Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1A-419-898/2020

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2020-10-08
Bylos Nr.: 1A-419-898/2020
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-07256-2020-7
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Jurgita Kolyčienė, Arūnas Budrys, Eglė Gruodienė
Nuteistasis: A. D.
Advokatai: Aivaras Alimas

Kategorijos

1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-419-898/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07256-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.25.4.2.6; 2.4.6.3.2; 2.4.7. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Gabijai Alsytei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,nuteistajai A. D. ir jos gynėjui advokatui Aivarui Alimui,galimai laiduotojai L. D. A.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. D. gynėjo advokato A. Alimo apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažinta kalta, padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė – 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. D. paskirta galutinė bausmė ? 40 MGL (2000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, A. D. uždrausta 3 (trejus) metus naudotis specialia teise ? vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 19 d. Remiantis BK 72 straipsniu, konfiskuota transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 867 Eur vertės, priklausanti A. D.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas – paliktos nepakeistos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Procesinės prievartos priemonė ? laikinas nuosavybės teisės apribojimas ? automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), palikta galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. A. D. nuteista už tai, kad ji 2020 m. vasario 18 d., apie 18.45 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jai nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas ? tikrinimo metu nustatyta, jog A. D. iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija buvo 2,77 promilės alkoholio. Šie A. D. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu A. D. gynėjas advokatas A. Alimas prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją L. D. A. atsakomybei, netaikant užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ? automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), 867 Eur vertės, konfiskavimą, uždraudžiant nuteistajai naudotis specialia teise ? teisę vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams, ir baudžiamąją bylą nuteistosios atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka bei apklausti L. D. A. dėl tinkamumo būti paskirta laiduotoja.

3. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad nagrinėjamu atveju yra nustatytos BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (past. – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą). Nepaisant to, apelianto vertinimu, teismas, spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, vertindamas nuteistosios asmenybę, byloje esančią medžiagą įvertino vienpusiškai, išskirtinę reikšmę suteikdamas apeliantės praeityje padarytam administracinės teisės pažeidimui bei aplinkybei, jog apeliantė negyvena kartu su savo pilnamete dukra L. D. A., taip padarydamas nepagrįstą išvadą, jog nėra teisinio pagrindo A. D. perduoti pagal laidavimą L. D. A. atsakomybei.

4. Apeliantas pažymi, kad L. D. A. nuolat bendrauja su motina, tarp jų egzistuoja glaudus tarpusavio ryšys, jos gyvena tame pačiame miestelyje, netoli viena nuo kitos, padeda viena kitai. Vertinant asmens brandumą ir vertybių susiformavimą, šios bylos kontekste pabrėžiama, kad L. D. A. yra susiformavusi asmenybė, dirbanti švietimo srityje pedagoginį darbą, savo žinias ir patirtį galinti perteikti ne tik savo mokiniams, bet ir apeliantei. Apelianto teigimu, tiek L. D. A. asmeninės, tiek profesinės charakteristikos, tiek išskirtinis jos atsakingumas, nusiteikimas ir pasiryžimas, leidžia pagrįstai manyti, kad ji gali padaryti realią teigiamą įtaką savo motinai A. D., kad ji ateityje nenusikalstų. Be to, prašyme dėl laidavimo ir teisminio nagrinėjimo metu L. D. A. atskleidė kritišką požiūrį į apeliantės padarytą nusikalstamą veiką, nurodė būdus, kaip bendrauja su motina, kas, apelianto vertinimu, rodo, kad L. D. A. sprendimas būti laiduotoja yra išsamiai apgalvotas ir pagrįstas realiai įmanomu tokių įsipareigojimų įgyvendinimu.

5. Skunde pabrėžiama, jog šeimos, o ypač dukters L. D. A. pagalba nuteistoji kreipėsi į Narkologijos centrą, kur jai buvo skirtas gydymas. L. D. A. šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu bei nurodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo ir apsilankymo gydymo įstaigoje, kurį laiką gyveno kartu su motina tam, kad galėtų morališkai ją palaikyti ir daryti jai teigiamą įtaką. Pasak pareiškėjo, tai, kad nuteistoji nieko neverčiama sutiko gydytis, rodo, kad laiduotoja turi jai įtaką, o ir ji pati supranta teigiamų pokyčių svarbą. Skunde pabrėžiama, jog tai, ar nuteistosios ir L. D. A. gyvenimas kartu galėtų įtakoti laiduotojos gebėjimus teigiamai veikti ir morališkai palaikyti savo motiną, neįmanoma numatyti, todėl tokios išvados pirmos instancijos teismas negalėjo padaryti.

6. Nurodoma, jog vertinant vieną iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų ? pagrindą manyti, kad asmuo ateityje laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, yra įvertinamas tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, tiek bendra asmenybės charakteristika iki ir po nusikalstamos veikos padarymo. Šiame kontekste pažymima, jog apeliantės padarytas administracinės teisės pažeidimas buvo seniai ir negali būti vertinamas, kaip įrodantis polinkį elgtis priešingai teisės normoms, o naujausioje kasacinio teismo praktikoje analogiškose bylose laidavimo institutas taikytas ir esant kartotiniams Kelių eismo taisyklių pažeidimams, esant galiojančioms nuobaudoms, lemiamą reikšmę skiriant pažeidimų pavojingumui, jų sąsajumui su padaryta nusikalstama veika.

7. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad darbdavys nuteistąją charakterizuoja, kaip darbščią, pareigingą, atsakingą, kruopščią ir organizuotą darbuotoją, kas rodo, jog pirmos instancijos teismas bylos medžiagą vertino atsietai, išskirtinę reikšmę suteikdamas nepalankioms aplinkybėms. Bendra apeliantės charakteristika leidžia tikėtis, kad ji su laiduotojos pagalba gali padaryti atitinkamas išvadas ir su tinkamo asmens priežiūra pataisyti savo įpročius ir daugiau nedaryti tokio pobūdžio nusikalstamų veikų. Tai iliustruoja apeliantės elgesys po nusikalstamos veikos padarymo: A. D. visiškai prisipažino savo kaltę, bendradarbiavo nustatant šios veikos aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taigi, apelianto teigimu, A. D. padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o atsižvelgiant į veikos pobūdį, A. D. požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei jos asmenines savybes yra pagrindas manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o tai užtikrintų jos dukra L. D. A.

Atsiliepimas

8. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji ir nuteistosios gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, taip pat apylinkės teismo nuosprendžio argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada ir sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra visos sąlygos, būtinos norint taikyti BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą.

10. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

11. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas L. D. A., nuteistosios dukters, prašymas perduoti A. D. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. D. taip pat prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodydama, kad L. D. A. galės daryti jai teigiamą įtaką. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. D. padarė nesunkų nusikaltimą, A. D. anksčiau neteista, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos nepadarė. Taigi šiuo atveju egzistuoja BK 40 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 40 straipsnio nuostatų netaikyti ir A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės neatleisti iš esmės dėl to, kad nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, jog kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei BK 40 straipsnio 3 dalies sąlygos, jog laiduotoja galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai.

12. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad A. D., būdama neblaivi, daro administracinius nusižengimus, būnant neblaiviai jos elgesys pasikeičia, ji tampa neadekvati, negalinti atsakyti už savo veiksmus. Teismas pabrėžė, jog ji sėdo už automobilio vairo girta, kai kraujyje nustatyta virš 2 promilių, tai yra tokios būsenos, kai nieko neprisiminė, sunkiai nurodė, kad važiavo pirkti maisto, o iš esmės nieko nepirko, tai liudija, kad kaltinamoji, pavartojusi alkoholį, negali kontroliuoti savo veiksmų. Be to, kaltinamosios duktė neturi pakankamai įtakos savo motinai, nes gyvena atskirai, o kaltinamoji prieš padarydama netinkamą veiksmą, nepasitaria su dukra. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas iš esmės konstatavo, jog nėra pagrindo manyti, jog kaltinamoji ateityje laikysis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nebenusikals, o laiduotoja sugebės pakankamai koreguoti jos elgesį ir daryti teigiamą įtaką.

13. Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaip paminėta ? praeityje neteista. Nors iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo už 5 paskutinius metus matyti, kad A. D. administracine tvarka bausta 3 kartus (past. – iki inkriminuojamos veikos padarymo nubausta už tai, kad 2019 m. birželio 17 d. vairuodama automobilį sustojo ir paliko jį stovėti ant šaligatvio, 2018 m. rugsėjo 4 d. pažemino policijos pareigūnų garbę ir orumą), tačiau ji nebuvo bausta už analogiško pobūdžio veikų padarymą, t. y. vairavimą išgėrus, be to, visos skirtos baudos yra sumokėtos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog, nors bylos duomenimis nustatyta, kad A. D. po nusikalstamos veikos padarymo padarė naują administracinį nusižengimą (past. – nurodytą aplinkybę pabrėžė ir prokurorė pirmosios instancijos teisme), visgi būtina atkreipti dėmesį į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes: 2020 m. vasario 18 d., apie 18.45 val., policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad etilo alkoholio koncentracija A. D. iškvėptame ore buvo 2,77 promilės alkoholio ir 2020 m. vasario 18 d. 20.30 val. jai įteikė šaukimą atvykti 2020 m. vasario 19 d. 10 val. į policijos komisariatą (b. l. 30), o 2020 m. vasario 19 d. A. D. nurodytu laiku atvykus į Elektrėnų policijos komisariatą, buvo patikrintas jos blaivumas ir 10.30 val. A. D. buvo nustatytas 3,25 promilių girtumas, dėl ko jai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 52). Tai yra, A. D. buvo šaukiama atvykti į policijos komisariatą nepraėjus net parai laiko po jai nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnio, t. y. jai objektyviai nebuvo sudarytos sąlygos alkoholio pasišalinimui iš organizmo, o pasirodžius policijos komisariate neblaiviai ? jai surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Vertinant aptartą aplinkybę apeliacinės instancijos teismui pateiktų papildomų duomenų kontekste – iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog A. D. kreipėsi į Respublikinį priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą, VĮ „Svarbus žingsnis“ atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotinių medžiagų žalą žmogaus sveikatai programą, A. D. teigiamą charakteristiką (b. l. 118), nėra pagrindo daryti kategoriškos išvados, jog A. D. yra linkusi pažeidinėti visuomenėje priimtas elgesio normas ar yra linkusi nusikalsti. Priešingai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog būtent A. D. būnant neblaiviai pasikeičia nuteistosios elgesys, ji tampa neadekvati, negalinti atsakyti už savo veiksmus, jų kontroliuoti, dėl ko ir padarė jai inkriminuotą nusikalstamą veiką, kas iš esmės suponuoja pagrįstą išvadą, jog tokiam nusikalstamą veiką padariusiam, aktyviai atgailaujančiam asmeniui reikalinga jo tolesnio elgesio korekcija, autoritetą turinčio asmens priežiūra, kad nusikaltęs asmuo laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

15. Kartu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai sureikšmino vieną faktinę aplinkybę, kad laiduotoja neturi pakankamai įtakos nuteistajai, nes gyvena atskirai, dėl ko, pirmosios instancijos teismo manymu, ji negalės daryti įtakos nuteistajai. Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018).

16. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklausta L. D. A., kuri parodė, kad po nusikalstamos veikos padarymo A. D. pasiėmė pas save į namus, nuvežė ją į išblaivinimo įstaigą, vėliau nuvežė į Priklausomybės ligų centrą. Kreipėsi į gydytojus, kurie išrašė vaistus ir visą tą laiką A. D. gyveno su jos šeima, jai buvo suteikta materialinė gerovė. L. D. A. pabrėžė, jog supranta, kad nagrinėjamu atveju padarytas labai grubus pažeidimas (b. l. 126-127). 2020 m. birželio 2 d. prašyme atleisti A. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, jog ją su mama sieja artimas ryšys, mama gerbia jos nuomonę ir įsiklauso į duodamus patarimus. Jos gyvena tame pačiame mieste, todėl kasdien bendrauja, jeigu nepavyksta susitikti, visuomet paskambina mamai, padeda viena kitai. Byloje taip pat yra duomenys apie laiduotoją – darbo sutartis (b. l. 109-110), charakteristika (b. l. 111), diplomas (b. l. 112), pažyma apie teistumą (b. l. 119), išrašas apie administracinius teisės pažeidimus (b. l. 121-122). Kaip matyti iš bylos duomenų, L. D. A. dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į aukščiau nurodytus laiduotoją teigiamai charakterizuojančius duomenis bei į tai, kad po nusikalstamos veikos padarymo laiduotojos dėka buvo imtasi realių veiksmų – A. D. gydymo nuo priklausomybės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. D. A. tinkama būti laiduotoja ir yra verta teismo pasitikėjimo.

17. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. D. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją L. D. A. atsakomybėn, baudžiamąją bylą A. D. atžvilgiu nutraukiant. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio dalis, kuria A. D. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteista 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda keistina, nurodytą dalį panaikinant. Apeliaciniu skundu prašoma A. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, netaikant užstato, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ? automobilio, konfiskavimą, uždraudžiant nuteistajai naudotis specialia teise ? teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams.

18. Nustatydama laidavimo terminą, teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmosios instancijos teismo nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, pobūdį, padarymo aplinkybes, aptartą A. D. asmenybę (past. – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, nustatyta atsakomybę lengvinantį aplinkybė, nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, A. D. neteista, turi vieną galiojančia administracinę nuobaudą, dirbanti) ir konstatuoja, jog laidavimas 2 metų terminui bus tinkama poveikio priemonė kaltininkui. BK 40 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. L. D.A. prašė taikyti laidavimą be užstato, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ji turi 2 mažamečius vaikus, ir į laiduotojos pajamas – per du darbus atlyginimo dydį sudaro 550 Eur, skiria laidavimą be užstato.

19. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama yra tiesiogiai susijusi su kelių transporto priemonės panaudojimu – jos vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininko kraujyje buvo daugiau negu 1,51 promilės alkoholio. Tokiu atveju kelių transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kuri atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajai (b. l. 65), nusikaltimo padarymo metu automobilio faktinis savininkas ir valdytojas buvo A. D., todėl minėta transporto priemonė, kurios rinkos kaina pagal VšĮ „E“ duomenis yra 867 Eur (be PVM), konfiskuojama.

20. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalyje, įskaitant ir uždraudimą naudotis specialia teise. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis, iš jų – teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, nuo vienerių iki penkerių metų. Šiuo atveju pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą, tinkamai atsižvelgė į inkriminuojamos veikos pobūdį, t. y. transporto priemonės vairavimą, kai nustatytas sunkus – 2,77 promilių, neblaivumas, žymiai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, bei pagrįstai nurodė, jog uždraudimas naudotis specialia teise yra būtinas, siekiant užkirsti kelią galimų analogiškų nusikalstamų veikų darymui. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinio skundo dalis dėl uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams netenkinama. Įvertinant A. D. asmenybę bei nustatyto sunkaus neblaivumo laipsnį jai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonę, sustabdymo dienos, t. y. nuo 2020 m. vasario 19 d. (b. l. 49).

21. Taip pat pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį, įvertindama padarytos veikos pavojingumą, taip pat tai, kad žalos kitiems asmenims padaryta nebuvo, bei tai, kad kartu skiriama ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį, kurio vertė 867 Eur be PVM (b. l. 66), nustato didesnį nei minimalus – 20 MGL (1000 Eur) ir nustato 1 (vienerių) metų terminą įmokos sumokėjimui.

22. Paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, o paimtas dokumentas – A. D. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas byloje, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

A. D. gynėjo advokato Aivaro Alimo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. birželio 16 d. nuosprendį dėl A. D. pripažinimo kalta ir nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, A. D., padariusią BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją L. D. A. atsakomybei, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, A. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:

- uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 3 (trejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 19 d.;

- turto konfiskavimą, konfiskuojant A. D. nuosavybės teise priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), 867 Eur vertės;

- 20 MGL (1000 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr.(duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo ? turto (automobilio) konfiskavimo dalyje, dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

A. D. paskirtas kardomąsias priemones ? rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento paėmimą, specialiosios teisės sustabdymą panaikinti.

A. D. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą byloje, perduoti valstybės įmonei „Regitra“.

Išaiškinti A. D., kad jei laidavimo metu ji padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu ji padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti L. D. A., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Arūnas BudrysEglė GruodienėJurgita Kolyčienė