Tai įrodo asmens bendradarbiavimą su teisėsauga, nesiruošimą slėptis, bėgti bei gailestį dėl padarytos veikos. D. Š. paaiškinimuose nurodyta, kad noras užsiimti tokia veikla kilo dėl smalsumo, pinigų, buvo kvailas, pasidavė pagundai. Savo poelgį jis vertina labai blogai, labai gailisi, žino, kad ateityje pakenks. Dėl koncentracijos tame skystyje nesitarė, nežinojo nei koncentracijos, nei medžiagų, iš pardavėjo pirko pagal atsiliepimus.

4.5. Remiantis tokiu D. Š. asmenybės vertinimu prašoma pripažinti, kad teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į visų tiek lengvinančių, tiek sunkinančių aplinkybių visumą. Padarytos išvados ir skirta aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė pažeidžia teisingumo principą, nėra adekvati nustatytai veikai ir nuteistojo asmenybei.

2. Teismo posėdyje nuteistasis D. Š. ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo D. Š. ir jo gynėjos advokatės D. Jurevičienės apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skunde keliamas tik D. Š. skirtos bausmės pagrįstumo ir teisingumo klausimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą bei argumentus, nurodytus ginčijamame nuosprendyje, apeliaciniame skunde ir išsakytus proceso dalyvių teismo posėdžio metu, taip pat įvertinusi papildomus duomenis, gautus ir ištirtus apeliacinės instancijos teisme, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam D. Š. parinkta bausmė, tiek jos rūšis, tiek ir jos dydis, atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, teisingumo ir proporcingumo principus, nėra aiškiai per griežta, todėl nekeistina.

7. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam D. Š. už nusikaltimus, numatytus BK 199 straipsnio 4 dalyje (iki 2023 m. gegužės 31 d. galiojusi įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija) ir 260 straipsnio 2 dalyje, skyrė minimalias sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, skyrė vienos iš sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tai yra laisvės apribojimo, minimalų terminą. Skirtos bausmės, tinkamai taikant BK 63 straipsnio 2 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, tad skirtą galutinę bausmę šiuo atveju lėmė bausmė, paskirta už sunkiausią iš padarytų nusikalstamų veikų, numatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje. Apeliantai prašo pakeisti 2024 m. birželio 15 d. nuosprendį, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį ir D. Š. paskirti švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmę (su galimybe taikyti bausmės vykdymo atidėjimą), arba paskirti mažesnę bausmę, nei numatyta sankcijoje.

8. Apeliaciniame skunde nurodomos BK 62 straipsnio 1 dalies, galiojusios skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo padavimo metu (įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), viena iš būtinųjų jos taikymo sąlygų buvo nusikalstamą veiką padariusio asmens atvykimas savo noru ir pranešimas apie šią veiką. Tokių aplinkybių byloje nebuvo nustatyta, D. Š. pats neatvyko ir policijai apie padarytas nusikalstamas veikas nepranešė, tad minėtos baudžiamojo įstatymo nuostatos nebuvo ir negalėjo būti taikomos. Be to, negalėjo būti taikomas ir apeliaciniame skunde minimas skirtos bausmės vykdymo atidėjimas. Skundžiamo nuosprendžio priėmimo ir apeliacinio skundo padavimo metu galiojusio BK 75 straipsnio (įstatymo Nr. XIII-2263 redakcija) nuostatos nenumatė galimybės asmeniui, nuteistam už sunkų nusikaltimą, numatytą BK XXXVII skyriuje (jame yra ir BK 260 straipsnis), nei visiškai, nei iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Tačiau nuo 2025 m. vasario 1 d. galiojančiu įstatymu Nr. XIV-2573 BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo pakeistos, išplečiant galimybę skirti asmeniui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, numatant alternatyvią jos taikymo sąlygą. Savo ruožtu buvo pakeistos ir BK 75 straipsnio bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, taip pat išplečiant ir skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybes, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Savo ruožtu 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje numatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19, 23 bei 37 straipsnių, numačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies, 62 straipsnio ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Šiuo atveju D. Š. baudžiamosios bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra baigtas, tad paminėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, galėtų būti taikomos. Pakeitus teisinį reguliavimą, paminėtų naujų baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo nuteistajam D. Š. galimybės aptartinos iš naujo.

9. Parinkdamas konkrečią bausmės rūšį bei jos dydį, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, taip pat vadovaujasi teisingumo principu (BK 54 straipsnio 2–3 dalys). Visų šių aplinkybių įvertinimas leidžia teismui parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

10. Naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad naujos redakcijos BK 62 straipsnyje, kaip ir anksčiau, galimybė skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų visumai, išliko apibrėžta kaip teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. Sprendimą taikyti arba ne BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalis teismas gali priimti ne tik konstatavęs visų įstatyme numatytų būtinų sąlygų visumą, bet ir atsižvelgęs į visas kitas bylos aplinkybes. Taigi, jeigu ir yra BK 62 straipsnyje nustatytos sąlygos, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę bausmės nešvelninti, jei jis mano, kad paskyrus švelnesnę bausmę jos paskirtis nebūtų pasiekta. Tokios išvados pripažįstamos ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-568/2013, Nr. 2K-204/2014 ir kt.)

11. Naujos įstatymo Nr. XIV-2573 redakcijos BK 75 straipsnio 3 dalyje išliko draudimas iš dalies atidėti už padarytą sunkų nusikaltimą, numatytą jau minėtame BK XXXVII skyriuje, kuriame yra ir BK 260 straipsnis, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau minėtas straipsnis papildytas naujos redakcijos 4 dalimi. Joje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Naujos redakcijos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. Savo ruožtu minėtu įstatymu Nr. XIV-2573 buvo papildyta ir BK 54 straipsnio 3 dalis. Joje išdėstyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Teismų praktikoje iki šiol buvo laikomasi nuoseklios pozicijos, kad taikant BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-383-895/2015, Nr. 2K-126-693/2018, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-18-648/2016, Nr. 2K-235-648/2017, Nr. 2K-233-976/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti paprastai turi būti nustatyta, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-169-458/2020, Nr. 2K-125-689/2021 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti taip pat labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas; vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-348/2013, Nr. 2K-187-976/2023, Nr. 2K-262-511/2024 ir kt.). Teisėjų kolegijos vertinimu, spręsdamas klausimą dėl naujos redakcijos BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo, vertindamas, ar paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, teismas turi vadovautis tais pačiais teismų praktikoje jau suformuluotais kriterijais.

13. Nuteistasis D. Š. jau pirmoje apklausoje, atliktoje sulaikymo dieną, pripažino kaltę dėl visų jam pareikštų įtarimų, davė parodymus, išsamiai atpasakodamas jam žinomas inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Tokios pozicijos jis laikėsi ir tolimesniame ikiteisminiame tyrime bei teisminiame nagrinėjime, dėl ko byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų. Taigi, jis bendradarbiavo su teisėsauga ir padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamas veikas. Be to, viso proceso metu, taip pat ir apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis D. Š. ne kartą išreiškė ir savo nuoširdžius apgailestavimus, kritinį savo veiksmų vertinimą, pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti (t. 3, b. l. 59–63, 66–68, 80–83, 115–118, 123–124, 152–154). Turtinė žala nusikalstamomis veikomis nepadaryta. Taigi, šiuo atveju yra visos formalios sąlygos taikyti naujos redakcijos BK 62 straipsnio 1 dalį, tačiau įvertinusi ne tik paminėtus duomenis, bet ir kitas bylos aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikalstamų veikų ir paties D. Š. asmenybės pavojingumą, teisėjų kolegija šiuo atveju minėto baudžiamojo įstatymo netaiko. Be to, nėra pagrindo ir išvadai, kad šiuo atveju paskirta bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo principui, o bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tad netaikytinos ir BK 54 straipsnio 3 dalies bei 75 straipsnio 4 dalies nuostatos.

14. Tai, kad D. Š. visiškai pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir įvertinta parenkant bausmę. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistasis D. Š. padarė du baigtus, tyčinius, sunkius nusikaltimus (BK 199 straipsnio 4 dalis (įstatymo Nr. XIII-1836 redakcija), BK 260 straipsnio 2 dalis) ir vieną baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), sietinus su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nors kontrabandos būdu gabentų ir neteisėtai disponuotų psichotropinių medžiagų – sintetinių kanabinoidų bendrasis kiekis 0,8621 g santykinai nežymiai viršijo didelio kiekio ribą (nuo 0,5 iki 2,5 g), numatytą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 (su pakeitimais ir papildymais), tačiau šie veiksmai buvo atlikti turint tikslą šias medžiagas platinti. Kaip pažymėjo gynėja, draudžiamos medžiagos iš tiesų į apyvartą nepateko ir žalos nepadarė, visgi šiuo atveju tai yra policijos pareigūnų sėkmingų veiksmų rezultatas, tad iš esmės neatskleidžia mažesnio padarytų nusikalstamų veikų ar D. Š. asmenybės pavojingumo.

15. Teisėjų kolegija atsižvelgė ir į paties nuteistojo D. Š. parodymus, juos atitinkančius kratos nuteistojo gyvenamojoje vietoje metu surinktus duomenis, platformoje „Discord“ esančiame serveryje „duomenys neskelbtini“ buvusią informaciją, nuteistojo banko sąskaitų išrašus (t. 1, b. l. 32–41, 73–91; t. 2, b. l. 46–48), kurių visuma leidžia spręsti, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės. Šie duomenys patvirtina, kad D. Š., siekdamas gauti pajamų, draudžiamų medžiagų platinimu užsiiminėjo apie pusmetį su pertraukomis. Jis buvo užsiregistravęs su tokių medžiagų prekyba susijusiose socialinių tinklų grupėse, buvo apsirūpinęs jų įgijimą internete palengvinančia kriptovaliutos sąskaita, turėjo įgijęs žinių ir patirties skiedžiant gautas medžiagas prieš pardavimą, turėjo įgijęs platinimui skirtų plastikinių buteliukų, taip pat nuolatinių klientų. Kaip patvirtino nuteistasis, iš šių pardavimų jis uždirbo apie 1 500–2 000 Eur. Maža to, nuteistasis platformoje „Discord“, vartotojo „duomenys neskelbtini“ vardu, buvo sukūręs serverį „duomenys neskelbtini“, kuriame patalpino kelias temas, kuriose diskutavo apie draudžiamas medžiagas (THC, „chymkę“), jų vartojimą, poveikį ir platinimą. 2023 m. kovo 1 d. temoje (duomenys neskelbtini) jis nurodė, kad serveris atsirado prieš metus su trupučiu, jo esmė – išmokinti „pasidaryti pinigų patiems“, argumentavo mokymų naudą, akcentavo, kad didelė rizika yra lygu dideliems pinigams, nufotografavo rankose laikomą didelę grynųjų pinigų sumą ir 3 390 Eur likutį banko sąskaitoje. Temoje (duomenys neskelbtini) aprašė skysčių gaminimo ir pardavimo išvengiant rizikos, per didelio dėmesio, mokymus, o temoje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad joje paaiškins ir supažindins su nelegalia veikla, tarp jų THC prekyba, kuri yra pelningiausias ir saugiausias būdas; „dūmų“ ir kitų medžiagų prekyba, kuria neužsiima, bet gali duoti porą kontaktų (Kaune) ir grupių (Telegram), galinčių suteikti reikalingas medžiagas. Taip pat nurodė, kad išmokins, kaip pardavinėti, laikyti ir reklamuoti. Temoje (duomenys neskelbtini) nurodė atskleisiantis kreditinių kortelių („credit card“) patikimus pardavėjus, kaip apeiti svetainių ir kortelių apsaugas, siūlė išmokinti, kaip nusipirktą kortelę panaudoti, tarsi naudotum nuosavą. Šių duomenų visuma leidžia spręsti apie pakankamai didelę D. Š. patirtį draudžiamų medžiagų platinimo srityje, kuria jis, be kita ko, dar ir siekė pasidalinti su kitais asmenimis. Šie duomenys apibūdina nuteistojo asmenybės pavojingumą, jo atsainų požiūrį į draudžiamų medžiagų keliamą riziką.

16. Be to, pirmiau aptarti duomenys vertinti ir su byloje esančia informacija apie ankstesnius D. Š. padarytus teisės pažeidimus. Nuteistasis buvo baustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. balandžio 29 d. vartojo psichiką veikiančią medžiagą be gydytojo paskyrimo. Tą pačią dieną jis taip pat neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų – kanapių, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Už šią BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jis 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (t. 2, b. l. 172–174, 175–199, 200). Taigi, D. Š. talpino pirmiau minėtą informaciją serveryje „duomenys neskelbtini“, vykdė paties nurodytą prekybą draudžiamomis medžiagomis bei padarė šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, tarp jų du tyčinius sunkius nusikaltimus, vykstant baudžiamosios bylos, kurioje buvo priimtas minėtas 2023 m. rugsėjo 12 d. nuosprendis, ikiteisminiam tyrimui ir teisminiam nagrinėjimui. Šie duomenys leidžia daryti išvadas, kad vykstantis baudžiamasis procesas nekoregavo D. Š. nusikalstamo elgesio, o jo ir toliau daromos nusikalstamos veikos sunkėjo.

17. Teisėjų kolegija analizavo ir apeliantų akcentuotas aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad naujų ikiteisminių tyrimų D. Š. atžvilgiu nebuvo pradėta (t. 2, b. l. 172–174). Nuteistasis yra jauno amžiaus ((duomenys neskelbtini) metai), tęsia mokslus (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) programos (duomenys neskelbtini) kurse, nuolatinės studijų formos valstybės finansuojamoje vietoje, mokosi gerai, yra nevedęs, gyvena su tėvais. Psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų įskaitoje neįrašytas (t. 3, b. l. 3–4, 120–121, 150–151). Iš D. Š. parodymų bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams pateiktų Priklausomybės ligų centro Kauno filialo pažymų matyti, kad 2023 m. rugsėjo 15 d., 2024 m. sausio 29 d., 2024 m. balandžio 22 d., 2024 m. rugsėjo 17 d. jo paties prašymu atlikti greito nustatymo testo PAM vertinimai buvo neigiami (t. 3, b. l. 114, 122, 148, 149). Šie duomenys teigiami apibūdina D. Š., leidžia spręsti, kad jis siekia keisti savo gyvenimo būdą, taip pat pilnai nutraukti draudžiamų medžiagų vartojimą. Tai įvertinęs apeliacinės instancijos teismas, siekdamas surinkti informaciją, apibūdinančią nuteistojo socialinę aplinką, kriminogeninius ir apsauginius veiksnius, buvo pavedęs probacijos tarnybai parengti D. Š. socialinio tyrimo išvadą, kuri teismui pateikta 2024 m. gruodžio 13 d. (t. 3, b. l. 169–178).

18. Atlikus socialinį tyrimą ir išanalizavus visumą surinktų duomenų, D. Š. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta 45 balais, tai yra kaip vidutinė. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat aptarti nustatyti kriminogeniniai veiksniai ir padaryta apibendrinanti išvada, kad D. Š. kriminaliniam elgesiui įtaką padarė (gali padaryti ateityje) jo laisvalaikio praleidimo būdai ir neigiama draugų įtaka, priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, tam tikros asmeninės savybės (sunkumai bendraujant, lengvabūdiškumas, nebrandumas), tam tikrų įgūdžių ir gebėjimų stoka (problemų suvokimo bei jų sprendimų, pasekmių suvokimo, socialinių ir savęs įtvirtinimo kompetencijų). Išvadoje aptarti ir nustatyti apsauginiai veiksniai bei resursai, kaltinamojo stiprybės, galinčios apsaugoti ir sumažinti riziką nusikalsti ateityje. Tai nuolatinė gyvenamoji vieta ir geros, tvarkingos gyvenimo sąlygos; palaikantys santykiai su tėvais ir kitais artimaisiais (broliu); studijos (duomenys neskelbtini) universitete – pozityvus užimtumas ir siekimas įgyti aukštąjį išsilavinimą, specialybę; pripažinimas, kad turi priklausomybę narkotikams, bei noras pradėti gydymąsi; stebimos teigiamos nuostatos bei motyvacija bendradarbiauti su įvairių sričių specialistais, teisėsaugos atstovais dėl savo kriminogeninių veiksnių mažinimo ir problemų sprendimo. Teisėjų kolegija įvertino ir paties nuteistojo D. Š. teismui nurodytus pokyčius, kurių jis ėmėsi po atlikto socialinio tyrimo. Jis patvirtino 2024 m. gruodžio pradžioje kreipęsis į medikus dėl priklausomybės nuo narkotikų, lankosi priklausomybės centre, jam skirtas medikamentinis gydymas, nurodė vartojamus konkrečius vaistus. D. Š. taip pat patvirtino, kad svarstė apie gydymą ir anksčiau, po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau bandė atsisakyti draudžiamų medžiagų vartojimo pats. Šiuo metu yra visiškai nutraukęs vartojimą. Jis taip pat patvirtino atsižvelgęs į išvadas dėl neigiamos draugų įtakos, su jais vietose, kur anksčiau vartodavo narkotikus, nebesilanko, susitinka labai retai. Teisėjų kolegija, analizuodama šiuos duomenis, viena vertus, palankiai vertina tai, kad D. Š. po atlikto tyrimo ėmėsi papildomų veiksmų, siekdamas mažinti kriminogeninius veiksnius, dariusius įtaką jo kriminaliniam elgesiui, pradėjo turimos narkotikų priklausomybės gydymą. Kita vertus, jo nusikalstamo elgesio rizika tebėra vertinama 45 balais, tai yra kaip vidutinė, o tai leidžia spręsti, kad jo paties dedamas pastangos nėra pakankamos prevenciniams tikslams pasiekti.

19. Aptarti tiek padarytų nusikalstamų veikų, tiek ir D. Š. asmenybės pavojingumą apibūdinantys duomenys turi būti vertinami visumoje. Be to, teisėjų kolegija privalo atsižvelgti ir į tai, kad baudžiamajame įstatyme įstatymo leidėjas numatė itin griežtas bausmes už nusikalstamas veikas, sietinas su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, taip siekdamas sumažinti tokių medžiagų prieinamumą visuomenei, jų vartojimą. Prekyba draudžiamomis medžiagomis kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai, saugumui ir gerovei, todėl kovojant su tokio pobūdžio veikomis turi būti imamasi ir griežtų teisinių priemonių. Jos negali būti formalios, neturinčios reikšmingo poveikio kaltininkui, nes taip būtų paneigti baudžiamojo proceso esmė ir paskirtis, nebūtų pasiekti visi BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžti bausmės tikslai, tarp jų ir prevenciniai.

20. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir dydis atitinka byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių visumą, pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 dalį, 54 straipsnio 3 dalį, 75 straipsnio 4 dalį nėra. Nors byloje yra teigiamai D. Š. asmenybę apibūdinančių duomenų, taip pat yra nustatyti konkretūs jo veiksmai siekiant pakeisti savo gyvenimo būdą, nebevartoti draudžiamų medžiagų ir gydytis turimą priklausomybę joms, tai yra siekiant eliminuoti pagrindinius veiksnius, lėmusius jo nusikalstamą elgesį, visgi šias aplinkybes vertinant kartu su kitais bylos duomenimis, apibūdinančiais padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, taip pat D. Š. asmenybės pavojingumą, ypač turint omenyje aplinkybes apie šio sprendimo 15 pastraipoje atliktus jo sistemingus ir pavojingus veiksmus tebevykstant baudžiamajam procesui kitoje byloje, tebesančią vidutinę jo nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistajam parinkta bausmės rūšis bei jos dydis nėra aiškiai prieštaraujantys teisingumo principui, yra proporcingi, o bausmės tikslai gali būti pasiekti tik skiriant realų laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam D. Š. bausmės atlikimo metu vykdant taikomas resocializacijos priemones, toliau aktyviai siekiant mažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, yra galimas lygtinio paleidimo taikymas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. Š. ir jo gynėjos advokatės Daivos Jurevičienės apeliacinį skundą atmesti.