Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dekl. gyv. vieta Norvegijoje, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „M“ operatoriumi – betono pjovėju, teistas:

1) 2003-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 str. 2 d. ir paskirta galutinė bausmė – 2 mėnesiai viešųjų darbų,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ str. 1 d., padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A. buvo kaltinamas tuo, kad vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent:

2020-03-08 apie 22.20 val., Vilniuje, B. Krivicko gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 p. reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,51 prom. etilo alkoholio koncentraciją.

Kaltinamasis V. A. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo pripažino ir paaiškino, kad vairuodamas automobilį nesijautė neblaivus. Nurodo, kad tą sekmadienį su dukra buvo „Vichy“ parke, ten išgėrė apie 5–6 bokalus alaus, užvalgė. Išeidinėdamas apie 21.40 val. nesijautė girtas, manė, kad parvažiuos namo. Vairavo „City bee“ automobilį „Toyota Corolla“. Savo automobilį „Volvo V70“ buvo palikęs buvusiai draugei. Važiuojant Krivicko g. jį sustabdė policijos pareigūnai, patikrino blaivumą. Paklausė, ar yra išgėręs, atsakė, kad gėrė alaus. Tai ne pirmas kartas kai įkliūna neblaivus – 2012 m. buvo atimtos teisės, taigi turėjo jau pasimokyti. Taip pat pažymėjo, jo patikrinimas buvo atliktas alkotesteriu, tačiau kada buvo sustatytas ir jo pasirašytas neblaivumo nustatymo aktas, nepamena. Nuo to momento, kai buvo sustabdytas iki to momento, kai jam buvo atlikta patikra alkotesteriu, praėjo apie 5 minutes, gal kiek mažiau, nes iš pradžių jis pareigūnams pateikė vairuotojo pažymėjimą, vėliau pareigūnė nuėjo į savo tarnybinį automobilį, po to gal po kokių 2–3 minučių atėjo su alkotesteriu. Tikrinantis alkotesteriu antrą kartą, pasitikrinti neblaivumą pavyko gal tik iš ketvirto „pūtimo“. Pažymėjo, kad sėsdamas už vairo paskutinį kartą alkoholį gėrė prieš 15–20 minučių. Iš viso tą dieną nuo 18 iki 22 val. išgėrė apie 5–6 bokalus alaus, kurio stiprumas apie 5–6 laipsniai. Pripažįsta, kad vairuoto automobilio vertės nežinojo, jo gaunamas darbo užmokestis apie 27 000 kronų, tai 2 600 Eur. Tačiau mano, kad jeigu teismas skirtų konfiskuotino automobilio vertės išieškojimą, tai būtų neproporcinga poveikio priemonė. Dėl savo veiksmų gailisi, pripažįsta, kad pasielgė neapgalvotai.

Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. M. Paliulis paaiškino, kad alkoholis rezorbuojasi daugiausiai plonosiose žarnose, todėl asmens pavartojusio alkoholį, girtėjimas, priklauso nuo daugelio aplinkybių – ar asmuo valgęs, kokia jo sveikatos būklė ir kt. Patekęs į kraują alkoholis pradedamas skaidytis, taigi organizme vienu metu vyksta du konkuruojantys procesai – alkoholio skaidymas ir rezorbcija. Mano, kad atsižvelgus į V. A. svorį bei jo išgerto alkoholio kiekį, jo girtumas nesiekė 1,50 promilių. Alkoholio skaidymas vyksta įpratai ne mažesniu, kaip 0,1 promilės per valandą, bet ne didesniu, kaip 0,25 promilės per valandą greičiu. Alkotesterio matavimai nėra tikslūs, nes tokiu būdu matuojama alkoholio koncentracija ne kraujyje, o iškvėptame ore. Bet kokiu atveju, po paskutinio alkoholio pavartojimo momento, alkoholio koncentracija didėja, o vėliau mažėja; tokiu būdu alkoholio koncentracija kraujyje einant laikui turi tik vieną maksimalią vertę. Pagal byloje esančias aplinkybes, negali pasakyti ar V. A. girtumas iki sustabdymo buvo didesnis kaip 1,51 promilės, nes visų aplinkybių vertinimas yra labai subtilus dalykas.

2020-03-09 įtariamuoju apklaustas V. A. parodė, kad 2020-03-08 su dukra P. A. leido laiką „Vichy vandens parke“, esančiame Ozo g. 14C, Vilniuje. Į jį atvažiavo automobiliu „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso „CITY BEE“. Vandens parke išgėrė Švyturio EKSTRA alaus 5,2 proc. stiprumo. Išgėrė 6 bokalus minėto alaus. Prieš tai alkoholio nebuvo vartojęs. Išgėręs sėdo už vairo, kadangi nesijautė girtas bei galvojo, kad yra tinkamos būklės vairuoti transporto priemonę. Vairuodamas alkoholio nevartojo. Apie 22.20 val., B. Krivicko gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie jo paklausė, ar jis vartojo alkoholį. Pareigūnams pasakė, kad yra neblaivus, nes paskutinį bokalą alaus išgėrė apytiksliai prieš valandą iki jo girtumo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu. Pirmo pūtimo metu buvo nustatytas 1,54 prom. girtumas. Antro pūtimo metu buvo nustatytas 1,60 prom. girtumas. Po patikrinimo jį nuvežė į areštinę. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad neblaivus vairavo automobilį. Sutinka, kad procesas būtų užbaigtas pagreitinto proceso tvarka (b. l. 28).

2020-03-09 liudytoja apklausta J. Zemenskaitė parodė, kad 2020-03-08 apie 22.06 val. dirbdama ekipaže kartu su vyr. patruliais L. Samuoliu ir T. Makarevičiumi iš VA VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, jog Vilniuje, Ozo g. 14C, iš „Vichy vandens parko“ išvažiavo automobilis „Toyota“, valst. NR. (duomenys neskelbtini), priklausantis CITY BEE. Susisiekę su CITY BEE atstovais sužinojo minėto automobilio maršrutą. Automobilį sustabdė B. Krivickio g., Vilniuje. Sustabdę automobilį nustatė, kad sustabdytą transporto priemonę vairavo V. A. Bendraujant su vairuotoju nuo pastarojo sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas kalbėjo nerišliai. Pastarojo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus pastarojo, ar vartojo alkoholį, jis atsakė, kad vartojo. Patikrinus vairuotoją alkotesteriu, 22.20 val. jam buvo nustatytas 1,54 prom. girtumas. Antrą kartą, t. y. 22.45 val., jam buvo nustatytas 1,60 prom. girtumas. Su patikrinimo rezultatais V. A. sutiko. Automobilis buvo perduotas CITY BEE atstovams. V. A. dukra P. A. buvo perduota močiutei V. A. (b. l. 16).

2020-03-08 Vilniaus aps. VPK patrulių rinktinės 1 kuopos 5 būrio vyriausios patrulės J. Zemenskaitės tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jos, kaip liudytojos, apklausos metu duotuose paaiškinimuose (b. l. 6).

Alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARJK0146 matavimo duomenys patvirtina, kad 2020-03-08 22.20 val. V. A. išpūstame ore nustatytas 1,54 prom. etilo alkoholio koncentracija, 22.45 val. – 1,60 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8, 9).

2020-03-08 neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad 2020-03-08 apie 22.15 val. V. A., vairavusiam automobilį, buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu į nosies galiuką pataikyti negali (b. l. 7).

Motyvuojamoji dalis

V. A. apdarytos veikos kvalifikavimo motyvai bei išvados

BK 281¹ str. 1 d. be kita ko, numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 1 metų.

Teisminėje praktikoje, aiškinant administracinės atsakomybės už vairavimą neblaiviame stovyje taikymo prielaidas, ne kartą akcentuota, kad asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu (kasacinės nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-628/2018; Nr. 2AT-51-746/2016, Nr. 2AT-39-2014 ir kt.). Nors aptarta teisminė praktika suformuota nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, teismo vertinimu, ji yra reikšminga ir nagrinėjamu atveju, nes baudžiamoji atsakomybė, taip pat teismo taikytinos poveikio priemonės, yra griežtesnės negu administracinių nusižengimų (pažeidimų) bylose. Todėl ir teisingam baudžiamajam procesui keliami įrodinėjimo kriterijai negali būti mažesni negu administracinių nusižengimų bylose. O ir išnagrinėtose baudžiamose bylose ne kartą yra pažymėta, jog turi būti įvertintas asmens neblaivumas jo vairavimo metu (pvz. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. 1A-176-843/2020, 1A-44-497/2020).

Taigi, vertinant asmens veiksmus BK 281¹ str. 1 d. numatytos baudžiamosios atsakomybės taikymo prasme, teisiškai reikšminga ta aplinkybė, koks jo neblaivumas buvo vairavimo metu, o ne vėliau, nes einant laikui asmens, vartojusio alkoholį, neblaivumas kinta – gali didėti arba mažėti.

Paprastai vairuotojo neblaivumas, nustačius tokius požymius, tikrinimas tuoj pat po sustabdymo vairuojant transporto priemonę. Tokiu būdu, nuo vairavimo fakto iki neblaivumo patikrinimo, dažniausiai praeina labai nedidelis laiko tarpas. Kita vertus, tuo atveju, kai nustatytas neblaivumo laipsnis neženkliai skiriasi nuo to, kuriam esant kyla baudžiamoji atsakomybė, būtina itin atidžiai įvertinti visas aplinkybes, susijusias su neblaivumo nustatymo procedūros atlikimu – praėjusį laiko tarpą nuo vairavimo iki neblaivumo patikros, pačios patikros matavimo tikslumą ir kt.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nagrinėjamu atveju V. A. 2020-03-08 buvo sustabdytas B. Krivicko gatvėje vairuojantis automobilį „Toyota Corola“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad 2020-03-08 apie 22.15 val. V. A., vairavusiam automobilį, buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklido alkoholio kvapas, kalba nerišli, judesiai nekoordinuoti, eiti tiesia linija negali, stovėdamas pirštu į nosies galiuką pataikyti negali (b. l. 7).

Matavimo alkotesteriu duomenys patvirtina, kad 2020-03-08 22.20 val. V. A. išpūstame ore nustatytas 1,54 prom. etilo alkoholio koncentracija, 22.45 val. – 1,60 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 8, 9).

Nors teisminio nagrinėjimo metu ekspertas J. M. Paliulis kėlė abejones dėl alkotesteriu atliktų matavimų patikimumo, teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-121-697/2018, Nr. 2K-342-689/2018).

Todėl ir nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pripažintina, kad V. A. neblaivumas alkotesteriu Draeger Alcotest 7510 buvo nustatytas objektyviai, tačiau matavimų duomenys yra tikslūs tiek, kiek leidžia šio prietaiso matavimo tikslumas. Visuotinai žinoma, kad kiekvienas matavimo būdas, taip pat ir neblaivumo patikra alkotesteriu, turi matavimo paklaidą, kuri vertintina kaltinamojo naudai.

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK0146 patikros sertifikato matyti, kad metrologinė patikra galioja iki 2020-07-06, o matavimo paklaida matavimų intervale nuo 1,01 iki 5 prom. yra lygi 1,7 proc. (b. l. 10). Ši matavimo paklaida vertintina V. A. naudai. Todėl darytina išvada, jog pirmos patikros metu kaltinamajam buvo nustatyta ne mažesnė kaip 1,51382 prom. (1,54 prom. – 1,7 proc. ? 1,51382 prom.) etilo alkoholio koncentracija.

Iš eksperto J. M. Paliulio teismo posėdžio metu teiktų paaiškinimų darytina išvada, kad asmens, pavartojusio alkoholį, neblaivumas dėl jo rezorbcijos į kraują kinta, t. y. iš pradžių didėja (asmuo girtėja), pasiekia maksimalią vertę ir skaidymosi būdu alkoholis šalinasi iš kraujo, t. y. asmuo blaivėja, alkoholio koncentracija jo kraujyje mažėja. Be to, ekspertas patvirtino, kad po paskutinio alkoholio pavartojimo fakto, asmens neblaivumas gali tik didėti, o pasiekęs pikinę vertę – mažėja.

Kaip minėta, antros patikros, kuri buvo atlikta po 25 min., metu V. A. buvo nustatytas apie 0,06 prom. didesnis neblaivumo laipsnis, negu per pirmą patikrą. Taigi, akivaizdu, jog V. A. dėl pavartoto alkoholio girtėjo, o jo girtėjimo greitis, tarp pirmos ir antros patikros, įvertinus matavimo alkotesteriu paklaidą antro matavimo metu (vėlgi kaltinamojo naudai, tik šiuo atveju numatant, kad paklaida yra teigiama) buvo apie 0,27 prom. per valandą (((1,60 prom. + 1,7 proc.) – 1,51382 prom.) x 60 min./ 25 min ? 0,27 prom. per 60 min.). Taip pat akivaizdu ir tai, kad V. A. girtėjo laikotarpiu ir nuo jo automobilio sustabdymo iki pirmos patikros alkotesteriu atlikimo, o jo girtėjimo greitis, atsižvelgus į tai, jog po paskutinio alkoholio vartojimo momento buvo praėję apie 15–20 minučių, buvo ne mažesnis negu toks, koks buvo nustatytas tarp pirmo ir antrojo matavimo alkotesteriu, t. y. 0,27 prom. per valandą.

Įvertinus aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju V. A. girtumas 0,00382 prom. (1,51382 – 1,51 = 0,00382), t. y. tokia verte, kuri lemia jo veiksmų kvalifikavimą pagal BK 281¹ str. 1 d., padidėjo per mažiau negu 1 minutę, nuo jo vairuoto automobilio sustabdymo momento (0,00382 prom./0,272 prom. x 60 min. ? 0,84 min. ? 50 sek.).

V. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nagrinėjamu atveju nuo jo vairuoto automobilio sustabdymo iki pirmosios patikros alkotesteriu momento, kol pareigūnė patikrino jo pateiktus dokumentus bei paruošė alkotesterį matavimui, praėjo apie 5 minutes. Tokius jo parodymus iš esmės patvirtina ir tai, jog 2020-03-08 neblaivumo nustatyto akte nurodoma, kad jo neblaivumo požymiai nustatyti 22.15 val., o pirmas neblaivumo patikrinimas alkotesteriu – 20.20 val. (b. l. 7–8). Aptarti įrodymai patvirtina, kad V. A. patikra buvo atlikta ne tuoj pat po jo vairuoto automobilio sustabdymo, o praėjus kažkuriam laiko tarpui, ir tikrai ne anksčiau, kaip po minutės.

Taigi, nors nagrinėjamu atveju neabejotina, kad V. A. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau vertinant byloje esančius įrodymus negalima daryti pagrįstos ir neginčytinos išvados, kad jo neblaivumas iki automobilio sustabdymo siekė 1,51 prom. ar daugiau.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. To reikalauja ir nekaltumo prezumpcijos principas, reiškiantis, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma. Nesurinkus byloje neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių kaltinime nurodytų veikų padarymą, būtina vadovautis bendruoju baudžiamosios teisės principu in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), kas taip pat reiškia, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-110/2013, 2K–540/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad jie nepatvirtina, jog nagrinėjamu atveju V. A. vairuojant automobilį jo girtumas siekė 1,51 prom., t. y. girtumo laipsnį nuo kurio kyla BK 281¹ str. 1 d. numatytą baudžiamoji atsakomybė. Nepasitvirtinus V. A. pareikštiems kaltinimams padarius BK 281¹ str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jis išteisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.

Kita vertus, V. A. veiksmuose yra visi Administracinių nusižengimų kodekso 422 str. 5 d. numatyto nusižengimo požymiai, todėl bylos medžiaga prokuroro turi būti perduota įgaliotai institucijai administracinio nusižengimo teisenai pradėti.

V. A. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintinas kaltinamajam.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 301–302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas

nusprendžia:

V. A., a. k. (duomenys neskelbtini), kaltintą Baudžiamojo kodekso 281¹ str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

V. A. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti; vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.