Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-376-524/2024

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-06
Bylos Nr.: e2A-376-524/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-03569-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Ieškovas: J. Š.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-376-524/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-03569-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.3.4; 2.4.2.6 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 6 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės J. Š. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros sustabdymo pripažinimo neteisėtu, dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, S. M., I. M., A. B., R. P., R. P., E. M., J. M., V. V., O. V., M. Š., J. T., Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, akcinė bendrovė „Klaipėdos vanduo“, uždaroji akcinė bendrovė „Elijos miestas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė J. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT), prašydama pripažinti neteisėtu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros sustabdymą, panaikinti NŽT 2023 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 13SD-1286-(14.13.104.) ir įpareigoti tęsti ir pabaigti 2023 m. balandžio 14 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje numatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, J. Š. parduoda 1,4286 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas), dalį, sudarančią 0,0881 ha, sudarymo procedūrą.

2. Ieškinyje nurodė, kad Sklypas suformuotas vadovaujantis apskrities viršininko 1998 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1679. Valstybinės žemės patikėjimo teise Sklypą valdo NŽT nuo 2010 m. liepos 1 d. Sklypas 1998 m. spalio 16 d. buvo išnuomotas AB „Klaipėdos vanduo“ 99 metams. Sklypo kadastriniai duomenys patikslinti 2018 m. spalio 30 d. Sklype yra įregistruota 31 pastatas ir 7 inžineriniai įrenginiai. Ieškovei 2022 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartimi atiteko 12 statinių ir įrenginių, kurie anksčiau priklausė ieškovės motinai J. T., kuri turėtiems pastatams eksploatuoti pagal 2016 m. lapkričio 18 d. ir 2018 m. vasario 12 d. susitarimus pakeisti sutartį Nr. 13SŽN-34 (14.13.55.) buvo įgijusi teisę į 0,1221 ha dydžio Sklypo (1,4286 ha) dalies nuomą. Šių susitarimų pagrindu pakeitus 1998 m. spalio 16 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N21/98-0161 J. T. yra likusi įregistruota valstybinės žemės nuomos teisė iki 2097 m. spalio 16 d. Sklypo ribos 2018 m. spalio 31 d. buvo patikslintos ir paženklintos ir sklypo naudotojų naudojimosi tvarka buvo nustatyta pagal UAB „Georamas“ parengtą Sklypo planą. Planas parengtas pagal 1998 m. balandžio 29 d. žemės sklypo paženklinimo–parodymo aktą pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles (toliau – ir Kadastro taisyklės). Patikslinus sklypo kadastrinius duomenis šis planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Planu nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka nustatė buvusiai savininkei J. T. ir tretiesiems asmenims naudotis 0,2443 ha dydžio nuomos teise valdomo Sklypo dalimi, plane pažymėta žymeniu C bendrai. Prieš sudarant 2022 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartį, J. T. 2022 m. rugpjūčio 17 d. kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo perleisti valstybinės žemės nuomos teisę naujam savininkui (ieškovei). NŽT 2022 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. 13ST-(14.13.5 E.) sutiko, jog naujasis pastatų savininkas per vieną mėnesį nuo nuosavybės teisių į statinius ar įrenginius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre privalo kreiptis į NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrių su prašymu sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, o valstybinės žemės nuomininkė J. T. su prašymu nutraukti tokią sutartį.

3. Ieškinyje teigė, kad šiuo atveju ieškovė kreipėsi į atsakovę ne su prašymu sudaryti Sklypo dalies nuomos sutartį, bet leisti išpirkti Sklypo dalį, skirtą turimiems pastatams eksploatuoti. Atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. parengė ir su ieškove sudarė valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatė, jog ieškovei Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama atsakovės NŽT, parduoda 1,4286 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0881 ha. NŽT 2023 m. gegužės 8 d. raštu informavo ieškovę, jog pastaroji nebegali tęsti valstybinės žemės sklypo pardavimo procedūros, nes valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys nėra patikslinti. Ieškovės atstovas pažymi, kad tokiu būdu pažeidžiamos ieškovės teisės, nes iki šiol šis žemės sklypas nuomotas ir nuomojamas kitiems Sklype esančių pastatų savininkams, griežtesnės tvarkos siekiant įsigyti, o ne nuomoti po pastatais reikalingą eksploatuoti žemės sklypą nenumato, taip pat šiuo atveju nenumatyta, per kiek laiko turi būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Pažymi, kad techniškai įgyvendinti detaliojo plano sprendinius pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatus negalima, nes pagal juos Sklypo, dalijamo į dvi dalis, sklypo riba turėtų eiti per vieną iš pastatų, vienu unikaliu numeriu su atskiromis patalpomis, priklausančiu skirtingiems savininkams. Ieškovė be kitų Sklype esančių pastatų savininkų pati negalėtų įgyvendinti detaliojo plano sprendinių. Šiuo atveju jei būtent tokius detaliojo plano sprendinius inicijavo UAB „Klaipėdos vanduo“, jis ir turi ar tą pastatą padalyti, atidalyti ar dalį nugriauti ar sprendinį keisti atitinkamai inicijuojant detaliojo plano keitimo procedūrą. Ieškovės atstovo teigimu, tai, kad neįgyvendinti atsakovės atstovės nurodyti detaliojo plano sprendiniai, ką galima padaryti ir vėliau, nekliudo atsakovei užbaigti pradėtą žemės pardavimo ieškovei procedūrą.

Atsiliepimas

4. Atsakovė NŽT atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2022 m. lapkričio 17 d. gavus ieškovės prašymą dėl Sklypo dalies pardavimo, NŽT pradėjo pirkimo–pardavimo procedūrų vykdymą. NŽT skyriaus specialistams tikrinant Sklypo dalies pirkimo–pardavimo galimumą vadovaujantis Lietuvos Respublikos galiojančių teisės aktų nuostatomis nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 19 d. detaliojo plano sprendiniuose nustatyta, kad Sklypas dalijamas į du žemės sklypus Nr. 215, 216 po 0,7660 ha ir 0,6625 ha. NŽT skyriaus specialistai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Planavimo įstatymas) 17 straipsniu, nustatė, kad šis detaliojo plano sprendinys nėra įgyvendintas, todėl, siekdami nepažeisti bei užtikrinti, kad būtų laikomasi Planavimo įstatymo 17 straipsnio ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 29 straipsnio nuostatų, negalėjo tęsti Sklypo dalies pirkimo–pardavimo procedūrų, ir apie tai 2023 m. gegužės 8 d. informavo ieškovę raštu Nr. 13SD-1286-(14.13.104.). Rašte buvo nurodyti konkretūs veiksmai, kuriuos privalo atlikti ieškovė, kad būtų galima sudaryti Sklypo dalies pirkimo–pardavimo sandorį, t. y., atlikus Sklypo kadastro duomenų patikslinimą, pateikti NŽT skyriui patikslintus Sklypo planus. Rašte nurodytos konkrečios teisės aktų nuostatos, nustatančios kadastro duomenų tikslinimą. Rašte taip pat nurodyta, kad, ieškovei pateikus minėtus dokumentus, pardavimo procedūra bus tęsiama. 2018 m. ir 2022 m. parengti Sklypo planai nebuvo pateikti NŽT skyriui tikrinimui, 2018 m. spalio 30 d. Sklypo kadastro duomenų byla NŽT skyriui tikrinimui nebuvo teikta, o tiesiogiai pateikta centriniam registratoriui. Žemės sklypo kadastro duomenys pakeisti nebuvo ir žemės sklypo plane buvo keičiamas tik užstatymas. Pateiktą planą yra suderinę tik Sklypo naudotojai, tačiau Sklypo savininko, kurio patikėtinis yra NŽT, derinimo nėra. 2022 m. spalio 12 d. ieškovės kartu su prašymu pirkti Sklypo dalį pateiktas planas, kuriame išskirtos kiekvienam funkcionuojančiam statiniui eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys, atitinka Kadastro taisyklių 12.4 punktą, tačiau prieštarauja Planavimo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 3 dalims bei Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 daliai. VĮ Registrų centre šis žemės sklypo planas neregistruotas, todėl nėra teisinio pagrindo jį laikyti teisingu ir išsamiu. Tiek ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išvardyti Lietuvos Respublikoje galiojantys teisės aktai nenumato detaliaisiais planais suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims išimčių sprendinių nevykdymui, todėl NŽT skyrius neturi teisinio pagrindo tęsti Sklypo dalies pirkimo–pardavimo procedūrų.

5. Trečiasis asmuo J. T. atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu sutiko. Nurodė, jog J. Š. pageidauja įsigyti žemės sklypo dalis, suformuotas prie jau jai priklausančių pastatų, o ne nuomotis. Šiuo metu, kol naujoji pastatų savininkė nesudarė nuomos sutarties, o siekia nuosavybėn įsigyti žemės sklypo dalis, J. T. negali išregistruoti žemės nuomos sutarties. Detalusis planas galioja neterminuotai, jo sprendiniams įgyvendinti taip pat nėra ir negali būti nustatyta prievolė termino atžvilgiu. Detaliojo plano sprendiniai nepažeidžia J. Š. teisės naudotis jos turima nuosavybe ir priešingai, naudojimasis jai priklausančiais pastatais neprieštarauja detaliojo plano sprendiniams. Todėl nėra kliūčių J. Š. įsigyti nuosavybėn žemės sklypo dalis jos turimiems pastatams eksploatuoti. Skundžiamo NŽT atsisakymo parduoti žemės sklypo dalis motyvai yra visiškai nepagrįsti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės J. Š. valstybei 46,48 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7. Teismas nurodė, kad šiuo atveju ieškovė, kaip turinti teisę pirmiausia išsinuomoti turimiems pastatams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės adresu (duomenys neskelbtini), Sklypo dalį, sudarančią 0,0881 ha, pradėjo ne žemės nuomos kaip prieš tai buvusi savininkė, bet šios Sklypo dalies pirkimo–pardavimo procedūrą, pateikdama NŽT atitinkamą prašymą bei pateikdama turimus Sklypo planus, kurio duomenys atnaujinti 2018 m. bei 2022 m., ieškovei įsigyjant iš buvusios savininkės, nuomojusios šio Sklypo dalį. Susipažinus su šiais atnaujintais planais matyti, kad juose nėra įgyvendinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 įsakymu Nr. AD1-3445 patvirtinto Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalaus plano, reg. Nr. T00074364, sprendiniai, kuriuose nustatyta, kad Sklypas dalijamas į du žemės sklypus Nr. 215, 216 po 0,7660 ha ir 0,6625 ha. Taip pat nėra duomenų, kad šie planai, kadastro patikslinimai būtų suderinti su NŽT, kuri atstovauja Sklypo savininkui, valstybei, ir kad atitinkami pakeitimai įregistruoti kadastre. Byloje nėra duomenų, kad šis detalusis planas nustatyta tvarka būtų pakeistas kitu, koreguojamas, kad būtų ginčyti, pakeisti jo sprendiniai dalyje, susijusioje su ginčo Sklypu. Minėto detaliojo plano sprendinių 4.4.4 punktu ne tik numatytas Sklypo dalijimas į du žemės sklypus, bet ir nustatomi servitutai. Visa (duomenys neskelbtini) upės teritorija (detaliuoju planu planuojamos teritorijos ribose) taps prieinama visuomenei ir aplinkiniams gyventojams. Raštą dėl žemės Sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo į du sklypus ir servituto nustatymo pateikė AB „Klaipėdos vanduo“. Todėl nepaisant to, kad nors ir nėra numatytas konkretus terminas įgyvendinti šiuos detaliojo plano sprendinius, tačiau akivaizdu, kad parduoti ieškovei Sklypo dalies neįgyvendinus šių sprendinių ir atitinkamai neperformavus Sklypo, neparengus plano pakeitimų, nesuderinus ir neįregistravus atitinkamų Sklypo kadastrinių duomenų pakeitimo, NŽT neturi jokio teisinio pagrindo. Be to, tokiu būdu galbūtbūtų pažeisti ne tik kitų Sklype esančių savininkų teisės ir interesai, bet kartu toks sandoris pažeistų ir visuomenės interesą dėl apribotų galimybių teritorijai tapti prieinamai visuomenei ir aplinkiniams gyventojams. Skubotas Sklypo dalies pardavimas, ne nuoma ieškovei, gali ne tik apsunkti vėliau galimybes įgyvendinti minėtus detaliojo plano sprendinius ginčo Sklype, bet gali padaryti apskritai juos neįgyvendinamus.

8. Teismas pažymėjo, kad 2023 m. balandžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartyje yra aiški nuoroda, kad privalomai turi būti vadovaujamasi ir šiuo atveju galiojančiu tos teritorijos, kur yra tas Sklypas (jo dalis), detaliuoju planu ir jo sprendiniais, kuriuos įgyvendinus galbūt keistųsi (būtų papildytas) ir pačios pirkimo–pardavimo sutarties turinys (dalyje dėl specialių sąlygų, servitutų ir kitų naudojimo apribojimo). Iš sutarties projekto ir proceso dalyvių paaiškinimų matyti, kad sutarties projekte nurodytos kainos ieškovė už perkamo Sklypo dalį nėra sumokėjusi. Nors Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 31 punktas numato, kad dalis procedūrų atliekama ta pačia tvarka (pvz., kad išnuomojamo žemės sklypo ribos ir dydis nustatomi tokia pat tvarka, kaip ir parduodamų žemės sklypų pagal taisyklių 3–6 punktų nuostatas), tačiau tiek šios taisyklės, tiek kiti valstybės žemės įsigijimą nuosavybėn reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK), Žemės įstatymas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai ir kt.) numato daugiau sąlygų, kurias reikia įgyvendinti siekiant įsigyti, o ne laikinai naudoti (nuomoti) atitinkamą sklypą (pvz., kainos sumokėjimas, notarinė sandorio forma ir t.t.). Be to, žemės pirkimas–pardavimas ir nuoma – tai iš esmės skirtingi sandoriai, sukuriantys sandorio šalims skirtingas teisines pasekmes, skirtingas teises ir pareigas ir negalima šių sandorių tapatinti. Visą nurodytą įvertinus teismas atmeta kaip nepagrįstą ir neįrodytą ieškovės reikalavimą pripažinti neteisėtu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros sustabdymą. Susipažinus su ieškovės ginčijamu NŽT 2023 m. gegužės 8 d. raštu pripažintina, kad šiuo atveju nėra jokio pagrindo panaikinti šio rašto, kuris parengtas nustatyta tvarka, yra aiškus ir teisėtas, pasirašytas tinkamo subjekto, todėl ieškovės reikalavimas jį panaikinti taip pat atmestinas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką atsižvelgiant į galiojančius detaliojo plano sprendinius, kurie nėra įgyvendinti, nepatikslinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų nėra jokio pagrindo įpareigoti NŽT tęsti ir pabaigti 2023 m. balandžio 14 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, todėl atmestinas kaip nepagrįstas ir šis ieškovės reikalavimas. Nėra jokių duomenų, kad ieškovė ar kiti suinteresuoti asmenys būtų pradėję įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir kad jie būtų neįgyvendinami. Ieškovė turi teisę ir šiuo atveju pareigą kreiptis nustatyta tvarka dėl Sklypo plano koregavimo ir patikslintų kadastrinių duomenų įregistravimo įgyvendinant detaliojo plano sprendinius (Taisyklių 2.4, 2.5, 7, 8 punktai). Be to, ieškovė turi planavimo iniciatyvos teisę (Planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 6, 17, 19 ir 20 straipsniai), todėl, jei iš tiesų paaiškėtų, kad 2014 m. detaliojo plano sprendiniai yra neįgyvendinami, ji turi teisę pati ar su kitais Sklype esančių pastatų savininkais inicijuoti detaliojo plano sprendinių atitinkamus pakeitimus. Be to, ieškovė visuomet gali apsvarstyti galimybę ne įsigyti nuosavybėn, o išsinuomoti jos turimiems pastatams eksploatuoti reikalingą Sklypo dalį. Kadangi ieškinys atmestinas, iš ieškovės priteistina valstybei 46,48 Eur bylinėjimosi išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

9. Ieškovė J. Š. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-6338-901/2023 ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, arba priimti naują sprendimą, taip pat priteisti ieškovės patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje ir perskirstyti bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje.

Žemesnės instancijos teismas

10. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nurodydamas esančius nuomos ir nuosavybės įgijimo procedūrų skirtumus, jų nedetalizavo. Teismas bendrai nurodė esant skirtumų kituose įstatymuose, tačiau nenurodė konkrečių teisės normų, kurios reguliuotų ginčo teisinį santykį ir pagristų teismo padarytas išvadas. Teismo išvada, lėmusi neteisingą materialinės teisės normų taikymą, yra nemotyvuota ir prieštarauja imperatyvui, nurodytam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsnyje. Nesutinkant su teismo išvada, kad prieš sudarant nuosavybės teisės perleidimo sandorį turėtų būti įgyvendinti detaliojo plano sprendiniai. Pažymėtina, jog Taisyklių 31 punktas nustato identišką tvarką valstybinės žemės sklypų nuomos ir pardavimo dydžio nustatymo tvarkai. Be to, Žemės įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje reglamentuota, jog parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, o to paties įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad Valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams. Faktinės aplinkybės įrodo, kad po Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AD1-3445 patvirtinto detaliojo plano priėmimo, neatsižvelgiant į jo sprendinius, buvo sudaromos Sklypo dalių nuomos sutartys. Atsakovė sudarydama Sutarties pakeitimus nereikalavo įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių, kuriais numatytas Sklypo padalijimas į du žemės sklypus. Tai patvirtina, kad vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi nuomos sandoriai sudaromi pagal teritorijų planavimo dokumentus. Nagrinėjamu atveju nuomos sandoriai buvo sudaryti pagal detalųjį planą.

11. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nei atsakovė, nei teismas skundžiamame sprendime nenurodė teisės normos, kuria vadovaujantis siekiant įgyti žemės sklypo dalį nuosavybės teise privalėtų įgyvendinti detaliojo plano sprendinį – padalyti šį sklypą. Teismas nenurodydamas teisinio pagrindo konstatavo, kad nėra įgyvendintos visos reikiamos sąlygos šiai Sklypo daliai parduoti ir kad NŽT pagrįstai sustabdė Sklypo dalies ieškovei pardavimo procedūrą, be to, NŽT pagrįstai 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 13SD-1286-(14.13.104.) įpareigojo ieškovę parengti Sklypo planą, kuriame būtų įgyvendinti 2014 m. detaliojo plano sprendiniai. Nepaisant Sklypo valdymo būdo, detaliojo plano sprendiniai galioja visam Sklypui neterminuotai. Todėl jų įgyvendinimas nėra apibrėžtas laike. Įgijus Sklypo dalį, detaliojo plano sprendiniai bus privalomi ieškovei kaip ir kitiems Sklypo naudotojams, nepaisant Sklypo dalies valdymo formos, neterminuotą laiką, iki kol detalusis planas bus pakoreguotas ar pakeistas ar neteks galios. Vadovaujantis nurodytu reglamentavimu, detaliojo plano sprendinys, kuriuo Sklypas turėtų būti padalijamas į du sklypus, teisės aktų nustatyta tvarka yra neįgyvendinamas iš esmės. Tačiau aplinkybė, ar šis sprendinys gali būti įgyvendintas, ar ne, negali turėti įtakos ieškovės teisėms įsigyti žemės Sklypo dalį jos turimiems pastatams eksploatuoti ir naudoti pagal teisės normas, kurios reglamentuoja žemės ir nuosavybės teisinius santykius, bet ne teritorijų planavimą reglamentuojančius teisės aktus.

Atsiliepimas

12. Atsakovė NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad šioje byloje nėra ginčo dėl to, ar ieškovė turi teisę įsigyti valstybinės žemės Sklypo dalį, t. y. NŽT neprieštarauja dėl Sklypo dalies įsigijimo, tačiau ieškovė privalo pateikti žemės sklypo planą atitinkantį toje teritorijoje galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. NŽT, vadovaudamasi Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas, Planavimo įstatymo 17 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad detalieji planai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, išskyrus šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, įvertinusi turimus dokumentus, neturėjo teisinio pagrindo parduoti Sklypo dalies, kol ieškovė nepateikė Sklypo plano, atitinkančio Klaipėdos miesto savivaldybės 2014 m. lapkričio 17 d. administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-3445 patvirtinto Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detaliojo plano sprendinius. Šio detaliojo plano sprendiniuose (aiškinamojo rašto 4.2 punktas) nustatyta, kad Sklypas dalijamas į dvi dalis – du žemės sklypus Nr. 215, 216. Vadinasi, norint tęsti Sklypo dalies pirkimo– pardavimo procedūras, turi būti atlikti dviejų naujai atsiradusių žemės sklypų kadastriniai matavimai, parengti nauji žemės sklypų planai ir įregistruoti žemės sklypai Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje. UAB „Georamas“ 2018 m. spalio 31 d. parengtas Sklypo planas, kuris buvo parengtas pagal 1998 m. balandžio 29 d. Sklypo paženklinimo–parodymo aktą ir kuriuo buvo patikslintos ir paženklintos Sklypo ribos ir nustatyta Sklypo naudotojų naudojimosi tvarka, taip pat kuris buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, buvo nesuderinta su NŽT, t. y. valstybinės žemės naudotojai vienašališkai, neturėdami įstatymo tam suteiktos teisės, nusistatė žemės naudojimosi tvarką ir įregistravo ją Nekilnojamojo turto registre, net neinformavę turto savininko. Todėl bandymai įrodinėti, kad teisiškai nepagrįstais veiksmais įregistruotas Sklypo planas yra pardavimo procedūroms tinkamas dokumentas, neturėtų būti vertinami. Galiojantis detalusis planas, kuriuo suformuoti du sklypai, yra individualus teisės aktas, kuris skirtas suplanuotoje teritorijoje visiems veikiantiems asmenims – taip pat ir ieškovei. Detalusis planas yra galiojantis, dėl jo teisėtumo ir įgyvendinimo galimybių klausimo iki bylos nagrinėjimo iš esmės klausimo neiškėlė nei ieškovė, nei kiti suinteresuoti asmenys. Detaliojo plano įgyvendinimo galimybės ar jo sprendinių nuginčijimo klausimas nėra keliamas ir pačiame ieškinyje bei nėra šios bylos dalykas, o NŽT tarnyba nėra tinkamas subjektas prisiimti atsakomybei už detaliųjų planų sprendinių įgyvendinamumą.

13. Trečiasis asmuo M. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės apeliacinį skundą ir ieškinį. Nurodo, kad ginčo teritorijoje galioja detalusis planas, todėl rengti atskiro teritorijų planavimo dokumento ieškovė pareigos neturi. Atsakovei buvo pateiktas planas, parengtas ant detaliojo plano su nurodytomis perkamų sklypų ribomis. Nėra aktualu, ar žemės sklypo naudotojas veikia nuosavybės teisės, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais suplanuotoje teritorijoje. Jam pagal įstatymo nuostatas galioja detaliojo plano sprendiniai. Asmuo norėdamas vystyti teritoriją privalo remtis detaliojo plano nustatytais sprendiniais. Tačiau šie sprendiniai neįpareigoja asmenų, veikiančių toje teritorijoje, privalomai juos įgyvendinti, išskyrus atvejus, kai su valstybe ar savivaldybe yra pasirašyta teritorijos vystymo sutartis. Kita vertus, teismo nurodytas detaliojo plano sprendinys – galimybės padalyti Sklypą į du atskirus sklypus – yra prieštaraujantis kitiems teisės aktams ir negali būti įgyvendintas. Teritorijų planavimo dokumentai – šiuo atveju detalusis planas – žemės sklypo įgijimo procedūrai įtakos daro tiek, kiek reikia nustatyti parduodamo žemės sklypo dydį ir šį išskirti tame pačiame detaliajame plane, bet nenumato privalomus reikalavimus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius, kurie gali būti niekada neįgyvendinti, jeigu to nepageidautų žemės sklypo savininkai ar valdytojai. Apie detaliųjų sprendinių įgyvendinimo privalomumą teisės aktai, numatantys asmenims galimybę valstybinės žemės sklypą pastatams eksploatuoti įsigyti lengvatinėmis sąlygomis, nenustato.

14. Trečiasis asmuo UAB „Elijos miestas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį. Nurodo, kad nuo detaliojo plano patvirtinimo UAB „Klaipėdos vanduo“ šio plano sprendinių neįgyvendino. Nėra duomenų, kad trečiasis asmuo UAB „Klaipėdos vanduo“ siektų įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir siektų atidalyti dalį žemės sklypo. Kita vertus, Sklypas šią dieną priklauso valstybei, jį patikėjimo teise valdo atsakovė. Nei ieškovė, nei detaliojo plano iniciatorė UAB „Klaipėdos vanduo“ negali padalyti Sklypo, nes šiuo metu jie yra pastatų, esančių šiame Sklype, savininkai ir Sklypo dalių nuomotojai. Nė viena Sklypo dalis nepriklauso Sklypo naudotojams. Taigi nagrinėjamoje situacijoje detaliojo plano sprendinio, padalijančio Sklypą į dvi dalis, įgyvendinimo teisė priklauso ne ieškovei ar tretiesiems asmenims, bet atsakovei. Tačiau ši šią teisę siekia perkelti bylos šalims, valstybinio žemės sklypo naudotojams. Būtent Sklypo naudotojams įsigijus nuosavybės dalis iš valstybės, būtų galimas Sklypo bendraturčių susitarimas padalyti Sklypą pagal detaliojo plano sprendinį. Kita vertus, nesant galimybės padalyti esamą pastatą, nėra galimybės padalyti Sklypą. Dėl to detaliojo plano sprendinys, kuriuo įteisinta galimybė padalyti Sklypą į dvi dalis, yra teisiškai ydingas ir neįgyvendinamas.

15. Trečiasis asmuo S. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti. Nurodo, kad sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė

18. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės J. Š. ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos, kuriuo buvo prašoma pripažinti neteisėtu valstybinės žemės pirkimo–pardavimo procedūros sustabdymą, panaikinti NŽT 2023 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 13SD-1286-(14.13.104.) ir įpareigoti tęsti ir pabaigti 2023 m. balandžio 14 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties, kurioje numatyta, jog Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama NŽT, J. Š. parduoda 1,4286 ha ploto žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0881 ha, sudarymo procedūrą.

19. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra tinkamai nemotyvuotas, teismo nustatytos aplinkybės ir teisinė argumentacija prieštaringi, ydingai nustatytas ginčo santykis, vadovautasi ne šiam ginčo santykiui taikytinomis teisės normomis ir teisės aktais, dalyje ginčo neatskleista bylos esmė, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma, todėl apeliaciniame procese byla nenagrinėjama iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, nagrinėja fakto ir teisės klausimus, tačiau yra saistomas ne tik byloje pareikšto reikalavimo ribų, bet ir apelianto pasirinkto pažeistų teisių gynybos būdo apeliaciniame procese ir negali peržengti apeliaciniu skundu nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Proceso įstatymai įpareigoja apeliacinės instancijos teismą įvertinti visas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui reikšmingas aplinkybes, buvusias nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teismui tiriant ir vertinant ieškinio pagrindą sudarančių faktinių aplinkybių visumą, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad šioje teisės normoje nustatytas ribojimas teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui numato ribojimo išlygas. Teismų praktikoje ribojimo išlygos išaiškintos taip, kad teismas turi patikrinti ir įvertinti nuspręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta, jog, priimant naujus įrodymus, būtina užtikrinti priešingos bylos šalies teisę pasisakyti dėl naujų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018).

22. Įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas (CPK 180 straipsnis). Pastarasis reikalavimas yra vadinamas įrodymų sąsajumo taisykle. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, t. y. informacija (faktiniai duomenys), sudaranti įrodymų turinį, turi patvirtinti arba paneigti aplinkybes, kurios yra reikšmingos konkrečioje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2005). Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis – jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

23. Apeliacinės instancijos teisme gautas trečiojo asmens M. Š. prašymas pridėti naujus įrodymus – atsakovės elektroninį atsakymą į paklausimą. Prašyme nurodoma, kad kreipėsi į atsakovę – NŽT – ne per byloje dalyvaujančią atstovę, bet pateikiant užklausimą elektroniniu laišku. 2024 m. vasario 28 d. buvo gautas atsakovės atsakymas, kuris nesiskiria nuo M. Š. nuomonės ir situacijos vertinimo, tačiau kardinaliai yra skirtingas nuo byloje reikštos atsakovės pozicijos, su kuria nepagrįstai sutiko teismas. Teigiama, kad prašomas pridėtidokumentas yra reikšmingas nagrinėjamai civilinei bylai apeliacinės instancijos teisme.

24. Dėl naujai pateiktų įrodymų pridėjimo sutiko ieškovė ir trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, nesutiko atsakovė.

25. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, trečiojo asmens M. Š. pateikti nauji įrodymai neturi reikšmės šios bylos įrodinėjimo dalykui. Nors tai taip pat yra atsakovės atstovo (NŽT paslaugų valdymo sistemos administratoriaus) nuomonė, tačiau ne byloje dalyvaujančios atsakovės atstovės (NŽT teisės skyriaus vyresniosios patarėjos). Naujai pateiktuose įrodymuose nebuvo vertinamos kokios nors naujos aplinkybės, nebuvo pateikta naujų faktų ar duomenų, galinčių turėti įtakos sprendžiant ginčą, ir buvo tik išreikšta nuomonė dėl teisės normų vertinimo (atsakymas į trečiojo asmens klausimą ir nurodytas aplinkybes), kuri negali būti traktuojama kaip oficialus teisės aiškinimas, taip pat nėra privaloma teismams ir kitoms institucijoms. Priešingai – trečiojo asmens pateiktame NŽT atsakyme nurodoma, kad dėl valstybinės žemės pardavimo sprendimas bus priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas. Atsižvelgiant į tai, trečiojo asmens naujai pateiktus įrodymus atsisakytina priimti.

Esminės ginčui aktualios faktinės aplinkybės

26. Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 1,4286 ha ploto žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), suformuotas vadovaujantis apskrities viršininko 1998 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1679. Sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Valstybinės žemės patikėjimo teise Sklypą valdo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos nuo 2010 m. liepos 1 d.

27. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AD1-3445 buvo patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Į šiuo Detaliuoju planu suplanuotą teritoriją patenka ir Sklypas. Šio plano sprendiniai numato, kad Sklypas dalijamas į du žemės sklypus Nr. 215, 216 po 0,7660 ha ir 0,6625 ha.

28. Sklype yra įregistruotas 31 pastatas ir 7 inžineriniai įrenginiai. Sklypo atitinkamas dalis nuomojasi sklype esančių pastatų esami ir buvę savininkai: 0,6472 ha – AB „Klaipėdos vanduo“, 0,5371 ha – UAB „Elijos miestas“, 0,1221 ha – J. T., 0,1222 ha – S. M. ir I. M. Ieškovei J. Š. 2022 m. spalio 3 d. dovanojimo sutartimi atiteko 12 statinių ir įrenginių, kurie anksčiau priklausė jos motinai J. T.

29. Ieškovė kreipėsi į atsakovę su prašymu leisti išpirkti Sklypo dalį, skirtą turimiems pastatams eksploatuoti. Atsakovė 2023 m. balandžio 14 d. parengė ir su ieškove suderino valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje numatė, jog ieškovei Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama atsakovės NŽT, parduoda 1,4286 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 0,0881 ha.

30. Tačiau NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2023 m. gegužės 8 d. raštu Nr. 13SD-1286-(14.13.104.) „Dėl valstybinės žemės pardavimo“ informavo ieškovę, kad pagal Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytą tvarką nėra patikslinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), kadastro duomenys, todėl NŽT skyrius negali tęsti valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros. Nurodyta, kad pateikus anksčiau minėtus dokumentus, valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūra bus tęsiama. Rašte teigiama, jog, dar kartą peržiūrėjus papildomus dokumentus, susijusius su valstybinės žemės sklypo pardavimu, išaiškėjo, kad valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys nėra patikslinti pagal toje teritorijoje galiojantį teritorijų planavimo dokumentą. Nurodoma, kad Detaliojo plano sprendiniuose nurodyta, jog Sklypas padalijamas į du (0,7660 ha ir 0,6625 ha) valstybinės žemės sklypus. Teigiama, kad Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 15.1 papunktyje nurodyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami įregistruotus Nekilnojamojo turto registre žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją. Nurodoma, kad, atsižvelgiant į galiojančias teisės aktų nuostatas, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka pagal patvirtintą teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, turi būti parengti žemės sklypo planai su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir žemės sklypo kadastro duomenų bylos, pateiktos Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam skyriui per Nekilnojamojo turto registro posistemę „GeoMatininkas“, tikrinimui, derinimui, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pagal teritorijų planavimo dokumentą patikslinti žemės sklypo kadastro duomenys.

Dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo

31. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime išdėstytiems motyvams ir argumentams.

32. Byloje iš esmės ginčas kyla dėl to, ar ieškovei J. Š. siekiant ne aukciono būdu nuosavybės teise įsigyti – nusipirkti valstybinės žemės sklypo dalį atsakovė – NŽT – pagrįstai reikalauja įgyvendinti toje teritorijoje galiojančio detaliojo plano sprendinius, kuriais nustatyta, kad valstybinės žemės sklypas turi būti padalytas į du atskirus žemės sklypus.

33. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014, 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-45-969/2023).

34. Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę tikslinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-684/2018). Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Šio įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas ir visuomeninės naudos principas, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

35. Pažymėtina, kad atsakovė – NŽT, kaip viešojo administravimo subjektas, savo veikloje turi vadovautis viešojoje teisėje galiojančiu principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“.

36. Tačiau nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

37. Atvejai, kai valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono, įtvirtinti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalyje. Vienas iš jų – jeigu valstybinės žemės sklypai užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

38. Būtinos sąlygos atsirasti Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtintai asmens teisei ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) įsigyti nuosavybėn valstybinės žemės sklypą yra tokios: žemės sklypas turi būti užstatytas šiam asmeniui priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir jis turi būti naudojamas šiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Išvada, ar konkrečiu atveju ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turėjo teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, turi būti daroma įvertinus konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-823/2021).

39. Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus; didžiausius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Žemės sandorių formą nustato Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas; prie žemės sandorių privalo būti pridedamas žemės sklypo planas, o kai žemės sklypas nuomojamas arba perduodamas neatlygintinai naudotis iki 3 metų, – žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema; žemės sklypo planas ar žemės sklypo schema yra neatskiriama žemės sandorio dalis (Žemės įstatymo 29 straipsnio 1 dalis). Žemės sklypo planas arba žemės sklypo schema parengiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą, kurio pagrindu šis žemės sklypas buvo suformuotas (Žemės įstatymo 29 straipsnio 2 dalis). Sujungiant žemės sklypus, padalijant žemės sklypą, atidalijant žemės sklypo dalį natūra, taip pat atliekant žemės sklypų perdalijimą, prie sutarties turi būti pridedami suformuotų žemės sklypų planai, parengti Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (Žemės įstatymo 29 straipsnio 3 dalis). Kai žemės savininkas perleidžia dalį žemės sklypo, prieš sudarant perleidimo sutartį, žemės sklypas gali būti padalijamas, perleidžiama žemės sklypo dalis suformuojama ir įregistruojama Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras žemės sklypas arba gali būti perleidžiamos nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, šios dalies neatidalijant (Žemės įstatymo 29 straipsnio 4 dalis).

40. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad parduodant valstybinę žemę, valstybei atstovaujanti institucija turi apibrėžti parduodamą valstybinės žemės sklypą kaip pardavimo sutarties objektą – kadastrinį vienetą: nurodyti jo ribas, dydį, dislokaciją ir pardavimo kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2005, 2006 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2006).

41. Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Žemės įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.2 punktu, pagal Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles parduodami ir išnuomojami valstybinės žemės sklypai, užstatyti statiniais ar įrenginiais ir naudojami šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taip pat statiniais ar įrenginiais neužstatyti (nauji) valstybinės kitos paskirties žemės sklypai, kai tokių valstybinės žemės sklypų pardavimas ar nuoma be aukciono numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose; valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų pagal Taisykles, administravimo metodiką tvirtina žemės ūkio ministras; valstybinės žemės sklypai pagal Taisykles parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens, turinčio teisę pirkti arba išsinuomoti žemės sklypą, valią – pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą.

42. Šiuo nutarimu patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punktu nustatyta, kad asmenys pagal šias taisykles gali įsigyti nuosavybėn žemės sklypus, kurių reikia kitiems Taisyklių 2.1 ir 2.2 papunkčiuose nenurodytiems, nuosavybės teise priklausantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (išskyrus nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių užimtus žemės sklypus kaimo gyvenamosiose vietovėse, kai jie pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą grąžinami natūra, ir žemės sklypus, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui).

43. Taisyklių 3 punkte nurodyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

44. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad, kai pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui, o jeigu statinys ar įrenginys priklauso keliems asmenims, – statinio ar įrenginio bendraturčiams parduodama žemės sklypo dalis, reikalinga šiam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) su priklausiniais (jeigu jų yra) eksploatuoti; parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka parengtą parduodamo žemės sklypo planą su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje (toliau – žemės sklypo planas), kuriame turi būti išskirtos kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingos žemės sklypo dalys ir nustatytas šių dalių plotas.

45. Taisyklių 12.4 punkte nurodyta, kad asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti naudojamus žemės sklypus, pagal žemės sklypų buvimo vietą Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui, be kita ko, pateikia: naudojamo žemės sklypo plano, kuriame būtų pažymėti esami statiniai ir įrenginiai (jeigu jų yra ir kai prašymo parduoti žemės sklypą pateikimo metu prašomas parduoti žemės sklypas yra suformuotas), įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą kopiją. Kai žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), pateikiamame naudojamo žemės sklypo plane turi būti išskirtos kiekvienam tokiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingos dalys ir nustatytas šių dalių plotas pagal Taisyklių 8 punktą.

46. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad detalieji planai galioja neterminuotai arba tol, kol suplanuotai arba didesnei teritorijai, į kurią patenka anksčiau suplanuota teritorija, parengiami ir patvirtinami nauji (juos keičiantys) to paties lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, arba šie detalieji planai pripažįstami netekusiais galios šio įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje nurodyta tvarka, ir jie yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms.

47. Nagrinėjamu atveju, Sklypas yra suformuotas Apskrities viršininko 1998 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1679 ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir jo formuoti nereikia, tačiau jam taip pat galioja ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. AD1-3445 patvirtintas Teritorijos tarp (duomenys neskelbtini), detalusis planas.

48. Taisyklių 3 punktas aiškiai ir nedviprasmiškai imperatyviai nustato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami, be kita ko, detaliuosiuose planuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vadinasi, jei detaliajame plane numatyta, kaip nagrinėjamu atveju, parduodamą žemės sklypą padalyti į du konkretaus dydžio žemės sklypus, tai prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypas turėtų būti parduodamas tokio dydžio, koks numatytas įvykdžius detaliojo plano sprendinius, t. y. sklypą padalijus.

49. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tos aplinkybės, kad nagrinėjamu atveju Sklypas suformuotas keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams ir siekiama įsigyti ne visą suformuotą Sklypą, o tik Sklypo dalį, reikalingą atskiriems statiniams eksploatuoti, kaip tai nustatyta Taisyklių 8 punkte, neeliminuoja pareigos vadovautis galiojančiame Detaliajame plane nustatytais dydžiais, kaip tai nustatyta Žemės įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, Taisyklių 3 punkte. Tai reiškia, kad bet kokiu atveju turi būti parduodama Detaliajame plane nustatyto dydžio sklypas (po padalinimo) ar jo dalis.

50. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra vertinami sudarytų Sklypo dalių nuomos sutarčių pagrįstumas ir teisėtumas ar Detaliojo plano sprendinių teisėtumas, pagrįstumas ar įgyvendinamumas. Kita vertus, tai, kad buvo sudarytos Sklypo dalių nuomos sutartys, šiuo atveju neturi įtakos sprendžiant klausimą dėl Sklypo dalies pardavimo. Taip pat tai, kad Detaliojo plano sprendiniai neįgyvendintini tol, kol Detalusis planas ar jo dalis nėra nuginčyta ir yra galiojanti, nesudaro pagrindo šiuo planu ar ta dalimi nesivadovauti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčytinas Detaliojo plano sprendinys, nustatantis sklypų dydžius (t. y. po Sklypo padalijimo), tam, kad juo nebūtų vadovaujamasi sprendžiant klausimą dėl valstybinės žemės dalies pardavimo, pirma turėtų būti panaikintas arba pakeistas. Priešingu atveju, nustatant parduodamą valstybinės žemės dalies sklypo dydį, vadovaujantis Taisyklių 3, 8 punktais, Žemės įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, minėtas Detaliojo plano sprendinys pirma turėtų būti įgyvendintas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ir trečiųjų asmenų argumentai, kad nepaisant Detaliojo plano sprendinių anksčiau buvo sudarytos Sklypo dalių nuomos sutartys ar kad Detaliojo plano sprendinių, susijusių su Sklypo padalijimu, nėra galimybės įgyvendinti, atmestini kaip nepagrįsti.

51. Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad į esminius klausimus atsakyta. Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis). Kaip minėta, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

52. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

Dėl bylos procesinės baigties

53. Atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo

54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

55. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bendrasis principas „pralaimėjęs moka“, užtikrinantis šalies, laimėjusios bylą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti trečiojo asmens M. Š. apeliacinės instancijos teismui 2024 m. kovo 13 d. pateiktus naujus įrodymus.

Atmesti apeliacinį skundą.

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Netenkinti ieškovės J. Š. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė