Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės ir Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. išteisintas nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorė Irena Sakson prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį ir priimti V. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei skirti 50 MGL baudą, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi paras, kurios yra prilyginamos 4 MGL, ir skirti 46 MGL baudą, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones bei, atsižvelgiant į tai, kad V. A. vairuoto automobilio vertė yra gana didelė, skirti dalies automobilio vertės piniginės išraiškos konfiskavimą, kurios dydį teismas nustatys.

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės Irenos Sakson apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

10. BPK 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Taigi apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019). Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį V. A. atžvilgiu. Taigi apeliacinės instancijos teismui yra suteiktos plačiausios bylos peržiūrėjimo apeliacine tvarka ribos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2020 m. kovo 8 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, jog 2020 m. kovo 8 d., 22.15 val.,V. A. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Jame nurodyta, kad 2020 m. kovo 8 d., 22.20 val., V. A. nustatytas 1,54 prom. neblaivumas, 22.45 val. – 1,60 prom. neblaivumas (b. l. 7). Matyti, kad minėtas dokumentas yra Policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, tvarkos aprašo 2 priedas. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų, nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą, tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punkte numatyta, kad policijos pareigūnas, įtardamas, kad asmuo yra neblaivus ar apsvaigęs, jo neblaivumą ar apsvaigimą nustato vadovaudamasis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo ir leidžiamos etilo alkoholio koncentracijos darbo metu nustatymo“, Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 „Dėl Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodikų patvirtinimo“, ir Aprašu.

13. Minėto aprašo 5 punkte yra nustatyti policijos pareigūno veiksmai, kuriuos jis atlieka, nustatęs asmens neblaivumo požymių (iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai): 1) pagal Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką įvertina bendrą asmens būklę: ar gali eiti tiesia linija – pėda po pėdos; ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs); 2) pagrįstai įtaręs, kad asmuo neblaivus, pasiūlo pasitikrinti neblaivumą ir žodžiu paaiškina asmeniui atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisinius padarinius; 3) prieš tikrindamas paklausia, prieš kiek laiko asmuo vartojo alkoholį; 4) įvertinęs asmens nurodytą alkoholio vartojimo laiką ir laikydamasis alkoholio kiekio matuoklio gamintojo instrukcijoje nurodytų sąlygų, atlieka tikrinimą; 5) per tikrinimą nustatęs, kad įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018).

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad policijos pareigūnė, 22 val. 15 min., priėjusi prie sustabdyto automobilio, kurį vairavo V. A., įvertino bendrą asmens būklę (tai matyti tiek ir neblaivumo nustatymo akto (b. l. 7), tiek iš vyriausiosios patrulės J. Z. tarnybinio pranešimo, kuriame nurodyta, kad vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti (b. l. 6), tiek iš jos apklausos protokolo, kuriame nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 16), po to paklausė V. A., ar jis yra neblaivus, ir kada vartojo alkoholį, po ko pastarasis pripažino, kad yra neblaivus, ir nurodė, jog alkoholį vartojo prieš valandą (b. l. 6-7, 16). Taigi pareigūnė atliko visus būtinus veiksmus, siekdama nustatyti, ar yra pagrindas tikrinti asmens neblaivumą. Nuo asmens sustabdymo, po ko buvo atlikti būtini veiksmai, skirti nustatyti galimą asmens neblaivumą, iki neblaivumo patikros alkotesteriu praėjo apie 5 minutes. V. A. neatsisakius tikrintis galimo neblaivumo, 22 val. 20 min. alkotesteriu buvo patikrintas jo neblaivumas – nustatyta 1,54 prom., po to, laikantis Aprašo, 22 val. 45 min. (praėjus 25 min.), t. y. daugiau nei 15 min., bet mažiau nei 30 min. po pirmojo patikrinimo, jis buvo patikrintas antrą kartą – nustatyta 1,64 prom. (b. l. 7-9).

15. Nustatyta, kad V. A. neblaivumas 2020 m. kovo 8 d. buvo tikrinamas alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARJK0146, kurio patikros sertifikatas galiojo nuo 2020 m. sausio 6 d. iki 2020 m. liepos 6 d. (b. l. 8-10). Taigi alkotesterio tinkamumas naudoti buvo patikrintas prieš 2 mėnesius iki aptariamo įvykio, jis buvo tinkamas naudoti aptariamo įvykio metu, nepaisant to, kada atlikta apžiūra ir iki kada galiojo patikros sertifikatas. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-895/2018). Esminis aspektas yra tas, kad V. A. neblaivumo patikrinimo metu alkotesteris buvo patikrintas ir buvo galiojantis patikros sertifikatas, patvirtinantis alkotesterio tinkamumą naudoti. Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesterio matavimo ribos, tikslumas intervale nuo 1,01 iki 6 prom. yra apytiksliai lygi 1,7 proc. (b. l. 10). Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė intervalą iki 5 prom., tuo pačiu netiksliai darydamas kategorišką išvadą, kad paklaida yra lygi 1,7 proc. Visgi, net ir taikius maksimalią galimą paklaidą V. A. naudai, jo neblaivumas siekė 1,51382 prom., ką teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas. Nepaisant to, toliau atlikti teisėjo skaičiavimai nėra pagrįsti jokiais teisės aktais ar juose numatytomis metodikomis, be to, nėra aišku, kokiu pagrindu nustatytos skaitinės reikšmės, išskyrus apskaičiuotą neblaivumą su maksimalia galima paklaida, t. y. 1,51382 prom.

16. Tuo pačiu pažymėtina, kad teisėjo nurodytas in dubio pro reo principas šioje byloje negalėjo būti taikytas. Kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kurias reikėtų bandyti pašalinti arba kurių negalima pašalinti, dėl ko jas reikėtų taikyti V. A. naudai. Nustatyta, kad pareigūnė V. A. neblaivumą nustatė laikydamasi teisės aktų reikalavimų, naudodama alkotesterį, turintį galiojantį patikros sertifikatą, ir per įmanomai trumpiausią galimą laiką – šiuo atveju ne vėliau kaip per 5 minutes nuo asmens sustabdymo. Kad nuo jo sustabdymo iki neblaivumo patikrinimo praėjo apie 5 minutes, patvirtino ir V. A.. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo abejoti gautais alkotesterio rezultatais. Juo labiau atsižvelgiant ir į teismo medicinos eksperto teisiamojo posėdžio metu išsakytą poziciją, kad jie alkotesterio nenaudoja, o alkoholio koncentracia kraujyje nebuvo nustatyta, todėl jis negalėjo pateikti kategoriškų išvadų, susijusių su alkoholio koncentracija iškvėptame ore. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nepaisant to, jog asmens neblaivumas, įvertinus maksimaliai galimą paklaidą, tik nežymiai viršija minimalią ribą, kuriai esant kyla baudžiamoji atsakomybė, tai nereiškia, kad asmens naudai turi būti taikomos byloje neegzistuojančios abejonės.

17. Faktines aplinkybes, jog V. A. 2020 m. kovo 8 d., apie 22.20 val., Vilniuje, B. Krivicko gatvėje, būdamas neblaivus vairavo automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina teisėtais būdais surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetas: tiek pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą (b. l. 1), tiek BIRT ataskaitų žiūryklė (b. l. 3-5), tiek tarnybinis pranešimas (b. l. 6), tiek neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 7), tiek alkotesterio rodmenys (b. l. 8-9), tiek liudytojos J. Z. apklausos protokolas (b. l. 16), tiek įtariamojo sulaikymo protokolas (b. l. 20), tiek paties V. A. duoti parodymai teisiamojo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu.

18. Vertinant V. A. kaltę, neabejotina, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė, jog vairuoja automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip veikti (būdamas (duomenys neskelbtini) alkoholį vartojo nuo 18 val., nurodė, kad išgėrė 5-6 bokalus alaus, stipresnio nei 5 proc., iš vakaro buvo gėręs degtinės, pastebėtina, kad jis vartojo alkoholį, žinodamas, kad yra su mažamečiu vaiku, kurį reikės veržti namo, be to, pašaliniai asmenys buvę prie vandens pramogų parko paskambino Bendrojo pagalbos centro numeriu, siekdami informuoti, kad vairuoja automobilį galimai neblaivus asmuo).

19. Apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, turi aiškiai nurodyti pirmosios instancijos teismo padarytus įstatymo taikymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, kitus nustatytus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminius trūkumus. Toks nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-895/2019). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė faktinių aplinkybių neatitinkančias išvadas, neteisingai įvertindamas aukščiau išdėstytus įrodymus, todėl nuosprendis yra naikinamas ir yra priimamas naujas nuosprendis.

20. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, laiko nustatyta ir įrodyta, kad V. A. 2020 m. kovo 8 d., apie 22.20 val., Vilniuje, B. Krivicko gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, yra 1,51 prom. etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Bausmės, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas ir kiti klausimai

21. Prokurorė apeliaciniame skunde prašo V. A. skirti 50 MGL baudą, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką – dvi paras, kurios yra prilyginamos 4 MGL, ir skirti 46 MGL baudą, taip pat skirti baudžiamojo poveikio priemones: uždrausti 2 metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones bei, atsižvelgiant į tai, kad V. A. vairuoto automobilio vertė yra gana didelė, skirti dalies automobilio vertės piniginės išraiškos konfiskavimą, kurios dydį teismas nustatys.

22. Skirdamas kaltininkui bausmę, teismas turi laikytis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų ir vadovautis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nustatytais BK 41, 54, 61 straipsniuose. Už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą yra numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 1 metų. Nusikaltimas yra priskiriamas nesunkiems (BK 11 straipsnio 3 dalis). Už nesunkų nusikaltimą galima skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). V. A. padarė vieną baigtą nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. Vairavo automobilį neblaivus, kuriame kartu važiavo jo mažametė dukra. Taigi vairuodamas neblaivus jis kėlė realų pavojų tiek savo, tiek dukters, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o būtent, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Sodros duomenimis Lietuvos Respublikoje nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją, kurioje, pasak paties V. A., uždirba apie 2600 Eur. Lietuvos Respublikoje teistumas išnykęs, laikomas neteistu, 2011 m. teistas Norvegijoje. Administracine tvarka baustas, įskaitant ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, yra sumokėjęs visas baudas, išskyrus baudą už eismo įvykio metu pagadintą stulpą ir pasišalinimą iš įvykio vietos. Nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skirtina prokurorės apeliaciniame skunde prašoma skirti minimali – 50 MGL dydžio bauda, kuri užtikrins bausmės tikslų įgyvendinimą.

23. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas V. A. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 8 d., 22 val. 20 min., iki 2020 m. kovo 10 d., 8 val. 45 min., t. y. 2 paros, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (iš viso 4 MGL), ir nustatytina galutinė 46 MGL (2300 Eur) bauda.

24. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalį). Nagrinėjamu atveju prokurorė prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, kuris yra mažesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas 3 metų vidurkis.

25. Nagrinėjamu atveju yra tikslinga skirti minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, kadangi V. A., turėdamas teisę vairuoti, ja pasinaudodamas vairavo neblaivus, t. y. padarė nusikalstamą veiką. Kaip jau minėta, administracime tvarka jis baustas ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau per 5 metus nebuvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Visgi V. A. nurodė, kad jau kartą buvo praradęs teisę vairuoti už vairavimą neblaiviam. Iš teismų informacinės sistemos "Liteko" matyti, kad 2009 m. V. A. buvo praradęs teisę vairuoti 2 metų terminui, kadangi vairavo neblaivus (nustatyta 1,44 prom. neblaivumas). Nors pastaroji nuobauda negalioja, tačiau tai charakterizuoja asmenį kaip linkusį vairuoti esant neblaiviam, be kita ko, įvertinus ir tai, kad jis nagrinėjamu atveju po alkoholio vartojimo , t. y. suvokdamas, kad yra neblaivus, vairavo automobilį. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad V. A. žalos nepadarė, tačiau kėlė pavojų kėlė pavojų ne tik svetimam turtui, bet ir žmonių sveikatai bei gyvybei, įskaitant jį patį bei kartu važiavusią jo mažametę dukterį. Atitinkamai yra pagrindas tenkinti prokurorės skundą ir, nesunkinant V. A. padėties daugiau nei to prašoma apeliaciniame skunde, uždrausti naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams.

26. Pasisakant dėl prokurorės prašymo taikyti BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytą konfiskuotino turto vertės išieškojimą iš V. A., pažymėtina, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju automobilis „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemonė.

27. Byloje aptariamas automobilis V. A. nepriklauso, jis priklauso trečiajam asmeniui – UAB „(duomenys neskelbtini)", automobilio valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)" (b. l. 45). BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Konfiskuotino turto vertės išieškojimas daugeliu atvejų savo esme yra nukreiptas ne į siekį apriboti galimybes padaryti naują nusikalstamą veiką ta pačia priemone, o į siekį atgrasyti kaltininką nuo naujų nusikalstamų veikų ir jį nubausti. Taigi turto vertės išieškojimas tokiu atveju įgauna aiškų baudžiamąjį poveikį ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijos kontekste gali būti vertinamas kaip papildoma sankcija kaltininkui. Tokiais atvejais nacionaliniai teismai privalo spręsti klausimą, ar sprendimas išieškoti turto vertę atitinkančią sumą yra proporcingas. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti atidžiai apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). Nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-119-976/2018, 2K-261-489/2018). Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste turto konfiskavimo tikslas yra atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, kad prokurorės prašymas taikyti BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas yra nukreiptas į siekį papildomai nubausti V. A., o ne atimti galimybę dar kartą panaudoti automobilį nusikalstamais tikslais. Taigi šiuo atveju BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas būtų kaip papildomas asmens nubaudimas, o ne kaip turto konfiskavimo tikslo pasiekimas. Tuo pačiu pažymėtina, kad paskirta bausmė (bauda) bei baudžiamojo poveikio priemonė (uždraudimas naudotis specialia teise) šiuo konkrečiu atveju, įvertinus baudžiamosios bylos faktines aplinkybes bei V. A. asmenybę, yra pakankamos bausmės tikslų pasiekimui. Todėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas V. A. atžvilgiu būtų neproporcingas.

28. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad prokurorė apeliaciniame skunde nesuformulavo konkretaus reikalavimo, t. y., kokią konkrečią automobilio vertės dalį reikia išieškoti iš V. A.. Tuo tarpu BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad išteisintojo padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Šiame kontekste vertinant tai, kad prokurorė konkretaus reikalavimo nenurodė, tačiau paliko tai spręsti apeliacinės instancijos teismo nuožiūra, prokurorės apeliacinio skundo tenkinimas bet kokia apimtimi dalyje dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo visais atvejais pablogintų išteisintojo padėtį, įvertinant ir tai, kad apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu gynėjas prašė netenkinti šios skundo dalies. Šiuo gi atveju apeliacinės instancijos teismas neturi įgaliojimų savo nuožiūra spręsti jokių klausimų, ypatingai tokių, kurių išsprendimas pablogintų asmens padėtį.

29. Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė nesuformulavo konkretaus reikalavimo, į apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribas bei į tai, kad šiuo atveju BK 72 straipsnio 5 dalies taikymas nepadėtų užtikrinti konfiskavimo tikslų ir būtų neproporcingas, prokurorės skundas dalyje dėl BK 72 straipsnio 5 dalies atmetamas.

30. Pirmosios instancijos teismas V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą paliko galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus nusprendė panaikinti, tuo tarpu vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė grąžinti kaltinamajam. Šioje dalyje nuosprendis, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, keistinas, nusprendžiant vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

V. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 50 MGL dydžio (2500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti V. A. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. kovo 8 d., 22 val. 20 min., iki 2020 m. kovo 10 d., 8 val.45 min., t. y. 2 paras, vieną laikiname sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai (iš viso 4 MGL) ir nustatyti galutinę 46 MGL (2300 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2020 m. kovo 9 d.

Kardomąją priemonę – dokumento, t. y. V. A. vardu išduoto vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Prokurorės skundą dalyje dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo atmesti.

Nuosprendžio dalį, kuria paliktos galioti kardomosios priemonės – specialiosios teisės atėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.