Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Jurgos Vasiliauskienės,

nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. R. gynėjai advokatei Ramunei Genovaitei Baltrušaitienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo V. R., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos E. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. liepos 15 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, V. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota dalis automobilio „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertė – 1000 (vienas tūkstantis) Eur valstybės naudai.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą V. R. turtui – automobiliui „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o tuomet panaikinti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. R. (toliau – V. R.) Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu buvo pripažintas padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis 2020 m. liepos 3 d., apie 01.40 val., (duomenys neskelbtini). ties pastatu Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo”, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0372, patikros sertifikato Nr. 1200010, nustatytas 1.65 promilių neblaivumas.

2.2. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė apie tai, jog automobilis ,,Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė, kuri pagal BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatas yra konfiskuotinas turtas. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistasis, vairuodamas automobilį neblaivus, sąmoningai elgėsi pavojingai kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Pasak prokuroro, teismo argumentai – mažos šeimos pajamos, teigiama nuteisto asmens charakteristika, nepagrindžia, kad automobilio konfiskavimas V. R. yra aiškiai neproporcinga priemonė padarytai nusikalstamai veikai ir, kad ji sudarė nuteistajam individualią ir pernelyg didelę naštą. Teismo nurodytos aplinkybės, kad tai yra šeimos automobilis, juo naudojasi šeimos nariai, vaikų poreikių tenkinimui, vertintinos kaip deklaratyvaus pobūdžio, tačiau ne išimtinės aplinkybės, kai BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatytas privalomas nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimas netaikytinas. Prokuroro teigimu, pagal bylos aplinkybes V. R. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičius apeliacinis skundas tenkinamas

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniame skunde prokuroras neginčija V. R. kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju nesutinkama pirmosios instancijos teismo išvada dėl BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatų V. R. atžvilgiu taikymo.

6. BK 72 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Atvejai, kai konfiskuojamas ne BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, o teismas išieško iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, nustatyti BK 72 straipsnio 5 dalyje, t. y., kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga. Prokuroras savo apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju, pagal bylos aplinkybes V. R. taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas nėra pagrindo, nes nenustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

8. Teismo vertinimu, pagal byloje nustatytas aplinkybes, taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas V. R. atžvilgiu, teisinio pagrindo nėra, kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyta nė viena iš BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytų alternatyvių sąlygų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje – mažesnę pinigų vertę, nei yra nurodoma automobilio vertė). Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis nuosavybės teise priklauso V. R., tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, kad minėta transporto priemonė yra reikalinga patenkinti V. R. šeimos narių būtinuosius poreikius. Teismo vertinimu, ta aplinkybė, kad transporto priemonė, kuria buvo padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, yra reikalinga ir kaltininko šeimos narių poreikių tenkinimui, nesudaro pagrindo minėtos transporto priemonės nekonfiskuoti. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad jei kaltininkas, darydamas nusikalstamą veiką, kaip priemonę panaudojo turtą, kuris bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso jam ir kitam asmeniui, toks bendraturtis BK 72 straipsnio 5 dalies prasme nelaikomas „trečiuoju asmeniu“. Nors situacija nėra analogiška, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vien tai, kad automobilis bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nuteistajam ir jo sutuoktinei ir, kad automobiliu naudojosi jo duktė, nesant nustatytų kitų svarbių aplinkybių, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti išieškota konfiskuotino automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, o ne konfiskuota nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281¹ straipsnyje, padarymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020). Nors nagrinėjamu atveju transporto priemonė nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui ir byloje nėra keliamas klausimas dėl jo sutuoktinės pažeistų teisių konfiskavus minėtą automobilį, tačiau, teismo vertinimu, paminėta formuojama teismų praktika leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (dėl bendrųjų šeimos poreikių tenkinimo), neatitinka BK 72 straipsnio 5 dalyje išvardintų alternatyvių sąlygų, dėl ko V. R. priklausantis automobilis nebuvo konfiskuotas nepagrįstai. Kaip teisingai nurodo ir prokuroras savo apeliaciniame skunde, V. R. padarytas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas yra pavojingas ir šiurkštus – jis nagrinėjamo įvykio metu neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra poveikio priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, tačiau ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą, todėl atvejai, kai nusikalstamos veikos priemonė, kaip ji suvokiama BK 72 straipsnio prasme, gali būti nekonfiskuojama, yra galimi esant tik išimtinėms aplinkybėms, kurių nagrinėjamu atveju, apygardos teismo vertinimu, nėra. Pirmosios instancijos nurodytos aplinkybės, kad V. R. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl įvykio, anksčiau nėra teistas, administracinius nusižengimus daro itin retai, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, gauna mažas pajamas, nėra vertinamos kaip išskirtinės. Be to, šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino priimdamas sprendimą atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis). Kasacinio teismo yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą – esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018 ir kt.). Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl automobilio nekonfiskavimo. Bylos duomenys patvirtina, kad V. R. požiūris į nustatytas teisės normas yra aplaidus ir sėsdamasis už vairo neblaivus jis parodė, jog darydamas nusikalstamą veika negalvojo apie galimas pasekmes, todėl nėra pagrindo teigti, kad transporto priemonės konfiskavimas neproporcingai suvaržytų jo teises. Nagrinėjamu atveju taikant transporto priemonės konfiskavimą bus išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių.

Motyvuojamoji dalis

9. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. R. nusikalstamos veikos padarymo metu vairuotos ir jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Byloje esančių aplinkybių pagrindu, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), konfiskuojant nusikaltimo padarymo priemonę – V. R. nuosavybės teise priklausantį automobilį – „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

10. 2020 m. lapkričio 24 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 78,43 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistajam V. R. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

11. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

12. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Duomenų apie prastą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. R. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

13. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 78,43 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam V. R. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo, tenkinamas, iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. R. valstybės naudai priteisiant 78,43 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 333 straipsniu,

nusprendžia:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro Romano Mackevičiaus apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti V. R. (gim. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą – automobilį „Ford Mondeo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Iš nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto V. R. išieškoti valstybės naudai 78,43 Eur (septyniasdešimt aštuonis eurus 43 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Likusią Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.