Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-18828-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.; 2.4.7.; 2.4.9

2022 m. spalio 13 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko, Vidmanto Mylės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendžio, kuriuo J. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. G. atsakomybei be užstato, nustatant (duomenys neskelbtini) metų laidavimo terminą, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio „Nissan Almera Tino“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) saugomo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, konfiskavimas; J. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą nuspręsta palikti galioti iki (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad J. G. 2022 m. gegužės 26 d. apie 19 val. (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Nissan Almera Tino”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių, tai yra mažiausiai 1,55 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Stulpinas prašo Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį, kuriuo J. G., padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos V. G. atsakomybei be užstato, nustatant 1 metų laidavimo terminą, nutraukiant baudžiamąją bylą panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) J. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą; 2) vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą; 3) vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68 straipsniu, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, tai yra uždrausti J. G. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo (duomenys neskelbtini); 4) vadovaujantis BK 72 straipsnio 1–3 dalimis, J. G. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, tai yra konfiskuoti automobilį „Nissan Almera Tino”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaip nusikaltimo padarymo priemonę; 5) J. G. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir specialios teisės sustabdymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo metu.

2.1. Prokuroras apeliaciniame skunde teigia, kad Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas apkaltinamasis nuosprendis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 329 straipsnio 3 punktas), nes apylinkės teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tai yra netinkamai taikė BK 40 straipsnio nuostatas. Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir panašiai. Vienai ar kitai išvadai gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus. Prokuroras skunde pažymi, jog apylinkės teismas aiškiai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos baudžiamosiose bylose dėl transporto priemonių vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo. Prokuroro teigimu, galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo.

2.2. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, neatsižvelgė į esminę šios bylos aplinkybę, tai yra į tai, jog J. G. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (praeityje buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį, paskiriant specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimą 2 metams). Prokuroro manymu, J. G. padarytas nusikaltimas bei anksčiau padarytas administracinis teisės pažeidimas jį charakterizuoja kaip nedrausmingą vairuotoją, bei patvirtina, kad jis iš ankstesnio pažeidimo nepasimokė (rodo jo didelį neatsakingumą ir nenorą laikytis visuomenėje galiojančių taisyklių ir įstatymų). Prokuroras pažymi, jog J. G., būdamas anksčiau patrauktas administracinėn atsakomybėn už vairavimą neblaiviam, elgėsi lengvabūdiškai ir vėl būdamas neblaivus sėdo už automobilio vairo. Be to, J. G. ikiteisminio tyrimo metu sąmoningai siekė suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigūną bei prokurorą parodydamas, jog niekada anksčiau nėra vairavęs transporto priemonės būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Prokuroro įsitikinimu, visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad J. G. linkęs nesilaikyti įstatymų, nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau padaryto administracinio teisės pažeidimo, o jam skirtos nuobaudos nebuvo efektyvios bei nepasiekė joms keliamų tikslų. J. G. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, todėl nėra pagrindo teigti, kad J. G. ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų (nėra būtinosios BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos).

2.3. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 3 dalimi, laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Įstatyme plačiau nedetalizuojami laiduotojui keliami reikalavimai, tad, sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui palikta diskrecija spręsti, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Prokuroras skunde teigia, jog apylinkės teismas ignoravo teismų praktikoje esminius laiduotoją V. G. apibūdinančius duomenis – Įtariamųjų, kaltinamųjų, ir nuteistųjų registro (toliau – ir ĮKNR) duomenis, Administracinių nusižengimų registro (toliau – ir ANR) duomenis ir V. G. charakteristiką (kai laiduotojas jau yra sulaukęs (duomenys neskelbtini) amžiaus, teismui paprastai pateikiama jo gyvenamosios vietos seniūnijos pažyma apie tai, ar šio asmens atžvilgiu yra buvę registruotų skundų ir kt.). Be to, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nenurodė tokių aplinkybių (išskyrus tai, jog (duomenys neskelbtini) gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų), kurios būtų tiesiogiai susijusios su V. G. galimybe daryti J. G. teigiamą įtaką. Priešingai, apylinkės teismas neįvertino esminės byloje nustatytos aplinkybės (pagal V. G. ir J. G. parodymus), jog J. G., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, išvyko automobiliu iš (duomenys neskelbtini), kuriuose buvo ir V. G. Galiausiai V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog anksčiau nėra buvę, kad J. G. būtų važiavęs neblaivus. Šių aplinkybių visuma neleidžia daryti išvados, jog V. G. gali daryti teigiamą įtaką kaltininkui J. G.

2.4. Prokuroras pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminą nustatė tik 2 metams. Prokuroro manymu, atsižvelgus į tai, jog praeityje J. G. jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 2 metams, vadovaujantis teisingumo ir proporcingumo principais, J. G. nustatytinas BK 68 straipsnyje numatyto draudimo asmeniui naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones termino vidurkis – 3 metai.

3. Atsiliepimu į Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėjas advokatas Vaclovas Akavickis prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2022 m. birželio 7 d. nuosprendį. Papildomai prašo prijungti prie baudžiamosios bylos laiduotoją V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) charakterizuojančius dokumentus.

3.1. Atsiliepime atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. gynėjas teigia, jog J. G. pagrįstai atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, laiduotoja paskiriant jo (duomenys neskelbtini) V. G., (duomenys neskelbtini), nebaustą, neteistą, gyvenančią kartu su kaltinamuoju. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio nagrinėjimo metu, J. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė jos padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, nes jis vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta mažiausia koncentracija 1,55 promilės etilo alkoholio). Gynėjas prašo pripažinti kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymi, kad nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini), neteistas, pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, davė nuoseklius parodymus. Gynėjo manymu, yra visos baudžiamojo įstatymo nustatytos sąlygos, reikalingos, kad J. G. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu. Kaltinamojo laiduotoja yra jo (duomenys neskelbtini) V. G., kuri yra nebausta administracinėmis nuobaudomis, neteista, abu gyvena (duomenys neskelbtini) (nuo (duomenys neskelbtini) metų). Gynėjo įsitikinimu, laiduotoja gali paveikti ir teigiamai įtakoti kaltinamojo pilietinę pareigą laikytis įstatymų.

3.2. Nurodo, jog nors kaltinamasis ir buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau reikia pripažinti, kad tai įvyko daugiau nei prieš (duomenys neskelbtini) metų. Per tą laiką kaltinamasis nepadarė jokių administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, labai išgyvena dėl savo elgesio, todėl laikytina, kad padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio. Teisės taikymas negali būti formalus, būtina atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir kaltinamojo asmenybę. Kaltinamojo garbingas amžius, jo sveikatos būklė, jo nuoširdus elgesys ir gailėjimasis rodo, kad yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Todėl yra visi pagrindai, numatyti BK 40 straipsnyje, jo ginamajam taikyti laidavimo institutą.

4. Teismo posėdžio metu prokuroras Vytautas Budris prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. G., jo gynėjas advokatas Vaclovas Akavickis prašė prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą atmesti ir Telšių apylinkės teismo nuosprendį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

6. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Stulpinas apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, J. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant prokuroro apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju prokuroras apeliaciniame skunde kelia J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą, teigdamas, kad nėra visų būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis) sąlygų, tai yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos būtinos sąlygos, o J. G. laiduotoja V. G. pagal asmenines savybes nesugebės jam daryti teigiamo poveikio. Prokuroras Darius Stulpinas taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) terminu 2 metams bei prašo baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 3 metams. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymo yra teisingi.

8. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

9. Kita vertus, kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017) išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Tai yra teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą įvertinti byloje esančius įrodymus ir visų sąlygų, nustatytų BK 40 straipsnio 2 dalyje, buvimą bei tai, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iš aptartų sąlygų, BK 40 straipsnio taikymas tampa negalimas ir kitų sąlygų buvimas netenka prasmės.

10. Pažymėtina, kad prokuroras apeliaciniame skunde neginčija baudžiamojoje byloje apylinkės teismo nustatytų BK 40 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 1-3 punktuose atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, o nesutinka tik su BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (yra pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų) buvimu. Kadangi, prokuroras neskundžia BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose būtinų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, teisėjų kolegija detaliau jų neanalizuoja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad J. G. pirmą kartą padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis, 281¹ straipsnio 1 dalis)) kategorijai (1 t., b. l. 23) (BK 40 straipsnio 1 dalis), tiek ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiamas apylinkės teisme visiškai prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi ją padaręs (1 t., b. l. 6, 35-36, 74-75, 77), šia nusikalstama veika turtinė ar neturtinė žalos nebuvo padarytos, baudžiamojoje byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys, todėl yra BK 40 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytos sąlygos, leidžiančios atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės J. G.

11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

12. Nustatant, ar yra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga, būtina įvertinti kaltininko padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir paties kaltininko asmenybę. Vertinant atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. asmenybę svarbu paminėti, kad: jis praeityje neteistas (1 t., b. l. 23), duomenų apie naujų nusikalstamų veikų ar jo atžvilgiu inicijuotų ikiteisminių tyrimų po šios nusikalstamos veikos padarymo nėra; praeityje administracine tvarka (duomenys neskelbtini) buvo baustas už vairavimą, esant neblaiviam pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį (teisės pažeidimas padarytas (duomenys neskelbtini)), jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams (terminas suėjo (duomenys neskelbtini)), J. G. paskirta administracinė nuobauda – bauda sumokėta (duomenys neskelbtini), todėl yra išnykusi, tiek šiuo metu, tiek ir po praeityje padaryto administracinio teisės pažeidimo pakartotinai nėra baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių ar kitus pažeidimus (administracinius nusižengimus), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 21, 56-60), be to, šioje baudžiamojoje byloje padaryta nusikalstama veika, susijusi su transporto priemonių vairavimu, kai vairuoja neblaivus asmuo yra padaryta praėjus beveik (duomenys neskelbtini) metams nuo praeityje padaryto administracinio teisės pažeidimo; J. G. yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 74, 76), jam nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (1 t., b. l. 63), nuo (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) su V. G. (1 t., b. l. 66), kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas (1 t., b. l. 64-65), (duomenys neskelbtini) teise kartu su (duomenys neskelbtini) gyvena G. R. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-71), kartu su (duomenys neskelbtini) rūpinasi G. R., kuriai nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis (1 t., b. l. 72). Šių aplinkybių kontekste vien tik baustumo administracine tvarka faktas (praeityje nustatytas (duomenys neskelbtini) atvejis, jog jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, daugiau byloje padarytų analogiškų administracinių nusižengimų nėra užfiksuota, administracinis teisės pažeidimas buvo padarytas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) metais) paneigia faktą, kad J. G. nesilaiko įstatymų (yra piktybinis Kelių eismo taisyklių pažeidėjas) ir nelaikytinas pakankama aplinkybe, paneigiančia BK 40 straipsnio taikymo galimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš byloje esančių asmenį charakterizuojančių duomenų visumos negalima konstatuoti, jog J. G. iš esmės yra būdingas priešingas teisei elgesys. Be to, iš J. G. duotų paaiškinimų ikiteisminiame tyrime, apylinkės teisme matyti, kad jis neblaivus sėdo prie automobilio vairo dėl to, kad susipyko su (duomenys neskelbtini) V. G. ir nusprendė vykti pernakvoti į (duomenys neskelbtini), tačiau jį, tik išvažiavusį iš (duomenys neskelbtini), sustabdė policijos pareigūnai (1 t., b. l. 35, 75). Minėtas aplinkybes atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. patvirtino ir apklausimas apeliacinės instancijos teisme, nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, apgailestavo šiuo savo neatsakingu elgesiu (duomenys neskelbtini) padaręs daug nuostolių. Pažymėtina ir tai, kad J. G. pasiryžimas daugiau nebedaryti panašaus pobūdžio veiksmų, tai yra nevairuoti esant neblaiviam, bei surinktų J. G. charakterizuojančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, jog J. G. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtų duomenų visuma leidžia konstatuoti, jog priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė prokuroras, J. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, dėl kurio padarymo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įvykdė spontaniškai ir atsitiktinai (po to, kai sukonfliktavo su (duomenys neskelbtini)). Todėl baudžiamojoje byloje yra įvykdyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlyga.

14. Prokuroras apeliaciniame skunde, grįsdamas BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos sąlygos nebuvimą, remiasi kaip precedentu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. gegužės 27 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2022 pateiktu išaiškinimu, jog galiojančių administracinių nuobaudų neturėjimas savaime nereiškia BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos sąlygos pripažinimo. Apeliacinės instancijos teismas su minėtu prokuroro apeliacinio skundo argumentu yra linkęs nesutikti.

15. Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta, atkreipiant dėmesį į tai, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, tai yra precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Rėmimasis precedentais yra svarbi vienodos teismų praktikos ir teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Precedentinis teisės aiškinimo metodas reiškia, kad aiškinantis tikrąją teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiškinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iš esmės panaši į ankstesnę, tai yra į tą, kurioje išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašiomis faktinėmis aplinkybėmis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-109/2013, 2K-10-895/2019, 2K-P-58-697/2019, 2K-124-697/2019).

16. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo prokuroras, minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127-628/2022, nesutampa faktinės aplinkybės (pirmosios instancijos teismas nuteisė asmenį, paliktas asmens nuteisimas, panaikinant apygardos teismo nuosprendį jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atleido asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), skiriasi nustatytas neblaivumas (kasacinio teismo nutartyje pirmu putimu užfiksuota 3,21 promilių, o antrą kartą pūsti atsisakė (sunkus girtumas), o nagrinėjamu atveju, pirmu pūtimu nustatytas 1,61 promilės, o antru pūtimu 1,55 promilės, nežymiai viršijant neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė), asmenybės charakteristika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), buvo baustas administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, padarytą prieš (duomenys neskelbtini) metus, papildomai už automobilio vairavimą, neturint tam teisės, automobiliu vyko (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), kurioje buvo sulaikytas, o nagrinėjamu atveju asmuo yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vyko į (duomenys neskelbtini), tačiau buvo sulaikytas išvažiuojantis iš (duomenys neskelbtini), administracinis teisės pažeidimas padarytas beveik prie (duomenys neskelbtini) metus, kitų administracinių teisės pažeidimų/nusižengimų asmuo nėra padaręs). Papildomai pažymima, kad kasacinės instancijos teismas nutartyje akcentavo, jog asmeniui anksčiau paskirtos administracinės nuobaudos (dvi), bei duomenų visuma neigiamai apibūdinanti K. S. asmenybę leido teigti, kad K. S. yra linkęs nesilaikyti įstatymų ir nepadarė tinkamų išvadų dėl anksčiau padarytų KET pažeidimų. Nagrinėjamu atveju, kitų nei baudžiamojoje byloje pateikti duomenys apie praeityje J. G. padarytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą teisės pažeidimą, byloje nebuvo gauta, naujų administracinių nusižengimų nėra fiksuota. Todėl įvertinus tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas prokuroro apeliaciniame skunde nurodyta kasacinės instancijos teismo nutartimi ir jame nurodytu išaiškinimu nesivadovauja.

17. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visumą ir pagrįstai taikė BK 40 straipsnio nuostatas J. G. atžvilgiu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra teisėtas ir pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas savo procesinį sprendimą, įvertino kiekvieną iš BK 40 straipsnyje nustatytų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų, priėmė motyvuotą sprendimą ir teisės taikymo klaidos dėl BK 40 straipsnio taikymo nepadarė. Todėl prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje dėl J. G. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nesant nustatytos BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte būtinos sąlygos atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl laiduotojo tinkamumo

18. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat keliamas laiduotojos tinkamumo klausimas, išreiškiama abejonė dėl V. G. realios galimybės daryti teigiamą įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistam (duomenys neskelbtini) J. G. Prokuroras savo nesutikimą dėl V. G. galėjimo būti laiduotoja apeliaciniame skunde iš esmės grindžia tuo, jog: 1) byloje nėra pateikta duomenų iš ĮKNR, ANR ir V. G. charakteristikos; 2) apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių aplinkybių (išskyrus tai, jog (duomenys neskelbtini) gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų), kurios būtų tiesiogiai susijusios su V. G. galimybe daryti J. G. teigiamą įtaką; 3) V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog anksčiau nėra buvę, kad J. G. būtų važiavęs neblaivus bei tai, kad J. G., būdamas neblaivus išvyko automobiliu, kai (duomenys neskelbtini) buvo ir jo (duomenys neskelbtini) V. G.

19. Sprendžiant BK 40 straipsnio nuostatų taikymo klausimą konkrečioje byloje, teismui taip pat palikta diskrecija spręsti ir tai, ar pasirinktas laiduotojas yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir ar turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pavyzdžiui argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018 ir kt.), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir panašiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018 ir kt.).

20. Skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismas nurodė pakankamai išsamius motyvus, kodėl V. G. laiko tinkama laiduotoja šioje konkrečioje byloje ir su jais nesutikti aukštesnysis teismas neturi pagrindo. V. G. yra nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleisto J. G. (duomenys neskelbtini), jie kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metų (1 t., b. l. 66). Apylinkės teisme apklausta laiduotoja V. G. patvirtino, jog jos ir (duomenys neskelbtini) santykiai yra geri, ji turi galimybę jam padėti (1 t., b. l. 75). Šias aplinkybes patvirtino ir J. G. Jis nurodė, kad kartu su V. G. (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) metų, jis jos klausys (1 t., b. l. 75). Sutiktina su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad baudžiamosios bylos medžiagoje, kartu su pateiktu prašymu atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės nėra pateikti prokuroro minėti duomenys, tai yra ĮKNR, ANR duomenys, tačiau, minėti duomenys, kartu su J. G. gynėjo pateiktu atsiliepimu, buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Iš kartu su atsiliepimu pateiktų papildomų duomenų (V. G. ĮKNR ir ANR) matyti, jog V. G. yra neteista, praeityje nebausta administracine tvarka, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, kartu su (duomenys neskelbtini) sutarties pagrindu gyvena G. R. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 67-71), kuria rūpinasi, nes G. R. nustatytas (duomenys neskelbtini) lygis (1 t., b. l. 72), laiduotoja yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 76), gauna (duomenys neskelbtini), jai nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis (1 t., b. l. 64-65). Neigiamai jos asmenybę charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Be to, laiduotoja tiek prašyme (1 t., b. l. 61-62), tiek pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu paaiškino savo glaudžius ryšius su J. G., galimybę jam daryti teigiamą įtaką ir sulaikyti jį nuo tolesnių nusikalstamų veikų darymo. Iš duotų apylinkės teisme parodymų matyti, kad laiduotoja V. G. savo (duomenys neskelbtini) elgesio nepateisina, vertina jį blogai (jei ji būtų žinojusi, kad jis važiuos, jo nebūtų leidusi) nurodė, kad po įvykio J. G. suprato, kad elgėsi netinkamai, pergyvena, nebevartos alkoholio, tai jam didelis sukrėtimas (1 t., b. l. 75). Pats J. G. apklausiamas pirmosios instancijos teisme taip pat patvirtino, kad savo elgesį vertina blogai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodo, kad daugiau tokių dalykų nebebus, klausys (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 75).

21. Galimybės asmenį pripažinti tinkamu laiduotoju nagrinėjamoje byloje nepaneigia ir tai, kad laiduotoja V. G. nesustabdė J. G. nuo nusikalstamos veikos padarymo dar iki ikiteisminio tyrimo pradžios. Šiuo atveju svarbiausia tai, kad laiduotoja V. G. neneigė pačio nusikalstamos veikos padarymo fakto. Taip pat nėra teisinio pagrindo sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kuriais abejojama dėl V. G. atitikimo baudžiamajame įstatyme nustatytų laiduotojui keliamų reikalavimų. Pavyzdžiui, prokurorui abejonių dėl galėjimo laiduotojui daryti teigiamą poveikį J. G. kelia tai, kad V. G. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog anksčiau nėra buvę, kad J. G. būtų važiavęs neblaivus bei tai, kad J. G., būdamas neblaivus išvyko automobiliu, kai (duomenys neskelbtini) buvo ir jo (duomenys neskelbtini) V. G. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nustatyta iš V. G. apylinkės teisme duotų parodymų, ji nurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) anksčiau nėra vairavęs neblaivus („to anksčiau nėra buvę“). Tačiau, prokurorui teisiamajame posėdyje laiduotojos paklausus klausimo apie anksčiau jos (duomenys neskelbtini) J. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą, ji paaiškino, kad „jai iš galvos išgaravo, kad baustas už vairavimą neblaivus, nes tai buvo (duomenys neskelbtini)“. Taigi, priešingai nei apeliaciniame skunde bando nurodyti prokuroras, atsižvelgiant tiek į liudytojos amžių ir sveikatos būklę (duomenys neskelbtini), nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumas), bei atsižvelgiant į prieš (duomenys neskelbtini) metų J. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, nuobauda įvykdyta, natūralu, kad laiduotoja galėjo neprisiminti jos (duomenys neskelbtini) prieš (duomenys neskelbtini) metų padaryto administracinio teisės pažeidimo. Juolab, kad ir pats J. G. buvo pamiršęs šį padarytą administracinį teisės pažeidimą, nes jis buvo (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-36, 75).

22. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą prokuroro apeliacinio skundo argumentą, jog apylinkės teismas nuosprendyje nenurodė jokių aplinkybių (išskyrus tai, jog (duomenys neskelbtini) gyvena kartu (duomenys neskelbtini) metų), kurios būtų tiesiogiai susijusios su V. G. galimybe daryti J. G. teigiamą įtaką. Teisėjų kolegija atkreipia prokuroro dėmesį į tai, jog visuma byloje nustatytų aplinkybių laiduotoją charakterizuoja teigiamai (nutarties 20 punktas), prokuroro apeliaciniame skunde minėtas administracinis teisės pažeidimas, kaip jau minėta anksčiau, yra padarytas (duomenys neskelbtini), paskirta bauda yra sumokėta, administracinio poveikio priemonė yra įvykdyta), analogiškų administracinių nusižengimų jis nėra padaręs. J. G. gailisi padaręs nusikalstamą veiką, dėl jo išgyvena, o jo (duomenys neskelbtini) V. G. nepateisina blogo (duomenys neskelbtini) elgesio, stengiasi jam padėti. Be to, prokuroras apeliaciniame skunde nenurodė kaip (t. y. kokiu būdu) laiduotoja turi įrodyti savo tinkamumą (duomenys neskelbtini) daryti teigiamą įtaką.

23. Aptariamų aplinkybių kontekste pažymima, kad laiduotojo tinkamumas, jo asmeninės savybės ir galėjimas daryti įtaką nuo baudžiamosios atsakomybės atleistam asmeniui kiekvienoje byloje turi būti įvertinti individualiai. Teisėjų kolegijai šiuo konkrečiu atveju nekyla pagrįstų abejonių dėl to, kad V. G., kaip laiduotojos, tinkamumas šioje byloje buvo įvertintas visapusiškai, o apylinkės teismo išvados dėl jos galėjimo daryti įtaką J. G. pakankamai argumentuotos. Prokuroro apeliaciniame skunde išreikštos abejonės dėl paviršutiniško laiduotojos tinkamumo įvertinimo ir jos, kaip laiduotojos, galimybės daryti teigiamą įtaką savo (duomenys neskelbtini) tėra niekuo nepagrįstos prielaidos.

24. Baudžiamojoje byloje nustačius BK 40 straipsnio 1-3 dalyse būtinas sąlygas atleisti J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės, prokuroro apeliacinio skundo argumentai, susiję su bausmės paskyrimu J. G. nenagrinėjami.

Dėl baudžiamosios poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise – termino

25. Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroras Darius Stulpinas apeliaciniu skundu prašo J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminą pailginti iki 3 metų, tai yra paskirti baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnis). Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.

26. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 67, 68 straipsniais, atleisdamas J. G. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje skyrė J. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones dvejų metų laikotarpiui. Priimdamas tokį sprendimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skirtina siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį bei užtikrinti visuomenės saugumą.

28. BK 68 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Baudžiamojo poveikio priemonės termino nustatymas yra baudžiamojo poveikio priemonės, o kartu kaltininkui skiriamos bausmės individualizavimo proceso sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, atsižvelgtina į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius, asmens kaltės laipsnį, kaltininko asmenybę. Nagrinėjamu atveju atleistasis nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai yra, jam buvo nustatytas mažiausiai 1,55 promilių neblaivumas (pirmojo tikrinimo metu nustatytas 1,61 promilių neblaivumas, antrojo tikrinimo metu (maždaug po 20 minučių) nustatytas 1,55 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 16)). J. G. padarytas Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimas (vairuota (duomenys neskelbtini) eisme, išvažiuojant iš (duomenys neskelbtini), apie 19 val., kai eismo dalyvių nėra ypač daug), J. G. byloje nagrinėjamo įvykio metu būdamas neblaivus neabejotinai sukėlė pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei, tačiau nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš įvykio vietos. J. G. yra neteistas (1 t., b. l. 23), nusikalstama veika padaryta tyčia, J. G. charakterizuojamas teigiamai (detaliau aptarta nutarties 12 punkte). Atsižvelgus į šias aplinkybes ir į baudžiamojo poveikio priemonės tikslą pataisyti nusikalstamą veiką padariusį J. G., jo nustatytą girtumą – 1,55 promilės nežymiai viršijant ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, ir jos prevencinį pobūdį – užkirsti kelią toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir teisėtai uždraudė J. G. naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vidutiniam laikotarpiui – dvejiems metams.

29. Teisėjų kolegija pažymi, jog Valstybė jau daug metų skiria didelį dėmesį kovai su neblaiviais vairuotojais šviesdama visuomenę, griežtindama atsakomybę, vykdydama dažną kontrolę. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad už kelių transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (ne daugiau negu 1,5 promilių) vairuotojai, numatyta administracinė atsakomybė, privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 5, 6 dalys). Tuo tarpu J. G. buvo nustatyta 1,55 promilių neblaivumas, tai yra riba, nuo kurios pradedama taikyti baudžiamoji atsakomybė. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejų metų terminas yra neadekvatus ir neproporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kaltininko asmenybei. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė. Taip pat pažymėtina, kad skiriant minėtą baudžiamojo poveikio priemonę siekiama apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės atgrasyti kaltininką nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje. Be to, atsižvelgiant į tai, kad asmuo automobiliu, būdamas neblaivus iš (duomenys neskelbtini) išvažiavo po konflikto su (duomenys neskelbtini), bei į tai, kad automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika yra konfiskuojamas, bei jo sveikatos būklę (nustatytas (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygis) bei amžių ((duomenys neskelbtini)), spręstina, kad nėra pagrindo skirti ilgesnį, nei prokuroras prašo, baudžiamojo poveikio priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones terminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės J. G. paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas – dveji metai yra proporcingas ir pakankamas, todėl Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinis skundas ir šioje dalyje netenkintinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Dariaus Stulpino apeliacinį skundą atmesti.