Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, 1-1370-932/2019

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-08-02
Bylos Nr.: 1-1370-932/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-49793-2018-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis: S. B.

Kategorijos

1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-1370-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49793-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Kristinai Juodelytei,dalyvaujant prokurorei Romualdui Betingiui,kaltinamajam S. B.,vertėjai Erikai Vencevičienei,

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: 2018 m. spalio 15 d., apie 18.30-18.40 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,56 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltės nepripažino, kategoriškai neigė vairavęs automobilį, kadangi neturi tokios teisės (teisė vairuoti atimta 3 metams). (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini), be to, (duomenys neskelbtini) įsakymu yra paskirtas (duomenys neskelbtini). Įvykio dieną buvo geras oras, šilta, taigi, nusprendė nuvažiuoti aptvarkyti stadioną. Paskambino savo pažįstamam G. M. (pastarąjį pažįsta apie 6 metus, šis yra elektrikas; jeigu prireikia, padeda atlikti kokius nors elektros darbus) ir paprašė pavairuoti automobilį („Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prisikrovė į mašiną visokių įrankių (kirvį, pjūklą, grėblį, šluotą, kastuvą) ir nuvažiavo į stadioną. Stadione kartu su G. M. tvarkėsi, dirbo daugmaž nuo 16 val. iki 18 val. Kadangi iš vakaro buvo vartojęs alkoholį, įvykio dieną jautėsi pagiringas, todėl, tikėdamasis pagerinti savijautą, nusprendė dar išgerti. Tuo tikslu su savimi buvo pasiėmęs 0,5 l degtinės butelį, kurį bedirbdamas po truputį išgėrė (baigė gerti apie 17.30 val.), o butelį paskui numetė į krūmus, augančius už stadiono tvoros. Alkoholį vartojo vienas, G. M. yra negeriantis, nes vartoja kažkokius stiprius vaistus. Ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių nurodė neteisingą aplinkybę, jog gėrė su savo buvusiu auklėtiniu K. P. Tiesiog nenorėjo prisipažinti gėręs vienas – yra treneris, jį daug kas žino, buvo gėda, jei paaiškėtų, kad vienas pats išgėrė butelį degtinės. Vakare, kai baigė tvarkytis, tas pats G. M. parvarė automobilį iki namų (atstumas nedidelis, apie 300 m). Jis pats su G. M. nevažiavo, kadangi liko užrakinti stadiono vartus, be to, dar norėjo nupjauti kelias medžių šakas. Su G. M. sutarė, kad šis pastatys automobilį kieme ir eis link stadiono, o pakeliui susitikus grąžins raktus. Būtent viskas taip ir buvo. Užrakinęs vartus bei nupjovęs šakas, ėjo link namų, susitiko G. M., kuris jau buvo pastatęs jo automobilį kieme, bei atidavė raktus. Vos tik parėjo į namus, stovint prie laiptinės, kieme pasirodė policijos pareigūnai. Jis pastariesiems iš karto pasakė, kad automobilio nevairavo, nurodė, kad tą darė jo pažįstamas. G. M. vardo ir pavardės nesakė, kadangi to pareigūnai jo neklausė. Taigi, kaltinamojo teigimu, jis yra nepagrįstai apkaltintas. Pats konkrečiai nei S. S., nei O. Ž. nepažįsta. Nežino, iš kur šie turi tiek informacijos apie jį – žino, kur jis (S. B.) gyvena, kokia jo mašina ir pan. Neturi paaiškinimo, kodėl šie jį apkalbėjo. Kaltinamasis pažymėjo, jog netoli stadiono yra jaunimo susibūrimo vieta. Jis besirenkančius jaunuolius neretai sudrausmina, kadangi šie šiukšlina, mėto švirkštus. Galbūt tai gali būti kažkaip su tuo susiję. Pabrėžė, kad, sėdėdamas automobilio viduje, nevartojo jokio alkoholio; gėrė tik mineralinį vandenį. Kai naktį su pareigūnu atvažiavo prie automobilio, jo viduje nebuvo rastas joks degtinės butelis. Kodėl automobilio viduje nėra įrankių, kuriuos jis buvo susikrovęs galinėje dalyje, atsakyti negali (t. 1, b. l. 142-145).

Viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis S. B. savo kaltės taip pat nepripažino. Pirmą kartą apklausiamas parodė, jog 2018-10-15, esant geram orui, nusprendė pasitvarkyti stadione. Paskambino savo draugui G. M., paprašė pavairuoti automobilį iki stadiono, kadangi jis pats (S. B.) neturi teisės vairuoti. Sukrovus darbo įrankius, automobiliu nuvažiavo iki stadiono, kurį nuo namų skiria apie 300 m. Automobilį vairavo G. M. Prie stadiono atvažiavo apie 15.30 val., daugmaž nuo 15.30 val. iki 18.00 val. tvarkėsi stadione. Apie 18.00 val. pro šalį ėjo buvęs auklėtinis K. P., kuris savimi turėjo 0,75 l degtinės butelį ir pasiūlė jį kartu išgerti degtinės. Anot S. B., jis sutiko ir abu su K. P. perpus išgėrė degtinę. Alkoholį jie vartojo prie jo automobilio, variklis buvo išjungtas. Kažkur apie 18.40 val. K. P. atsisveikino, jo akivaizdoje kaltinamasis nurodė padavęs G. M. raktus nuo savo automobilio, kad šis nuvarytų automobilį prie namų, o jis pats (S. B.) liko stadione, norėdamas jį užrakinti. Užrakinęs stadioną, ėjo link namų ir pakeliui sutiko G. M., kuris grąžino raktus nuo automobilio. Nešant įrankius į rūsį, prie namų privažiavo policijos ekipažas, pareigūnai klausė, ar kieme stovi jo mašina, ar jis ją vairavo. Tuo metu prie namo pribėgo du nepažįstami vaikinai, kurie pradėjo rodyti į jį pirštais (t. 1, b. l. 84). Apklaustas papildomai kaltinamasis S. B. dar kartą patvirtino, jog automobilį iki stadiono ir atgal vairavo G. M. Pripažino, jog pirmos apklausos metu klaidingai nurodė alkoholį vartojęs su K. P. Anot S. B., jam buvo gėda sakyti, kad visą degtinės butelį, kurį vėliau išmetė į krūmus, išgėrė vienas pats. G. M. alkoholio nevartojo, kadangi to daryti negali, pastarasis geria stiprius vaistus. Matė prie pareigūnų buvus 2 ar 3 vaikinus, kurių nepažįsta. Vienas iš vaikinų pareigūnams rodė į jį pirštu. Dieną prieš įvykį iš stadiono išvarė vieną 12-14 metų vaikiną, kuris keikėsi ir išeidamas pasakė „aš tau parodysiu, tu dar pamatysi“ (t. 1, b. l. 92).

Teisme apklaustas kaip liudytojas S. S. (S. S.) parodė, jog įvykio vakarą kartu su O. Ž., E. D. ir D. T. ėjo nuo Savanorių pr. stotelės link stadiono. Būnant netoli stadiono, pamatė smėlio spalvos „Citroen“ markės automobilį, kurio viduje (vairuotojo vietoje) sėdėjo kaltinamasis ir gėrė alkoholį. Nors jau temo, matomumas buvo apie 70 proc., tačiau automobilis stovėjo už kokių 30-40 m, matė, jog butelio forma yra tokia, kokia būna alkoholinių gėrimų. Be to, E. dar buvo papasakojęs, jog kaltinamasis jau yra važiavęs girtas, prarado teises. Tuomet E. nuėjo artyn automobilio (5-10 m atstumu), norėdamas pasižiūrėti, o grįžęs pasakė, kad automobilio viduje prie rankinio stabdžio yra padėtas degtinės butelis. Tuomet liudytojas S. S. nurodė paskambinęs policijai, pranešė, kurioje vietoje stovi automobilis, kurio viduje esantis vyriškis (kaltinamasis) geria degtinę. Po 5-10 min. tas automobilis pajudėjo, ką jis iškart pasakė policijai telefonu, buvo sujungtas su kitu ekipažu. Kaltinamasis per žolę nuvažiavo į kalną ir pasuko į kiemus. Pareigūnai iš pradžių klaidingai nuvažiavo link Naugarduko gatvėje esančios parduotuvės „Maxima“, tuomet grįžo ir nuvažiavo link kaltinamojo namų. Liudytojo teigimu, jis žinojo, kur kaltinamasis gyvena, kadangi dažnai kirsdavo pastarojo kiemą, matydavo jame stovintį tą patį automobilį. Liudytojas kartu su O. Ž. ir D. T. nubėgo link kaltinamojo kiemo (nebėgo tik E., kuris, sulaukęs mamos skambučio, išvažiavo namo). Atbėgęs į kiemą, pamatė, kaip kaltinamasis iš butelio išpila degtinę, o butelį numeta į krūmus. Tada pasiėmė įrankius ir pradėjo eiti link namų, tačiau beeinant kieme pasirodė policija, pareigūnai ėmė aiškintis su kaltinamuoju, patikrino automobilį, kurio kapotas buvo šiltas. Vėliau pareigūnams parašė paaiškinimą, jame apie savo draugus nieko neminėjo, nes pareigūnai jų neliepė nurodyti. Kodėl nei paaiškinime, nei ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nenurodė tos aplinkybės, kad kaltinamasis kieme išpylė alkoholį, išmesdamas į krūmus butelį, paaiškinti negali. Atsimena, kad jis tą sakė patiems pareigūnams. Kas liečia patį kaltinamąjį, liudytojas S. S. nurodė žinojęs, jog jis yra futbolo treneris, kartais būdavo stadione, prižiūrėdavo jo teritoriją. Jeigu jie į stadioną įlysdavo per tvoroje buvusią skylę, kaltinamasis juos išvarydavo lauk (liudytoją yra išvaręs 2-3 kartus, tačiau tai buvo seniai, apie metus iki įvykio; žinojo, kad kitus draugus yra išvaręs daugiau sykių). Kartais jie paklausydavo kaltinamojo ir išeidavo, o kartais tiesiog nekreipdavo į jį dėmesio. Kaltinamasis yra juos nepagrįstai apkaltinęs neva jie stadione prišiukšlindavo, nors tos šiukšlės buvo ne jų. Net ir įvykio vakarą, pamatęs juos kieme, pareigūnams pradėjo sakyti, kad jie (liudytojas ir jo draugai) vartoja narkotikus, geria, t. y. ėmė visaip šmeižti (t. 1, b. l. 184-193).

Apklausiamas ikiteisminiame tyrime liudytojas S. S. davė panašius parodymus, tik nenurodė kieme matęs, kaip S. B. išpylė degtinę, po ko butelį numetė į krūmus. Taip pat nurodė, kad prie stadiono stovintį automobilį matė maždaug 80 metrų atstumu, mašinos priekinių durelių stiklai buvo nuleisti. Detalūs liudytojo parodymai yra užfiksuoti jo apklausos protokole (t. 1, b. l. 31).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas O. Ž. parodė įvykio vakarą kartu su draugais S. S., D. (D.) T. ir E. (jo pavardės nežino) ėję nuo Savanorių pr. link stadiono. Netoli stadiono, ant kalno pamatė stovintį pilkos spalvos, sharano tipo automobilį (markės ir modelio negali įvardinti), kuriame vairuotojo vietoje sėdėjo vyriškis ir užsivertęs butelį iš jo gėrė (automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo). Buvo pakankamai tamsu, teritorija neapšviesta, todėl tiksliai, koks tai butelis nematė, bet atrodė, kad tai butelis nuo alkoholio. Siekiant įsitikinti, ar vyriškis iš tiesų geria alkoholį, vienas iš draugų, t. y. E., nuėjo artyn (kokių 8 metrų atstumu nuo mašinos), o grįžęs pasakė, kad vyras išties geria degtinę. Tuomet S. S. paskambino policijai ir pranešė, ką mato. Tuo tarpu vairuotojas (prie vairo sėdėjo kaltinamasis) pasižiūrėjo į jų pusę ir išvažiavo (nuvažiavo ne keliu, o per žolę, į kalno pusę, link savo namų). Daugmaž po minutės atvažiavo pareigūnai, jiems parodė, į kurią pusę nuvažiavo kaltinamasis, po ko patys subėgo link kaltinamojo namų (draugas E.žinojo ir pasakė, kur gyvena kaltinamasis). Anot liudytojo, nuo to momento, kai kaltinamasis išvažiavo nuo stadiono iki jie atbėgo į kiemą, praėjo apie 5 min. Įbėgę į kiemą pamatė link laiptinės einantį kaltinamąjį, girdėjo, kaip jis atvykusiems pareigūnams aiškino nevairavęs. Pamatęs juos (liudytoją ir draugus), pradėjo pareigūnams sakyti, kad jie neva nuolat vartoja alkoholį, narkotikus, nors tai nėra tiesa. Liudytojas O. Ž. nurodė kaltinamąjį žinojęs kaip Gerosios Vilties stadiono trenerį, be to, yra matęs pastarąjį tvarkant stadioną, renkant šiukšles. Tarpusavio konfliktų tarp jų nebuvo kilę, tik būdavo atvejų, kai kaltinamasis jį (O. Ž.) ir draugus išvarydavo iš stadiono (paskutiniai tokie atvejai buvo daugmaž prieš metus nei pasakojamas įvykis). Tame stadione liudytojas nurodė lankydavęsis dažnai, kartais vartai būdavo atidaryti, tačiau kitais kartais jie į stadioną įlįsdavo per tvoroje buvusią skylę. Pamatęs juos kaltinamasis piktindavosi ir varydavo lauk. Kiek žino, D. T. yra lankęs futbolo treniruotes pas kaltinamąjį (t. 1, b. l. 184-193).

Analogiškus parodymus liudytojas O. Ž. davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Iš jo apklausos protokolo matyti, kad liudytojas įvardino kaltinamojo namų kiemą pasiekęs per 2-3 min., atbėgo greičiau už pareigūnus (t. 1, b. l. 37).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas M. G. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog patruliuojant buvo gautas iškvietimas dėl galimai neblaivaus vairuotojo. Reaguodami į pranešimą, iš pradžių nuvyko prie stadiono, kur juos pasitiko keli vaikinai (2-3), pasakė, jog vairuotojas jau išvažiavo link Žemaitės g. Po to ir iš budėtojo buvo gauta informacija, kad pranešime nurodytas automobilis registruotas (duomenys neskelbtini) (buvo įvardintas tikslus adresas), dėl ko iš stadiono važiavo kaip tik ten. Privažiavus prie namo, automobilio nesimatė. Jis (M. G.) išlipo iš tarnybinio transporto ir nutarė apieškodamas apeiti aplink namą, o kolega J. Š. liko automobilyje. Netrukus kolega per raciją paprašė grįžti. Atėjęs pamatė, kaip J. Š. netoli namo laiptinės bendrauja su kaltinamuoju. Pastarasis su savimi turėjo kažkokius įrankius. Kaltinamojo buvo klausiama, ar jis vairavo automobilį, tačiau šis sakė nevairavęs. Kiek pamena, jis nurodė kažkokį asmenį, kuris vairavo. Ką konkrečiai aiškino dėl alkoholio vartojimo, nebeatsimena. Taip pat į kiemą atėjo ir vaikinai (3 ar 4), kurie parodė, jog kaltinamasis prie stadiono automobilyje vartojo alkoholį, o po to nuvažiavo (liudytojas pabrėžė pats vairavimo fakto nematęs). Kiek atsimena, du vaikinai rašė paaiškinimus, likusieji (vienas tikrai) paaiškinimų rašyti nenorėjo (neatsimena, dėl kokių priežasčių nesutiko rašyti; sakė, kad tiesiog nieko neliudys). Ar užrašė duomenis asmenų, nenorėjusių rašyti paaiškinimus, tačiau patvirtinusių, jog kaltinamasis vartojo alkoholį, o po to važiavo, tiksliai negali atsakyti; mano, jog tokie duomenys turėjo būti užfiksuoti. Ar kažkuris iš jaunuolių minėjo aplinkybę, jog kaltinamasis kieme išpylė degtinę ir išmetė butelį, atsakyti negali. Kol du jaunuoliai rašė paaiškinimus, kaltinamasis su jais kažką bendravo, tačiau pokalbio turinio nebeatsimena. Tikslesnes aplinkybes nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 184-193).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu J. Š., iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) „Citroen“ markės automobilyje, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti. Nuvykus į nurodytą vietą, minėto automobilio nerado. Juos pasitiko vaikinai, kurie nurodė, kur link vairuotojas išvažiavo. Iš VPK OVS buvo gauta informacija, kad minėtas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, iš pradžių automobilio nerado. Liudytojo M. G. teigimu, kolega liko automobilyje, o jis pėsčiomis nuėjo aplink (duomenys neskelbtini) namą ieškoti automobilio. Beieškant kolega J. Š. per radijo ryšį pranešė kieme radęs minėtą automobilį ir nuo jo nueinantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo S. B. Liudytojas pažymėjo paties vairavimo fakto nematęs. Automobilis jau buvo priparkuotas kieme. J. Š. buvo nuėjęs prie stovinčio automobilio „Citroen“ ir pastebėjo, kad jo variklio dangtis šiltas. Pradėjus bendrauti su S. B., buvo matyti, kad pastarasis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar jis vairavo automobilį, vyriškis teigė automobilio nevairavęs; sakė, kad automobilis priklauso jam, jį atvežė draugas (koks draugas, nenurodė). Paklausus, kur yra draugas, atsakė, jog šis išvažiavo. Tikrinant dokumentus, priėjo S. S., kuris nurodė matęs, jog būtent minėtas vyriškis, t. y. S. B., vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) teigė, jog pastarasis minimame automobilyje buvo vienas. S. S. dėl įvykio parašė paaiškinimą. Paklausus S. B., kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, šis atsakė, jog maždaug prieš valandą, tačiau kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Apie 19.15 val. patikrinus S. B. girtumą alkotesteriu, nustatytas 1,51 promilių girtumas (t. 1, b. l. 41).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas J. Š. (vyriausiasis patrulis) parodė, jog tarnybos metu buvo gautas iškvietimas, nurodant jaunuolius pastebėjus nuo stadiono pusės važiuojantį neblaivų vairuotoją. Atvykus į (duomenys neskelbtini) namo kiemą (pagal įvardinto automobilio registracijos vietą), kieme juos pasitiko jaunuoliai (kiek jų buvo, tiksliai nepamena; galimai 3). Kartu su jaunuoliais ieškojo automobilio. Keli jaunuoliai nuėjo kartu su kolega M. G. už namo, vienas ieškojo kieme kartu su juo (J. Š.). Kai įsėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjo važiuoti atbuline eiga, pamatė iš už mašinų išeinantį kaltinamąjį. Jaunuoliai iš karto pradėjo rodyti, kad tai yra ta pats asmuo, kuris vartojo alkoholį o paskui nuvažiavo. Tuomet liudytojas nurodė sustabdęs kaltinamąjį (netoli laiptinės), pastarasis su savimi turėjo įrankius. Jo buvo paklausta, ar jis vairavo neblaivus, tačiau kaltinamasis atsakė neigiamai ir nurodė, kad jį parvežė draugas, paleido prie namų ir pats išvažiavo. Kaltinamojo automobilis stovėjo kieme (toliau už kitų automobilių). Pats liudytojas teigė vairavimo fakto nematęs; tai, kad būtent kaltinamasis vairavo automobilį, nurodė į kiemą atėję jaunuoliai. Pastarieji nenurodė, jog kaltinamasis kieme išpylė butelį alkoholio, o butelį išmetė į krūmus. Kiek pamena, du jaunuoliai rašė paaiškinimus, o vienas atsisakė. Atrodo, pastarasis pažinojo kaltinamąjį ir nenorėjo nieko rašyti, taip pat nenorėjo prisistatyti (dėl tos priežasties galėjo ir neužfiksuoti asmens duomenų). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog tie parodymai yra tikslesni ir prašė jais vadovautis (t. 1, b. l. 184-193).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas J. Š. parodė, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. G., iš VPK OVS gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), prie stadiono automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti. Nuvykus į nurodytą vietą, minėto automobilio jau nebuvo. Juos (pareigūnus) pasitiko vaikinai, kurie nurodė, kur vairuotojas išvažiavo. Iš VPK OVS buvo gauta informacija, kad nurodytas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, iš karto automobilis nebuvo rastas. Kolega pėsčiomis nuėjo aplink (duomenys neskelbtini) namą, tuo tarpu jis (liudytojas J. Š.) apsisukinėdamas kieme pamatė suveikusios signalizacijos sumirksėjusias šviesas, o už kelių sekundžių nuo nurodyto automobilio nueinantį vyrą. Išlipęs iš automobilio pastebėjo, kad tai būtent automobilis „Citroen“. Pasivijęs minėtą vyrą, paklausė, ar čia jo mašina, ar jis ją vairavo. Automobilio variklis buvo dar šiltas. Pats liudytojas pažymėjo vairavimo fakto nematęs, automobilis jau buvo pastatytas. Tuomet per radijo ryšį kolegai J. Š. pranešė, kad mašiną rado. Buvo nustatyta, kad nurodytas vyras yra S. B.. Pradėjus bendrauti su juo, matėsi, kad šis buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar vairavo automobilį, S. B. atsakė neigiamai, nurodė, kad jam priklausantį automobilį vairavo draugas, kuris atvežė jį (S. B.). Koks draugas atvežė, vyras neaiškino, sakė, kad šis jau išvažiavo. Paprašius pateikti dokumentus, priėjo S. S., kuris teigė matęs, jog būtent minėtas vyriškis vairavo automobilį „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sakė, kad S. B. mašinoje buvo vienas. S. S. dėl įvykio parašė paaiškinimą. Paklausus S. B., kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, pastarasis teigė, jog maždaug prieš valandą; kategoriškai neigė vairavęs automobilį. Alkotesteriu S. B. nustatytas 1,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 45).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas G. M. nurodė, jog S. B. yra jo draugas, jiedu pažįstami apie 6-7 metus. Nurodė, jog įvykio dieną jam paskambino S. B. ir paprašė pagalbos dirbant stadione (surinkti šiukšles, stiklus, nukabinti tinklus). G. M. nuvykus pas S. B., jiedu iš pradžių darbavosi už S. B. namo, nukirto medį. Vėliau nutarė padirbėti stadione. G. M. pasiūlė iki stadiono važiuoti automobiliu, nes reikėjo neštis nemažai įrankių, o G. M. buvo sunku eiti. Prieš važiuodami į stadioną į automobilį susikrovė grėblius, šluotą, pjūklą, reples, vielą tinklui pririšti. Kibire buvo sudėta dar daug smulkių įrankių. Šluotą ir grėblius sudėjo į saloną, sustūmę galines sėdynes padėjo įrankius, o į bagažinę padėjo kibirą su įrankiais. Žinojo, jog S. B. neturi teisės vairuoti, todėl liudytojas pasisiūlė pavairuoti ir jie abu S. B. automobiliu nuvažiavo į stadioną. Į stadioną nuvyko apie 15 val. Ten nuo vartų nuėmė tinklus, kitus tinklus rišo, rinko šiukšles. Kaltinamasis dirbo kitame stadiono gale, kur kažką taip pat rišo. S. B. automobilis stovėjo prie garažo, esančio už stadiono. S. B. iš stadiono išėjęs nebuvo. Pasidarbavus stadione, G. M. prireikė išeiti. Kaltinamasis tuo metu buvo prie automobilio, kur kalbėjosi su kažkokiu žmogumi. Įrankius kaltinamasis jau buvo sudėjęs į automobilį. Liudytojas priėjo ir pasakė, kad jam laikas išvykti, todėl S. B. padavė automobilio raktelius. S. B. liko užbaigti darbus ir uždaryti stadioną, o G. M. apie 18.30 – 19.00 val. išvažiavo iš stadiono, nuvarė automobilį su visais įrankiais iki S. B. namo (pastatė antroje eilėje, kur stovėjo kiti automobiliai), jį užrakino ir grįždamas priėjo prie stadiono, kur atidavė kaltinamajam raktelius bei nuėjo savo reikalais. Paaiškino, jog jam reikėjo eiti į Savanorių stotelę, kuri yra pakeliui link stadiono. Atsakydamas į klausimus, liudytojas G. M. nurodė nematęs, jog kaltinamasis buvo automobilio salone ar viduje vartojo alkoholį. Po dienos susitiko su kaltinamuoju ir pastarasis papasakojo, kad atsidūrė policijoje dėl to, kad neva buvo neblaivus. Kaltinamasis nieko neprašė, tik nurodė, jog G. M. galimai klaus, kaip viskas buvo. G. M. pasiteiravo, su kuo tądien kalbėjosi S. B. ir kaltinamasis pasakė kalbėjęs su K. bei paprašė liudytoją pasakyti, kad tądien su S. B. buvo būtent K. G. M. nurodė nežinantis, ar ten iš tikrųjų buvo K., tiesiog pasakė tai, ką jam sakė kaltinamasis, nes pats to asmens nepažinojo. Paklaustas nurodė, kad to asmens, su kuriuo tada prie automobilio kalbėjosi kaltinamais, posėdžių salėje nėra. Patvirtino, jog automobilį visą laiką vairavo jis (G. M.). Nurodė, jog kaltinamasis jam prisipažino, kad tądien jautėsi prastai ir būdamas stadione išgėrė, tačiau liudytojas S. B. girtumo nepastebėjo (t. 2, b. l. 5-7).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. M. buvo apklaustas du kartus. 2018-11-14 apklausoje parodė, kad 2018-10-15 paskambinęs S. B. paprašė padėti stadione. Jis sutiko ir atvažiavo prie pastarojo namų (duomenys neskelbtini), nuo kurių iki stadiono pėsčiomis yra apie 300 m. Kadangi jie ketino tvarkytis stadione, įrankius ir instrumentus sukrovė į S. automobilį „Citroen“. Tuomet S. B. paprašė jo (G. M.) pavairuoti automobilį, kadangi pats S. vairuoti negali dėl atimto vairuotojo pažymėjimo. Liudytojas tikino S. automobiliu nuvažiavęs į stadioną, kas buvo po pietų, apie 15.00 val. Stadione tvarkėsi daugmaž iki 18.00 val. Išėjęs iš stadiono, pamatė, kad S. B. šnekasi su savo buvusiu auklėtiniu K. Tuo metu pastarieji stovėjo prie S. automobilio ir bendravo. Jo akivaizdoje vyriškiai alkoholio nevartojo. Kadangi į stadioną mašiną atvarė jis (G. M.), todėl paėmė iš S. B. raktus ir nuvažiavo link jo namų. Kai važiavo iš stadiono, S. dar šnekėjo su K. Liudytojo teigimu, jie su S. B. susitarė, kad jis raktelius S. grąžins eidamas atgal pėsčiomis. Nuvaręs mašiną prie S. B. namų, ją pastatė, užrakino ir ėjo atgal link stadiono. Beeidamas prie laiptų sutiko S. B. ir atidavė jam raktelius nuo automobilio. Po kelių dienų S. jam papasakojo patekęs į kvailą situaciją, t. y. minėjo, jog buvo atvažiavę policininkai, kurie įtarė, kad S. B. vairavo išgėręs. Anot liudytojo, jam S. prisipažino tą dieną vartojęs alkoholį, nors G. M. tvirtina to nematęs, jokio kvapo neužuodęs (t. 1, b. l. 50). 2019-01-23 apklausos metu liudytojas G. M. patikslino, jog tuo metu, kai eidamas iš stadiono, matė, kad šalia S. prie pastarojo automobilio buvo kažkoks vyras, kuriam apie 35 m. Priešingai nei pirminėje apklausoje, šįkart G. M. nurodė neatkreipęs dėmesio, koks konkrečiai asmuo stovėjo, kadangi tai jam buvo nesvarbu. Teigė, kad jo akivaizdoje nė vienas iš vyriškių alkoholio nevartojo. Išeidamas iš stadiono, paprašė S. raktų nuo automobilio ir nuvarė pastarojo automobilį prie namų. Po kelių dienų S. pasakė, kad tą pačią dieną, t. y. 2018-10-15, turėjo reikalų su policija. Vėliau, kai jam paskambino iš policijos ir paprašė ateiti apklausai, liudytojas teigė paklausęs S. „su kuo tu tada buvai?“, po ko šis jam atsakė „pasakyk, kad su K.“. Supranta, kad nurodydamas tokią aplinkybę pasielgė nerūpestingai. Pažymėjo su S. B. stadione tvarkęsi neatlygintinai; teigė, jog kartais į stadioną ateina jaunimas, kuris nesportuoja, o tiesiog sėdi, rūko, kažką vartoja, gadina sporto inventorių, dėl ko jaunuoliams tenka išsakyti pastabas, kartais kyla konfliktai (t. 1, b. l. 55).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas K. P. nurodė, jog kaltinamąjį S. B. pažįsta seniai – S. B. jį (K. P.) treniravo nuo 1987 metų. Su kaltinamuoju susiskambina, pabendrauja, sekmadieniais pas S. B. stadione žaidžia futbolą. 2018-10-15, apie 16.30 val., vakare liudytojas važiavo namo, kuomet jam paskambino treneris S. B. ir pasakė, jog jį nori apkaltinti dėl vairavimo išgėrus. Liudytojas paaiškino, jog treneris S. B. paprašė jo pagalbos, t. y. paliudyti tyrėjai, kad tądien vairavo ne S. B. Liudytojas turėjo tyrėjui pasakyti, kad buvo kartu su S. B. prie stadiono, kur vakarojo ir trise vartojo alkoholį. Liudytojas pažymėjo turėjęs įvardinti, jog baigus gerti butelį jis (K. P.) išvažiavo namo, o to, kas vairavo automobilį, nematė. Paaiškino, jog iš tikrųjų tądien kaltinamojo jis iš viso nematė, o kaltinamasis nepapasakojo, kas iš tikrųjų tądien vairavo automobilį. K. P. nurodė norėjęs padėti S. B., kuris yra jo (K. P.) tėvų draugas, todėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pamelavo, tačiau jau per antrą apklausą papasakojo tiesą. Už melagingus parodymus atlygis jam siūlomas nebuvo, dėl melagingų parodymų su kaltinamuoju bendravo tik telefonu, kaltinamasis jam tiesiog padiktavo reikiamą tekstą (t. 2, b. l. 5-7).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas K. P. iš pradžių teigė, jog 2018-10-15, apie 17-18 val., grįždamas iš darbo į namus, eidamas pro (duomenys neskelbtini) esantį stadioną, pamatė savo trenerį S. B., kuris tvarkėsi stadiono teritorijoje. Su savimi turėjo 0,7 l degtinės butelį, tad pasiūlė treneriui išgerti. Jie abu alkoholį suvartojo perpus kažkur per valandą, po ko pradėjo temti, dėl ko jis (K. P.) išėjo namo. S. B. liko, nes turėjo užrakinti stadioną. Kaip ir kada pastarasis išėjo iš stadiono, nematė (t. 1, b. l. 74). Papildomos apklausos metu liudytojas K. P. pripažino nurodytą dieną pro stadioną nėjęs ir trenerio S. B. nematęs. Teigė, kad tai S. B. paprašė jo paliudyti policijoje, kad jie kartu vartojo alkoholį prie stadiono. Norėdamas pastarajam pagelbėti, sutiko; abu sieja geri santykiai. Gailisi, jog pirmos apklausos metu nurodė neteisingus duomenis (t. 1, b. l. 74, 78).

2019-01-21 akistatos, vykusios tarp S. B. ir liudytojo K. P., protokole užfiksuota, kad liudytojas K. P. nurodė jo 2018-10-15 stadione nebuvus ir S. B. nemačius. Savo ruožtu S. B. taip pat patvirtino, kad liudytojo K. P. 2018-10-15 su juo nebuvo, stadione kartu buvo tik G. M. (t. 1, b. l. 88).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas D. T. parodė, jog kaltinamasis S. B. yra buvęs jo treneris. Įvykio dieną jis (D. T.) paskambino draugams, su kuriais sutarė susitikti netoli stadiono. Atvykęs į susitikimo vietą prie stadiono nerado draugų (O. Ž. ir S. S.), tačiau ten buvę asmenys pasakė, kad jo draugus matė einančius į kalną, esantį netoli namų, todėl jis (D. T.) taip pat nuėjo ta kryptimi. O. Ž. ir S. S. sutiko prie namo. Ten buvo policijos ekipažas, O. su S. kažką rašė pareigūnui, o S. B. tiesiog stovėjo. Liudytojo teigimu, jis tą dieną kaltinamojo stadione nematė, kadangi atvyko jau vėliau. Paskui draugai (O. ir S.) papasakojo, jog S. B. įvykio dieną neblaivus automobiliu važiavo į kalną. Anot liudytojo, jam pačiam visas tas įvykis nebuvo įdomus, todėl plačiau nieko apie jį neklausinėjo (t. 2, b. l. 5-7).

Policijos BIRT ataskaitų žiūryklės 2018-10-15 išraše užfiksuota, kad 2018-10-15, 18.45 val., buvo gautas pranešimas apie tai, jog automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovi prie stadiono už darželio, adresu (duomenys neskelbtini), asmuo vartoja alkoholinius gėrimus (t. 1, b. l. 6).

Baudžiamosios bylos medžiagoje yra Bendrojo pagalbos centro pateikti dviejų skambučių, gautų 2018-10-15 garso įrašai, susiję su įvykiu, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). 2019-03-06 apžiūros protokolu šie įrašai buvo apžiūrėti. Protokole yra pateiktos įrašuose užfiksuotų pokalbių stenogramos (t. 1, b. l. 9-10; patys įrašai patalpinti kompaktinėje laikmenoje).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rinktinės „Vytis“ pirmos kuopos vyriausiojo patrulio M. G. 2018-10-15 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad 2018-10-15, apie 18.57 val., iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), prie stadiono, automobilyje „Citroen“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas vartoja alkoholinius gėrimus, gali važiuoti. Nuvykus į įvykio vietą, automobilio nerado, iš VPK OVS gauta informacija, kad automobilis nuvažiavo link Žemaitės gatvės. Važiuojant Žemaitės gatve iš VPK OVS gautas pranešimas, kad minėtas automobilis yra registruotas (duomenys neskelbtini). Nuvykus nurodytu adresu, automobilio nerado. Jis pėsčiomis ėjo aplink (duomenys neskelbtini) namą ieškodamas minėto automobilio, o jo kolega vyr. patrulis J. Š. liko tarnybiniame automobilyje. Po kurio laiko J. Š. pranešė radęs ieškomą automobilį ir nuo jo nueinantį vyrą, kaip vėliau paaiškėjo S. B.. Automobilio vairavimo fakto nematė. Bendraujant su S. B. buvo matyti, kad pastarasis yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau S. B. neigė vairavęs automobilį (nurodė, kad vairavo jo draugas, kurio duomenų neįvardino; teigė, jos tas draugas jį parvežė namo, o pats išvažiavo). Paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, sakė, kad dokumento neturi. Pokalbio metu priėjo S. S., kuris nurodė matęs, kad būtent S. B. vairavo automobilį „Citroen“, kuriame buvo vienas. Alkotesteriu „Alcotest 7510“ vairuotojui buvo nustatytas 1,51 prom. girtumas (t. 1, b. l. 15).

VĮ „Regitra“ 2018-10-16 pažymoje užfiksuota, kad automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso S. B. (t. 1, b. l. 15).

VšĮ „Emprekis“ 2018-10-16 pažymoje nurodyta, kad 2006 m. automobilio „Citroen Xsara Picaso 1.6 Style M5“ kaina su PVM sudaro 1 880 Eur (t. 1, b. l. 16).

Alkotesterio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARKB0270, išraše nurodyta, kad 2018-10-15, 19.15 val., S. B. nustatytas 1,51 promilių girtumas. Alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2019-03-21 (t. 1, b. l. 96, 97).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. T-A 10332/2018(01) konstatuota, kad S. B. kraujyje, paimtame 2018-10-15, 19.50 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,56 promilės etilo alkoholio (t. 1, b. l. 99).

2018-11-22 nutarimu susipažinti su dokumentais (informacija) buvo susipažinta su S. B. bei liudytojų G. M. ir K. P. 2018-10-15 įeinančių ir išeinančių skambučių išklotinėmis, taip pat informacija apie abonento buvimo vietą, prisijungiant prie judriojo ryšio operatorių bokštų (celių) (t. 1, b. l. 64-65).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2018-12-04 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad gavus ir išanalizavus S. B., G. M. ir K. P. 2018-10-15 skambučių išklotines nustatyta, kad S. B. su liudytoju G. M. 2018-10-15 buvo susisiekęs 12.52 val. ir 13.44 val. Taip pat nustatyta, kad liudytojas K. P. buvo pasijungęs prie šių bokštų: 16.54 val. - Laisvės pr. 53E, 16.55 val. - Laisvės pr. 53E, Laisvės pr. 81, 17.03 val. - Laisvės pr. 81, 17.06 val. - Laisvės pr. 81, 17.21 val. - Laisvės pr. 81, 17.22 val. - Šeškinės g. 61, 18.22 val. - Šeškinės g. 61, 18.58 val. - Šeškinės g. 61, nors 2018-11-19 vykusios apklausos metu K. P. nurodė apie 17.00-18.00 val. grįžęs namo pėsčiomis iš darbo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir teismo išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pasitvirtino S. B. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam. Pats kaltinamasis viso proceso metu neigė esantis kaltas ir tikino, jog prie automobilio vairo atsisėdęs nebuvo. Kaltinamojo proceso metu duoti parodymai yra detaliai išdėstyti įtariamojo apklausų, taip pat teismo posėdžio protokoluose (t. 1, b. 84, 92, 142-145), galiausiai išdėstyti ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje, todėl iš naujo pažodžiui nekartotini. Esminis kaltinamojo išsakytas argumentas yra tas, jog automobilį vairavo ne jis, o jo draugas G. M.. S. B. teigimu, jis stadione išgėrė degtinės (vartojo vienas, išgėrė 0,5 l talpos degtinės butelį), tačiau tokios būsenos prie vairo nesėdo. Tiek į stadioną, tiek atgal automobilį nuvairavo G. M. Pats kaltinamasis tikina turėjęs pasilikti stadione, kadangi norėjo uždaryti vartus, be to, ketino dar nupjauti kelias medžių šakas. Su G. M. sutarė, kad šis pastatys automobilį kieme, po ko, eidamas link stadiono, grąžins raktus, ką vėliau būtent ir padarė (t. 1, b. l. 142-145). Nepaisant kaltinamojo nuoseklios pozicijos neigiant kaltę, teismas tokius pastarojo parodymus vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Galima numanyti, jog analizuojamu atveju kaltinamojo noras paneigti savo kaltę yra susijęs ne tik su siekiu išvengti atsakomybės apskritai, bet ir su tuo, jog pastarajam pakankamai greitu metu turėjo baigtis specialiosios teisės atėmimo terminas, po ko S. B. būtų galėjęs imtis veiksmų, iš naujo įgyjant teisę vairuoti transporto priemones.

Įrodinėdamas kaltinamojo S. B. kaltę, teismas neabejotinai remiasi liudytojų S. S. ir O. Ž. parodymais. Abu liudytojai buvo apklausti tiek ikiteisminiame tyrime, tiek tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, abu kategoriškai patvirtino, kad automobilį vairavo ne kas kitas, o kaltinamasis S. B.. Apklausiami liudytojai parodė pamatę netoli stadiono stovintį automobilį, kuriame sėdėjo kaltinamasis ir gėrė kažkokį alkoholį. Kadangi liudytojus ir automobilį skyrė tam tikras atstumas, be to, buvo prietema, kartu su jais buvęs draugas priėjo artyn automobilio, norėdamas įsitikinti, kad automobilyje sėdintis kaltinamasis išties vartoja alkoholį. Sugrįžęs minimas draugas įvardino, kad vairuotojas geria degtinę, po ko S. S. paskambino BPC, pranešdamas apie įvykį. Liudytojai S. S. ir O. Ž. pabrėžė, kad be kaltinamojo automobilyje daugiau jokių asmenų nebuvo, nurodė, kad netrukus kaltinamasis pradėjo važiuoti, judėdamas per žolę į kalną link namų, t. y. tiesiausiu keliu, vedusiu link kaltinamojo namų (t. 1, b. l. 184-193). Tam tikrų neatitikimų liudytojų parodymuose galima rasti, tačiau tie parodymai nėra esminiai. Antai, S. S. ikiteisminiame tyrime ir teisme skirtingai įvardino atstumą, kuris skyrė jį ir matomą automobilį, nurodė buvus kitokią langų stiklų padėtį; lyginant jo ir O. Ž. parodymus, abu netapačiai aiškino, kokį vaizdą pamatė atbėgę į kaltinamojo kiemą, taip pat, kaip žinojo, kur konkrečiai automobilis nuvažiuos ir kt., tačiau svarbu tai, kad tie atitikimai nėra esminiai. Dėl pagrindinių aplinkybių liudytojai S. S. ir O. Ž. buvo vieningi, jie viso proceso metu tvirtino, kad automobilį vairavo kaltinamasis S. B., ką kategoriškai patvirtino teisme; taip pat abu nedvejodami teigė, jog daugiau nieko be kaltinamojo nebuvo ir niekas kitas automobilio nevairavo. Teismas neturi pagrindo nesiremti minimų liudytojų parodymais, laikyti juos nepatikimais ar suinteresuotais. Tiek S. S., tiek O. Ž. apklausiami neslėpė, jog stadioną prižiūrintis kaltinamasis yra juos kadaise išvaręs iš stadiono, į kurį liudytojai kartu su kitais draugais patekdavo pro tvoroje esančią skylę, tačiau tokie atvejai buvo vos keli ir tie patys pakankamai seniai (apie metus iki nagrinėjamo įvykio). Kaltinamasis S. B. nors ir siekė paneigti liudytojų parodymus, išsakė teiginius esą jaunuoliai savo iniciatyva arba kažkieno užsakymu jį apkalbėjo arba tiesiog nevykusiai pajuokavo, tačiau tuo pačiu visgi pripažino, kad asmeniškai nė su vienu iš jų nėra pažįstamas. Taigi teismui nėra jokio objektyvaus pagrindo S. S. ir O. Ž. parodymus laikyti nepatikimais, juo labiau, kad juos iš dalies patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Tiesa, viena liudytojo S. S. nurodyta aplinkybė, t. y. tai, jog kaltinamasis kieme išpylė iš butelio degtinę, o patį butelį numetė į krūmus, visgi nelaikytina kaip pasitvirtinusi ir įrodyta. Pažymėtina, jog tokius parodymus S. S. davė tik teisiamojo posėdžio metu, tuo tarpu nei iškart po įvykio rašytame paaiškinime, nei apklausiamas pas tyrėją apie tai net neužsiminė (t. 1, b. l. 26, 31). Liudytojas O. Ž., kuris į kiemą atbėgo kartu su S. S. arba iš esmės panašiu metu, nenurodė matęs kaltinamąjį išpilantį bent kokį skystį iš butelio. Be to, nė vienas iš liudytojais apklaustų policijos pareigūnų nepatvirtino, kad kažkuris iš kieme buvusių jaunuolių būtų nurodęs minimą aplinkybę (t. 1, b. l. 184-193). Dėl nurodytų priežasčių teismas nesiremia S. S. parodymais dėl kieme išpilto ir numesto degtinės butelio, tačiau tai nesumenkina visų kitų nurodyto liudytojo parodymų, kurie visumoje su byloje surinktais įrodymais yra pagrindas priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Tikslinga pažymėti, jog teisme, pakankamai detaliai besiaiškinant nagrinėjamo įvykio aplinkybes, iš liudytojų S. S. ir O. Ž. buvo gauta informacija dėl kitų kartu su jais buvusių asmenų. Liudytojai įvardino vaikino, kuris buvo prisiartinęs prie kaltinamojo automobilio, duomenis, apie kuriuos ikiteisminiame tyrime kažkodėl net nebuvo užklausta ir toks asmuo nebuvo apklausiamas. Visgi praėjus tiek laiko S. S. ir O. Ž. įvardinto asmens (galimai E. D.) teisme rasti ir apklausti nebepavyko (prokuroro pateiktas atsakymas dėl E. D. yra segtuve proceso dalyvių anketinių duomenų). Tuo tarpu ketvirtasis jaunuolis, kuris buvo atbėgęs iki kaltinamojo kiemo, buvo iškviestas į teismą. Nustatyta, kad šis asmuo yra D. T., kuris posėdžio metu gynėsi nieko nematęs, kas buvo prie stadiono; teigė esą atvyko vėliau, kai S. S. ir O. Ž. ėjo link kalno pusės; atėjus iki namo, kaltinamasis stovėjo kieme, o S. S. ir O. Ž. kažką rašė pareigūnui (t. 2, b. l. 5-7). Teismas tokius liudytojo D. T. parodymus vertina kritiškai. Matyti, kad teisme liudytojas jautėsi gana nepatogiai, stengėsi įteigti jokių reikšmingų aplinkybių nematęs, nors teismui nėra pagrindo netikėti liudytojais S. S. ir O. Ž., kad D. T. buvo tiek tuo metu, kai veiksmas vyko prie stadiono, tiek tuo, jog vėliau visi nubėgo paskui vairuojantį kaltinamąjį link šio namų. Iš policijos pareigūnų M. G. ir J. Š. parodymų matyti, kad kieme be S. S. ir O. Ž. buvo ne mažiau nei vienas vaikinas, kuris atsisakė tiek prisistatyti, tiek teikti paaiškinimą, minėjo pažįstantis kaltinamąjį ir nenorintis jokių nesusipratimų (t. 1, b. l. 184-193). Galima numanyti, kad tas vaikinas kaip tik ir buvo D. T., kuris, kaip pats nurodė teisme, pažįsta kaltinamąjį, pastarasis yra buvęs jo treneris, kas paaiškina liudytojo norą neduoti apkaltinančių parodymų. Šioje vietoje tenka išsakyti kritiką policijos pareigūnams, kurie niekaip nesureagavo į įvykio vietoje buvusio asmens, galinčio turėti reikšmingos informacijos, nenorą nurodyti savo duomenis bei paties įvykio aplinkybes. Apklausti ikiteisminiame tyrime M. G. ir J. Š. nurodė, jog kieme prie jų priėjo tik S. S., nors iš teisme duotų parodymų matyti, kad jie kalbėjosi tiek su pastaruoju, tiek ir O. Ž., taip pat, kaip matyti, buvo ir asmuo, kurio duomenų nė vienas iš pareigūnų nesistengė nustatyti.

Tikrinant liudytojų S. S. ir O. Ž. parodymus, svarbiu įrodymu laikytini BPC pateikti garso įrašai. Šie įrašai buvo tiesiogiai išklausyti teisminio nagrinėjimo metu, prieš tai apžiūrėti apžiūros protokolu, kuriame yra abiejų įrašų stenogramos (t. 1, b. l. 9-10). Iš minėtų įrašų turinio matyti, kad S. S. nurodo vietą, kurioje stovi automobilis, o jame sėdintis asmuo vartoja alkoholį. Liudytojas pabrėžia, kad be minėto asmens daugiau nieko nėra, be to, akivaizdu, kad kalba būtent apie kaltinamąjį, t. y. įvardina, kad tai treneris, prižiūri stadioną. Paklaustas, ar pokalbio metu tebemato minimą asmenį, S. S. atsako teigiamai. Svarbu tai, kad BPC operatorei paprašius dar kartą paskambinti, jeigu automobilis pajudės, S. S. po keleto minučių būtent taip ir padaro. Paskambinęs liudytojas praneša, kad automobilis pradėjo važiuoti. Iš pokalbio matyti, kad asmuo stebi, kur link juda transporto priemonė; pokalbio eigoje, sujungus su policijos pareigūnu, aiškina, kad automobilis nuvažiavo link Žemaitės gatvės, juda didėjančia tvarka, važiuoja per kiemus (t. 1, b. l. 9-10). Esant tokiems garso įrašams, sunku patikėti, jog liudytojas S. S. būtų skambinęs pranešti apie galimą neteisėtą veiką, nurodęs išgalvotas aplinkybes, jeigu objektyviai nebūtų jų matęs. Tuo atveju jeigu kaltinamojo S. B. automobilį išties būtų vairavęs ne jis pats, o kitas asmuo, liudytojui nebūtų buvę jokio pagrindo kviesti pareigūnus. Akivaizdu, kad, nepaisant jauno amžiaus, S. S. suvokė, jog į jo pranešimą bus sureaguota (jau po pirmojo skambučio BPC operatorė nurodė, kad „policija važiuoja“), todėl melagingo pranešimo atveju pačiam kiltų teisiniai nemalonumai.

Pagrindą tikėti liudytojo S. S., taip pat O. Ž. parodymais, sustiprina ir paties kaltinamojo S. B. elgesys. Nustatyta, kad pastarasis iš pradžių siekė įtikinti esą alkoholį vartojo su K. P. Tokią aplinkybę prašė nurodyti minėto K. P., ką pastarasis 2018-11-19 apklausoje ir padarė, t. y. teigė neva turėjo su savimi 0,7 l degtinės butelį, kurį pasiūlė išgerti stadione sutiktam kaltinamajam (t. 1, b. l. 74). Įvardinti tikrovės neatitinkančią aplinkybę S. B. prašė ir savo bičiulio G. M., o šis sutikęs pirmoje apklausoje pasakojo neva matęs, kaip įvykio dieną kaltinamasis „stadione bendravo buvusiu auklėtiniu K.“. Ikiteisminio tyrimo metu tikrinant įeinančių ir išeinančių skambučių išklotines, taip pat informaciją apie abonentų buvimo vietą prisijungiant prie judriojo ryšio operatorių bokštų (celių), buvo nustatyta, jog K. P. įvykio laiku buvo visai kitoje miesto dalyje, todėl pėsčiomis grįžti iš (duomenys neskelbtini) esančio darbo, einant pro (duomenys neskelbtini) esantį stadioną, niekaip negalėjo (t. 1, b. l. 64-65, 72). Būtent po to, kai paaiškėjo tokie duomenys, S. B., K. P. ir G. M., apklausiami papildomai, pripažino pirmųjų apklausų metu davę neteisingus parodymus, ką patvirtino ir teisme. Nors tos aplinkybės, su kuo kaltinamasis vartojo alkoholį, ir nėra reikšmingos nusikalstamos veikos kvalifikavimui, tačiau jos rodo, kad kaltinamasis nebuvo nuoširdus ir siekė klaidinti tyrimą. Teisme S. B. neįtikinamai aiškino neva jam buvo gėda prisipažinti degtinę gėrus vienam, dėl ko sugalvojo nurodyti gėrus kartu su K. P. Toks kaltinamojo aiškinimas sunkiai įtikinamas - vargu, ar alkoholio vartojimas su buvusiu auklėtiniu nei tą darant vienam, yra susijęs su kaltinamojo siekiu neva būti palankiau įvertintam. Matyt, kur kas svarbiau šiuo atveju S. B. buvo pirmos apklausos metu pateikti kuo labiau įtikinantį paaiškinimą esą vairavo ne jis (juo labiau, kai pareigūnai vairavimo fakto nematė), įvardinant kelis asmenis, vienas kurių neva kartu vartojo alkoholį, po ko šiam matant, kaltinamasis padavė raktelius G. M., kuris parvairavo automobilį iki namų.

Tai, kad S. B. išsakyta versija dėl to, kad automobilį vairavo G. M., yra išgalvota ir neatitinkanti tikrovės, galima spręsti ir iš to, jog į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pastarojo pavardė nebuvo paminėta. Kaip matyti iš M. G. tarnybinio pranešimo bei iš jo ikiteisminiame tyrime duotų parodymų, patvirtintų teisme, S. B. netikėtai kieme pasirodžiusiems pareigūnams tik abstrakčiai nurodė esą automobilį vairavo draugas. Tad šioje vietoje nesuprantamas kaltinamojo elgesys, kodėl šis, aiškiai suprasdamas, kad yra įtariamas transporto priemonės vairavimu, esant neblaiviam, nenurodė konkretaus asmens duomenų, nesiėmė veiksmų, nedelsiant prašydamas šį asmenį sugrįžti ir patvirtinti tokią aplinkybę. Svarbu ir tai, kad tiek M. G., tiek ir J. Š. parodė, jog kaltinamasis jiems aiškino, jog draugas ne tik automobilį parvarė, o ir jį patį parvežė iki namų (t. 1, b. l. 184-193), kas rodo, jog netikėtai užkluptas kaltinamasis nurodė vienokias aplinkybes, kurias vėliau koregavo ir konkretino. Išdėstytų įrodymų kontekste teismas kaip nepasitvirtinusius atmeta liudytojo G. M. parodymus. Pastarasis uoliai siekė įtikinti vairavęs kaltinamojo automobilį (tiek iki stadiono, tiek atgal iki namų), tačiau tokius jo parodymus kategoriškai paneigė liudytojai S. S. ir O. Ž. Vertinant byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, galima spręsti, jog G. M. įvykio vietoje apskritai nebuvo, o pastarojo duoti parodymai yra tik siekis padėti savo bičiuliui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaip minėta anksčiau, esant akivaizdiems įrodymams liudytojui teko pripažinti kaltinamojo prašymu nurodžius melagingą aplinkybę, kuria siekta patvirtinti S. B. parodymus. Kita vertus, tiek kaltinamojo, tiek liudytojo G. M. duoti parodymai dėl to, kodėl G. M. vairuojant automobilį iki namų kartu nevažiavo S. B., nėra aiškūs. Antai, kaltinamasis teigė pasilikęs, kadangi norėjo jį užrakinti, teisme įvardino dar norėjęs nupjauti ir kelis medžių šakas (t. 1, b. l. 84, 142-145). G. M. antrino savo draugui, tiesa, priešingai nei kaltinamasis, kuris nurodė su savimi rankose pasilikęs kirvį ir pjūklą, teigė jokių įrankių pas pasiliekantį kaltinamąjį nematęs (t. 1, b. l. 142-145; t. 2, b. l. 5-7). Nors kaltinamasis ir liudytojas aiškino, kad kaltinamasis stadione būtų užtrukęs, o G. M. labai skubėjo, dėl ko negalėjo laukti, matyti, kad laiko tarpas nuo automobilio pajudėjimo momento iki kada pareigūnai atvyko į kaltinamojo kiemą yra trumpas (sprendžiant iš parodymų bei ataskaitų žiūryklės duomenų, apie 11 min). Toks laiko tarpas (jo metu kaltinamasis esą turėjo suspėti apeiti stadioną, užrakinti vartus, esant prietemai nupjauti šakas, o G. M. parvaryti automobilį iki namų, pastatyti kieme ir grįžti beveik atgal iki stadiono) tik papildomai paneigia S. B. ir liudytojo G. M. parodymus, kad vienas jų liko stadione, o kitas vairavo automobilį.

Taigi surinktų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma leidžia laikyti esant neginčytinai įrodyta, jog kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pastarasis pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Citroen Xsara Picasso”, valst. Nr. CDE, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta 1,56 prom. etilo alkoholio, ką patvirtina specialisto išvada Nr. T-A 10332/2018(01). Kaltinamojo S. B. nusikalstami veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01).

Dėl bausmės

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis (tiesioginė tyčia) nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), vairuotojui nustatytą girtumą – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: S. B. praeityje neteistas (t. 1, b. l. 100), administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, tokioje būsenoje sukeliant eismo įvykį (t. 1, b. l. 101-104), vedęs, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant ženkliai mažesnį už šios bausmės vidurkį. Teismo vertinimu, toks baudos dydis bus tinkamas bausmės tikslams pasiekti, juo labiau, kad kaltinamajam bus pritaikytos ir baudžiamojo poveikio priemonės, iš kurių viena tiesiogiai susijusi su nuosavybės teise priklausančio turto konfiskavimu.

Pažymėtina, jog teismas šiuo metu nesprendžia klausimo dėl ilgesnio termino baudai savanoriškai sumokėti nustatymo. Tuo atveju, jeigu kaltinamasis dėl finansinės padėties neturėtų galimybių teismo skirtą baudą sumokėti per įprastinį įstatymo nustatytą 2 mėnesių terminą, nuosprendžiui įsiteisėjus, galės pasinaudoti teise teikti prašymą (kartu pridėdamas pagrindžiančius dokumentus) dėl ilgesnio tokios bausmės įvykdymo termino.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Nors nustatytas girtumo laipsnis kraujyje nėra itin nutolęs nuo to metu administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančios girtumo ribos, visgi nekyla abejonių, kad kaltinamajam konstatuotas girtumas rodo didelį pastarojo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie S. B. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek kitų eismo dalyvių saugumui. Negalima neatsižvelgti į tai, jog kaltinamasis praeityje jau buvo baustas už vairavimą esant neblaiviam. Tąkart S. B. buvo nustatytas 1,16 prom. girtumas, būdamas tokio apsvaigimo būklėje, pastarasis padarė eismo įvykį, apgadino dvi transporto priemones, paskirta administracinė nuobauda yra galiojanti (t. 14, b. l. 101-104). Įvertinus šias aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kaltinamajam S. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam įstatymo numatytam laikotarpiui (taikytina iki 2019-04-01 galiojusio BK 68 straipsnio 2 dalies redakcija). Atsižvelgus į tą faktą, kad S. B. nusikalstamą veiką padarė, neturėdamas teisės vairuoti, baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas ne nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo, tačiau nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamasis S. B. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę. Vadinasi, šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas iš esmės visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Analizuotinu atveju nekyla abejonių, kad S. B. vairuotas automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad vykdydamas teisingumą teismas turi turėti galimybę tam tikromis sąlygomis neskirti bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonės, esant svarbioms tokio sprendimo priėmimo sąlygoms. Toks sprendimas gali būti priimtas atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, kai dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių nubaudimas yra aiškiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Nagrinėjamu atveju tokių sąlygų akivaizdžiai nenustatyta. Suprantama, kad netekęs transporto priemonės kaltinamasis patirs daug nepatogumų, tuo pačiu nukentės finansiškai, tačiau šios aplinkybės visgi nėra pagrindas laikyti, kad automobilio konfiskavimas yra neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai, įvykdytai esant apsvaigus nuo alkoholio, juo labiau, kai praeityje kaltinamasis jau buvo baustas už vairavimą esant girtumo būklėje. Pabrėžtina, kad skirtinos baudos dydį teismas nustatė labiau artimą minimumui.

Dėl kardomosios priemonės, laikino nuosavybės teisės apribojimo ir daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 94), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kadangi automobilis „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokuroro nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (t. 1, b. l. 18) toliau taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kompaktinis diskas (1 vnt.) su garso įrašais paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla (kompaktinis diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2019-04-01), ir paskirti jam 90 MGL (4 500 eurų) dydžio baudą.

Nustatyti 2 (dviejų) mėnesių terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudai savanoriškai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti S. B. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę, baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti S. B. priklausantį automobilį „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Citroen Xsara Picasso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kompaktinį diską (1 vnt.) su garso įrašais palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla (kompaktinis diskas įdėtas į voką, kuris prisegtas prie bylos 1-ojo tomo galinio viršelio).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti S. B., kad:

1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė