- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-16
- Bylos Nr.
- 1A-22-576/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28484-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Vitalija Norkūnaitė, Nida Vigelienė
- Nuteistasis
- V. D.
- Advokatai
- Augustinas Vaičiūnas
- Kategorijos
- 1.2.25.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. V. D. paskirtos dvi baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones ir konfiskuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklausantis automobilis „Mercedes-Benz GLS 500 4matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. V. D. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. birželio 15 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Mercedes-Benz GLS 500 4matic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,29 promilės etilo alkoholio). Minėtais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas advokatas A. Vaičiūnas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, išteisinantį V. D. kaip nepadariusį veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Atsiliepimas
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes juo padarytos bylos duomenų bei teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų turinio neatitinkančios išvados, be to, priimtas pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies bei 305 straipsnio 1 dalies 1-3 punktus, todėl jis turėtų būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis nuosprendis. Nurodyta, kad nuosprendyje liudytojų, o būtent L. R., G. G., E. B., Z. P., I. K. parodymai neatitinka jų realaus turinio, nuosprendyje jie traktuojami kitaip nei liudytojai nurodė teisiamajame posėdyje.
4. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neteisingai traktavo ir vertino V. D. parodymus teisiamajame posėdyje, o būtent nuosprendyje nurodyta, kad V. D. nurodė, jog automobilį vairavo trečias asmuo, kuris sukėlė eismo įvykį, tačiau tokių parodymų V. D. nedavė, taip netvirtino bei nenurodė. Duodamas parodymus jis tik paaiškino, kad kalbėjosi su „fūrų“ vairuotojais dėl galimybės pavairuoti jo bendrovės automobilį, prisimena, kaip lipo į mašiną išvažiuojant, sėdo į keleivio vietą, tačiau nepamena, ar tuo metu kas nors buvo prie vairo, neprisimena, kur dingo vairuotojas, bet jis, matyt, buvo. V. D. kategoriškai teigė tik tai, kad byloje aptariamu laiku ir vietoje jis nevairavo automobilio ir objektyviai negalėjo to daryti. Taigi iš V. D. parodymų negalima padaryti pagrįstos ir nenuginčijamos išvados, kad jis būtų teigęs, kad vairavo trečias asmuo. Vertinant V. D. parodymus būtina atsižvelgti į tai, kad dar iki automobiliui išvažiuojant iš Motorų g. 1, Vilniuje, teritorijos buvo stipriai neblaivus ir dėl to objektyviai gali neatsiminti visų aplinkybių, kai kurių gali net nežinoti. Be to, jeigu V. D. automobilyje užmigo dėl nuovargio ir neblaivumo bei miegojo automobiliui dar net nepajudėjus iš vietos, tai jis apie automobilį vairavusį asmenį ne tik, kad neprisimena, bet ir nežino. Atsižvelgdamas į V. D. parodymų vertinimo neteisėtumą, apeliantas laiko, kad teismas nesilaikė nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principo. V. D. nekaltumą patvirtinanti įrodymų dalis nuosprendyje ignoruota.
5. Be kita ko, nurodoma, kad nuosprendyje didelis dėmesys yra skiriamas aplinkybėms dėl automobiliu važiavusių žmonių kiekio nustatymo, o būtent padaryta išvada, kad automobiliu važiavo du asmenys, neleistinai ignoruojant policijos pareigūnės E. B. 2019 m. balandžio 25 d. teisiamajame posėdyje duotus parodymus apie tai, kad liudininkai sakė, kad vairavo vienas, kitas, trečias, kad buvo daug žmonių, kad vairavo stambus vyras, o vietoje buvo du liekno sudėjimo. Taigi minėtos liudytojos parodymai neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad automobiliu važiavo tik du asmenys. Teismas nenurodė motyvų, kodėl nesivadovavo pastaraisiais įrodymais, todėl nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, o juo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Teismo padarytos išvados dėl šios liudytojos tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių paneigtos tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyto liudytojo A. J. parodymais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje.
6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nesivadovavo pirmosios prie byloje aptariamo automobilio pribėgusios liudytojos G. G. parodymais, nors ji aiškiai parodė V. D., kaip sėdėjusį priekinėje keleivio vietoje. Teismo vertinimu, dėl streso ir įtampos, siekio pagelbėti įvykyje dalyvavusiems vaikams, ji nesugebėjo tinkamai automobilio keleivių įsidėmėti ir apibūdinti. V. D. gynėjo advokato A. Vaičiūno vertinimu, tokių aplinkybių liudytoja neįvardijo, be kita ko, tokios teismo prielaidos yra nepagrįstos. Be to, nesutinkama su teismo teiginiu, kad liudytoja nurodė V. D. kaip keleivį su baltais marškiniais, nors, teismo vertinimu, objektyviai marškiniai buvo mėlyni. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad marškiniai yra žydri, bet ne mėlyni, todėl žydrų, t. y. šviesių marškinių nurodymas kaip baltų atitinka bylos aplinkybes ir yra logiškai paaiškinamas. Teismas neleistinai nutylėjo liudytojo Z. P. parodymus, kuriais jis 2019 m. kovo 21 d. teisiamajame posėdyje nurodė, kad V. D. matė priekinėje keleivio sėdynėje, V. D. norėjo išlipti, bet neturėjo sveikatos. Taigi akivaizdu, kad V. D. po eismo įvykio buvo matytas priekinėje keleivio sėdynėje ir dėl neblaivumo negalėjo išlipti iš automobilio. Atsižvelgiant į tai, teigiama, kad byloje yra objektyvūs įrodymai, patvirtinantys, kad V. D. automobilio nevairavo ir objektyviai negalėjo to padaryti. Liudytojos L. R. parodymus laikydamas išsamiausiais ir tiksliausiais, teismas neleistinai ignoravo reikšmingas aplinkybes, kad liudytoja dalyvavo eismo įvykyje, dėl ko galėjo patirti stresą ir įtampą. Be to, ji parodė, kad pajutusi smūgį į savo automobilį iš jo išlipo tik po maždaug 15 sekundžių, o prie automobilio apskritai nebuvo. Teismas rėmėsi ir liudytojos I. K. parodymais, kad, kaip nurodyta nuosprendyje, ji bendraudama su V. D. jo, atrodo, klausė, ar policija žino, kad jis vairavo, o V. D. atsakė teigiamai. Apeliaciniame skunde pažymėta, kad apklausiama 2019 m. kovo 21 d. teisiamajame posėdyje liudytoja neprisiminė pažodžiui savo pokalbio su V. D., ji nurodė, kad susitikusi su V. D. pas advokato padėjėją R. S., gynusį V. D. ikiteisminio tyrimo metu, klausė, ar policija žino, kas vairavo, o V. D. atsakė teigiamai. Taigi buvo pateikta liudytojos parodymų interpretacija, nevisiškai atitinkanti jų realų turinį.
Šalies argumentai
7. Apeliaciniame skunde, be kita ko, teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl odorologinio tyrimo, nurodė, kad išvada nėra pagrindo abejoti ir ja rėmėsi kaip vienu iš įrodymu, tačiau bylos nagrinėjimo metu ši išvada išsamiau nebuvo tirta, analizuota ar vertinta. Keliant prielaidą, kad automobilį vairavo trečias stambus asmuo, kaip nurodė liudytoja E. B., be to, apie tokią galimybę kalba ir V. D., tokiu atveju būtina nustatyti, ar nuo vairuotojo sėdynės paimtuose kvapų mėginiuose yra ne V. D. ir D. B. kvapas. Būtina aiškintis, ar kvapuose, paimtuose nuo vairuotojo sėdynės, V. D., kaip nuolatinio automobilio naudotojo, kvapas neužgožia D. B. kvapo. Be kita ko, tai, kad D. B. mėgino šalintis iš įvykio vietos, priešinosi policijos pareigūnams rodo, kad automobilį galėjo vairuoti ne V. D.. V. D. nemėgino pasišalinti iš įvykio vietos, jis sėdėjo keleivio vietoje prisisegęs saugos diržu, o tai, nors ir netiesiogiai patvirtina, kad V. D. automobilio nevairavo.
8. Apibendrindamas apeliantas prašo byloje atnaujinti įrodymų tyrimą, siekiant nustatyti tikslų liudytojos I. K. bendravimo su V. D. pas advokato padėjėją R. S. turinį, be to, būtina nustatyti odorologinio tyrimo išsamumą ir patikimumą, apklausiant bent vieną iš jį parengusių specialistų.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
10. Teismo posėdžio metu V. D. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinis skundas atmetamas
11. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Šiuo atveju apeliaciniu skundu yra ginčijama V. D. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins skundžiamą nuosprendį dalyje dėl nusikalstamos veikos sudėties subjektyviosios pusės požymio – V. D. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir atitinkamai dėl teismo išvadų atitikimo faktinėms bylos aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
12. BK 281 straipsnio 7 dalyje (redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d., t. y. veikos padarymo metu) numatyta, kad tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
13. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, kad kaltinamo asmens veiksmai turi visus konkrečius jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyviai gali bylos nagrinėjimo metu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokie proceso dalyvių pasiūlymai teismams nėra privalomi ir jų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-689/2019).
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-287/2013).
15. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. V. D. pagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje. Apelianto aiškinimą, kad jis automobilio nevairavo, teisėjų kolegija vertina kaip gynybinę poziciją, nes ji paneigta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka įvertintais bylos duomenimis.
16. Siekiant patikrinti skundžiamą nuosprendį apeliacinio skundo ribose, t. y. įvertinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nuosprendyje perteikė apeliaciniame skunde nurodytų liudytojų, D. B. ir V. D. parodymus, buvo perklausyti ir teisiamojo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašai.
17. Nors apeliaciniame skunde yra argumentuojama, kad V. D. nenurodė ir neteigė, jog vairavo trečias asmuo, tačiau perklausius jo duotų parodymų teisme garso įrašą, teismo posėdžio protokole užfiksuotus parodymus, teisėjų kolegija nesutinka su tokiu gynėjo teiginiu. V. D. teigė, kad išgėrus paskambino pažįstamam, kad atvažiuotų jų paimti. Daug kartų ėjo į lauką parūkyti, kalbėjo su kažkokiais vairuotojais, tada paskambino savo vairuotojui ir pasakė, kad nebevažiuotų, kad pavairuos kitas vairuotojas, tačiau tiksliai negali įvardinti vairuotojo. Jo manymu, jei būtų blaivus, nebūtų prašęs kito vairuotojo, tačiau buvo girtas ir, matyt, taip išėjo. Pasak jo, nieko blogo, kad pavairavo vairuotojas profesionalas. Pažymėjo, kad pats niekada nebūtų girtas vairavęs. Prisimena, kad sėdo keleivio pusėje, o, kur sėdėjo D. B., neatsimena. Į prokuroro klausimą, kur dingo vairuotojas, V. D. pasakė, kad neatsimena, tačiau, pasak jo, jis turėjo būti, kadangi vairuotoją, kurį kvietė pirmiausia, atšaukė nurodęs, kad rado kitą vairuotoją. Parodė, kad laukė vairuotojo, kuriam paskambino, tačiau jo nesulaukė. Pastebėtina, kad pats V. D. pirmosios instancijos teismui nurodė darąs „tokią loginę išvadą, kad atsirado vairuotojas“, kad ieškos „ir toliau to žmogaus, kuris vairavo“. Teigė ir tai, kad jis negali prisiminti, kaip viskas vyko, ir nurodė pamenantis tik, kad sėdo į keleivio vietą. V. D. teisme duotų parodymų pagrindu, teismas nuosprendyje įvertino ir galimai trečio asmens vairavusio automobilį versiją ir pagrįstai atmetė ją kaip nepasitvirtinusią. Vien tai, kad V. D. teisme nenurodė tokių žodžių, kaip minima skunde, kad „automobilį vairavo trečias asmuo“, neduoda pagrindo spręsti, kad jo parodymai įvertinti netinkamai, nes, kaip matyti, iš jo parodymų apie galimai buvusį vairuotoją jis minėjo, o teismas turi pareigą ir vertina įrodymus ne atsietai vienas nuo kito, o jų visumą.
18. Byloje neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykis įvyko 2018 m. birželio 15 d., apie 19.43 val., (duomenys neskelbtini), o eismo įvykyje dalyvavo keletas automobilių – Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Renault, valst. Nr (duomenys neskelbtini) kurį vairavo I. K., Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo Z. P. ir BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. R..
19. Aiškinantis aplinkybę, kas vairavo automobilį „Mercedes Benz“ ir kiek žmonių buvo jame, pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė įrodymus.
20. V. D. kaltę pagrindžia liudytojo A. J. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad sustojęs ir išlipęs iš automobilio asmeniškai girdėjo, kad šalia eismo įvykio susirinkę jam nepažįstami žmonės kalbėjo, jog vairavo vyras melsvais marškiniais su akiniais nuo saulės, normalaus kūno sudėjimo, apie 180 cm ūgio, apie 30 metų (šie duomenys atitinka V. D. apibūdinimą), o kartu su juo važiavo dar vienas vyras pilka maike, tamsiomis kelnėmis, apie 30 metų (duomenys atitinka D. B. apibūdinimą) (t. 1, b. l. 74). Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad jis parodė, jog matė, kas vairavo „Mercedes Benz“ – labai girtas asmuo, su marškinėliais, berods, rausvos spalvos. Parodė, kad tiksliai viską paaiškino ikiteisminio tyrimo metu, o dabar gali sumaišyti. Visgi patikslino, kad nematė, kas tiksliai vairavo, matė du asmenis, kuriuos padėjo sulaikyti, o apklausoje ikiteisminio tyrimo metu nurodė tai, ką girdėjo. Nurodė, kad matė asmenis, važiavusius „Mercedes Benz“ automobiliu, jie buvo dviese ir jau išlipę iš automobilio vaikščiojo aplink mašiną.
21. Toks automobilyje, kuris sukėlė eismo įvykį, buvusių dviejų vyrų apibūdinimas yra ir kituose bylos duomenyse: Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) E. B. 2018 m. birželio 15 d. tarnybiniame pranešime fiksuota, kad atvykus į įvykio vietą kreipėsi liudytojas A. J., kuris paaiškino, kad matė, jog automobilį „Mercedes Benz“ vairavo asmuo mėlynais marškiniais ir užsidėjęs juodus akinius, kaip vėliau paaiškėjo V. D.. Teisiamojo posėdžio metu E. B. nurodė, kad liudytojai sakė, jog vairavo stambus vyras, bet jie buvo dviese ir buvo labai sunku, nes jie abu buvo neliekno kūno sudėjimo. Pasak liudytojos, tarnybinis pranešimas buvo rašytas iš karto po įvykio, jame išdėstytos teisingas aplinkybės.
22. Pasisakant dėl E. B. parodymų teisiamajame posėdyje pažymėtina, kad ji, priešingai nei teismą bando klaidinti apeliantas, nenurodė, jog buvo du liekno sudėjimo asmenys, tačiau parodė, kad abu asmenys buvo neliekno sudėjimo. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad liudytoja E. B. parodė, jog liudytojai sakė, kad vairavo vienas, kitas, trečias. Pasak jos, daug žmonių buvo priėję, sakė, kad vairavo stambus vyras, tačiau jie buvo dviese, jie abu nebuvo liekno sudėjimo. Dar nurodė, kad vairavusio asmens požymių buvo daugiau nurodyta. Jos vertinimu asmenys, kuriuos pristatė į komisariatą abu yra nesmulkaus kūno sudėjimo. Bylos duomenimis į komisariatą buvo pristatyti būtent V. D. ir D. B.. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, V. D. su D. B. yra panašūs tiek plaukų spalva, tiek kūno sudėjimu, tiek ūgiu, visgi D. B. yra kiek lieknesnis (t. 1, b. l. 29, t. 2, b. l. 47-48).
23. Apeliaciniame skunde, viena vertus, yra ginčijama V. D. nurodyta aplinkybė, kad vairavo kažkoks nenustatytas asmuo, kita vertus, toliau jau yra prašoma įvertinti E. B. parodymus, kad vairavo stambus asmuo, o įvykio vietoje buvo du liekno sudėjimo asmenys. Vadovaujantis E. B. parodymais skunde teigiama, kad negalima daryti kategoriškos išvados, jog automobiliu važiavo tik du asmenys. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors E. B. nurodė, kad pasak liudytojų vairavo vienas, kitas, trečias, tačiau tik tokie jos parodymai nėra pagrindas išvadai, kad automobilyje buvo trečias asmuo, o didelį žmonių kiekį ji siejo ne su vairavusiais asmenimis, o su prie jos ėjusiais liudytojais.
24. Kad automobiliu važiavo du asmenys patvirtina ne tik aptarti įrodymai, bet ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) R. S. (R. S.) 2018 m. birželio 15 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad automobiliu „Mercedes Benz“ važiavo du asmenys – V. D. ir D. B. (t. 1, b. l. 8), Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. V. (Voronov) parodymai teisiamojo posėdžio metu (parodė, kad lyg ir buvo 2 asmenys, tačiau nebuvo aišku, kas vairavo (t. 2, b. l. 82)). 2018 m. birželio 15 d. vyriausiojo patrulio A. V. tarnybiniame pranešime ( t. 1, b. l. 10), užfiksuota, kad prie „Mercedes Benz“ automobilio stovėjo du akivaizdžiai neblaivūs asmenys, vienas dėvėjo mėlynus marškinėlius – tai V. D., kitas su pilkais marškinėliais, kuris dokumento neturėjo, prisistatyti atsisakė, jam buvo apibrozdinta kakta, paklausus, kas vairavo automobilį, abu neigė tai darę.
25. Be kita ko, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, D. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kaip nustatyta perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, kad V. D. paskambino kažkam, kad atvažiuotų ir juos pavežtų, tačiau neatsimena, ar atvažiavo vairuotojas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad vartojo su V. D. alkoholį, tačiau nežino, kokį kiekį, kas vyko po to, neatsimena, po to atsimena, kad stovi šalia eismo įvykio vietos (t. 1, b. l. 72). Taigi jis ikiteisminio tyrimo metu teigė nieko neatsimenantis, tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu jau nurodė, kad V. D. skambino vairuotojui, atitinkamai V. D. tokią poziciją išdėstė ir pats vėliau duodamas parodymus.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-699/2018).
27. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas itin detaliai pasisakė dėl galimai trečio asmens, kuris galėjo vairuoti transporto priemonę, argumentuotai atmesdamas tokią aplinkybę. Nors apelianto manymu teismas tam skyrė per daug dėmesio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tai buvo iškelta kaltinamojo versija paskutinio teisiamojo posėdžio metu, jį teisinanti, todėl pirmosios instancijos teismas neatmestinai atsižvelgė į kaltinamojo nurodytą aplinkybę ir ją iš esmės ištyrė byloje esančių įrodymų kontekste. Atitinkamai atsižvelgiant į jau aptartus byloje esančius įrodymus, keliama versija dėl trečio asmens yra laikytina gynybine.
28. Apeliantas itin sureikšmina liudytojos G. G., kuri, pasak jo, pirmoji pribėgo prie automobilio, parodymus. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad liudytoja G. G. teisiamojo posėdžio metu, parodžiusi į V. D., paaiškino, kad ji negali pasakyti, ar jis sėdėjo keleivio vietoje. Vairuotojo pusėje buvo išleidžiamos pagalvės, atidarytas langas, vairuotojo nebuvo, keleivio vietoje buvo vyras ir kažkas šalia. Keleivio vietoje sėdėjo vyras šviesiais marškiniais, tačiau ar ilgomis, ar trumpomis rankovėmis ji atsakyti negalėjo. Ji teismui pateikė nuotrauką, kurioje užfiksuotas vyras su marškiniais ir parodė, kad jis sėdėjo keleivio vietoje automobilio priekyje. Pagarsinus jos parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad ji parodė, jog keleivis buvo prisisegęs saugos diržu, teisiamojo posėdžio metu negalėjo patvirtinti, ar asmuo buvo prisisegęs. Ji parodė, kad tas vyras, kuris buvo lauke, buvo ilgomis kelnėmis, o to, kuris sėdėjo, apatinės dalies nematė.
29. Gynyba ypatingai reikšminga aplinkybe laiko tai, kad G. G. nurodė, kad nuotraukoje esantis asmuo vilki baltus marškinius, o teismas nurodė, kad jie yra mėlyni, tačiau tai ypatingos reikšmės neturi, kadangi objektyviai V. D. marškiniai buvo šviesūs, arba šviesiai mėlyni, arba mėlyni, taigi ir balta spalva jie gali būti įvardijami, kadangi G. G. pateiktoje nuotraukoje jie taip ir atrodo. Be to, ir liudytojai matytų marškinių mėlynumą (spalvą) įvardijo kiekvienas savaip (G. G. – melsvi marškiniai, L. R. – žydri marškinėliai, A. J. – melsvi marškinėliai, E. B. – mėlyni marškiniai). Tuo tarpu, kad kitas asmuo buvo su pilkais marškinėliais („maike“), abejonių nekelia, nes tą patvirtina apklaustų liudytojų V. V., L. R., A. V. parodymai. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, tai nerodo, kad G. G. parodymai yra nepatikimi, nors pirmosios instancijos teismas vertino priešingai.
30. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu G. G. parodė, kad automobilyje „Mercedes Benz“ buvo išsiskleidusi kairės pusės šoninė saugos pagalvė, ji įkišo galvą pro atvirą vairuotojo durelių langą ir paklausė, kur vairuotojas. Priekinėje keleivio vietoje tuo metu sėdėjo vyras, prisisegęs saugos diržu, putlaus kūno sudėjimo, juodų plaukų, tamsaus gymio, apsirengęs melsvais marškiniais ir juodomis kostiuminėmis kelnėmis. Ji apibėgo automobilį iš priekio ir priėjusi prie automobilio iš kairės pusės pamatė, kaip per galines kairės pusės keleivio duris išlipa vyras, labai panašus į tą, kuris sėdėjo priekinėje keleivio vietoje: melsvais marškiniais, juodomis kelnėmis, nelabai trumpų plaukų, tamsaus gymio, jis buvo šiek tiek lieknesnis. Vėliau ji pamatė vyrą, apie 40 metų, kresno kūno sudėjimo, tamsaus gymio, tamsių poilgių plaukų, margais, tamsių spalvų marškiniais, džinso spalvos kelnėmis, kurį privedė prie policijos automobilio (t. 1, b. l. 70).
31. Visgi ji teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad šalia jos apibūdinto asmens (mėlynais marškiniais) buvo dar kažkas. Teisėjų kolegijos vertinimu, G. G. pro langą iš tiesų matė V. D., kuris buvo pasitraukęs nuo vairuotojo sėdynės dėl iššokusios pagalvės, todėl ji matė jo aprangą, kurią itin išsamiai apibūdino, o ta jos nurodyta aplinkybė, kad jai apibėgus automobilį panašus vyras išlipo pro galines kairės pusės dureles tik sustiprina išvadą, kad V. D. išlipo pro galines dešinės pusės duris. Tuo tarpu ji nenurodė, kad vėliau vedamas vyras link policijos automobilio buvo automobilyje, nors, pagal bylos duomenis, D. B. priešinosi policijos pareigūnams ir buvo nuvestas prie policijos automobilio. Taigi, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, liudytojos G. G. parodymai negali būti vertinami kritiškai, jos parodymai vertinami kitų duomenų kontekste, tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos duomenys.
32. Liudytoja L. R., buvusi įvykio vietoje, taip pat įvardijo mačiusi du asmenis. Perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, nustatyta, kad liudytoja L. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš automobilio priekio keleivio pusės išlipo vaikinas su džinsiniais bridžais, pilkais marškinėliais su užrašu, buvo su tamsiai mėlynais sportbačiais. V. D. buvo su žydrais marškiniais, akiniais nuo saulės, kostiuminėmis kelnėmis ir juodais mokasinais, jis buvo keleivio pusėje lauke. Pasak jos, jie abu kažką pasitarė ir D. B. pradėjo šalintis. L. R. 2018 m. birželio 18 d. paaiškinime nurodyta, kad ji nematė, kas vairavo (t. 1, b. l. 65-66). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu L. R. parodė, kad prie „Mercedes Benz“ stovėjo du vyrai, automobilio priekinės durys buvo atidarytos. Ties atviromis priekinėmis durimis stovėjo įdegęs vyras pilkais marškinėliais, tamsiais plaukais, džinsiniais mėlynais šortais, šalia jo, arčiau galinių durelių iš dešinės pusės, stovėjo vyras rudais plaukais, žydrais marškiniais, juodomis kostiuminėmis kelnėmis, juodais mokasinais, su akiniais nuo saulės. Ji parodė, kad jų išlipančių ar sėdinčių automobilyje nematė (t. 1, b. l. 68).
33. Taigi gretinant G. G. ir L. R. parodymus darytina išvada, kad G. G. matė V. D. automobilyje, o apibėgusi automobilį ji pamatė jį išlipantį iš dešinės pusės pro galines dureles, atitinkamai L. R. matė V. D. prie galinių dešinės pusės durelių jau išlipusį ir D. B. prie atvirų priekinių dešinės pusės durelių. Tuo tarpu G. G., kaip pati nurodė, pamačiusi išlipantį vyrą mėlynais marškiniais, išgirdo vaikų riksmus ir nubėgo padėti.
34. Tai, kad keleivio vietoje sėdėjo D. B., o ne V. D., nuosekliai nurodė ir liudytojas V. V., paaiškindamas, kad tuo metu, kai jis matė, vairuotojo nebuvo, o keleivio vietoje sėdėjo vyras įdegęs ir pilkais marškinėliais, kas atitinka D. B. apibūdinimą. Pažymėtina ir tai, kad šio liudytojo parodymais nustatyta, kad asmuo keleivio vietoje sėdėjo kurį laiką, nes kaip nurodė liudytojas, jis užfiksavęs sėdintį asmenį buvo pasišalinęs paimti gesintuvo iš savo automobilio ir jam grįžus tas pats asmuo vis dar buvo keleivio vietoje.
Žemesnės instancijos teismas
35. Be to, ir liudytojas Z. P. (Z. P.) 2018 m. birželio 15 d. paaiškinime nurodė, kad iš „Mercedes Benz“ išlipo vyras ir ėmė bėgti, o kitas negalėjo išlipti, nes neturėjo sveikatos (t. 1, b. l. 62). Teisėjų kolegija laiko patikimais jo paaiškinime iš karto po įvykio nurodytas aplinkybes, kad vienas išbėgo, o kitas neturėjo sveikatos. Tokios jo nurodytos aplinkybės siejasi su G. G. ir L. R. parodymais. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino Z. P. parodymus, siedamas, kad liudytojo nurodytas bėgantis vyras yra D. B., kai tuo tarpu L. R. parodė, kad D. B. ėmė šalintis vėliau, kai abu su V. D. neatsakinėjo į Z. P. klausimus ir ėjo pro ją. Be to, liudytojas V. V. duodamas parodymus, kaip nustatyta perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, parodė, kad iš vairuotojo pusės matė, kad priekinėje keleivio vietoje sėdėjo vyras ir maigė telefoną (tamsaus gymio, mėlyni šortai, pilki marškinėliai, tamsūs plaukai). Jis tai patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodęs, kad jis priėjo prie automobilio „Mercedes Benz“ iš kairės pusės, vairuotojo vietoje nieko nebuvo, pro priekinį vairuotojo kairės pusės langą, pro stiklą, matė keleivio vietoje įdegusį vyrą, juodais plaukais, pilkais marškinėliais (t. 1, b. l. 61).
36. Atitinkamai teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nors tiksliai nurodė liudytojų G. G., Z. P. parodymus, tačiau juos įvertinęs padarė neteisingas išvadas, kad pirmasis iš automobilio išlipo D. B., o tik po to V. D., kadangi tai paneigta aukščiau nurodytais byloje esančiais duomenimis.
37. Pažymėtina ir tai, kad iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) A. V. (V.) 2018 m. birželio 15 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad D. B. buvo apibrozdinta kakta (t. 1, b. l. 10), tuo tarpu jis teisiamojo posėdžio metu parodė, kad susižalojo policijos automobilyje, visgi tokia aplinkybė niekur nefiksuota.
38. Pasisakant dėl liudytojos I. K. parodymų, pažymėtina, kad, perklausius teisiamojo posėdžio garso įrašą, nustatyta, jog liudytoja I. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad V. D. pas teisininką paklausė, jei gerai prisimena, ar policija žino, kad jis vairavo, ir jis patvirtino. Nors gynyba ginčija tokio pokalbio esmę ir nurodo, kad V. D. ji klausė, ar tai jo automobilis, ir jis patvirtino, tačiau tai paneigia ne tik liudytojos duoti parodymai, tačiau ir tai, kad, pasak V. D., susitikimo su I. K. pas teisininką metu jis pabrėžė, kad automobilis yra įmonės, todėl jis jaučia atsakomybę. I. K. parodymus sustiprina ir V. D. bei I. K. ir N. K. 2018 m. birželio 25 d. susitaikymo susitarimas, kuriame numatyta, kad nukentėjusieji neturi pretenzijų nei automobilio vairuotojui, nei savininkui (t. 1, b. l. 122). Nors V. D. teigia, kad jis siekė atlyginti nukentėjusiesiems patirtą žalą, nes automobilis priklauso jo įmonei, visgi kyla klausimas, kodėl V. D. prisiima atsakomybę ir už vairuotoją, sukėlusį eismo įvykį, kai, tuo tarpu, teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nenurims, kol nesuras automobilį vairavusio asmens.
39. Vertinant paties V. D. poziciją, tiriant eismo įvykį, pažymėtina, kad jis 2018 m. birželio 16 d. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką (t. 1, b. l. 79), 2018 m. liepos 25 d. parodė, kad pasinaudos teise neduoti parodymų prieš save, nes vis dar jaučia didelį stresą, kad parodymus galės duoti artimiausiu metu (t. 1, b. l. 85). Nors V. D. parodymų nedavė iki paskutinio teisiamojo posėdžio, tačiau net ir duodamas parodymus jis nenurodė, jog būtų prisisegęs saugos diržo. Tik apeliaciniame skunde jis nurodo, kad buvo prisisegęs saugos diržą. Visgi teisėjų kolegija kritiškai vertina tokius jo teiginius, kadangi V. D. teigė atsimenantis tik tai, kad atsisėdo į keleivio vietą, jokių kitų aplinkybių nenurodė, tik vėliau priderino savo poziciją prie palankiausių jo atžvilgiu G. G. parodymų.
40. Vidiniam teismo įsitikinimui dėl V. D. kaltės turi ir V. D. elgesys prieš eismo įvykį ir po jo. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad V. D. 2018 m. sausio 25 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kadangi jis nepateikė duomenų, kas 2017 m. birželio 21 d. vairavo automobilį „Mercedes Benz“. Tai tik sustiprina teismo įsitikinimą, kad V. D. nėra linkęs prisiimti įsipareigojimų ir atsakyti už savo ar galimai kitų asmenų veiksmus, susijusius su KET pažeidimais.
41. Be to, V. D. 2018 m. birželio 15 d., t. y. eismo įvykio dieną, pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2025 m. birželio 2 d.) (t. 1, b. l. 87), kurį nutarta paimti, paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą (t. 1, b. l. 86). Iš VĮ „Regitra 2018 m. birželio 26 d. rašto matyti, kad V. D. pranešė, jog prarado vairuotojo pažymėjimą, todėl jis buvo pripažintas negaliojančiu ir 2018 m. gegužės 10 d. jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2028 m. gegužės 10 d.) (t. 1, b. l. 88). Taigi V. D. 2018 m. birželio 15 d. policijos pareigūnams pateikė negaliojantį vairuotojo pažymėjimą, nors VĮ „Regitra“ buvo nurodęs, kad jį prarado. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. V. D. pažeidė KET reikalavimus ir jam buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, t. y. atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 mėnesius, kuri pradėta vykdyti nuo 2018 m. birželio 24 d. iki 2018 m. rugsėjo 23 d. (t. 2, b. l. 52-56). 2018 m. liepos 25 d. nutarimu buvo skirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89). Abu minėti vairuotojo pažymėjimai yra byloje. Visgi, kaip matyti iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo, V. D. 2018 m. lapkričio 9 d., t. y. neturint nei vieno iš vairuotojo pažymėjimų, esančių byloje, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl automobilio pastatymo neleistinoje vietoje.
42. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad kvapo pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės buvo gautas kontaktiniu būdu išlaikant kvapo sugėriklį su objektu 1 val., buvo paimtas ir automobilio salono kvapas, šunys detektoriai pažymėjo etaloninį kvapo objektą (vairuotojo sėdynės) ir pažymėjo tiriamą lyginamąjį kvapo pavyzdį, priklausantį V. D., tačiau nežymėjo kvapo pavyzdžio, priklausančio D. B. (t. 2, b. l. 78-80).
43. Vertinant specialisto išvadą kaip įrodymą, pažymėtina, kad pagal teismų praktiką odorologinio kvapų tyrimo išvada pripažįstama tinkamu duomenų šaltiniu (įrodymu), jeigu ją patvirtina ir kiti byloje išnagrinėti įrodymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-689/2019).
44. Teisėjų kolegija, atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, apklausė Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kriminologijos valdybos Kriminalistinės odorologijos skyriaus specialistą-vyriausiąjį tyrėją L. G., kuris teismo posėdžio metu patvirtino savo duotą išvadą (t. 2. b. l. 68-70) ir paaiškino, kad atliekant odorologinį tyrimą buvo dirbama su kvapo pėdsaku nuo vairuotojo sėdynės, šuniui buvo duota pauostyti, o tyrimo metu išrinkimo rate buvo padėtas kvapas iš lyginamųjų pavyzdžių, kuriuose yra pagalbiniai kvapai, nesusiję su įvykiu. Išrinkimo ratas susideda iš 10 stovų, pastatytų ratu ir vienas nuo kito 1 m atstumu. Odorologinį tyrimą atlieka mažiausiai du šunys ir jų reakcija yra tikrinama po du-tris kartus. Po pirmojo signalo padavimo šuo grąžinamas į startinę poziciją, specialistas pakeičia visą rato išdėstymą, vėl pakviečiamas kitas specialistas su šunimi ir pasakoma, nuo kurio stovo eiti, ir ta pozicija ne vieną kartą yra keičiama. Lygiai tas pats pakartojama su antru šunimi. Teigiama išvada padaroma tada, kai šuo pagal uostytą etaloną atranda kvapą ir signalizuoja savo išmokta signaline poza, kad surado identišką etalonui kvapą, jeigu šuo nereaguoja nei vieną kvapą, tada – neigiama išvada. Šiuo atveju šuo išsirinko V. D. kvapą ir į nei vieną iš 10 kvapų nesureagavo ieškodamas D. B. kvapo. L. G. paaiškino, kad, jeigu žmogus pastoviai sėdi vairuotojo sėdynėje, tai jo kvapo koncentracija ten bus didelė ir tas kvapas gali išlikti iki 1 metų laiko, tačiau šuo gali išskirti iki 6 asmenų kvapus ant vieno objekto. Jeigu kitas asmuo sėdėjo ant tos pačios vairuotojo sėdynės ir bus pakankamai šviežias kvapas, tai šuo jį irgi suras arba bent jau kažkaip sureaguos į jį, nors gali ir nesignalizuoti, jeigu to kvapo būtų per mažai, kadangi automobilio savininko kvapo molekulių yra daug ir koncentracija didelė. Jeigu žmogus sėdi keleivio sėdynėje, tai labai maža tikimybė, kad jo kvapo koncentracija nusėstų ant vairuotojo sėdynės, nebent jis ten sėdėtų labai intensyviai ir ilgą laiką. Taip pat labai svarbu, kiek laiko praėjo po įvykio, kada buvo paimti kvapo pėdsakai, nes jie yra labai jautrūs ir greitai išgaruoja. Kvapo išgaravimas priklauso nuo to, kiek laiko žmogus sėdėjo automobilyje, kokios buvo oro sąlygos, ar tai buvo atvira vietovė, ar automobilis buvo atidarytas, išdaužtais langais, ar saulė švietė.
45. Iš bylos medžiagos matyti, kad apie eismo įvykį buvo pranešta 2018 m. birželio 15 d. 19.43 val. (t. 1, b. l. 4), tuo tarpu nuo vairuotojo sėdynės kvapo pėdsakas ir foninis (automobilio salono) kvapo pėdsakas buvo paimti 2018 m. birželio 15 d., 20.20-21.00 val., automobilio apžiūros metu (t. 1, b. l. 24-26), taigi praėjus ne daugiau kaip 1 val. 30 min. nuo vairavimo momento. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu V. D. parodė, kad įmonės automobiliu labai dažnai naudojasi tiek jis, tiek kiti asmenys, todėl jame bus ir jo, ir kitų asmenų kvapų (t. 1, b. l. 99). Tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu D. B. parodė, kad V. D. apie metus laiko vairuoja „Mercedes Benz“, o jis pats to automobilio nėra vairavęs.
46. Be kita ko, V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tą dieną grįžęs iš komandiruotės iš Kazachstano per Maskvą į Vilnių, atvažiavo į ofisą (duomenys neskelbtini), kur su D. B. vartojo alkoholį be to, jo, V. D., ilgai nebuvo, tad nusprendė išgerti. Tokie paties V. D. parodymai leidžia daryti išvadą, kad jis tam tikrą laiko tarpą, t. y. komandiruotės metu, nebuvo Lietuvoje ir automobilio nevairavo. Iš D. B. parodymų matyti, kad jis automobilio „Mercedes Benz“ niekada nėra vairavęs. Tokie V. D. ir D. B. parodymai, vertinant juos kartu su liudytojų parodymais, kuriais nustatyta, kad automobilyje buvo du asmenys, bei specialisto išvada, kuria ant vairuotojo sėdynės rastas tik V. D. kvapas ir ant vairuotojo sėdynės V. B. kvapo nerasta, specialisto paaiškinimais teisme, kad šuo ant vieno objekto gali išskirti iki 6 asmenų kvapus, tačiau nesureagavo ieškodamas D. B. kvapo, sustiprina teismo išvadą, kad automobilį vairavo būtent V. D..
47. Teismas neturi pagrindo netikėti 2019 m. kovo 25 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip jau minėta, pats D. B. nurodė niekada nevairavęs automobilio, su kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, ir tokie jo parodymai atitinka objektyvius bylos duomenis – jau minėtą specialisto išvadą, todėl jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad joks trečias asmuo, kuris būtų buvęs minėtame automobilyje eismo įvykio metu, nebuvo nustatytas, byloje ištirti duomenys patvirtina, kad automobiliu važiavo tik du asmenys – V. D. ir D. B.. Svarbu ir tai, kad apklaustas specialistas L. G. nurodė, jog jeigu vairuotojo sėdynėje būtų sėdėjęs kitas asmuo ir tas kvapas būtų pakankamai šviežias, tai šuo tą kvapą suras arba bent jau į jį sureaguos. Jeigu žmogus sėdi keleivio sėdynėje, tai labai maža tikimybė, kad jo kvapo koncentracija nusėstų ant vairuotojo sėdynės, nebent jis ten sėdėtų labai intensyviai ir ilgą laiką (o tokių duomenų dėl D. B. byloje nėra). Svarbu ir tai, kad kvapo pėdsakai buvo paimti iš karto po įvykio, todėl vertinant odorologinio tyrimo išvadą kartu su kitais bylos duomenimis, ji tik sustiprina pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad automobilį vairavo V. D..
48. Be kita ko, pažymėtina, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).
49. Teisėjų kolegija, apibendrindama pažymi, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės jungiasi į nuoseklią, chronologišką bei logišką įrodymų grandinę, kuri yra pakankama daryti išvadą, kad V. D. vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį. Tai, kad liudytojai duoda skirtingus parodymus dėl įvykio eigos, neturi įtakos teisingam nusikalstamos veikos subjekto nustatymui. Atitinkamai nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio, kuriuo buvo nustatyta V. D. kaltė.
Dėl kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo
50. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyse nurodyta, kad kardomoji priemonė – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas paliekamas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
51. Teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka pastebėjo, kad vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta paimti, paskyrus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą 2018 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 86), tačiau iš VĮ „Regitra 2018 m. birželio 26 d. rašto matyti, kad V. D. pranešė, jog prarado vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl jis buvo pripažintas negaliojančiu ir 2018 m. gegužės 10 d. jam buvo išduotas naujas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (galiojantis iki 2028 m. gegužės 10 d.) (t. 1, b. l. 88). Iš bylos matyti, kad po šios informacijos gavimo jam 2018 m. liepos 25 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas., paimant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 89). Taigi teisėjų kolegija taiso pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nurodo, kad kardomąją priemonę – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
52. Tuo pačiu, atsižvelgiant į tai, kad vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojantis, nuosprendžiui įsiteisėjus jis taip pat yra perduodamas VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Nuteistojo V. D. gynėjo advokato Augustino Vaičiūno apeliacinį skundą atmesti.
Ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą rašymo apsirikimo klaidą ir nurodyti, kad kardomąją priemonę – dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
Negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.