Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Audriaus Sadausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio, kuriuo

Ž. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam skirta 60 (šešiasdešimties) MGL (3000 Eur (trijų tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. P. nustatyta galutinė bausmė – 40 (keturiasdešimties) MGL (2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų)) dydžio bauda;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, Ž. P. į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025 m. birželio 26 d. 16.45 val. iki 2025 m. birželio 27 d. 14.31 val., tai yra 1 (viena) para, ją prilyginant 6 (šešių) MGL (300 Eur (trijų šimtų eurų)) dydžio baudai;

Ž. P. įpareigotas likusią 34 (trisdešimt keturių) MGL (1 700 Eur (tūkstančio septynių šimtų eurų)) baudą sumokėti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

Ž. P. paskirta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 27 d.;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, Ž. P. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota iš jo 7276,00 Eur (septynių tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt šešių eurų) pinigų suma, atitinkanti vairuoto automobilio vertę;

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Joniškis) prokurorės Aistės Adomaitytės-Koroliovės 2025 m. birželio 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas Ž. P. turtui: 2425,00 Eur, (duomenys neskelbtini), AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), banke esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 660,00 Eur; 2) 2425,00 Eur, (duomenys neskelbtini), AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), banke esančioje sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 660,00 Eur; 3) 2425,00 Eur, (duomenys neskelbtini), AB, banko kodas (duomenys neskelbtini), banke esančioje sąskaitoje (duomenys neskelbtini), neišieškoma suma – 660,00 Eur, paliktas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – 7276,00 Eur sumos konfiskavimo įvykdymo.

išspręsti kardomųjų priemonių ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimai.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. Ž. P. nuteistas už tai, kad 2025 m. birželio 26 d., apie 16.28 val. (duomenys neskelbtini) 4 kilometre vairavo transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARFF-0087 (patikros sertifikato Nr. Nr. 2266838, galioja iki 2025 m. spalio 15 d.) 16.56 val. antru pūtimu nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, tokiu būdu pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. P. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos – sutuoktinės I. P. atsakomybei vienerių metų laidavimo terminui; sumažinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą iki įstatyme numatytos minimalios ribos; konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto – traktoriaus „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės. Netenkinus šio prašymo, apeliantas prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti dalyje dėl jam paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių, sumažinti paskirtos baudos dydį, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą sumažinti iki įstatyme numatytos minimalios ribos bei konfiskuoti tik dalį konfiskuotino turto – traktoriaus „MTZ Belarus“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymo

2.1. Nurodo pirmosios instancijos teismo prašęs atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai užfiksuota teisiamojo posėdžio, vykusio 2025 m. liepos 10 d., protokole, taip pat teismui siųstuose dokumentuose (prašymas su priedais), tačiau pirmosios instancijos teismas šio prašymo nesvarstė ir apie tai skundžiamame nuosprendyje nepasisakė. Apeliantas teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prašymą dėl laidavimo pateiktų teismui. Atkreipia dėmesį, kad nėra profesionalus teisininkas, todėl nesuprato, kuriuo tiksliai proceso metu ir kokia forma turi būti pateikti tokie dokumentai. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesiaiškino, kada ir kokiu būdu jo nurodomi dokumentai teismui bus pateikti. Valstybės paskirtas gynėjas advokatas Anatolijus Šichovcovas, dalyvavęs teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu, taipogi neišaiškino, kad savo prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą teismui reikia pateikti iki įrodymų tyrimo pabaigos. Maža to, susiekus su gynėju kitą dieną po posėdžio tiek telefonu, tiek el. paštu, šis nurodė, kad tokią teisę apeliantui turėjo išaiškinti tokius dokumentus parengusieji, susirašinėjimą patvirtinantys dokumentai pridedami. Apeliantas sąžiningai ir laikydamasis savo išsakytų ketinimų, laidavimo dokumentus išsiuntė teismui jau kitą dieną po posėdžio elektroniniu paštu. Šios aplinkybės, anot apelianto, leidžia daryti išvadą, kad dokumentai anksčiau pateikti nebuvo ne dėl jo aplaidumo ar piktavališkumo, o dėl objektyvių aplinkybių – nepakankamos teisinės orientacijos ir tinkamos procesinės pagalbos trūkumo. Nepaisant to, apeliantas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad laidavimo prašymas būtų pateiktas pirmosios instancijos teismui. Tačiau skundžiamame nuosprendyje teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl nuteistasis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį. Šioje byloje jis pripažintas kaltu padaręs nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, egzistuoja ir visos kitos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos, todėl mano galintis būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės taikant BK 40 straipsnio nuostatas.

2.2. Pirma, apeliantas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo neneigė, davė išsamius parodymus, dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Apelianto gailėjimąsi patvirtina ne tik jo paties elgesys, tačiau ir liudytojo P. A. V., bendravusio su apeliantu po nagrinėjamo įvykio, parodymai.

2.3. Antra, nusikalstamos veikos metu nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta, byloje nėra pareikšto civilinio ieškinio, nenustatyta jokių nuostolių ar nukentėjusių asmenų, kuriems būtų reikalingas žalos atlyginimas, todėl ir ši laidavimo instituto taikymo sąlyga yra išpildyta.

2.4. Trečia, yra pagrindo manyti, kad kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju nei turtinė, nei neturtinė žala nebuvo padaryta, o byloje esantys duomenys suteikia pagrindo manyti, kad apeliantas ateityje laikysis įstatymo raidės ir daugiau nenusikals. Iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo apeliantas nė karto nebuvo teistas, penkerių metų laikotarpiu administracine tvarka taip pat nebaustas, buvusio darbdavio P. A. V. charakterizuojamas išimtinai teigiamai, charakteristika pridedama. Nors šiuo metu ankstesnėje darbovietėje nebedirba, tačiau iškart po 2025 m. liepos 10 d. vykusio teisiamojo posėdžio užsiregistravo Užimtumo tarnyboje ir šiuo metu aktyviai ieškosi naujo darbo. Be to, ūkininko P. A. V. ūkyje dirbo ir pagalbinius darbus, už kuriuos gavo atlygį, dokumentai pridedami. Tokie apelianto realūs veiksmai atspindi ne tik atsakingą požiūrį į socialinius įsipareigojimus, bet ir tvirtą pasiryžimą greičiau eliminuoti savo netinkamo elgesio padarinius, reintegruotis į visuomenę. Pažymėtina, kad Ž. P. prie apeliacinio skundo pateikė papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad ir toliau dirba pagalbiniu darbininku pas ūkininką P. A. V. pagal 2025 m. rugpjūčio 18 d. sudarytą terminuoto darbo sutartį Nr. 108, kuri pratęsta iki 2026 m. kovo 31 d. Kartu su apeliaciniu skundu pateikiamas ir I. P. 2025 m. liepos 7 d. prašymas perduoti apeliantą jos atsakomybei pagal laidavimą ir pažymima, kad pretendentė į laiduotojus yra nepriekaištingos reputacijos, todėl yra verta teismo pasitikėjimo.

2.5. Apžvelgdamas pirmosios instancijos teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, apeliantas pažymi, kad laidavimo institutas buvo taikomas ir esant nustatytam panašiam ar tokiam pat neblaivumo laipsniui, koks buvo nustatytas jam, o taip pat esant ir didesniam veikos pavojingumo laipsniui.

Dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo termino

2.6. Apelianto vertinimu, teismas nepagrįstai nustatė didesnį nei minimalų BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatytą uždraudimo naudotis specialia teise terminą, kadangi nustatytas dvejų metų terminas pernelyg apsunkina jo socialinę ir ekonominę padėtį.

2.7. Pažymi, kad specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones (šiuo atveju – vairuoti traktorių) yra tiesiogiai susijusi su jo darbo funkcijomis. Nors šiuo metu jis nebedirba ŽŪK (duomenys neskelbtini), vis tik ilgą laiką dirbo būtent žemės ūkio srityje. Dar daugiau, (duomenys neskelbtini) krašte dauguma darbų yra tiesiogiai susiję su žemės ūkiu, o teisė vairuoti žemės ūkio techniką, ypač traktorių, yra būtina sąlyga tiek dirbant žemės ūkyje, tiek siekiant įsidarbinti šioje srityje. Be to, apeliantas kartu su sutuoktine I. P. kartu finansiškai padeda dukrai, kuri šiuo metu studijuoja mediciną (duomenys neskelbtini). Taipogi apelianto padaryta nusikalstama veika vis tik yra atsitiktinio pobūdžio ir neapgalvoto elgesio rezultatas. Alkoholio vartojimas nėra apelianto gyvenimo būdas. Apeliantas didžiąją dalį savo darbinės patirties sukaupė dirbdamas žemės ūkio srityje, o teisė vairuoti kelių transporto priemones jam suteikė galimybę sąžiningai dirbti ir išlaikyti savo šeimą. Šios teisės atėmimas ilgesniam laikotarpiui ne tik apsunkintų jo galimybes įsidarbinti, bet ir sumažintų realią galimybę tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir paskirtos baudos bei konfiskuotino turto vertės sumokėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstama veika padaryta pirmą kartą, apeliantas bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo institucijomis, apgailestauja dėl tokio savo atsitiktinio elgesio, prašo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą sutrumpinti iki minimalios įstatyme numatytos ribos.

Dėl konfiskuotino turto vertės dydžio

2.8. Apelianto teigimu, šiuo atveju paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – visos transporto priemonės vertę atitinkančios sumos (7276 eurų) konfiskavimas yra neproporcinga tiek nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo turtinei ir socialinei padėčiai.

2.9. Apeliantas sutinka padaręs itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, vis tik, pirmosios instancijos teismas apsiribojo formaliomis ir lakoniškomis išvadomis dėl skiriamos konfiskuotino turto vertės dalies, motyvų, kodėl šios priemonės paskirtis bus pasiekta konfiskavus visą, o ne dalį transporto priemonės – traktoriaus „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės apskritai nenurodė. Pažymi, kad nusikalstamą veiką padarė dienos metu, ne miesto teritorijoje (vietoje, kur eismas nėra intensyvus), nebuvo sukeltas eismo įvykis ar padaryta žala, traktoriaus važiavimo greitis buvo nedidelis. Be to, policijos pareigūnės, apie 16.00 val. gavusios pranešimą apie tai, kad apeliantas, būdamas neblaivus, maždaug 16.30 val. ketina važiuoti minima transporto priemone, sustabdė jį vos tik išvažiavusį iš už (duomenys neskelbtini) esančio sandėlio. Neneigia, kad toks jo elgesys negali būti pateisintas, tačiau teismo sprendimas konfiskuoti visą transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, neatsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, konkrečios situacijos pavojingumo laipsnį, apelianto įsitikinimu, prieštarauja teisingumo bei proporcingumo principams, o jam reiškia neadekvačią finansinę naštą. Anksčiau pateikta teismų praktika taip pat patvirtina, kad esant ir didesniam veikos pavojingumo laipsniui, teismai kaltininkams skiria trumpesnį specialiosios teisės atėmimo terminą bei dalies konfiskuotino turto vertės konfiskavimą. Todėl ir šiuo atveju sumažinus specialiosios teisės atėmimo taikymo terminą ir konfiskavus dalį transporto priemonės – traktoriaus „MTZ Belams“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertės, baudžiamojo poveikio priemonės tikslai bus pasiekti, o apeliantas bus pakankamai nubaustas.

Dėl paskirtos bausmės

2.10. Teismui netenkinus apelianto prašymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prašoma sumažinti skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtos baudos dydį, kuris, įvertinus nusikalstamą veiką padariusiojo asmenybę, turtinę padėtį, padarytos veikos aplinkybes, yra neproporcingas.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis Ž. P. ir jo gynėjas advokatas Saulius Staškus apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo Ž. P. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nuosprendis naikintinas ir byla nutrauktina.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde, neperžengiant jo ribų. Kitus bylos aspektus apeliacinės instancijos teismas patikrina tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, jog neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai.

6. Apeliaciniame nuteistojo skunde nėra ginčijama Ž. P. kaltė ar jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagrįstumas, tačiau ginčijamas šių priemonių proporcingumas ir prašoma apelianto atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi, šiais aspektais patikrinamas skundžiamo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.

Dėl laidavimo instituto taikymo

7. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo (BK 40 straipsnio 1 dalis). Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8. Taigi, BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintų sąlygų visumą. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020) išaiškinta, kad net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-274-693/2018, 2K-122-699/2018, 2K-145-895/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Bent vienos iš aptartų sąlygų nebuvimas BK 40 straipsnio taikymą daro negalimą. Kita vertus, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės.

9. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Ž. P. padarė tyčinį nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodoma bei iš 2025 m. liepos 10 d. teisiamojo posėdžio protokolo pirmosios instancijos teisme matyti Ž. P. pareiškus norą būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką pagal laidavimą dar iki įrodymų tyrimo pabaigos, tačiau šis klausimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo sprendžiamas. Šis trūkumas ištaisytinas apeliacinės instancijos teisme.

10. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistojo sutuoktinė I. P. nurodė sutinkanti būti Ž. P. laiduotoja ir paaiškino jo padarytą nusikaltimą vertinanti negerai, su vyru kalbėjosi dėl šitos veikos, tikisi, kad ateityje tokie įvykiai nebepasikartos. Su sutuoktiniu sieja geri santykiai, gyvena kartu, ji dirba (duomenys neskelbtini), nebausta, neteista.

11. Taigi, viena iš baudžiamojo įstatymo sąlygų, pagal kurią asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės – jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl to, kad I. P. suvokia BK 40 straipsnyje įtvirtinto instituto esmę, jos kaip laiduotojos atsakomybę ir išreikštą tvirtą sutikimą būti laiduotoja aptariamoje baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-305/2011).

12. Teisėjų kolegija, vertindama I. P. asmenybę, atsižvelgia į tai, kad ji neteista, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama tik teigiamai, kaip atsakinga ir pasitikėjimą kelianti komandos narė, administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus ji taip pat nebausta, su sutuoktiniu turi pilnametę dukrą E. P.. Kaip matyti iš pateiktų duomenų ir I. P. bei Ž. P. parodymų, sutuoktinius sieja glaudus ir nuolatinis ryšys, tarpusavio supratimas ir pagarba, laiduotoja taip pat turi galimybę kaltininkui daryti teigiamą įtaką, kad sutuoktinis laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų, Ž. P. taip pat nurodė labai gerbiantis sutuoktinę ir paisantis jos nuomonės, todėl konstatuotina, kad I. P. kaip laiduotoja yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginis atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jeigu per teismo nustatytą terminą asmuo padaro nusikalstamą veiką, šis sprendimas gali nustoti galioti arba būti panaikintas ir tuomet asmuo atsakytų už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 7 ir 8 dalys).

13. Pagal BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – asmens visiškas savo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis padarius nusikalstamą veiką. Formuojamoje teismų praktikoje visiškas kaltės pripažinimas BK 40 straipsnio kontekste paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir savikritišku požiūriu į buvusį elgesį, taip pat deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-137/2015, 2K-52-648/2017, 2K-7-44-719/2021).

14. Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo dėl to, kad Ž. P. prisipažino, jog kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,95 promilės girtumas, t. y. pripažįsta byloje esančiais objektyviais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes. Dėl jo nuoširdaus gailėjimosi padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką teisėjų kolegijai taip pat abejonių nekyla, Ž. P. pozicija kaltės klausimu viso proceso metu buvo nuosekli, tai patvirtina ir teismuose apklausti I. P., P. A. V..

15. Teismų praktikoje, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindo manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar priešingai – polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

16. Asmenį charakterizuojantys duomenys patvirtina, kad Ž. P. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas (b. l. 64–66), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus taip pat nebaustas (b. l. 61), pagal pateiktą 2025 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartį Nr. 118 jis ir toliau iki 2026 m. kovo 31 d. dirba pas ūkininką P. A. V. pagalbiniu darbininku. Kaip minėta, nuoširdžiai gailėjosi nusikaltęs, viso proceso metu savo kaltės neneigė, bendradarbiavo su policijos pareigūnais, savo nusikalstamais veiksmais turtinės ir (ar) neturtinės žalos niekam nepadarė. Todėl teisėjų kolegija turi pagrindo manyti, jog Ž. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad byloje yra visos įstatyme nustatytos sąlygos laidavimo institutui taikyti, todėl skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. naikintinas ir byla nutrauktina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 327 straipsnio 2 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo taikymo trukmės

17. Apeliaciniame skunde prašoma Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą sutrumpinti nuo 2 metų iki įstatyme numatyto minimalaus, motyvuojant tuo, kad specialioji teisė vairuoti kelių transporto priemones yra tiesiogiai susijusi su apelianto darbo funkcijomis, be to kartu su sutuoktine finansiškai padeda dukrai, kuri šiuo metu studijuoja (duomenys neskelbtini), padaryta nusikalstama veika vis tik buvo atsitiktinio pobūdžio ir neapgalvoto elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, apeliaciniame skunde ir skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus, konstatuoja nesant pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta baudžiamojo poveikio priemone – uždraudimu naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones ir jos terminu.

18. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pripažino, kad Ž. P. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas neteistas, administracine tvarka penkių metų laikotarpiu nebaustas, pirmą kartą teisiamas už tokią nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl sprendė, jog tik uždraudus naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Sutiktina su apylinkės teismo išvada, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise. Tokio pirmosios instancijos teismo sprendimo neginčija ir pats apeliantas, tačiau, jo teigimu, 2 metų šios teisės atėmimo terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia Ž. P. pozicija ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, atitinka ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose asmenims, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės, kuriems paskirtas draudimas dvejus metus naudotis specialia teise pripažintas proporcingu (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-488-932/2022 (nustatytas 1,98 promilės girtumas), Nr. 1A-539-957/2022 (nustatytas 1,76 promilės girtumas), Šiaulių apygardos teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 1A-241-744/2022 (nustatytas 1,55 promilės girtumas), Nr. 1A-219-519/2022 (nustatytas 1,64 promilės girtumas)).

20. Dar labiau švelninti Ž. P. teisinės padėties ir sutrumpinti jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą nesuteikia ir padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, nes apeliantas po darbo dienos ūkyje vairavo ne bet kokią, o sunkiasvorę transporto priemonę – traktorių „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jį vairavo iškart po to, kai išgėrė dvi talpas po 1 litrą alaus bei jausdamasis apsvaigęs, rizikavo vien lengvabūdiškai tikėdamasis, kad policijos pareigūnai jo nesustabdys. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose, todėl trumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu apeliantui paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, numatančią, kad bausmės (baudžiamojo poveikio priemonės), skiriamos už nusikaltimo padarymą, savo dydžiu neturi būti mažesnės nei taikomos už žymiai lengvesnius – administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-85/2010). Juo labiau, kad jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų švelninti apelianto atsakomybę ir sutrumpinti jam draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Vien tai, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo apeliantas patirs tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, neleidžia vertinti, kad baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra aiškiai per ilgas ar, kad teismas poveikio priemonę paskyrė netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85/2010, 2K-103/2010, 2K-20/2011, 2K-502/2011). Todėl keisti šią skundžiamo nuosprendžio dalį nėra jokio pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo

21. Apeliaciniu skundu Ž. P. taip pat prašo konfiskuoti ne visą traktoriaus „MTZ Belarus“ (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą (7 276 eurų), o dalį jos, motyvuodamas tuo, kad visos vertės konfiskavimas yra neproporcingas tiek nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo turtinei ir socialinei padėčiai.

22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Ž. P. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis žemės ūkio transporto priemone – traktoriumi „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), taigi, minėtas traktorius laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios jis nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kadangi minėtas traktorius priklauso kitam asmeniui, t. y. P. A. V., todėl, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš Ž. P. nuspręsta konfiskuoti 7276 eurų pinigų sumą, kuri pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktus duomenis atitinka traktoriaus „MTZ Belarus“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą ir į tai, kad Ž. P. vairuotas traktorius nuosavybės teise priklausė ne jam, o trečiajam asmeniui – jo darbdaviui P. A. V., kuris apie savo darbuotojo nusikalstamus veiksmus nieko nežinojo ir neįtarė, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti ne pačią transporto priemonę yra teisiškai pagrįstas.

23. Teisėjų kolegija, svarstydama Ž. P. apeliacinio skundo argumentus dėl konfiskuotinos transporto priemonės išieškotinos vertės dydžio sumažinimo, pirmiausia pažymi, jog turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią priemonę, bet jos vertę atitinkančią sumą, užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panašaus pobūdžio nusikalstamų veikų ir, kad nebūtų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančius daiktus, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-17-788/2019). Konfiskuotino turto vertės išieškojimu taip pat apsaugomos trečiųjų asmenų, kurių turtas buvo panaudotas nusikalstamai veikai padaryti jiems nežinant ir neturint bei negalint žinoti, teisės. Toks teisinis reguliavimas užkerta kelią atvejams, kai kaltininkas sąmoningai daro nusikalstamas veikas su svetimu naudojamu turtu, žinodamas, kad toks turtas negali būti konfiskuojamas, ir kartu užtikrinamos teisės asmenų, kurie su savo turtu elgėsi apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, Nr. 2K-77-648/2019).

24. Pagal BK 72 straipsnį, konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, Nr. 2K-164-222/2019, Nr. 2K-7-12-495/2020). Iš pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad traktoriaus „MTZ Belarus“ (2011 m.) rinkos vertė įvykio metu su PVM yra 7276 eurų (b. l. 58), t. y. tokia, kokią ir nuspręsta išieškoti skundžiamu nuosprendžiu.

25. Apeliantas Ž. P. prašymą dėl išieškotino konfiskuotino automobilio vertės sumažinimo grindžia tuo, kad visa konfiskuotinos transporto priemonės vertė (7276 eurų) yra neproporcinga tiek nusikalstamos veikos pavojingumui, tiek jo turtinei ir socialinei padėčiai. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog apelianto nurodomos aplinkybės nelaikytinos pagrindu sumažinti konfiskuotiną turto vertę. Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, Nr. 2K-315-303/2018, Nr. 2K-77-648/2019).

26. Šioje byloje nustatytos ir aptartos faktinės aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą ir jo padarytą veiką. Pabrėžtina, kad Ž. P. už sunkiasvorės transporto priemonės – traktoriaus vairo neblaivus sėdo vos baigęs žemės ūkio darbus darbovietėje, alkoholį vartojo ne iš vakaro, o prieš pat vairavimą, neblaivus vairavo lengvabūdiškai tikėdamasis, kad nebus pastebėtas ir policijos pareigūnų sustabdytas, jam nustatytas girtumas ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė ir nors jokios turtinės ir (ar) neturtinės žalos savo veiksmais jis nepadarė, tačiau jo veiksmai sąlygojo realų pavojų transporto eismo saugumui, kitiems asmenims bei jam pačiam, o sunkesnių padarinių išvengta tik laimingo atsitiktinumo dėka.

27. Pažymėtina, jog kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, už kurias jis yra atsakingas tik pats. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti visą automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą prieštarauja teisingumo principui ir yra neproporcinga. Aptariamu atveju, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, apeliantui nustatytą girtumo laipsnį, jo asmenybę, ir konfiskuotino automobilio vertę – 7276 eurų, kuri nors ir yra pakankamai didelė, tačiau negali būti išimtine aplinkybe, kuria remiantis būtų mažinamas išieškotinos pinigų sumos dydis, juolab ir dėl to, kad jokių savo prastą turtinę padėtį patvirtinančių duomenų į bylą ar teismui apeliantas nepateikė, daroma išvada pirmosios instancijos teismą pagrįstai nusprendus, kad nagrinėjamu atveju turi būti konfiskuojama visa minėtos transporto priemonės vertę atitinkanti pinigų suma. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia išieškotina pinigų suma neprieštarauja teismų praktikai tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose ir nelaikytina neproporcinga siekiant užtikrinti tiek BK 41 straipsnio, tiek BK 67 straipsnio paskirtį.

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, o ne su kaltininko suinteresuotumu išvengti neigiamų pasekmių, kadangi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo ar klaidingos nuomonės dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287-1073/2018 ir kt.). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės savaime nesuponuoja, kad asmuo turi visiškai nepatirti jokių neigiamų pasekmių ar teisėtų suvaržymų dėl savo neteisėto veikimo. Šiuo atveju atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą Ž. P. nepatirs iš teismo sprendimo kylančių dar griežtesnių suvaržymų (jam nebuvo skirta bausmė, jis neturės teistumo), todėl vien baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas šiuo atveju laikytinas pakankamai švelnia atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką forma, savaime nesukeliančia pernelyg didelių suvaržymų nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui.

29. Aptartų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuojant iš Ž. P. visą – 7276 Eur pinigų sumą, atitinkančią vairuotos transporto priemonės vertę, tinkamai pritaikė turto konfiskavimą reglamentuojančias teisės normas, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl šioje dalyje keisti teismo priimtą procesinį sprendimą nėra pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 62 50 Eur, patirtų teikiant antrinę teisinę pagalbą Ž. P., kurias prašoma priteisti valstybės naudai.

31. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Ž. P. paskirto konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimą, į tai, kad duomenų, patvirtinančių gerą Ž. P. turtinę padėtį byloje nėra, bei tai, kad jo apeliacinis skundas pripažintas iš dalies pagrįstu, todėl prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš Ž. P. netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistojo Ž. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2025 m. liepos 17 d. nuosprendžio dalį, kuria Ž. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta baudos bausmė, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Ž. P., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos I. P., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Ž. P., kad laidavimo metu jam padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai I. P., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.