Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Ernestos Montvidienės ir Gražvydo Poškaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos K. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1,7 punktu, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės:

- uždrausta I. K. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus. Vairavimo teisės atėmimo terminą nustatyta skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 28 d.

- konfiskuota iš I. K. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1090 Eur (vienas tūkstantis devyniasdešimt eurų).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018).

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies, pirmosios instancijos teismas I. K. pripažino kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir tik po to, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleido ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukė. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuosprendis, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nutraukiama byla, nėra apkaltinamasis, juo asmuo nėra pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme nurodytos veikos padarymo ir jam neskiriama bausmė (BPK 307 straipsnio 5 dalis).

8. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai nurodytas sprendimas pripažinti I. K. kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, nes kaip buvo minėta, nuosprendžio, kuriuo nutraukiama byla, rezoliucinėje dalyje nėra numatyta imperatyvo pripažinti asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo, t. y. nutraukiant bylą sprendimas kaltinamąjį pripažinti kaltu nepriimamas. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl uždraudimo naudotis specialia teise termino

9. Nagrinėjamu atveju apeliantė neginčija nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybių ar kaltės dėl jai inkriminuoto nusikaltimo, o pirmosios instancijos teismo nuosprendį skundžia tik dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino, todėl vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nuosprendį patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, t. y. teisėjų kolegija sprendžia uždraudimo naudotis specialia teise termino pagrįstumo klausimą.

10. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės arba lygtinai paleisto iš pataisos įstaigos, teises ir laisves bei nustato specialias pareigas ir kuri padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

11. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas I. K. paskyrė uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, t. y. terminui, trumpesniam negu BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas vidurkis (kai vidurkis yra 3 metai). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas I. K. šią baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą, baudžiamojo įstatymo nepažeidė ir nenukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio baudžiamosiose bylose.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei. Minėta, kad baudžiamojo poveikio priemonėmis yra siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi, atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu turi būti siekiama to paties rezultato, kurio yra siekiama bausme, be kita ko, paveikti asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

13. Byloje nustatyta ir nėra ginčo, kad I. K. padarė vieną šiurkščiausių bei pavojingiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės girtumas, t. y. pirmu tikrinimu nustatytas 1,64 promilių neblaivumas, antru tikrinimu – 1,58 promilių neblaivumas. Šis kiekis daugiau kaip 4 kartus viršija minimalų leistiną girtumo laipsnį. Kaip parodė I. K. apklausiama pirmosios instancijos teisme, jog dviese su drauge išgėrė šampano ir alaus, kad nuo alkoholio jautėsi apsvaigusi, tačiau nežiūrint į tai, ji vis tiek sėdo už automobilio vairo, išvažiavo į kelią, kur buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Šiame kontekste pažymėtina, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į šios nusikalstamos veikos pavojingumą ir nustatydamas baudžiamąją atsakomybę už vairavimą ar praktinio vairavimo mokymą, apsvaigus nuo alkoholio, kai kaltininkui nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, taip siekė didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems KET pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams.

14. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, individualizuodamas uždraudimo naudotis specialia teise terminą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama neteista, nebausta, jog jos darbo vieta yra ne toje pačioje gyvenvietėje, jog transporto priemonė reikalinga susisiekimui. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad I. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šios aptartos aplinkybės, be kita ko, pirmosios instancijos teismui leido I. K. taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą, dėl ko ji ateityje išvengs apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisinių pasekmių (bausmės, teistumo ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tos pačios aplinkybės, į kurias pirmosios instancijos teismas atsižvelgė bei kurias įvertino tiek atleisdamas I. K. nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek nustatydamas jai mažesnį už vidurkį šios specialiosios teisės atėmimo terminą, nesudaro pagrindo šio termino dar labiau sutrumpinti. Teisėjų kolegija sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones laikinas netekimas sukels I. K. ir jos šeimai tam tikrų nepatogumų, tačiau atsižvelgiant į nusikaltimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, kaltininko patiriami panašaus pobūdžio sunkumai paprastai nėra laikytini pakankamu pagrindu neuždrausti asmeniui naudotis specialia teise ar sutrumpinti tokio draudimo taikymo terminą. Nors apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, dėl kurių I. K. yra reikalinga teisė vairuoti transporto priemones ir dėl kurių ji prašo šios specialios teisės atėmimo terminą sutrumpinti (į darbo vietą nuvykti pėsčiomis nėra įmanoma, autobusai nevažiuoja, todėl vienintelė galimybė vykti į darbą yra tik automobiliu, šiuo metu moka už savo vežimą į darbo vietą kaimynams ir taip per mėnesį netenka pusės savo darbo atlyginimo, jog ji rūpinasi sūnaus nuvežimu į mokyklą), teisėjų kolegija pastebi, jog šios aplinkybės jai buvo žinomos ir tuo momentu, kai ji vairavo būdama neblaivi ir rizikavo prarasti šią specialiąją teisę. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliaciniame skunde nenurodomos aplinkybės, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų įvertinęs tiek skirdamas I. K. šią baudžiamojo poveikio priemonę, tiek nustatydamas jos terminą.

15. Atsižvelgdama į tai, kas buvo išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas yra adekvatus I. K. padaryto nusikaltimo pavojingumui ir jos asmenybei, todėl teisingas. Siekiant bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo, o kartu ir užtikrinti kitų visuomenės narių apsaugą, pirmosios instancijos teismas I. K. pagrįstai nustatė mažesnį nei vidurkis uždraudimo naudotis šia specialia teise terminą, t. y. 2 metus. Pagrindo sutrumpinti šį terminą teisėjų kolegija nenustatė. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl proceso išlaidų

16. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-09-13 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą I. K.. Atsižvelgiant į tai, kad I. K. buvo sudariusi susitarimą su advokatu Ramūnu Dobrovolskiu, kuris ir dalyvavo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirta advokatė Naina Lanzbergienė buvo atleista nuo gynybos ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nedalyvavo, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašomos priteisti valstybės naudai išlaidos dėl advokatės Nainos Lanzbergienės antrinės teisinės pagalbos teikimo I. K. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

atmesti atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės I. K. apeliacinį skundą.

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria I. K. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos K. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta ir šią nuosprendžio dalį išdėstyti taip:

I. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos K. K. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.