- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-488-932/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10856-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Julita Dabulskytė-Raizgienė, Rasa Paužaitė, Ugnius Trumpulis
- Advokatai
- Ramūnas Mikulskas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens Š. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio, kuriuo Š. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos M. Š. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, Š. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) dvejų metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 30 d.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1–3 dalims, 72 straipsnio 5 dalimi, iš Š. J. nuspręsta išieškoti dalį transporto priemonės „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4 500 Eur, valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Š. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad 2022 m. kovo 30 d., apie 16.45 val., Elektrėnuose, Sabališkių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo AB „K.“ priklausančią transporto priemonę „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Š. J. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. gegužės 24 d. nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) ir šios baudžiamojo poveikio priemonės netaikyti arba nustatyti trumpesnį – ne daugiau nei vienerių metų – šios priemonės taikymo terminą.
2.1. Teismas, atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir paskirdamas BK 68 straipsnio 1 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti, ar ji atitinka proporcingumo principą. Šiuo atveju, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesvarstė, ar ši Š. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ar atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ar nevaržo jo labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Š. J. nuoširdžiai išgyvena dėl savo elgesio, jį vertina tik neigiamai, nebando pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo, savo veiksmus smerkia. Nepaisant šių aplinkybių, teismas nustatė dvejų metų uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones laikotarpį, taip neteisingai įvertindamas jo asmenybę apibūdinančius duomenis, reikšmingus sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Šalies argumentai
2.2. Skunde pažymima, kad baudžiamojo poveikio priemonės taikymas negali būti grindžiamas grėsme visuomenės saugumui, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, Š. J. yra vertas teismo pasitikėjimo ir yra pagrindas manyti, kad pastarasis nusikalstamų veikų nebedarys. Š. J. yra vertintinas teigiamai, taip jį apibūdino laiduotoja M. Š., nurodžiusi, kad pastarasis yra taikus, draugiškas, ramaus būdo, nelinkęs nusikalsti. Jo darbdavė UAB „K“ nurodė, kad Š. J. neturi drausminių nuobaudų, yra draugiškas, pareigingas, atsakingas, sugebantis sutarti su žmonėmis, laiku ir tinkamai atliekantis patikėtas užduotis.
2.3. Nurodoma, kad Š. J. UAB „K“ dirba vadovo pareigose, jų vykdymui yra reikalinga transporto priemonė bei teisė ją vairuoti, kadangi kiekvieną dieną tenka važiuoti į objektus, esančius skirtingose Lietuvos vietose, juos prižiūrėti, vykdyti darbus, susitikti su klientais, darbuotojais ir pan. Be vairuotojo pažymėjimo bus visiškai neįmanoma vykdyti tiesioginių darbo funkcijų, kurios yra susijusios su transporto priemonės vairavimu. Pažymima, jog apeliantas per mėnesį vykdydamas darbines funkcijas nuvažiuodavo nuo 5 000 iki 7 000 kilometrų. Nustačius draudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, gali būti sprendžiamas klausimas dėl UAB „K“ ir Š. J. darbo sutarties nutraukimo, kadangi Š. J. nebeatitinka keliamų būtinų darbo sutarties sąlygų, kurios yra numatytos darbo sutartyje – turėti vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju darbdaviui skirti papildomą vairuotoją ekonomiškai nėra naudinga, juo labiau, dėl Š. J. buvo priimtas sprendimas padidinti darbo užmokestį, tačiau dėl kilusio įvykio toks sprendimas buvo atšauktas. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog Š. J. jau dabar patiria itin neigiamas savo nusikalstamų veiksmų pasekmes, todėl taikant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą dvejus metus vairuoti kelių transporto priemones, iš pastarojo bus atimtas vienintelis pragyvenimo šaltinis, taip pat Š. J. galimai praras gyvenamąją vietą, kadangi neturėdamas darbo neišgalės sumokėti nuomos. Pagrįstai manytina, jog tokie kilę neigiami padariniai nebus proporcingi padarytai nusikalstamai veikai ir sukels neatstatomas finansines pasekmes.
2.4. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Š. J. slaugo ir rūpinasi savo senyvo amžiaus močiute G. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Š. J. močiutei dažnai veža maistą, pristato ją pas gydytojus ir specialistus į Vilniaus Santaros klinikas, kadangi pati močiutė dėl sveikatos (serga onkologine liga, taip pat yra patyrusi infarktą) to padaryti viena nebegali. Kadangi Š. J. gyvena Elektrėnuose, o močiutė Vievyje, yra itin apsunkinta galimybė nuvažiuoti pas močiutę bei tinkamai ja pasirūpinti. Pažymima, kad dėl tokios griežtos ir neproporcingos baudžiamojo poveikio priemonės itin neigiamas pasekmes patirs ne tik pats Š. J., bet ir G. S., kuria nebus kam tinkamai pasirūpinti. Šias aplinkybes patvirtina ir teismui pateikiamas medicinos dokumentų išrašas.
2.5. Uždraudimas vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų terminui neproporcingai suvaržo Š. J. teises, atima galimybę atlikti tiesiogines darbo funkcijas, kas reiškia, jog jis galimai neišvengiamai praras darbą, kuriame sąžiningai dirbo nuo 2008 m. Skunde nurodoma, kad Š. J. anksčiau neteistas, administraciniai nusižengimai nesusiję su alkoholio vartojimu, nėra šiurkštūs, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė prieštarauja teisingumo principui, yra akivaizdžiai neproporcinga. Įvertinus gresiančias neigiamas pasekmes, prašoma netaikyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones ar sutrumpinti terminą iki ne daugiau nei vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo 2022 m. kovo 30 d.
3. Posėdžio metu atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens gynėjas advokatas R. Mikulskas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmetamas.
4. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis skundžiamas tik dalyje dėl baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, prašant šią baudžiamojo poveikio priemonę panaikinti arba jos terminą sumažinti iki vienerių metų. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
5. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir nesvarstė, ar atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Š. J. pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė (draudimas vairuoti kelių transporto priemones) yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, ar atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, ar nevaržo jo labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Neanalizavus nurodytų aplinkybių, neatsižvelgus į Š. J. asmenybę, buvo nustatytas per ilgas uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka.
6. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas Š. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrė jam dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialiąja teise (BK 68 straipsnio 1 dalis) ir turto konfiskavimą, išieškant dalį konfiskuotino turto vertės atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).
7. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (be kita ko, ir teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Taigi tiek baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – skyrimas, tiek ir šios priemonės konkretaus termino nustatymas yra teismo prerogatyva. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą dvejiems metams, baudžiamojo įstatymo nepažeidė.
8. Pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatė baudžiamąją atsakomybę, nurodydamas, kad už šį nusikaltimą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas bei jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019).
9. Nagrinėjau atveju nustatyta, kad Š. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „Renault Kangoo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija, ši koncentracija ženkliai viršija įstatyme nustatytą ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. J. nesugebėjo tinkamai valdyti automobilio, atsitiktinis kelių eismo dalyvis, pamatęs pavojingai manevruojantį ir po kelią vinguriuojantį automobilį, pranešė apie tai policijos pareigūnams (1 t., b. l. 20). Pabrėžtina, kad Š. J. automobilis pavojingai manevravo, vingiavo kelyje Elektrėnuose (Sabališkių g.), miesto teritorijoje, darbo dienos pavakarę (16.45 val.), kuomet eismas yra paprastai intensyvesnis. Policijos pareigūnai, sustabdę nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens vairuojamą automobilį, patvirtino, kad nuo Š. J. akivaizdžiai sklido alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, Neblaivumo nustatymo akte pažymėta ir tai, kad Š. J. elgsena buvo neadekvati, kalba nerišli (1 t., b. l. 25). Apklaustas Š. J. parodė, kad susitikęs su draugu automobilių aikštelėje išgėrė du 0,5 l talpos butelius „gyvo“ alaus, virš 5 % stiprumo ir maždaug po 40 min. nusprendė važiuoti namo (1 t., b. l. 88), nors jį sustabdžiusiems pareigūnams pirmiausia neigė vartojęs alkoholį, aiškino, kad nė nesijautė apsvaigęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad Š. J. 2021 m. tris kartus baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (1 t., b. l. 65-67). Nors padaryti nusižengimai ir nėra labai šiurkštūs (susiję su greičio viršijimu ir naudojimusi mobiliojo ryšio priemone vairuojant automobilį) ir jie pagrįstai įvertinti kaip neturintys esminės reikšmės BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos laidavimo sąlygos (laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) konstatavimui, vis dėlto, sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) taikymo, administracinių nusižengimų faktas (juo labiau, nusikalstamos veikos padarymo metu esant galiojančiai administracinei nuobaudai) yra aplinkybė, į kurią atsižvelgtina.
10. Skundo prašymas panaikinti draudimą vairuoti kelių transporto priemones arba šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą sumažinti iki minimalaus dydžio grindžiamas specialiosios teisės turėjimo būtinumu darbo funkcijoms atlikti, taip pat rūpinantis senyvo amžiaus močiute (G. S.), nuvežant ją pas gydytojus. Teismui pateiktame AB „K“, kur dirba nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas Š. J., rašte nurodoma, kad palikus galioti baudžiamojo poveikio priemonę Š. J. bus atleistas iš užimamų vadovo pareigų, kadangi neturėdamas vairuotojo pažymėjimo negalės jų pilnai atlikti, taip pat akcentuojama, kad asmens darbas yra susijęs su nuolatiniu būtinumu lankytis skirtingose Lietuvos vietovėse esančiuose objektuose. Be to, kartu su apeliaciniu skundu pateiktame išraše iš medicinos dokumentų nurodyta, kad Š. J. prižiūri, slaugo savo močiutę, pastarajai reikalingas nuolatinis lankymasis pas medicinos specialistus (2 t., b. l. 26-27). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės nėra pakankamos sutrumpinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminą, juo labiau, apkritai šią poveikio priemonę panaikinti. Apeliantas bendrovėje „K“ dirba nuo 2011 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 63), jam buvo gerai žinomas darbo pobūdis, pastarasis neabejotinai suprato, kad, neturėdamas teisės vairuoti, negalės tinkamai atlikti jam pavestų funkcijų. Vis dėlto iš anksto žinoma aplinkybė, kad negalėdamas vairuoti automobilio, atitinkamai negalės ir dirbti esamoje darbo pozicijoje, nesustabdė apelianto nuo nusikalstamos veikos darymo. Š. J., turėdamas ilgametę darbo patirtį, darbdavio pasitikėjimą, bendrovės automobilį, kuriuo jam buvo suteikta teisė naudotis ir asmeninėmis reikmėmis, vairavo pavartojęs alkoholio ir būdamas akivaizdžiai neblaivus. Pabrėžtina, kad automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio neabejotinai kelią grėsmę tiek pačiam vairuotojui, tiek ir kitiems asmenims, jų turtui, dėl to toks elgesys turi sukelti ir atitinkamas neigiamas pasekmes pažeidėjui. Tuo pačiu pastebėtina, kad atsižvelgiant į darbdavio pateiktoje charakteristikoje akcentuojamas Š. J., kaip darbuotojo, savybes, tai, kad pastarasis darbdavio yra vertinamas itin teigiamai (1 t., b. l. 136), darbovietė, būdama suinteresuota išlaikyti tokį kvalifikuotą ir patikimą darbuotoją, galimai galėtų svarstyti apie kitos darbo pozicijos, kurią atlikti nėra būtinas vairuotojo pažymėjimas, pasiūlymą Š. J.. Neginčytina, kad apeliantas rūpinasi savo močiute, turėdamas teisę vairuoti veždavo ją pas gydytojus, Š. J. ir šiuo metu turi visas galimybes teikti visapusišką pagalbą savo artimam asmeniui, išskyrus tai, kad jis pats negali močiutės pristatyti į medicinos ar kitas reikalingas įstaigas. Kita vertus, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad jis yra vienintelis asmuo, galintis pasirūpinti G. S. pristatymu pas medikus, be to, esant tokiam poreikiui pagalbos galima kreiptis į atitinkamas socialines įstaigas. Be kita ko, močiutės sveikatos būklė ir poreikis lankytis pas medikus taip pat buvo žinoma Š. J., tačiau šis ignoruodamas tokias aplinkybes, nepaisydamas draudimo vairuoti apsvaigus nuo alkoholio, elgėsi pavojingai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir kėlė realią grėsmę sau, kitiems eismo dalyviams, rizikavo prarasti teisę vairuoti transporto priemones.
11. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neatimti asmeniui specialios teisės ar nustatyti minimalų jos terminą. Apeliantui taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas nustatytas dvejiems metams, t. y. mažesnis negu įstatyme nustatytas vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks uždraudimo naudotis specialia teise terminas yra pakankamai individualizuotas, adekvatus padaryto nusikaltimo pavojingumui ir Š. J. asmenybei, ir nevertintinas kaip aiškiai per griežtas. Siekdamas užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė BK 68 straipsnyje numatytą draudimą naudotis nurodyta specialia teise, nustatė tinkamą jos terminą, todėl nėra jokio pagrindo pakeisti skundžiamą nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės Š. J. apeliacinį skundą atmesti.