Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorei Jolitai Okuškienei, kaltinamajam Š. J., kaltinamojo Š. J. gynėjui advokatui Ramūnui Mikulskui, asmeniui, siekiančiam tapti kaltinamojo laiduotoja – M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Š. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), įgijęs aukštąjį išsilavinimą, išsiskyręs, dirba (duomenys neskelbtini) darbų vadovu, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylos palaikantis subjektas – prokurorė – reiškia kaltinimą Š. J. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. dėl to, kad kaltinamasis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai kaltinamajam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent (konkrečiau) – Š. J. 2022-03-30, apie 16.45 val., Elektrėnuose, Sabališkių g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Renault Kangoo“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo (Š. J.) iškvėptame ore yra 1,98 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

8. byloje sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokurorės kaltinamajame akte, surašytame 2022-04-12, Š. J. inkriminuojamo kaltinimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, o taip pat kaltinamojo Š. J. draugės M. Š. prašymo atleisti kaltinamąjį Š. J. pagal M. Š. laidavimą (ne)pagrįstumo (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 6 straipsnis, 42 straipsnis, 302–303 straipsniai).

9. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, teisiamajame posėdyje davė parodymus, o įvykių aplinkybės aiškios, prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Dėl įrodymų ir aplinkybių, kuriais grindžiamas kaltinimas bei teismo išvados

10. Nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu (kaltinamojo apklausa, vykusi 2022-04-01 ir 2022-04-05), tiek teisiamajame posėdyje kaltinamasis Š. J. prisipažino dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nepaisant to, kad kaltinamasis pripažįsta inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu, teismas turi pareigą, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nurodyti įrodymus, kurie legitimuoja (patvirtina, pagrindžia) kaltinamojo prisipažinimą (BPK 305 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

11. Nustatyta, jog be kaltinamojo Š. J. kaltės pripažinimo dėl inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, kaltinamojo Š. J. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotais parodymais bei kita rašytine ir teisiamojo posėdžio metu ištirta medžiaga:

11.1. liudytojo apklausos metu Irmantas Dievižis parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo pareigose. 2022-03-30, apie 17 val., dirbant kartu su kolega Povilu Verbyla, iš Vilniaus apskrities Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad Elektrėnuose, link kapinių (Sabališkių g.) važiuoja oranžinės spalvos automobilis su užrašu „K. t.“, kurio vairuotojas pavojingai manevruoja. Sustabdžius minėtą automobilį kilo įtarimas, kad automobilio vairuotojas galimai neblaivus, kadangi nuo jo (vairuotojo) sklido alkoholio kvapas. Pirmo bei antro tikrinimo metu vairuotojui (Š. J.) buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis;

11.2. iš 2022-01-20 policijos registruojamų įvykių registro BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-03-30, 16:49 val., buvo gautas pranešimas, kad nuo prekybos centro „Norfa“ link kapinių (Sabališkių g.) važiuoja oranžinės spalvos automobilis Renault, ant kurio užrašyta „K. t.“, minėtas automobilis vingiuoja, pavojingai manevruoja. Pranešėjas važiuoja iš paskos;

11.3. iš 2022-03-30 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad kaltinamajam Š. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija-pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Pirmo tikrinimo metu 17.05 val. nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, o antro tikrinimo metu 17.22 val. nustatytas 2,02 promilės neblaivumas.

12. Teismas, apibendrindamas tai, kas išdėstyta aukščiau, sprendžia, jog esminių prieštaravimų tarp kaltinamojo parodymų ir prokurorės kaltinime pateiktų aplinkybių, taip pat kitų byloje esančių rašytinių įrodymų, galinčių turėti įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ar kaltės (ne)konstatavimui, nenustatyta. Proceso dalyviai byloje esančių įrodymų nekvestionavo, neginčijo ir kaltinime nurodytų aplinkybių. Teismas sprendžia, jog vadovaujantis aukščiau aptartais bei ištirtais įrodymais galima spręsti (daryti išvadas) apie padarytą nusikaltimą bei atlikti teisinę nusikalstamos veikos kvalifikaciją pagal atitinkamas BK nuostatas.

Dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo

13. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Iš aukštesnės grandies teismų praktikos matyti, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas žino, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip (vairuoti transporto priemonę neblaivus) elgtis (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-02-09 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-132-935/2021, nutarties 31 punktą). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir baudžiamosios atsakomybės buvimui nereikalauja padarinių atsiradimo (Vilniaus apygardos teismo 2020-06-30 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-315-908/2020, nuosprendžio 13 punktas).

14. Teismo vertinimu, kaltinamojo Š. J. veiksmuose egzistuoja tiek objektyvieji (veika, padariniai, priežastinis ryšys), tiek subjektyvieji (kaltė, motyvas, tikslas) nusikalstamos veikos požymiai, numatyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis Š. J. 2022-03-30, apie 16.45 val., Elektrėnuose, Sabališkių g., neblaivus, kai nustatytas 1,98 promilės neblaivumas, vairavo (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę „Renault Kangoo“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę neblaivus veikė tiesiogine tyčia, t. y. Š. J. suvokė veikos pavojingumą (suprato, kad vairuoja transporto priemonę neblaivus, nors tą draudžia KET reikalavimai), suvokė nusikalstamos veikos pobūdį (transporto priemonės vairavimu esant neblaiviam kėsinamasi į transporto eismo saugumą, o alkoholio vartojimas eismo saugumui kelia didelę grėsmę) ir tokių padarinių (transporto priemonės vairavimo asmeniniais tikslais būnant neblaiviam) norėjo. Tiesioginė tyčia konkretizuota (apibrėžta) todėl, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog būtent neblaivus nori keliauti iš vienos vietos į kitą viešajame eisme vairuodamas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį. Nenustatyta aplinkybių, jog transporto priemonės vairavimas neblaiviam buvo neišvengiama būtinybė. Priešingai, kaltinamojo paaiškinimai rodo, jog transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam buvo sąlygotas išimtinai asmeninių poreikių (noras sugrįžti namo po to, kai su draugu Elektrėnuose, Trakų g. esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje išgėrė du butelius po 0,5 l talpos 5 proc. stiprumo alaus). Nenustatyta, kad Š. J. negalėtų būti traukiamas atsakomybėn dėl subjektiškumo ypatumų, t. y. Š. J. yra baudžiamojo įstatymo nustatyto amžiaus sulaukęs pakaltinamas (byloje nėra duomenų, kurie indikuotų kaltinamojo psichinės būklės ydingumą baudžiamojo įstatymo kontekste) fizinis asmuo. Analizuojamas nusikaltimas buvo baigtas: Š. J. sėdo neblaivus už transporto priemonės vairo ir dalyvavo viešajame eisme.

15. Teismas sprendžia, jog kaltinamojo Š. J. padaryta nusikalstama veika prokurorės teisingai ir tiksliai teisiškai kvalifikuota. Konstatuotina, jog 2022-03-30, apie 16.45 val., Elektrėnuose, Sabališkių g., Š. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę („Renault Kangoo“) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,98 promilių neblaivumas.

16. Pripažinus kaltinamąjį Š. J. kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, toliau turėtų būti svarstomas bausmės dydžio klausimas, tačiau, esant prašymui kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visų pirma, svarstomas klausimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl (ne)atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

17. Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2022-05-10, gauti tiek kaltinamojo Š. J., tiek M. Š. prašymai atleisti kaltinamąjį Š. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laiduotojos M. Š. laidavimą.

18. Teisiniai padariniai, kylantys padarius nusikalstamą veiką, sudaro baudžiamosios atsakomybės turinį. Visgi, baudžiamosios atsakomybės tikslai tam tikrais atvejais gali būti pasiekiami ir be baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo (taikymo), pvz., paskiriant bausmę. Vienas iš tokių atvejų, kai baudžiamoji atsakomybė valstybės vardu gali būti ir sąmoningai neįgyvendinama yra atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės baudžiamosios teisės doktrinoje suprantamas kaip kompetentingos valstybės institucijos (aptariamu atveju – teismo) sąlyginis ar besąlyginis sprendimas nenubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir kaltininką atleisti nuo pareigos patirti nusikalstamos veikos sukeliamus teisinius padarinius: įstatymuose numatytus teisių ir laisvių suvaržymus, ribojimus, moralinius ir turtinius praradimus. Pažymėtina, jog atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės laikytina viena iš baudžiamosios atsakomybės formų (žr. Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 15, 17).

19. Viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių – atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo (laiduotojo) atsakomybei pagal laidavimą, su užstatu arba be užstato, nustatant laidavimo terminą nuo vienerių iki trejų metų. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis (kaltinamasis – teismo pastaba) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis (kaltinamasis – teismo pastaba) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1–2 dalyse nurodytos sąlygos. Visgi, net ir nustatęs visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį (kaltininką) nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 6 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-11 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-697/2019, nutarties 5 punktas).

20. Pasisakant dėl BK 40 straipsnyje numatytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų Š. J. baudžiamojoje byloje:

20.1. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog už aptartame straipsnyje nurodytą nusikaltimą kaltininkas gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tokia BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įstatymų leidėjo įtvirtinta sankcija reiškia, jog aptariamas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai) (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kadangi baudžiamasis įstatymas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimą priskiria nesunkių nusikaltimų grupei (rūšiai), todėl tenkinama viena iš BK 40 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, t. y. laidavimas galimas esant asmeniui padarius nesunkų tyčinį (dėl kaltinamojo Š. J. tyčios nuosprendyje jau pasisakyta, todėl plačiau tyčios klausimas nebeanalizuojamas) nusikaltimą;

20.2. baudžiamasis įstatymas įpareigoja teismą įvertinti laiduotoją pasitikėjimo aspektu (BK 40 straipsnio 1, 3 dalių nuostatuose esančios formuluotės, susijusios su laiduotojo asmeniu). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam (kaltininkui) teigiamą įtaką; atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo (laiduotojo) charakteristiką bei kitus duomenis; nustatoma, ar jis (laiduotojas) (ne)teistas arba (ne)baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę, panaikinti ir pan.; laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-96-628/2019, nutarties 12 punktas). Aptariant aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą:

20.2.1. asmuo, siekiantis būti kaltinamojo laiduotoja, t. y. M. Š. yra kaltinamojo Š. J. draugė. Tokia aplinkybė reiškia, jog laiduotoja yra viena iš BK 40 straipsnio 3 dalyje expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) (ne)įvardintų asmenų, galinčiais būti laiduotojais – kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys;

20.2.2. laiduotoja M. Š. įgijusi aukštąjį išsilavinimą, nuo 2021-10-11 vykdo individualią veiklą (kelionių agentūrų veikla), nuo 2021-09-01 dirba (duomenys neskelbtini) vadybininkės pareigose, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Nenustatyta, kad M. Š. būtų bausta administracine tvarka ar teista;

20.2.3. teismas, įvertinęs surinktus duomenis apie asmenį, siekiantį būti kaltinamojo Š. J. laiduotoju, sprendžia, jog M. Š. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo. Nėra aplinkybių, kurios indikuotų M. Š. negalėjimą būti laiduotoja. Teismo vertinimu, draugus (planuoja kurti šeimą) siejantys tamprūs draugiški ryšiai, bendravimas, pagarbūs ir šilti santykiai bei M. Š. asmenybė vienareikšmiškai darys kaltinamajam Š. J. teigiamą įtaką. Laiduotoja teisiamojo posėdžio metu nesumenkino draugo padarytos nusikalstamos veikos padarymo fakto, aiškiai ir argumentuotai atsakė į teisėjo užduotus klausimus, nurodė, kad turi visas galimybes daryti Š. J. teigiamą įtaką;

20.3. nustatyta, kad kaltinamasis Š. J. nusikaltimą padarė pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas);

20.4. nustatyta, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje pastebėta, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo (kaltinamojo – teismo pastaba) padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Toks pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau tai netapatu. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas žalai atlyginti, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-1073/2020, nutarties 10 punktas). Teismas pastebi, jog kaltinamojo Š. J. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu buvo nuoseklūs ir neprieštaringi. Kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teismui paliko susikrimtusio ir dėl nusikaltimo padarymo pergyvenančio asmens įspūdį. Suprantama, kad dalis susikrimtimo gali būti sąlygojama gresiančios teisinės atsakomybės, tačiau kaltinamasis neneigė ir nemenkino padarytos nusikalstamos veikos, kritiškai vertino savo poelgį. Aptartos aplinkybės įgalina teismą spręsti, jog BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga išpildyta ne de iure (liet. teisiškai, formaliai), o de facto (liet. realiai, iš tikrųjų);

20.5. nustatyta, jog turtinė ar kitokio pobūdžio žala tretiesiems asmenims nepadaryta. Dėl šios priežasties detalesnė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto sąlygos analizė neaktuali;

20.6. galiausiai, pasisakant dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos – pagrindo manyti, kad jis (kaltininkas) visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų matyti, jog vertinant aptartą sąlygą turi būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus; vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan.; vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2021, nutarties 11 punktas). Jau minėta, jog kaltinamasis anksčiau neteistas. Nors kaltinamasis anksčiau baustas administracine tvarka, tačiau matyti, kad administraciniai nusižengimai nagrinėjamos bylos kontekste didesnės teisinės reikšmės neturi (kaltinamasis anksčiau baustas už tai, kad vairuojant automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone; greičio viršijimą). Taip pat nustatyta, kad kaltinamasis dirbantis, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis bei išklausęs kaltinamojo parodymus, sprendžia, jog nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, iš esmės padaryta atsitiktinai. Byloje nėra kokių nors duomenų, kurie indikuotų apie tai, jog kaltinamasis ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujas nusikalstamas veikas. Priešingai, kaltinamojo motyvacija bei asmeninė branda, taip pat byloje surinkti rašytiniai duomenys rodo, kad kaltinamasis neturi deviantinio elgesio savybių (bruožų) ir į nusikaltimų darymą nelinkęs.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, teismas sprendžia, jog nenustatyta aplinkybių, numatytų baudžiamajame įstatyme, kurios aptariamos bylos kontekste darytų negalimą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal M. Š. laidavimą. Teismo vertinimu, M. Š. nepriekaištinga reputacija, galimybė Š. J. daryti realią teigiamą įtaką, taip pat kaltinamojo Š. J. motyvacija bei kritiškas požiūris į padarytą nusikalstamą veiką ir aptariamoje situacijoje parodyta iniciatyva ne formaliai išvengti teisinių padarinių, o realus siekis pasitaisyti, permąstant savo elgesio padarinius, leidžia kaltinamąjį Š. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal draugės M. Š. laidavimą.

22. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad kaltinamasis nors ir neturi išlaikytinių (nepilnamečių), dirba darbų vadovu (duomenys neskelbtini), vertingo turto neturi, gyvena nuomojame būste (žr. Gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 2021-03-22, sudarytą 2021-03-22), o minėtas automobilis kaltinamajam buvo kaip priedas prie gaunamo darbo užmokesčio ir nors laiduotoja taip pat dirba, teismo pasitikėjimas laiduotoja gali būti įgyvendinamas ir nereikalaujant užstato. Aptariamu atveju, vertintina, jog reikalavimas įmokėti užstatą iš esmės neatliks kokio nors reikšmingesnio vaidmens, kadangi laiduotojos ir kaltinamojo motyvacija nesusikalsti ir laikytis įstatymų, taip pat pateisinti teismo pasitikėjimą, yra pakankamai stiprūs bei nuoširdūs.

23. Baudžiamasis įstatymas numato, jog laidavimas skiriamas nuo vienerių iki trejų metų (BK 40 straipsnio 4 dalis). Aptariamoje nuostatoje įtvirtinto termino vidurkis – du metai. Kaltinamasis ir laiduotoja prašo skirti minimalų laidavimo terminą, prokurorė siūlo nustatyti 1 metų laidavimo terminą be užstato. Visgi, teismas sprendžia, jog laidavimu siekiami tikslai bus pasiekti taikant laidavimo termino vidurkį – dvejus metus. Kaltinamojo nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, kaltinamasis neturi polinkio nusikalsti, kritiškai vertina savo poelgį, turi pakankamą brandą bei gyvenimiškų vertybių sistemą ir, manytina, kad sugebės kontroliuoti savo veiksmus, susilaikant nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Tokios aplinkybės ir leidžia teismui taikyti BK 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtinto termino vidurkį.

24. Visgi, net asmenį ir atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamasis įstatymas numato, kad atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi prokurorė siūlo kaltinamajam Š. J. taikyti baudžiamojo poveikio priemonių, todėl teismas dėl aptarto prašymo (siūlymo) pasisako atskirai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių (ne)taikymo

27. Analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos Š. J. pripažino. Nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam (kaltinamajam) nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Teismas neabejoja, kad aptarti neteisėti veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltinamojo sveikatai ar net gyvybei. Pastebėtina, jog byloje yra fiksuota, kad pranešėjas nurodė, jog automobilis „Renault“ važiuoja pavojingai: vingiuoja, pavojingai manevruoja. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo, atsižvelgia į tai, kad Š. J. buvo nustatytas 1,98 promilės neblaivumas. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius Š. J. padarytų KET pažeidimų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą.

28. Prokurorė kaltinamajam siūlo uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui. Aptartam uždraudimo naudotis specialiąją teise (teise vairuoti transporto priemones) valstybinį kaltinimą palaikančio subjekto (prokuroro) siūlomam terminui kaltinamasis reiškė prieštaravimus. Kaltinamasis (ir kaltinamojo gynyba) prašė skirti minimalų terminą, kurio metu galiotų draudimas vairuoti transporto priemones t. y. vienerius metus. Teismas pastebi, jog prokurorė siūlo nustatyti BK 68 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytą vidurkį (vidurkis – 3 metai). Teismas sprendžia, jog prokurorės siūlomas uždraudimo naudotis specialia teise terminas kiek per didelis surinktų faktinių aplinkybių kontekste, todėl, individualizavus baudžiamojo poveikio priemonės terminą, kaltinamajam nustatytinas 2 (dvejų) metų draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas.

29. Pažymėtina, jog aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia skaičiuojama nuo momento, kuomet kaltinamajam buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (paprastai aptartas momentas sutampa su vairuotojo pažymėjimo paėmimo diena) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-11-22 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-357-489/2018, nutarties 8 punktas). Kaltinamajam kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas) skirtos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimais. Nustatytina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – pradžios terminas skaičiuojamas nuo 2022-03-30 (BK 68 straipsnio 3 dalis).

30. Prokurorė taip pat kaltinamajam Š. J. prašo (siūlo) skirti ir kitą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuotinos transporto priemonės „Renault Kangoo“ vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, BK 72 straipsnis). BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso (BK – teismo pastaba) uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos (nusikalstamos veikos – teismo pastaba) gautas bet kokio pavidalo turtas. Automobilis (transporto priemonė) yra tyčinės automobilio (transporto priemonės) vairavimo esant neblaiviam nusikalstamos veikos padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021, nutarties 12 punktas). BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptartas teisinis reguliavimas įtvirtina bendrą taisyklę, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė – transporto priemonė (automobilis) – privalo būti konfiskuojama ex lege (lot. pagal įstatymą). Įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į civilinių teisinių santykių ypatumus, baudžiamajame įstatyme sureguliavo situaciją, kuomet konfiskuotina transporto priemonė nepriklauso kaltinamajam nuosavybės teise, t. y. tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio (BK 72 – teismo pastaba) straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog nesant galimybės įgyvendinti įstatymo leidėjo valią (poziciją) konfiskuoti transporto priemonę natūra pagal BK 72 straipsnio 3 dalį, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą pagal BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatą.

31. Visgi, tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje (BK 36–40 straipsniai – teismo pastaba) nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (liet. be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai. Įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme (BK 67 straipsnio 2 dalis – teismo pastaba) nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (ne)taikyti baudžiamojo poveikio priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-20 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021, nutarties 20 punktas). Teismas, įgyvendindamas jam (teismui) suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, pirmiausia turi įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo (turto) palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-303/2020, nutarties 13 punktas). Taip pat atsižvelgtina į nusikalstamos veikos pobūdį, jos (nusikalstamos veikos) sunkumą; konfiskuojamo turto statusą nusikalstamoje veikoje; konfiskuojamo turto kilmės ir paskirties teisėtumą; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybę ir elgesį; konfiskuojamo turto reikšmę kaltininkui; padarytos arba potencialiai sukeltos turtinės žalos valstybei; asmeniui greta turto konfiskavimo paskirtos kitos bausmės, jų (bausmių) griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslų įgyvendinimo konkrečios bylos aplinkybėmis požiūriu; įvertinamas tiek šios teisinės priemonės (turto konfiskavimo) proporcingumas, tiek ir suderinamumas su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-288-788/2020, nutarties 7–8 punktai). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos (aplinkybės) savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktą).

32. Visų pirma, pasisakant dėl baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnio 3 ar 5 dalyje, (ne)taikymo, kaltinamąjį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas sprendžia, jog aptariamu atveju baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje, taikymas kaltinamajam Š. J. yra pateisinamas bei proporcingas. Sprendimas taikyti BK 72 straipsnį (baudžiamojo poveikio priemonę) priimamas įvertinus toliau nurodytas aplinkybes. Pirma, kaltinamojo neblaivumas – 1,98 promilės. Nustatytas neblaivumo laipsnis viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą minimalią neblaivumo ribą (daugiau kaip 1,51 prom.) 0,47 promilės. Tokia aplinkybė rodo didesnį nusikaltimo pavojingumą. Antra, kaltinamasis transporto priemonę vairavo neblaivus 2022-03-30 (trečiadienį), dienos metu (apie 16.45 val.), paprastai tokiu dienos metu būna pakankamai intensyvus eismo srautas. Be to, byloje fiksuoti duomenys apie tai, kad kaltinamasis transporto priemonę vairavo vingiuodamas, pavojingai manevruodamas. Tai rodo, jog kaltinamojo vairavimas buvo pavojingas reiškinys. Trečia, teismas vertina ir tą aplinkybė, jog teismų praktikoje, net ir atleidus kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, transporto priemonė paprastai konfiskuojama net ir esant mažesniam neblaivumo laipsniui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021-08-12 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-375-851/2021 (nustatytas 1,57 prom. neblaivumas); Kauno apygardos teismo 2021-01-06 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-44-245/2021 (nustatytas 1,65 promilės neblaivumas); Panevėžio apygardos teismo 2020-06-12 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-105-581/2020 (nustatytas 1,60 promilės neblaivumas).

33. Teismas pastebi, jog bendroji taisyklė yra ta, kad transporto priemonė turi būti konfiskuojama natūra (BK 72 straipsnio 1, 3 dalys). Visgi, bendros taisyklės taikymas turi dvi išimtis:

33.1. pirmoji išimtis numatyta paties įstatymo leidėjo tame pačiame BK 72 straipsnyje, konkrečiau – 5 dalyje, kurioje nurodyta, jog kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims arba konfiskuotiną turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pasisakant dėl aptariamos nuostatos aiškinimo ir taikymo:

33.2. nustatyta, kad transporto priemonė „Renault Kangoo“, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini). Tokia aplinkybė reiškia, kad transporto priemonė nuosavybės teise nepriklauso kaltinamajam ir todėl BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatos taikymas byloje neaktualus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog nustatytos faktinės aplinkybės indikuoja į BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. baudžiamosios poveikio priemonės, kuria galima išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, taikymą;

33.3. gramatinė formuluotė „turtą konfiskuoti būtų netikslinga“ yra vertinamojo pobūdžio nuostata; pagrindą išvadai, kad turto konfiskavimą taikyti netikslinga, todėl byloje priimamas sprendimas konfiskuoti turto vertę, galėtų sudaryti teismo nustatytos aplinkybės, rodančios, kad konkrečiu atveju nebūtų pasiekti šiai baudžiamojo poveikio priemonei keliami tikslai arba kad turto konfiskavimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 12–13 punktai). Kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės savaime, nesant išskirtinių aplinkybių, nesudaro galimybės neskirti baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 72 straipsnyje. Teismo vertinimu, byloje nėra tokių išimtinių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, jog transporto priemonės konfiskacija (arba transporto priemonės vertės išieškojimas) būtų netikslinga. Ta aplinkybė, jog kaltinamasis darbdavio vertinamas išimtinai teigiamai nenusveria fakto, jog kaltinamasis transporto priemonę vairavo būdamas stipriai neblaivus. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis neturi išlaikytinių, gauna atlyginimą. Teismo vertinimu, patiriami kaltinamojo nepatogumai, susiję su baudžiamosios poveikio priemonės taikymu, taip pat nelaikytini pateisinančiomis išimtimis iš bendrosios taisyklės;

33.4. antroji išimtis išplėtota teismų praktikoje bei teisės doktrinoje, kurioje teigiama, kad (privalomasis) turto konfiskavimas gali būti ir netaikomas apskritai, tačiau tik tuo atveju, kai šios poveikio priemonės taikymas pažeistų proporcingumo nuostatas (būtų akivaizdžiai neteisinga ir neproporcinga priemonė) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 14 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-1073/2019, nutarties 12–23 punktai; Švedas, G.; Abramavičius, A.; Prapiestis, J. Lietuvos baudžiamoji teisė. Bendroji dalis. II knyga. Vilniaus universiteto leidykla, 2020 m., p. 203). Proporcingumas vertinamas baudžiamojo įstatymo siekiamiems tikslams pasiekti aspektu. Jau minėta, kad kaltinamasis neturi išlaikytinių ar priežiūros reikalingų asmenų. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog esant iš esmės panašioms aplinkybėms (sveikata, kitos asmeninio pobūdžio aplinkybės) transporto priemonės, esant padarytai nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnyje, turi būti konfiskuotos (aptariamu atveju taisyklė taikytina ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimui) (žr. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-05-04 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-942/2021). Teismas sprendžia, jog transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas aptariamu atveju proporcingas ir nepagrįstai nesuvaržo kaltinamojo padėties labiau, nei siekiama skiriama baudžiamojo poveikio priemonės idėja (prevencija (atgrasymui) ir kova naujų nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio dalyje, darymui).

34. Kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių KET pažeidimų, savo veiksmais sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, pavojų visam eismo saugumui. Visgi, nustačius, jog transporto priemonė „Renault Kangoo“ nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui (duomenys neskelbtini), vadovaujamasi BK 75 straipsnio 5 dalyje numatyta išimti nekonfiskuoti transporto priemonės natūra, o priimamas sprendimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi priimamas sprendimas išieškoti transporto priemonės vertę atitinkančią pinigų sumą, būtina nustatyti konkrečią piniginę sumą, kuri turi būti išieškoma iš kaltinamojo.

35. Bendra taisykle, jau minėta, yra tai, jog netaikant BK 72 straipsnio 3 dalies, t. y. nekonfiskuojant transporto priemonės natūra, privaloma išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nusprendęs konfiskuoti ne visą turto vertę, o tik dalį vertės, teismas turi pateikti tokio sprendimo motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-27 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-107-976/2021, nutarties 12–13 punktai). Pasisakant dėl transporto priemonės vertę atitinkančios sumos išieškojimo nustatyta, kad pagal byloje pateiktą VšĮ „Emprekis“ pažymą vidutinė transporto priemonės „Renault Kangoo“ kaina yra 10 540 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) (teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog konfiskuotino turto vertė nustatoma įskaičius (skaičiuojama su) PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-06-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020, nutarties 14–15 punktai; Kauno apygardos teismo 2021-04-21 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168-593/2021, nuosprendžio 13 punktas). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią transporto priemonės reali vertė yra 5 630 Eur. Aukštesnės grandies teismų praktikoje formuojama pozicija, kad VšĮ „Emprekis“ pateikiama informacija yra tik apie tos pačios rūšies automobilių grupei taikomą bendrą vidutinę kainą, informacija yra rekomendacinio pobūdžio, t. y. duomenys yra orientaciniai, atlikti masinio vertinimo tokios markės automobiliui (žr. Kauno apygardos teismo 2019-05-08 nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-380-813/2019, nutarties 8 punktą). Visgi, nors byloje yra duomenų apie tai, jog transporto priemonės išorė apgadinta, tačiau vizualiai žiūrint į nuotraukas apgadinimai nėra tokie, kurie sąlygotų ženklų transporto priemonės vertės sumažėjimą. Be to, kaltinamasis pateikė transporto priemonės „Renault Kangoo“ remonto sąmatą, sudarytą 2022-04-12, iš kurios turinio matyti, jog transporto priemonės apžiūros metu nustatyta remonto darbų kaina siekia 4 228,18 Eur su PVM. Atsižvelgiant į natūralų transporto priemonės nusidėvėjimą, teismas sprendžia, kad transporto priemonės „Renault Kangoo“ vertė yra 5 630 Eur (ta vertė, kuri nurodyta teismui pateiktoje transporto priemonės vertės nustatymo ataskaitoje). Visgi, teismo vertinimu, 5 630 Eur sumos išieškojimas taip pat nebūtų individualizuotas baudžiamosios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis gyvena nuomojame būste, vertingo turto neturi, vadovaujantis teisingumo bei proporcingumo principais, sprendžia, jog protinga suma, kuri atitiks baudžiamojo poveikio priemonės paskirtį bei tikslus, yra 4 500 Eur.

36. Teismo posėdžio metu, vykusio 2022-05-10, kaltinamojo advokatas teigė, jog teisminė praktika, kurioje laikomąsi pozicijos, jog išieškotino turto vertė nustatytina su PVM yra ydinga. Kaltinamojo gynėjo nuomone, išieškotino turto vertė turi būti nustatytina be PVM. Pirmosios instancijos teismas pažymi, jog, viena vertus, privalomą teisminę praktiką Lietuvos Respublikoje formuoja tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2–3 dalys). Žemesnės grandies teismas turi pareigą atsižvelgti į kasacinio teismo išaiškinimus. Kita vertus, sutiktina su kaltinamojo gynėju, jog teisminė jurisprudencija negali būti stagnatiška ir tam tikrais atvejais galima/reikia nukrypti nuo suformuluotų precedentų. Visgi, apylinkės teismas sprendžia, jog nukrypti nuo kasacinio teismo praktikos aptariamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisinio pagrindo nėra. Teismui nepateikta tokių argumentų, kurių pagrindų galima būtų svarstyti netaikyti egzistuojantį kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos išaiškinimų. Vien kaltinamojo gynėjo nuomonė ar pozicija vienokiu ar kitokiu teisės klausimu, požiūris į vienokią ar kitokią teisminę jurisprudenciją nesuteikia teisės apylinkės teismui nukrypti nuo nusistovėjusios teisminės praktikos turto vertės su PVM išieškojimo klausimu.

37. Reziumuojant tai, kas išdėstyta, baudžiamosios poveikio priemonės paskirtį tikslus bei esmę faktinių bylos aplinkybių kontekste įgyvendintų 4 500 Eur transporto priemonės vertės atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas.

Dėl kaltinamajam paskirtų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo)

38. Procesinių prievartos priemonių sistema, numatyta BPK IV dalyje, sudaryta iš dviejų dalių: i) kardomųjų priemonių (BPK 119–139 straipsniai) ir; ii) kitų procesinių prievartos priemonių (BPK 140–163 straipsniai).

39. Nustatyta, kad kaltinamajam Š. J. paskirtos šios kardomosios priemonės: i) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtas specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymas; ii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti; iii) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtas dokumento – vairuotojo pažymėjimo – paėmimas.

40. BPK 307 straipsnio 5 dalies 4 punkte imperatyviai nurodyta, jog nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodomas sprendimas dėl procesinių prievartos priemonių panaikinimo. Aptartas teisinis reguliavimas reiškia, jog priimant procesinį sprendimą (nuosprendį), kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, pirmosios instancijos teismas yra įpareigotas spręsti dėl procesinės prievartos priemonių likimo (galiojimo). Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga; kitų procesinių prievartos priemonių galiojimo (panaikinimo) klausimai numatyti konkrečiuose kitas procesines priemones reguliuojančiuose BPK straipsniuose. Pasisakant dėl kaltinamajam skirtų kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių likimo (galiojimo):

40.1. teismo vertinimu, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skyrus baudžiamojo poveikio priemones, nebeliko faktinio poreikio taikyti šias kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir laikiną specialiosios teisės sustabdymą. Visgi, teismo vertinimu, kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės (teisė vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas – turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui;

40.2. sprendžiama, jog kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas – paliktinas galioti iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas (nuosprendis), o pastarajam įsiteisėjus – vairuotojo pažymėjimas perduotinas VĮ „Regitra“ atlikti veiksmus, numatytus teisės aktuose (tokios pozicijos laikomasi ir aukštesnės grandies teismų praktikoje, žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020-01-16 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-22-576/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020-10-08 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-419-898/2020 ir Vilniaus apygardos teismo 2020-11-19 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1A-424-576/2020);

41. Daugiau kardomųjų priemonių netaikyta, o teismas nenustatė poreikio svarstyti papildomų procesinės prievartos poveikių taikymo.

Dėl kitų klausimų, kurie turi būti išspręsti teismui priėmus nuosprendį

42. Daugiau procesinio pobūdžio klausimų (prašymų ir pan.), numatytų BPK 307 straipsnio 5–6 dalyse, kuriuos reikėtų spręsti šiuo procesiniu sprendimu, neliko.

Dėl procesinės bylos baigties

43. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą, kurioje Š. J. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priimamas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam (kaltinamajam) neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis). Atleisdamas asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas rezoliucinėje dalyje nenurodo, kad asmuo pripažįstamas kaltu, o vartoja kiekvienam konkrečiam atvejui adaptuotą formuluotę, kuri surašoma taip, kaip tai leidžia padaryti konkretaus taikomo BK straipsnio tekstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-10-27 Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių nuosprendžių surašymą, apžvalga (BPK 302–305, 307 straipsniai) Nr. AB-53-1. Teismų praktika. 2020, 53, p. 692–745, 13–13.1 papunkčiai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302–307 straipsniais,

nusprendžia:

Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant Š. J. laiduotojos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą dėl Š. J. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 68 straipsniu, skirti Š. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dviejų) metų terminui, terminą pradedant skaičiuoti nuo 2022-03-30.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1–3 dalims, 72 straipsnio 5 dalimi, iš Š. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškoti transporto priemonės RENAULT KANGOO, kurios valstybinis registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) o unikalus (VIN) Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) sumos dalį Lietuvos Respublikos (valstybės) naudai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2022-03-30 nutarimu skirtą kardomąją priemonę dokumento – Š. J. vairuotojo pažymėjimo (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – perduoti VĮ „Regitra“, juridinio asmens kodas 110078991.

Išaiškinti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės Š. J., kad laidavimo metu jam (Š. J.) padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jam (asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės) padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį (asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės) nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo (asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės) baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. Š., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl Š. J. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo (asmens, padariusio nusikalstamą veiką) atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per (20) dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.