- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-03-10
- Bylos Nr.
- 1A-44-497/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49793-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Audrius Cininas, Aušra Bielskė, Darius Pranka
- Nuteistasis
- S. B.
- Kategorijos
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.4.6.5.1Kai pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, arba nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 329 str. 1 p.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Audriaus Cinino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžio, kuriuo S. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir jam paskirta 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuteistajam 3 (trejiems) metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemonę. Vadovaujantis BK 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuotas S. B. priklausantis automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nuteistajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
1. S. B. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. spalio 15 d., apie 18.30-18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
Žemesnės instancijos teismas
2. N. S. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir jį išteisinti nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje. Skunde nurodoma:
2.1 nuosprendis išimtinai paremtas suinteresuoto liudytojo S. S. parodymais, kuriuos reikėtų vertinti kritiškai. Apeliantas nurodo, kad šį liudytoją dieną prieš įvykį buvo išvaręs iš stadiono, išeinant vaikinas apeliantui pagrasino. Liudytojas apelianto mašiną matė 80 metrų atstumu, tamsiu paros metas, iš tokio atstumo įžiūrėti kas ką daro transporto priemonėje, sudėtinga. S. S. nurodė jog jam „tik atrodė, kad apeliantas „gėrė degtinę“ be to aiškiai nurodė, kad atbėgęs prie apelianto namų pamatė, kad mašina jau stovi, o vairuotojas yra išlipęs (b.l. 31).
2.2 Teismas neatsižvelgė, kad kitas liudytojas (minimas teismo nuosprendyje kaip Edgaras), kuris tariamai jau matė 5-10 metrų atstumu tariamai vartojant apeliantą alkoholį transporto priemonėje, apelianto visai nepažįsta, todėl esant tamsiam paros metui pilnai galėjo sumaišyti transporto priemonėje sėdinčius asmenis. Šis liudytojas nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Taip ir liko neaišku kas toksai tas paslaptingasis liudytojas Edgaras.
2.3 Teismas neatsižvelgė, kad tas pats liudytojas O. Ž., taip pat yra suinteresuotas ir nusiteikęs prieš apeliantą, nes apeliantas jį bei jo draugus seniau taip pat buvo išvijęs iš stadiono ne vieną kartą (t. 1, b.l. 184-193). Natūralu, kad po tokių konfliktinių situacijų, tarp liudytojų ir apelianto buvo nusistovėję konfliktiniai santykiai, todėl šių liudytojų parodymus teismas privalėjo vertinti ypatingai kritiškai.
2.4 Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė suinteresuotų liudytojų parodymais, įrodymų turinys (visetas) išsamiai neišanalizuotas, nepalyginta iš skirtingų įrodymų šaltinių gauta informacija. Teismas nepagrįstai nutarė nesivadovauti nesuinteresuoto liudytojo G. M. parodymais, nes įvertinus jau paminėtų liudytojų parodymų patikimumą, matyti, kad liudytojo G. M. parodymai yra patikimesni ir nuoseklūs.
2.5 Teismas savo nuosprendį grindė daugiau prielaidomis ir spėlionėmis kas būtent konkrečiai vairavo automobilį. Nors teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tačiau tai jokiu būdu neleidžia teismui nepatikrinti nuteistojo pateiktos versijos bei neatleidžia nuo pareigos patikrinti, kritiškai vertinti galimai suinteresuotų liudytojų parodymus ne nuteistojo naudai.
3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
4. Teismo posėdžio metu apeliantas ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, bylos nagrinėjimo metu papildomai nurodė, kad girtumo fiksavimo alkotesterio pagalba metu apeliantui nustatytas alkoholio koncentracija nesiekė baudžiamajai atsakomybei kilti būtinos 1,5 promilės ribos. Prokuroras apeliacinį skundą prašė atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu S. B. nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 d. padarymą. Kolegija susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad S. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį pripažintas nepagrįstai.
6. Apeliantas jo atžvilgiu priimtą nuosprendį skundžia dviem motyvais, tai yra, kad teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jis vairavo automobilį bei, kad patikrinimo metu jam neteisingai nustatytas 1,51 promilių neblaivumas.
7. Kolegija išanalizavusi byloje nustatytas aplinkybes, liudytojų bei paties S. B. duotus parodymus konstatuoja, kad byloje yra įrodyta jog 2018 m. spalio 15 d., apie 18.30 –18.40 val., (duomenys neskelbtini) „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo būtent S. B..
8. Kolegija visiškai pritaria skundžiamo nuosprendžio motyvams, kad S. B. automobilio vairavimo faktą patvirtina liudytojų S. S. ir O. Ž. parodymai. Tiek liudytojas S. S., tiek ir O. Ž. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje parodė, kad būdami su draugais matė, kaip S. B. sėdėdamas vienas automobilyje, vairuotojo vietoje vartojo alkoholį ir po to automobiliu išvažiavo. Abu liudytojai patvirtino, kad kitų asmenų su S. B. nebuvo, taip pat parodė, jog tam, kad įsitikinti, kad S. B. tikrai vartoja alkoholį, vienas iš jų, Edgaras priėjo arčiau 5-10 metrų atstumu ir grįžęs pasakė, kad tikrai S. B. geria degtinę. Atvykus policijai jie nurodė kur S. B. nuvažiavo, o patys nubėgo tiesiausiu keliu. Atbėgus prie namų, S. B. automobilis jau stovėjo, jis pats buvo išlipęs, bet dar krapštėsi automobilyje (1 t. b.l. 26,31,37, b.l. 185–189). Kolegija nenustatė aplinkybių dėl kurių šių liudytojų parodymai turėtų būti vertinami kritiškai. Apeliantas teigia, kad jis liudytojus yra ne kartą išvaręs iš stadiono ir tai įvardija kaip priežastį dėl kurios pastarieji galėjo jį apkalbėti. Liudytojai S. S. ir O. Ž. neneigė fakto, kad S. B. juos yra ne sykį išvaręs iš stadiono, tačiau nurodė, kad paskutinį kartą tai buvo seniai, prieš metus, jokių konfliktų tarp jų nėra buvę, kai juos išvarydavo jie tiesiog išeidavo ir jokio piktumo S. B. atžvilgiu neturi. Šių liudytojų parodymų teisingumo nepaneigia ir S. B. nurodytos aplinkybės, kad buvo tamsu, liudytojai jo nepažįsta, todėl esant 80 metrų atstumui jie galėjo ir apsirikti. Tiek S. S., tiek O. Ž. parodė, kad pažįsta S. B. kaip (duomenys neskelbtini), tvarkantį stadioną, jiems buvo žinoma ir jo gyvenamoji vieta. Kad jis jiems buvo pažįstamas patvirtina ir paties S. B. nurodytos aplinkybės, kad jis ne kartą šiuos asmenis yra išvaręs iš stadiono. Be to, šių liudytojų parodymai ne tik yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, tačiau yra patvirtinti ir kita byloje surinkta medžiaga: BPC fiksuotų skambučių išklotinėmis (1 t. b.l. 9–10), į įvykio vietą atvykusių pareigūno M. G. ir J. Š. parodymais duotas ikiteisminio tyrimo metu ( 1 t., b.l. 41– 42, 43, 45–46,47) ir bylos nagrinėjimo teisme metu, todėl netikėti jais kolegija neturi jokio pagrindo.
9. Apelianto teiginiai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojo G. M. parodymais, neanalizavo ir nepalygino iš skirtingų įrodymų šaltinių surinktų duomenų, bei nepatikrino paties apelianto pateiktos versijos, nepagrįsti. Skundžiamame nuosprendyje yra detaliai išdėstyti tiek paties S. B., tiek ir jo versiją patvirtinančių liudytojų G. M. ir K. P. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Visų asmenų parodymai yra sugretinti, ir detaliai išanalizuoti, pasisakyta, kodėl vienų parodymais teismas remiasi, kitus atmeta ( 2 t., b.l.35–36). Kolegija pritaria nuosprendyje išdėstytiems argumentas, kad kaltinamojo pateikta versija, jog automobilį vairavo G. M. yra išgalvota. Šią išvadą pagrindžia tai, kad atvykus policijos pareigūnams S. B. nurodė, kad parvažiavo kartu su asmeniu, kuris vairavo automobilį, tačiau šio asmens jokių duomenų nenurodė. Vėliau jis jau teigė, kad parėjo pėsčias. Versiją, kad automobilį vairavo kitas asmuo, o tuo pačiu ir paties G. M. parodymus paneigė ir liudytojų S. S. bei O. Ž., parodymai. Šie asmenys nuo pat pradžių teigė, kad S. B. automobilyje sėdėjo vienas ir išvažiavo vienas. Manymą, kad S. B., pateikdamas versiją, kad automobilį vairavo ne jis, tokiu būdu siekia išvengti atsakomybės, sustiprina ir tai, kad byloje nustatyta, kad S. B. įkalbėjo liudytoją K. P. duoti melagingus parodymus, kad jis įvykio metu buvo susitikęs su S. B. ir kartu vartojo alkoholinius gėrimus, šią aplinkybę jis įkalbėjo patvirtinti ir liudytoją G. M.. Taigi pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo tiek S. B., tiek ir liudytojų K. P. ir G. M. parodymais, kadangi byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones dėl jų nurodomų aplinkybių teisingumo, o K. P. apskritai pripažino, kad prašomas S. B. nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes.
10. Apeliantas taip pat teigia, kad įvykio metu jam buvo neteisingai nustatytas daugiau nei 1,5 promilių girtumas. Siekiant išsiaiškinti tiesą apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo atliktas įrodymų tyrimas.
10.1 Liudytoja, AB „Vilniaus metrologijos centro“ Fizikinių-cheminių ir jonizuojančios spinduliuotės matavimų skyriaus inžinierė metrologė M. S. pateikus jai susipažinti patikros alkotesteriu rodmenis bei alkotesterio prietaiso patikros sertifikatą ( 1 t., b.l. 96, 97) parodė, kad šiuo atveju alkotesterio rodmenų paklaida yra 1,7 procento nuo duomenų gautų atlikus pūtimą. Surašant patikrinimo aktą, patikrinimo metu gauti duomenys turi būti užfiksuoti atėmus nustatytą paklaidą. Šiuo atveju yra tik alkotesterio rezultatai, todėl ji negali atsakyti ar pareigūnai, atlikę patikrinimą, įvertino nustatytą 1,7 proc. paklaidą ( 2 t., b.l. 71).
10.2 Liudytojas policijos pareigūnas J. Š. parodė, kad jų tarnybiniame automobilyje nėra alkotesterio spausdintuvo. S. B. patikrinimo alkotesteriu duomenys buvo atspausdinti atvykus į komisariatą. Duomenis į kompiuterį jie suveda ranka, promilių skaičių taip pat suvedė ranka, jį nurodė tokį, kuris buvo parodytas alkotesterio ekrane atlikus patikrinimą. Jam nežinoma ar alkotesterio prietaisas duomenis parodo paskaičiavęs paklaidą. Surašant protokolą sistema pati paskaičiuoja paklaidą, šiuo atveju protokolas nebuvo rašomas ( 2 t., b.l. 106).
10.3 Liudytoja apklausta Teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos ekspertė D. Z. susipažinusi su specialisto išvada (1 t. b.l. 99) parodė, kad alkoholio koncentracija S. B. kraujyje išvadoje pateikta įvertinus paklaidą, tai yra mažiausia. Atsakyti kaip korealiuoja alkoholio koncentracija kraujyje ir iškvėptame ore negali, nes tai ne jos kompetencijoje, tai atlieka bendro profilio ekspertai pagal nustatytas formules ( 2 t., b.l.105).
10.4 Apklaustas teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis parodė, kad alkoholio koncentracijos maksimumas kraujyje pasiekiamas po 2 valandų, tačiau gali būti pasiekiamas ir po valandos ar pusvalandžio. Ekspertas įvertinęs S. B. parodymus, kad patikrinimas buvo atliktas praėjus 1 val. 10 min po alkoholio ir maisto vartojimo, nurodė, kad alkoholio koncentracija kraujyje maksimumą pasiekė 19.15 val., tai yra patikrinimo alkotesteriu metu. 19.15 val. koncentracija iškvėptame ore turėjo atspindėti tikrą alkoholio koncentraciją kraujyje. Atlikus skaičiavimus alkoholio koncentracija kraujyje patikrinimo alkotesteriu metu galėjo būti nuo 1,62 iki 1,71 promilių, įprastinėmis sąlygomis alkoholio koncentracija kraujyje per vieną valandą sumažėja nuo 01, iki 0,25 promilių. Kokia alkoholio koncentracija S. B. kraujyje buvo vairavimo metu ekspertas nurodyti negalėjo, paaiškino, kad kiekvienu atveju tai priklauso nuo individo organizmo, nuo išgerto kiekio, kuris šiuo atveju nėra tiksliai nustatytas, formulių tam paskaičiuoti nėra (2 tomas, b.l. 118–119).
10.5 Į bylą buvo išreikalauta alkoholio koncentracijos iškvėptame ore matuoklio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcija (2 t. b.l. 80–96).
10.6 Iš UAB „Alkotesteris“ pateiktos informacijos nustatyta, kad alkotesterio Drager Alcotest 7510 ekrane pateikiamas konkretaus patikrinimo metu išmatuotas rezultatas, gamintojo skelbiamų tikslumo reikšmių prietaisas automatiškai neįvertina ir jokių rezultato korekcijų, susijusių su gamintojo skelbiamomis prietaiso tikslumo reikšmėmis, automatiškai neatlieka (2 t., b.l. 117) .
11. Įvertinus byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustų asmenų parodymus, bei papildomai gautus duomenis, kolegija sprendžia, kad byloje neįrodyta, kad S. B. 2018 m. spalio 15 d., apie 18.30–18.40 val., vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
12. Nustatyta, kad S. B. automobilį vairavo 18.30–18.40 val. Jo neblaivumas patikrintas praėjus 35 minutėms ir nustatyta, kad alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore yra 1,51 promilės, tačiau iš duomenų, gautų atlikus įrodymų tyrimą, seka, kad S. B. neblaivumo patikrinimo rezultatas užfiksuotas neįvertinus patikros sertifikate (1 t. b.l. 97) šiam prietaisui nustatytos +/-1,7 procentų paklaidos,esant rezultatui nuo 1,01 iki 6,00 promilių. Tai patvirtina liudytojo J. Š. parodymai, kad atspausdinant blaivumo tikrinimo rezultatus buvo įvestas patikrinimo metu alkotesterio ekrane parodytas rezultatas, bei UAB „Alkotesteris“ pateikta informacija, kad prietaisas automatiškai neįvertina gamintojo skelbiamų tikslumo reikšmių ir gauto rezultato korekcijų susijusių su gamintojo skelbiamomis prietaiso tikslumo reikšmėmis neatlieka. Įvertinus šią paklaidą, tai yra iš S. B. nustatytos alkoholio koncentracijos iškvėptame ore atėmus galimą paklaidą yra gaunama, kad patikrinimo metu S. B. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,4844 promilės ( (1,51-1,7 procento =1,4844), tai yra mažiau nei 1,50 promilės, kurią viršijus kyla baudžiamoji atsakomybė.
13. S. B. neblaivumas buvo patikrintas ir paėmus kraujo mėginį. 2018 m. spalio 17 d. specialisto išvadoje užfiksuota, kad kraujas buvo paimtas 19.50 val., alkoholio koncentracija kraujyje sudaro 1,56 promiles etilo alkoholio (1 t., b.l. 99). S. B. pareikštame kaltinime nurodyta būtent šis skaičius. Siekiant objektyviai išsiaiškinti visas aplinkybes, teismo posėdyje buvo apklaustas teismo medicinos ekspertas M. J. P., kuris parodė, kad alkoholio koncentracijos maksimali riba kraujyje yra pasiekiama po dviejų valandų, kartais po valandos ar pusvalandžio po alkoholio vartojimo. Nagrinėjamu atveju pagal eksperto atliktus skaičiavimus, maksimali alkoholio koncentracija kraujyje pas S. B. galėjo būti 19,15 val., tai yra jo patikrinimo alkotesteriu metu. Ekspertas taip pat nurodė, kad tuo metu iškvepiamame ore koncentracija turėjo atspindėti koncentraciją kraujyje. Kaip jau minėta S. B. patikrinimas atliktas praėjus 35 min po vairavimo, vadinasi vertinant tai, kad alkoholio koncentracija maksimumą pasiekia po 2 val. vairavimo metu jo neblaivumas turėjo būti dar mažesnis, nei nustatytas 1,4844 promilių. Ekspertas paaiškino, kad nustatyti kokia alkoholio koncentracija S. B. kraujyje buvo vairavimo metu, nėra galimybių, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų kokį alkoholio kiekį S. B. suvartojo, bet to tai labai priklauso nuo kiekvieno asmens individualių organizmo savybių.
14. Kolegija vertina tai, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas praėjus mažiausiam laikui nuo vairavimo momento. Patikrinimui naudota metrologiškai patikrinta priemonė, todėl nėra pagrindo abejoti gautais rezultatais. Nors S. B. alkoholio koncentracija kraujyje nustatyta didesnė, tačiau vertinant eksperto paaiškinimus, kad po alkoholio vartojimo koncentracija kraujyje kurį laiką didėja, po to mažėja ir tai priklauso nuo individualių kiekvieno asmens organizmo savybių, o tiksliai nustatyti kokia buvo alkoholio koncentracija kraujyje pas S. B. vairavimo metu galimybių nėra, kolegija vadovaujasi neblaivumo nustatymo duomenimis, gautais S. B. neblaivumą tikrinant alkotesteriu. Nustačius, kad patikrinimo metu S. B. nustatytas 1,48444 promilių neblaivumas, kolegija sprendžia, kad S. B. veiksmuose nenustatyta BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis.
15. Už vairavimą neblaiviam, kai asmens apsvaigimas neviršija 1,5 promilių ribos yra baudžiama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį, todėl vadovaujantis ANK 592 straipsnio 4 dalimi priimtas nuosprendis perduotinas Policijos institucijai administracinio nusižengimo teisenai S. B. atžvilgiu pradėti ir protokolui pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį surašyti.
16. S. B. paskirta kardomoji priemonė naikintina, taip pat naikintinas S. B. priklausančio automobilio „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinasis nuosavybės teisių apribojimas
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 329 straipsnio 1 punktu,-
nusprendžia:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:
S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį išteisinti, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties.
S. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą panaikinti.
Panaikinti nuosavybės teisių apribojimą S. B. priklausančiam automobiliui „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Kompaktinį diską su garso įrašais palikti saugoti byloje.