- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-12
- Bylos Nr.
- e2A-1213-642/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03298-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Jolanta Gailevičienė, Danutė Žvinklytė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) vardu veikiančios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškia uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiais ab initio: 1) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 2) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 3) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 4) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) , 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 5) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 6) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 7) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 8) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; 9) 2019 m. balandžio 9 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), 2007 m. lapkričio 13 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. sausio 24 d. susitarimo Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo; priteisti uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini), veikiančiai ieškovės vardu, patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Reikalavimo pagrindu ieškovė nurodė aplinkybes, kad ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – BUAB) (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartimi iškelta bankroto byla, 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi ieškovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB (duomenys neskelbtini) yra ieškovės hipotekos kreditorė su 2 097 877,42 Eur dydžio reikalavimo teise į ieškovę. 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įmonei C. I. LTD išnuomota valstybinio žemės sklypo, buvęs adresas (duomenys neskelbtini) , dalis (5,0116 ha). C. I. LTD pardavė Švedijos įmonei A. F., AB, šiame žemės sklype esančius statinius, o pastaroji 2005 m. sausio 11 d. juos pardavė ieškovei, kuri kartu perėmė ir nuomininko teises pagal minėtą nuomos sutartį. 2007 m. spalio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), buvo padalytas į 10 žemės sklypų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu šiems sklypams buvo suteikti nauji adresai. 2008 m. sausio 24 d. buvo sudaryti susitarimai dėl 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kuriuos ieškovei priklauso nuomos teisės į 9 iš 10 suformuotų žemės sklypų. Atsakovė 2017 m. balandžio 26 d. raštu informavo ieškovę, kad atsakovė paves savo skyriui spręsti klausimą dėl žemės nuomos sutarčių nutraukimo prieš terminą, nes ieškovė ilgą laiką nenaudojo išnuomotų žemės sklypų pagal paskirtį, nepradėjo naujų statinių statybos, pažeidė nuomos sutarties sąlygas. Gavusi šį raštą, ieškovė pateikė prevencinį ieškinį dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, t. y. uždrausti atsakovei atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomos sutarties (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-605-906/2018 prevencinį ieškinį patenkino, uždraudė atsakovei (taip pat ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su nuomos sutarties (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, ir priteisė bylinėjimosi išlaidas. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018 šį sprendimą paliko nepakeistą. 2018 m. balandžio 23 d.–2018 m. gegužės 23 d. vyko ieškovės turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu už pradinę 730 000 Eur kainą buvo parduodamas ieškovei priklausantis turtas, t. y. nuomos teisės į žemės sklypus ir juose esantys UAB (duomenys neskelbtini) naudai įkeisti statiniai. Varžytynių laimėtoju pripažintas trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini). Laikydama, kad varžytynės buvo neteisėtos dėl imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso pažeidimo, ieškovės kreditorė UAB (duomenys neskelbtini) Vilniaus apygardos teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti varžytynes neteisėtomis ir negaliojančiomis, pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) Varžytynių aktą Nr. 1 ir taikyti restituciją: grąžinti ieškovei visą (duomenys neskelbtini) Varžytynių akte Nr. 1 nurodytą ir trečiajam asmeniui perduotą turtą, grąžinti trečiajam asmeniui pastarojo sumokėtą turto kainą – 730 000 Eur. Tačiau atsakovė, nesulaukusi paminėtos bylos baigties, 2019 m. balandžio 9 d. įsakymais vienašališkai nutraukė su ieškove sudarytą 2004 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją keičiančius susitarimus. Paaiškino, kad tiek UAB (duomenys neskelbtini), kaip ieškovės kreditorė, tiek ir kiti bankrutavusios įmonės kreditoriai yra tiesiogiai suinteresuoti ieškovės turto mase. Žemės sklypų nuomos teisės sudaro vertingiausią ieškovės turto dalį, o likęs turtas (statiniai) yra praktiškai bevertis: ieškovės bankroto byloje pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) nekilnojamo turto vertės nustatymo pažymoje nurodyta, kad sklypuose yra nugriautų statinių likučių, visas turtas dėl ieškovės turimų nuomos teisių įvertintas 17 100 000 Lt suma, UAB (duomenys neskelbtini) turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad statiniai nugriauti, iš dalies nugriauti, keli likę – labai blogos fizinės būklės, griūvantys, ir visas turtas (vertinamų valstybinių žemės sklypų su statiniais nuomos teisės) įvertintas 7 825 000 Lt suma. Mano, kad ginčijamų įsakymų priėmimas neabejotinai turės įtakos visų ieškovės kreditorių, ir ypatingai hipotekos kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) teisėms ir interesams, kai skolininkės vertingiausias turtas bus prarastas. Todėl, ieškovės bankroto administratoriui nesikreipiant dėl nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimo pripažinimo negaliojančiais, ieškovės turtas, jos ir jos kreditorių teisės bei teisėti interesai lieka visiškai neapsaugoti. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė nuomos sutartį, remdamasi tuo, kad ieškovė nebeturi žemės sklypuose valdomų statinių ar įrenginių (jų dalių), ir tuo, kad buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) Varžytynių aktas Nr. 1, kai teisme yra iškelta ir nesibaigusi civilinė byla, kurioje būtent ir yra ginčijamas paminėtas varžytynių aktas ir statinių nuosavybės teisė teismo sprendimo pagrindu gali grįžti žemės sklypų nuomininkui ir statinių savininkui – ieškovei. Juo labiau, kad galiojo teismo atsakovei nustatytas draudimas nutraukti nuomos sutartį. Esant nutrauktai nuomos sutarčiai, ieškovei ir jos kreditoriams palankaus teismo sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas ir tam tikra dalimi nebeįmanomas, t. y., teismui tenkinus ieškinį, bankrutavusiai įmonei grįžtų tik statinių nuosavybės teisė, tačiau žemės sklypų nuomos teisių bankrutavusi įmonė jau nebeturėtų dėl atsakovės įvykdyto vienašalio nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimo. Taigi, kol yra ginčijamos varžytynės, atsakovė negalėjo nutraukti nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų tuo pagrindu, kad statiniai nebepriklauso ieškovei ar kad buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) Varžytynių aktas Nr. 1. Be to, atsakovė, nutraukdama nuomos sutartį, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovė tariamai nevykdo nuomos sutartyje bei ją keičiančiuose susitarimuose nurodytų sąlygų, nenaudoja žemės pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, ar tuo, kad ieškovė yra bankrutavusi. Pažymėjo, kad ieškovė išsinuomotą žemės sklypą naudojo pagal jo paskirtį ir šalių sutartimi numatytu būdu, t. y. užsakė žemės sklypuose esančio statinio griovimo darbų projektą, gavo iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimą nugriauti statinius, sudarė 2008 m. vasario 6 d. ir 2008 m. birželio 26 d. Projektavimo darbų rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu projektuotoja UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo projektavimo darbus. Tačiau dėl visuotinės ekonominės krizės ieškovė žemės sklypuose nespėjo pastatyti naujų gyvenamųjų namų, nes Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi įmonei iškėlė bankroto bylą. Ieškovė netgi po bankroto bylos iškėlimo siekė pastatyti žemės sklypuose statinius, atitinkančius žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį: Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 11 d. nutartimi leido ieškovei vykdyti ūkinę komercinę veiklą – sudaryti jungtinės veiklos sutartį su UAB (duomenys neskelbtini). Pastaroji 2015 m. vasario 26 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu pradėjo projektavimo darbus, tačiau jungtinės veiklos sutartis nebuvo iki galo įvykdyta, nes UAB (duomenys neskelbtini) 2016 m. gruodžio 14 d. buvo iškelta bankroto byla. Nurodo, kad žemės sklypas šiuo metu nenaudojamas pagal tiesioginę paskirtį dėl objektyvios aplinkybės – sutarties šalies bankroto. Tai, kad ieškovė laikinai nenaudojo ginčo žemės sklypų dėl objektyvių priežasčių, taip pat kad bankrotas buvo objektyvi priežastis, dėl kurios ieškovė negalėjo naudotis žemės sklypais, patvirtino ir Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018. Be to, mano, kad atsakovė taip pat nepagrįstai rėmėsi tuo, kad buvo priimtas Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ ir kad trečiasis asmuo pateikė 2018 m. lapkričio 12 d. prašymą išnuomoti valstybinės žemės sklypus ir 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo išnuomoti valstybinės žemės sklypus papildymą. Nors buvo nuspręsta pritarti trečiojo asmens projektui ginčo žemės sklypuose, tačiau trečiasis asmuo neturi jokio teisinio pagrindo naudotis žemės sklypais (su juo nėra sudaryta žemės sklypų nuomos, panaudos ar kt. sutartis), o viso turto nurodytoje teritorijoje (statinių ir žemės sklypų) pardavinėjimas varžytynėse yra ginčijamas teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. liepos 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nusprendė priteisti iš netiesioginį ieškinį ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) vardu pareiškusios UAB (duomenys neskelbtini) 3 733,15 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) naudai ir sprendimui įsiteisėjus panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Teismas nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė, turinti neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę, nes jos kreditinis reikalavimas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 11 d. nutartimi yra patvirtintas bankroto byloje, todėl pirmoji netiesioginio ieškinio sąlyga nustatyta. BUAB (duomenys neskelbtini) turi reikalavimo teisę į atsakovę dėl pastarosios priimtų sprendimų vienašališkai nutraukti 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis) ir ją keičiančius 2008 m. sausio 24 d. susitarimus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Nuomos sutarties dalinio pakeitimo (toliau – ir Susitarimai (atkreiptinas dėmesys, kad ginčijamuose 2019 m. balandžio 9 d. įsakymuose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymai), kuriais atsakovė nutraukė prieš terminą su ieškove sudarytą Nuomos sutartį ir ją keičiančius Susitarimus, taip pat išaiškinta ieškovės teisė jų teisėtumą ir pagrįstumą ginčyti teisme), kurios bankroto administratorius neįgyvendina.
5. Teismas pažymėjo, kad nors trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turtinė teisė (nuomos teisė) pasibaigė dar (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto Nr. 1 pagrindu turtą perleidus trečiajam asmeniu, kuris tapo faktiniu Žemės sklypų nuomininku, tačiau pažymėtina, kad neturėdama rašytinės valstybinės žemės nuomos sutarties UAB (duomenys neskelbtini) laikytina valstybinės žemės naudotoja. Tuo tarpu pagal CK 6.562 straipsnio, reglamentuojančio žemės nuomos sutarties pabaigą, 5 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai žemės nuomos sutartis nutraukiama šio kodekso 6.563, 6.564 ir 6.565 straipsniuose numatytais pagrindais. Taigi, iki Nuomos sutarties nutraukimo žemės sklypų (žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) nuomininke laikytina BUAB (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog UAB (duomenys neskelbtini), būdama didžiausia BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorė, pareikštu ieškiniu ir prašo pripažinti, jog nėra tokių aplinkybių, kuriomis remdamasi atsakovė galėjo prieš terminą Nuomos sutartį nutraukti, ir siekia tęsti nuomos santykius pagal Nuomos sutartį. Ieškiniu ginčijama administracinė procedūra ir priimti individualūs administraciniai aktai (Įsakymai), kuriais įformintas Nuomos sutarties nutraukimas. Tik išsprendus šį ginčą dėl atsakovės priimtų sprendimų nutraukti Nuomos sutartį ir ją keičiančius Susitarimus teisėtumo ir pagrįstumo, bus galima konstatuoti dėl BUAB (duomenys neskelbtini) nuomos teisės pagal Nuomos sutartį pasibaigimo ar jos tęsimosi (priklausomai nuo bylos baigties). Skolininkės BUAB (duomenys neskelbtini) atsisakymas ginčyti Nuomos sutarties nutraukimą pažeidžia kreditorės UAB (duomenys neskelbtini) interesus, nes pastaroji deda pastangas, kad nemokumo procesas būtų nutrauktas, UAB (duomenys neskelbtini) tęstų veiklą Žemės sklypuose ir vykdytų naują statybą pagal parengtą ir patvirtintą dokumentaciją. Esant tokioms aplinkybėms, teismas nurodė, kad toliau nagrinėja ieškinyje nurodytų pagrindų nutraukti Nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu (ne)buvimą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas konstatavo, kad, nenuginčijus (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto Nr. 1, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise esančių statinių (pastatas – verpimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (tvora, kiemo aikštele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini); administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – kompresorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ginčo Žemės sklypuose neturi.
8. Teismas nurodė, kad, perleidusi pastatus, ieškovė teisę nuomotis valstybinę žemę prarado įstatymo pagrindu, nes tokia teisė pereina daikto pirkėjui. Nors ieškinį ieškovės vardu pareiškusios UAB (duomenys neskelbtini) atstovė ir tvirtina, kad trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai jokio turto neįsigijo, nes nuo 2007 m. jokie statiniai ginčo sklypuose neegzistuoja, todėl šiam asmeniui negali pereiti nuomos teisė, tačiau pažymėtina, kad aplinkybės, susijusios su faktiniu statinių egzistavimu (ar išnykimu), nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
9. Teismas priėjo prie išvados, kad ieškovė, (duomenys neskelbtini) perleidusi jai nuosavybės teise priklausančius Statinius trečiajam asmeniui, kartu prarado ir nuomos teisę be aukciono į tuo pačiu adresu esančius Žemės sklypus.
10. Teismas pažymėjo, kad ieškinys grindžiamas tuo, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, kad ieškovė tariamai nevykdo Nuomos sutartyje bei ją keičiančiuose Susitarimuose nurodytų sąlygų, nenaudoja žemės pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis), ar tuo, kad ieškovė yra bankrutavusi, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu šie atsakovės Nuomos sutarties nutraukimo motyvai jau yra pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais. Teismas nurodė, kad su tokia pozicija neturi pagrindo sutikti.
11. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė neteko nuosavybės teisės į statinius, kuriems eksploatuoti ji įgijo teisę į ginčo Žemės sklypus, todėl ji naudojo žemę ne pagal Nuomos sutartyje nurodytą pagrindinę nuomojamos žemės tikslinę paskirtį. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 38.13 punktą ir ginčo Nuomos sutartį (16 punktas) nuomotojas turi teisę nutraukti sutartį prieš terminą, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę tikslinę paskirtį, būdą ir pobūdį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatavo, kad atsakovė nutraukė Nuomos sutartį, esant įstatyme nustatytam pagrindui (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be to, ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, ji nebenaudojo valstybinės žemės savo ūkinei veiklai, todėl ieškovė ir šiuo aspektu iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties sąlygas, nevykdė sutartyje nustatytos veiklos, todėl atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
12. Teismas nurodė, kad nepagrįstas yra ieškovės tvirtinimas, kad ginčo Nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta, nes tai padaryti buvo uždrausta Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-605-906/2018. Pažymėtina, kad teismo nustatytas draudimas nėra neribotas laiko požiūriu, jis buvo nustatytas tuo metu, kai BUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo Statinius Žemės sklypuose. Teismų buvo nurodyta, kad nuomos teisę reikia išsaugoti tuo tikslu, kad bankrutavusios įmonės turtas būtų parduotas ir už kuo didesnę kainą, nes, kaip nurodyta teismų, ,,be žemės sklypo nuomos teisės parduoti likusius šioje žemėje pastatus būtų sudėtinga, be to, gerokai sumažėtų parduodamo objekto kaina“ (žr. Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018 21 punktą). Kadangi ieškovei priklausę Statiniai buvo perleisti kitam asmeniui, laikytina, kad kartu nustojo galioti draudimas nutraukti Nuomos sutartį. Priešingai aiškinant šio teismo nustatyto draudimo galiojimą valstybinės žemės nuomininkui būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti teise, būtų paneigti reikalavimai valstybinę žemę naudoti racionaliai ir efektyviai.
13. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškinyje nurodoma, jog Nuomos sutarties bei ją keičiančių Susitarimų nutraukimas pažeidžia viešąjį interesą, tačiau teismas tokių aplinkybių nenustatė. Sutiktina, kad šioje byloje, kurioje ginčas yra dėl žemės sklypo nuomos ne aukciono tvarka, aiškiai vyrauja viešasis interesas. BUAB (duomenys neskelbtini) interesai nuomotis valstybinės žemės sklypus pagal sudarytą Nuomos sutartį ne aukciono tvarka negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso ir negali būti paneigiami valstybės teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti.
14. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju BUAB (duomenys neskelbtini), netekus nuosavybės teisės į Statinius ginčo Žemės sklypuose, egzistavo teisinis pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį bei ją keičiančius Susitarimus. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad įstatymų nuostatoms prieštarautų tokia situacija, jog BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantys ant ginčo Žemės sklypų stovintys Statiniai būtų parduoti, bendrovei neprarandant nuomos teisės į ginčo Žemės sklypus (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 14 dalis). Taigi, atsakovė, gindama viešąjį interesą, nustačiusi, kad Žemės sklypai nėra naudojami pagal paskirtį, nuomininkei netekus nuosavybės teisės į Statinius, pagrįstai nutraukė Nuomos sutartį.
15. Teismas, atsižvelgdamas į sprendime nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, padarė išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad egzistuoja aplinkybės, kurioms esant vienašališkas atsakovės Nuomos sutarties bei ją keičiančių Susitarimų nutraukimas galėtų būti pripažintinas neteisėtu, ieškinys yra nepagrįstas bei neįrodytas, todėl yra atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Ieškovės vardu ieškinį teikianti kreditorė UAB (duomenys neskelbtini), veikianti BUAB (duomenys neskelbtini) vardu (toliau – apeliantė), apeliaciniu skundu prašo: Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), kurios vardu veikia UAB (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, civilinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir skirti teismo ekspertizę. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
16.1. Apeliantė pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai nevertino itin reikšmingų aplinkybių, jog trečiasis asmuo varžytynėse faktiškai jokio turto neįsigijo, nes nuo 2007 m. jokie statiniai Žemės sklypuose neegzistuoja, ir nepagrįstai nurodė, kad aplinkybės, susijusios su faktiniu statinių egzistavimu (ar išnykimu), nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovės vertinimu, tai yra itin reikšmingos aplinkybės, kurias teismas turėjo vertinti, o to nepadaręs, neatskleidė civilinės bylos esmės ir netinkamai išnagrinėjo civilinę bylą.
16.2. Apeliantė nurodė, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu netgi buvo prašoma skirti ekspertizę nustatyti, ar Žemės sklypuose egzistuoja statiniai. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas ekspertizės nepagrįstai neskyrė ir šio klausimo iš viso netyrė, nors civilinėje byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti statiniai Žemės sklypuose yra faktiškai nugriauti.
16.3. Apeliantė pažymi, teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė neteko nuosavybės teisės į statinius, kuriems eksploatuoti ji įgijo teisę į ginčo Žemės sklypus, ir ieškovė yra bankrutavęs juridinis asmuo, ji nebenaudojo valstybinės žemės savo ūkinei veiklai, todėl ieškovė naudojo žemę ne pagal Nuomos sutartyje nurodytą pagrindinę nuomojamos žemės tikslinę paskirtį, iš esmės pažeidė žemės nuomos sutarties sąlygas, nevykdė sutartyje nustatytos veiklos, atitinkamai atsakovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
16.4. Nurodė, kad ieškovė neprarado statinių nuosavybės teisės, nes, kaip jau įrodyta, faktiškai jokių statinių Žemės sklypuose nebuvo ir atitinkamai jie nebuvo perleisti trečiajam asmeniui. Tuo tarpu ieškovė turėjo teisę statyti statinius Žemės sklypuose pagal sudarytą Nuomos sutartį su ją keičiančius susitarimus, todėl ir buvo nugriauti anksčiau stovėję statiniai ginčo Žemės sklypuose. Taip pat bankrotas buvo objektyvi priežastis, dėl kurios ieškovė negalėjo naudotis Žemės sklypais (tai buvo konstatuota teismų sprendimuose). Atitinkamai Nuomos sutartis negalėjo būti nutraukta pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
16.5. Apeliantė pažymi, kad teismai įsiteisėjusiu sprendimu ir įsiteisėjusia nutartimi jau konstatavo, kad ieškovė laikinai nenaudojo ginčo Žemės sklypų dėl objektyvių priežasčių, taip pat kad bankrotas buvo objektyvi priežastis, dėl kurios ieškovė negalėjo naudotis Žemės sklypais (atitinkamai ieškovės bankrotas apskritai negali būti pagrindu nutraukti Nuomos sutartį ir ją keičiančius susitarimus). Pažymima, kad, pagal CPK 18 straipsnį, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
16.6. Teismas nepagrįstai nenustatė, jog Nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Ieškovė atkreipia dėmesį, jog šiuo metu yra siekiama sukurti viešajam interesui prieštaraujančią situaciją, kai trečiajam asmeniui, faktiškai neįgijusiam jokių statinių Žemės sklypuose, siekiama tuos Žemės sklypus išnuomoti lengvatine ne aukciono tvarka, iš BUAB (duomenys neskelbtini) atimant įsiteisėjusiais teismo sprendimais pripažintą Žemės sklypų nuomos teisę.
16.7. Teismas nepagrįstai vertino, jog galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl trečiojo asmens projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybiniu industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu teisėtumo neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovės galimybės nutraukti Nuomos sutartį.
Atsiliepimas
2. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, netenkinti ieškovės prašymo skirti ekspertizę, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai:
17.1. Apeliaciniame skunde pateiktos aplinkybės dėl Statinių Žemės sklypuose nebuvimo, Statinių neperleidimo UAB (duomenys neskelbtini) pagal Varžytynių aktą ir kitos aplinkybės, susijusios su Statinių statusu, technine būkle, kurios neva nulemia, kas – UAB (duomenys neskelbtini) ar ieškovė – turi teisę nuomoti Žemės sklypus, negali būti laikomos reikšmingomis aplinkybėmis, apeliacinėje instancijoje negali būti nagrinėjamos ir vertinamos, nes šios aplinkybės kaip ieškinio pagrindas nebuvo nurodytos ieškinyje ir jomis negalima buvo remtis ir nebuvo remiamasi nagrinėjant bylą iš esmės pirmojoje instancijoje.
17.2. Nurodė, šiuo metu yra įsiteisėjęs galutinis teismų sprendimas, kad ieškovės turto varžytynės buvo vykdomos teisėtai ir Varžytynių aktas, kuriuo turtas – Statiniai ir Žemės sklypų nuomos teisė – buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini), yra teisėtas ir galiojantis. Kadangi Varžytynių aktas įsiteisėjusiais teismų sprendimais pripažintas teisėtu ir nebėra ginčijamas, ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) Žemės sklypuose neturi jokio nekilnojamojo turto, taip pat neturi jokių net tariamų ar ginčijamų teisių į Žemės sklypuose esančius Statinius, todėl nuo (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto sudarymo išnykęs teisinis pagrindas nuomotis Žemės sklypus prie Statinių pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas jau nebeatsiras.
17.3. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019 nustatytos ir įvertintos aplinkybės, kurios turi prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje, – pagal teisėtai įvykdytas varžytynes teisėtai sudarytu Varžytynių aktu UAB (duomenys neskelbtini) perleistas turtas – Statiniai ir kartu su statiniais Žemės sklypų nuomos teisė, todėl šių aplinkybių įrodinėti nereikia.
Žemesnės instancijos teismas
17.4. Ieškovė visiškai nepagrįstai savo teisę nuomoti Žemės sklypus ir atitinkamai Įsakymų galimą neteisėtumą sieja su trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į Statinius (ne)turėjimu ir teisės nuomoti Žemės sklypus (ne)turėjimu. Pabrėžtina, kad ieškovė neturi teisės nuomoti be aukciono Žemės sklypų ir šios teisės neturėjimas sąlygotas įstatymų normų imperatyvo, bet ne UAB (duomenys neskelbtini) ar kito asmens iš dalies nugriautų Statinių įsigijimo varžytynių metu ir UAB (duomenys neskelbtini) ar kito asmens teisės išsinuomoti Žemės sklypus. Pabrėžiama, kad nepriklausomai nuo to, yra ar ne Statiniai Žemės sklypuose, ar UAB (duomenys neskelbtini) perleista ar neperleista Žemės sklypų nuomos teisė (nors aplinkybė, jog Statiniai Žemės sklypuose egzistuoja ir yra teisėtai parduoti, o kartu su Statiniais varžytynėse UAB (duomenys neskelbtini) perleista Žemės sklypų nuomos teisė, patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu), ieškovė jokios teisės be aukciono nuomoti Žemės sklypus neturi.
17.5. Ieškovė šiuo metu neturi jokio turto (statinių) Žemės sklypuose, o tai reiškia, kad neturi įstatymo garantuotos teisės be aukciono nuomoti Žemės sklypus.
17.6. UAB (duomenys neskelbtini) vertinimu, ieškovės pasirinktas jos neva turimos nuomos teisės į Žemės sklypus įrodinėjimo modelis, kai ieškovė, perleidusi Žemės sklypuose visą jai priklausiusį turtą – apgriuvusius Statinius, kuriems eksploatuoti Žemės sklypai buvo suformuoti ir išnuomoti, ir toliau lieka neužstatytų Žemės sklypų nuomininke ir Žemės sklypus naudoja naujų statinių statybai, nes Žemės sklypų Nuomos sutartyje, sudarytoje esamiems Statiniams eksploatuoti, numatyta galimybė nuomininkui Žemės sklypuose statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius, prieštarauja imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, konstituciniam sąžiningos konkurencijos principui ir viešajam interesui.
17.7. Kadangi ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto sudarymo Žemės sklypuose neturi jokio nekilnojamojo turto – Statinių, kurių turėjimas ir eksploatavimas suteiktų jai pagrindą nuomotis (tęsti nuomos santykius) Žemės sklypus pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, todėl akivaizdu, kad ieškovė negali turėti ir neturi teisės reikalauti būti Žemės sklypų nuomininke pagal imperatyvias teisės aktų nuostatas, o Žemės sklypų patikėtinė – NŽT neturi pagrindo ir teisės išnuomoti be aukciono Žemės sklypų ieškovei (tęsti Žemės sklypų nuomos santykius pagal Nuomos sutartį su ieškove).
17.8. Ieškovė visiškai nepagrįstai Įsakymų priėmimo pagrindą – ieškovės nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius Statinius perleidimą UAB (duomenys neskelbtini) – tapatina su Žemės sklypų netinkamu naudojimu pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas, kuris buvo vertinamas nagrinėjant ieškovės prevencinį ieškinį NŽT dėl draudimo nutraukti prieš terminą Nuomos sutartį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-605-906/2018, Nr. e2A-844-538/2018).
17.9. Pažymima, kad teismų sprendimais NŽT uždrausta nutraukti Žemės sklypų nuomos sutartį su ieškove, siekiant galiojančią nuomos teisę perleisti kartu su varžytynėse parduodamais Statiniais, bet ne turint tikslą ,,atskirti“ Žemės sklypų nuomos teisę nuo Žemės sklype esančių Statinių ir ,,rezervuoti“ šią nuomos teisę ieškovei neapibrėžtam laikotarpiui. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju ne NŽT, bet teismas nustatė, kad Žemės sklypų nuomos teisė turi būti perleista kartu su Žemės sklypuose esančiais statiniais naujajam savininkui.
17.10. UAB (duomenys neskelbtini) vertinimu, darytina išvada, kad Įsakymų priėmimas nesusijęs su ieškovės Žemės sklypų naudojimo galimais pažeidimais, Žemės sklypų nenaudojimu pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir Nuomos sutartį, padarytais iki Statinių perleidimo ir įvertintais teismų įsiteisėjusiuose sprendimuose nagrinėjant ginčą pagal ieškovės prevencinį ieškinį NŽT dėl draudimo nutraukti Nuomos sutartį, bet susijęs su ieškovei priklausiusių Statinių ir Žemės sklypų nuomos teisės perleidimu UAB (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto pagrindu. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kaip (ar tinkamai) ieškovė Žemės sklypus naudojo (ar laikinai nenaudojo) ir ar Nuomos sutarties sąlygas vykdė iki Statinių perleidimo, svarbu tai, kad ieškovė, perleidusi Statinių nuosavybės teisę ir Žemės sklypų nuomos teisę, nebeturi teisių (įstatymo suteikto pagrindo) ir galimybių naudoti Žemės sklypus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar Įsakymų preambulėje būtų nurodytas CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktas, Įsakymų sukuriamos teisinės pasekmės – Nuomos sutarties nutraukimas su ieškove atitiktų teisės aktų nuostatas.
17.11. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog Nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Pažymima, kad būtent Nuomos sutarties su BUAB (duomenys neskelbtini) išsaugojimas ir nenutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Klausimas, susijęs su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, yra viešojo intereso srities klausimas. NŽT, kaip valstybės institucija, privalo užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų valdoma, naudojama ir ja disponuojama griežtai laikantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatų.
17.12. UAB (duomenys neskelbtini) nesutinka su ieškovės teiginiais, kad teismas nepagrįstai vertino, jog galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl trečiojo asmens projekto ,,Pramoninės veiklos teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ (toliau – Projektas) pripažinimo regioninės svarbos projektu teisėtumo neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovės galimybės nutraukti Nuomos sutartį. UAB (duomenys neskelbtini) nurodo, kad Projekto pripažinimas teisėtu ar Projekto panaikinimas ieškovės teisėms be aukciono nuomotis Žemės sklypus neturi jokios įtakos, t. y. panaikinus administracinį aktą, kuriuo Projektas patvirtintas kaip regioninės svarbos projektas, teisė tęsti nuomos santykius dėl Žemės sklypų ieškovei neatsiras, todėl teismo išvada, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai prieš terminą nutraukti Nuomos sutartį, dėl ko galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovės galimybės nutraukti Nuomos sutartį, yra pagrįsta.
Šalies argumentai
17.13. Ieškovė pateikė prašymą skirti ekspertizę ir nustatyti, ar Žemės sklypuose egzistuoja Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Statiniai; ar galima konstatuoti, kad nurodytuose Žemės sklypuose įregistruoti Statiniai yra nugriauti. Pažymėtina, kad Statinių egzistavimo ir UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn perleidimo teisėtumo klausimas yra išspęstas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Klausimą dėl Statinių egzistavimo, jų griovimo laipsnio ieškovė turėjo kelti nagrinėjant civilinę bylą, kurioje buvo sprendžiamas varžytynių teisėtumo klausimas. Todėl jokio pagrindo skirti ekspertizę nėra.
17.14. Ieškovė pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymima, kad visos reikšmingos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu yra teismo nustatytos, ieškovės apeliaciniame skunde minimos reikšmingos aplinkybės, kurių teismas neva nevertino, laikytinos pakeistu ieškinio pagrindu ir negali būti nagrinėjamos ir vertinamos.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai:
18.1. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės prevencinį ieškinį, patvirtino, kad iki turto pardavimo varžytynėse nuomos sutarties nutraukimas yra negalimas, nes tai sumažintų objekto kainą ir pažeistų viešąjį interesą, būtų padaryta žala kreditoriams. Šis teismo procesinis sprendimas byloje buvo galutinis, išsprendžiantis ginčą dėl prevencinio ieškinio. Todėl, pardavus turtą varžytynėse, atsirado teisinis pagrindas nutraukti sutartį su BUAB (duomenys neskelbtini), kadangi turto objektas buvo realizuotas ir visos teisės ir pareigos, susijusios su žemės sklypu, CK 6.394 straipsnio 3 dalies pagrindu perėjo naujai turto savininkei UAB (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Įsiteisėjusių teismo sprendimų visuma patvirtina, kad turto objekto pardavimas varžytynėse buvo tinkamas ir neprieštaravo imperatyviosioms teisės normoms. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad turto objekto egzistavimo / neegzistavimo klausimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kadangi šis klausimas turėjo būti keliamas, kreditoriams nustatant turto realizavimo tvarką ir ginčijant pačius pardavimo varžytynėse rezultatus.
18.3. Pažymima, jog nors žemės sklypo nenaudojimas pagal paskirtį vyko dėl objektyvių priežasčių ir tai nesudarė pagrindo nutraukti nuomos sutarčių iki turto realizavimo, tačiau, realizavus turtą ir užtikrinus bankrutuojančios įmonės interesą kuo brangiau parduoti turtą, sutartis pagrįstai buvo nutraukta CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
18.4. Nurodoma, kad apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas nepagrįstai nenustatė, jog nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Sprendimai nutraukti žemės nuomos sutartis nepažeidžia viešojo intereso, kadangi BUAB (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos į žemės sklypus pasibaigė nuo turto pardavimo momento, kaip tai numatyta CK 6.394 straipsnio 3 dalyje.
18.5. Sutinkama su teismo sprendimu, kad galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl UAB (duomenys neskelbtini) projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu teisėtumo neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovo galimybės nutraukti nuomos sutartį, kadangi, net ir nepripažinus projektą regioninės svarbos projektu, kiltų klausimas dėl nuomos santykių tik tarp UAB (duomenys neskelbtini) (kaip turto savininkės) ir valstybinės žemės patikėtinės Nacionalinės žemės tarnybos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
5. CPK 321 straipsnio 1 dalis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 straipsnis nustato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais.
Žemesnės instancijos teismas
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Apeliantė savo prašymą nagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje žodinio proceso tvarka motyvuoja tuo, kad byloje yra nagrinėjami klausimai, susiję su ne vienerius metus vykstančiu ieškovės bankroto procesu, ginčo faktinių aplinkybių apimtis yra nemaža, atitinkamai keliami teisės klausimai taip pat yra reikšmingi ir tolesnei teismų praktikai. Be to, apeliantė nurodo, kad teismas kai kuriuos klausimus civilinės bylos nagrinėjimo metu atsisakė vertinti, todėl bylos nagrinėjimas žodžiu ir apeliacinės instancijos teisme yra tikslingas ir, ieškovės vertinimu, net būtinas, siekiant iki galo nustatyti visas ginčo nagrinėjimui reikšmingas faktines aplinkybes ir bylos šalims pasisakyti dėl keliamų teisės klausimų. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tai, jog byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka ir teismo posėdžiuose apeliantės atstovė pati dalyvavo, jai buvo suteikta teisė pasisakyti, visos bylos aplinkybės įrodinėjamos rašytiniais įrodymais, šalys pateikė išsamius rašytinius paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, apeliantė neprašo apklausti naujų liudytojų ar ekspertų, netenkina apeliantės prašymo.
Dėl prašymo skirti ekspertizę
7. Kasacinis teismas, formuodamas teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, ne kartą yra nurodęs, jog tam, kad išsiaiškintų byloje nagrinėjamus klausimus, kuriems reikia specialių žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnis). Tačiau ekspertizės skyrimas turi būti pagrįstas ne spėjimu, bet teismo įsitikinimu, kad jos atlikimas yra tikslingas, atsižvelgiant į pagrindinį proceso tikslą – teisingai ir tinkamai išnagrinėti bylą laikantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, kooperacijos ir kitų proceso principų pusiausvyros (CPK 2 straipsnis, 7 straipsnio 1 dalis, 8, 17, 21 ir kiti straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 14 d. nutartis Nr. 3K-3-29-2014).
8. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamai įrodymų, kad būtų galima nustatyti ir patikrinti bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad Statinių egzistavimo ir perleidimo UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybėn teisėtumo klausimas yra išspęstas įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas). Klausimas dėl Statinių egzistavimo, jų griovimo laipsnio buvo aktualus civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas varžytynių teisėtumo klausimas, šioje byloje šis klausimas nėra sprendžiamas. Esant šioms aplinkybėms, atsakovei tinkamai nepagrindus būtinumo skirti byloje ekspertizę, toks jos prašymas yra netenkinamas.
Dėl ginčo esmės ir faktinių aplinkybių
9. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškė uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), ieškinys atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas pagal apeliacinio skundo argumentus.
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudaryta Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nuomos sutartis), kuria įmonei C. I. LTD 62 metams, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, išnuomotas 5,0116 ha bendro ploto valstybinės žemės sklypas (buvęs adresas (duomenys neskelbtini), buvęs kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) naudojimo būdas: kitos paskirties žemė, pramonės objektui eksploatuoti). 2005 m. sausio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovė iš Švedijos įmonės A. F., AB, kuriai įmonė C. I. LTD buvo pardavusi buvusiu adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, šiuos statinius įsigijo, todėl perėmė nuomininko teises pagal 2004 m. rugpjūčio 23 d. Nuomos sutartį. 2007 m. spalio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) , buvo padalytas į 10 žemės sklypų, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. lapkričio 19 d. įsakymu šiems sklypams buvo suteikti nauji adresai. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2007 m. spalio 5 d. išdavė UAB (duomenys neskelbtini) leidimą nugriauti statinius Nr. (duomenys neskelbtini). 2008 m. sausio 24 d. buvo sudaryti susitarimai Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Nuomos sutarties dalinio pakeitimo (toliau – ir Susitarimai), pagal kuriuos ieškovei suteikta nuomos teisė į šiuos 9 iš 10 suformuotų žemės sklypų: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypai), atitinkamai pakeičiant Žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį, t. y. iš pramonės į gyvenamosios teritorijos, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, išskyrus Susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos), Susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bendro naudojimo teritorija, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių), bei Susitarime Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) (šio žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1667-661/2010 UAB (duomenys neskelbtini) iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. UAB (duomenys neskelbtini) yra ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) hipotekos kreditorė su 2 097 877,42 Eur dydžio kreditiniu reikalavimu. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-605-906/2018 pagal ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini) atstovaujamos bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini), prevencinį ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai dėl draudimo atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – UAB (duomenys neskelbtini), trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tenkino prevencinį ieškinį ir uždraudė atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai (taip pat ir jos skyriams) atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su Nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. Susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018 paliko Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą nepakeistą. 2018 m. balandžio 23 d.–2018 m. gegužės 23 d. vyko ieškovės turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini), kurių metu už pradinę 730 000 Eur kainą buvo parduodamas ieškovei priklausantis turtas, t. y. Žemės sklypuose esantys UAB (duomenys neskelbtini) įkeisti statiniai: pastatas – verpimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (tvora, kiemo aikštele), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiais (duomenys neskelbtini); administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ; pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – kompresorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Statiniai). Varžytynių laimėtoja pripažinta UAB (duomenys neskelbtini), pasiūliusi didžiausią kainą – 730 000 Eur. (duomenys neskelbtini) surašytas Varžytynių aktas Nr. 1, sudarytas tarp ieškovės BUAB (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratorės UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), pagal kurį UAB (duomenys neskelbtini) parduotas ir perduotas šis turtas: pastatas – administracinis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 3010,97 kv. m, iš dalies nugriautas, 1,1319 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – verpimo cechas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniui priklauso tvora, kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 0,8216 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – mechaninės dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 1,1387 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – transformatorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 1,1387 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 0,0134 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini) žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas infrastruktūrai; pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 0,4607 ha žemės sklypo nuomos teisė (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – kompresorinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – valgykla, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 237,74 kv. m, iš dalies nugriautas, 0,3747 ha žemės sklypo nuomos teisė, adresas (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 0,4161 ha žemės sklypo nuomos teisė, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 0,3846 ha žemės sklypo nuomos teisė, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatas – sargo namelis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statiniai iš dalies nugriauti, 0,2699 ha žemės sklypo nuomos teisė, adresas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodyta, kad visa rizika, susijusi su sklypų, kuriuose yra parduotas turtas, žemės nuomos teisių perėmimu, tenka pirkėjui. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-3986-661/2018, atmetė UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį dėl anksčiau paminėto BUAB (duomenys neskelbtini) priklausančio turto pardavimo varžytynėse ir jų rezultatų, (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto Nr. 1 pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, o Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą. 2019 m. sausio 21 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių nutraukimo“ atsakovė informavo ieškovę, kad įgis teisę vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį ir ją keičiančius Susitarimus prieš terminą, suėjus dviejų mėnesių terminui po šio rašto gavimo. Ginčijamais 2019 m. balandžio 9 d. įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Įsakymai) atsakovė nutraukė prieš terminą su ieškove sudarytą Nuomos sutartį ir ją keičiančius Susitarimus.
11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perleidusi jai nuosavybės teise priklausančius Statinius UAB (duomenys neskelbtini), kartu prarado ir teisę į valstybinės žemės nuomą be aukciono tuo pačiu adresu esančių Žemės sklypų, tai neva suteikė teisę atsakovei vienašališkai nutraukti Žemės sklypų Nuomos sutartį su ieškove. Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai visiškai nevertino itin reikšmingų aplinkybių, jos UAB (duomenys neskelbtini) varžytynėse faktiškai jokio turto neįsigijo, nes nuo 2007 m. jokie statiniai Žemės sklypuose neegzistuoja, ir nepagrįstai nurodė, kad aplinkybės, susijusios su faktiniu Statinių egzistavimu (ar išnykimu), nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas.
12. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka, pažymėdamas, kad klausimą, ar Statiniai egzistuoja Žemės sklypuose ir ar Statiniai galėjo būti perleisti UAB (duomenys neskelbtini), ieškovė turėjo kelti civilinėje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas varžytynių ir Varžytynių akto teisėtumas, nes, nenuginčijus Varžytynių akto, klausimas, ar Statiniai kaip turtas buvo perleisti, negali būti keliamas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, Vilniaus apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-531-661/2017 pripažino turto pardavimo tvarką, nustatytą kreditorių komiteto, tinkama ir atmetė kreditoriaus D. B. A/S (reikalavimo perėmėja UAB (duomenys neskelbtini) skundą, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3986-661/2018 atmetė apelianto ieškinį pripažinti varžytynių rezultatus neteisėtais ir negaliojančiais, o Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas paliktas nepakeistas. Taigi, yra priimti galutiniai teismo sprendimai tiek dėl BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorių komiteto 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo buvo patvirtinta turto pardavimo tvarka varžytynėse, tiek dėl varžytynių rezultatų pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu, kai Varžytynių aktas pripažintas teisėtu įsiteisėjusiu teismo sprendimu, aplinkybė, Statiniai egzistuoja ar buvo nugriauti 2007 metais, nėra reikšminga nagrinėjant bylą.
13. Teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad ieškovė visiškai nepagrįstai savo teisę nuomotis Žemės sklypus ir atitinkamai Įsakymų galimą neteisėtumą sieja su trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į Statinius (ne)turėjimu ir teisės nuomoti Žemės sklypus (ne)turėjimu. Pabrėžtina, kad ieškovė pati nebeturi teisės nuomotis be aukciono Žemės sklypus ir šios teisės neturėjimas sąlygotas įstatymų normų imperatyvo.
14. Svarbu pažymėti yra tai, kad valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas toks teisinis apibrėžtumas, kuris grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus; jis riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatas, naudojami valstybinės žemės sklypai nuomojami ar parduodami lengvatine (ne aukciono) tvarka. Šio teisės akto esminė nuostata yra ta, kad joje numatytas naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimas ir nuoma reiškia, kad asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog ne aukciono tvarka įgyjama teisė į valstybinės žemės nuomą yra nustatyta kaip išimtinė – lengvatinė tiems asmenims, kurie turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir į tą žemę, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).
15. Iš nurodytų teisės aktų ir teisminės praktikos aiškiai matyti, kad išsinuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka turi teisę tik tie asmenys, kurie tame žemės sklype turi nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių, ir tik tą žemę, kuri reikalinga šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti. Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018).
16. Nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra tai, kad, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nenuginčijus (duomenys neskelbtini) Varžytynių akto Nr. 1, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise esančių Statinių ginčo Žemės sklypuose neturi, o tai reiškia, kad neturi įstatymo garantuotos teisės ne aukciono tvarka nuomotis Žemės sklypus ir vykdyti naujų statinių statybą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būtinųjų valstybinės žemės sklypo nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; 2020-01-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-114-403/2020).
17. Be to, apeliacinio teismo vertinimu, ieškovė visiškai nepagrįstai skundžiamų įsakymų priėmimo pagrindą – ieškovės nuosavybės teisės į Žemės sklype esančius Statinius perleidimą UAB (duomenys neskelbtini) – tapatina su Žemės sklypų netinkamu naudojimu pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas, kuris buvo vertinamas nagrinėjant ieškovės prevencinį ieškinį NŽT dėl draudimo nutraukti prieš terminą Nuomos sutartį jau išnagrinėtoje civilinėje byloje (Nr. e2-605-906/2018, Nr. e2A-844-538/2018).
18. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018, teismas paliko galioti Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą, kuriuo uždrausta NŽT nutraukti Nuomos sutartį su BUAB (duomenys neskelbtini) prieš terminą, CK 564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Remdamasi minėta nutartimi, ieškovė siekia pagrįsti savo teisę ir toliau nuomoti Žemės sklypus ir atitinkamai Įsakymų neteisėtumą ir skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą. Tačiau pažymėtina tai, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis buvo priimta tuo metu, kai BUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise turėjo Statinius Žemės sklypuose ir Žemės sklypus galėjo ir privalėjo naudoti Statiniams eksploatuoti pagal Nuomos sutartį. Be to, svarbu atkreipti dėmesį ir į minėtos nutarties motyvuojamosios dalies argumentus, kuriuose teismas aiškiai nurodė: „<...> yra visuotinai žinoma ir neįrodinėjama, ieškovė nespėjo pastatyti gyvenamųjų namų, nes 2010 m. vasario 9 d. jai buvo iškelta bankroto byla, o 2011 m. gegužės 3 d. ji pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Taigi nuo nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo dienos ieškovė neteko teisės vykdyti ūkinės komercinės veiklos, dėl ko ieškovė privalėjo nutraukti savo ūkinės komercinės veiklos vykdymą, taip pat ir nekilnojamojo turto projekto žemės sklypuose vystymą. <...> nutraukus sutartį, būtų pažeisti ne tik ieškovės interesai, bet ir ieškovės kreditorių interesai, nes akivaizdu, kad be žemės sklypo nuomos teisės parduoti likusius šioje žemėje pastatus būtų sudėtinga, be to, gerokai sumažėtų parduodamo objekto kaina, taigi nuomos sutarties nutraukimas prieštarautų ir viešajam interesui, ne tik įmonei, bet ir jos kreditoriams būtų padaryta žala <...>.“
19. Taigi, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje aiškiai konstatuota, kad Nuomos sutartis negali būti nutraukiama tuo pagrindu, kad BUAB (duomenys neskelbtini) kaip Statinių savininkė ir Žemės sklypų nuomininkė padarė esminį Nuomos sutarties pažeidimą; Nuomos sutartį reikia išsaugoti tuo tikslu, kad BUAB (duomenys neskelbtini) turėtų galiojančią nuomos teisę, perleidžiant Žemės sklypuose esančius Statinius, kurių perleidimui ir kainai įtakos turi turimos ir galiojančios Žemės sklypų nuomos teisės, nes nuomos teisė pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį pereina Statinių įgijėjui kartu su Statiniais ir užtikrina galimybę tęsti Žemės sklypų naudojimą sudarytos Nuomos sutarties sąlygomis. Minėta įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtina, kad Žemės sklypų nuomos teisė turi būti perleista kartu su Žemės sklypuose esančiais Statiniais naujajam savininkui.
20. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas pritaria atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nėra jokio draudimo ateityje pasikeitus aplinkybėms nutraukti Nuomos sutartį kitu pagrindu, t. y. remiantis tuo, kad ieškovė, perleidusi Statinius, nebeturi teisės ir galimybės tęsti Žemės sklypų naudojimą Nuomos sutarties sąlygomis, eksploatuoti Statinius ar vietoje Statinių statyti naujus pastatus.
21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodė, kad jeigu asmuo, ne aukciono tvarka išsinuomojęs valstybinės žemės sklypą, netenka nuosavybės teisės į pastatus arba šių pastatų kiekis sumažėja tiek, kad išnuomoto dydžio sklypas tampa nebereikalingas ūkinei veiklai plėtoti, t. y. nebelieka faktinio jo naudojimo su pastatais susijusioms reikmėms, yra pagrindas pripažinti, jog toks asmuo žemės sklypą naudoja ne pagal tikslinę naudojimo paskirtį, ir tai yra savarankiškas pagrindas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018), ir padarė išvadą, kad, kadangi ieškovei priklausę Statiniai buvo perleisti kitam asmeniui, laikytina, kad kartu nustojo galioti draudimas nutraukti Nuomos sutartį.
22. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esminė aplinkybė yra tai, kad ieškovė, perleidusi Statinių nuosavybės teisę ir Žemės sklypų nuomos teisę, nebeturi teisių (įstatymo suteikto pagrindo) ir galimybių naudoti Žemės sklypus pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir Nuomos sutarties sąlygas. Tai reiškia, kad, esant šioms aplinkybėms, teisėtai atsiranda ir Įsakymų sukuriamos teisės aktų nuostatas atitinkančios teisinės pasekmės – Nuomos sutarties su ieškove nutraukimas.
23. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė, jog Nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimas pažeistų viešąjį interesą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent toliau tęsiami ir nenutraukiami valstybinės žemės nuomos santykiai su BUAB (duomenys neskelbtini) prieštarautų viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginami. Klausimas, susijęs su valstybinės žemės valdymu, naudojimu ir disponavimu, yra viešojo intereso srities klausimas. NŽT kaip valstybės institucija privalo užtikrinti, kad valstybinė žemė būtų valdoma, naudojama ir ja disponuojama griežtai laikantis imperatyviųjų teisės aktų nuostatų. Kaip minėta anksčiau, BUAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Varžytynių aktu perleidusi Statinius UAB (duomenys neskelbtini), prarado teisę lengvatine tvarka be aukciono nuomotis Žemės sklypus ir ji nebegali būti Žemės sklypų nuomininkė. Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono tam asmeniui, kuriam valstybinėje žemėje nuosavybės teise priklauso statiniai. Būtent NŽT užtikrinimas, kad valstybinė žemė ne aukciono tvarka nebūtų nuomojama asmenims, neturintiems tokios nuomos teisės, sąlygoja imperatyviųjų teisės aktų nuostatų laikymąsi – viešojo intereso gynimą. BUAB (duomenys neskelbtini) interesai nuomotis valstybinės žemės sklypus pagal sudarytą Nuomos sutartį ne aukciono tvarka negali būti iškeliami aukščiau viešojo intereso ir negali būti paneigiami valstybės teisėti interesai tinkamai valdyti, naudoti patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoti.
24. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, BUAB (duomenys neskelbtini) netekus nuosavybės teisės į Statinius ginčo Žemės sklypuose, egzistavo teisinis pagrindas nutraukti tarp šalių sudarytą Nuomos sutartį bei ją keičiančius Susitarimus. Be to, sutiktina su teismo argumentais, kad įstatymų nuostatoms prieštarautų tokia situacija, jog BUAB (duomenys neskelbtini) priklausantys ant ginčo Žemės sklypų stovintys Statiniai būtų parduoti, bendrovei neprarandant nuomos teisės į ginčo Žemės sklypus (CK 6.551 straipsnio 2 dalis, 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, 14 dalis). Nagrinėjamu atveju UAB (duomenys neskelbtini) kaip teisėta Statinių savininkė ir Žemės sklypų faktinė naudotoja turi įstatymo garantuotą teisėtą lūkestį nuomotis Žemės sklypus, kuriuose yra teisėtai įsigyti Statiniai.
25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje dėl trečiojo asmens projekto ,,Pramoninės veiklos teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu teisėtumo neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovės galimybės nutraukti Nuomos sutartį.
26. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų, Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutarties, kuria buvo nuspręsta sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-185-386/2020 dėl Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB (duomenys neskelbtini) projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ (toliau – ir Projektas) panaikinimo, 2019 m. gruodžio 12 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 27 d. nutartį ir nurodė, kad „<..> teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, administracinės bylos baigtis turės įtakos tik UAB (duomenys neskelbtini) teisei vykdyti Projektą. Tuo atveju, jeigu administracinėje byloje bus priimtas sprendimas, kad Sprendimas priimtas teisėtai, UAB (duomenys neskelbtini) turės galimybę nuomotis žemės sklypus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu ir vykdyti regionui svarbų Projektą, tuo atveju, jeigu administracinėje byloje priimtu sprendimu Sprendimas bus panaikintas, UAB (duomenys neskelbtini) neturės galimybės Žemės sklypuose vykdyti Projektą ir Žemės sklypų nuomą turėti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 3 punkto pagrindu, o turės teisę nuomoti Žemės sklypus pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, anksčiau nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog administracinėje byloje priimtas teismo sprendimas tiesioginės teisinės reikšmės priimant sprendimą nagrinėjamoje civilinėje byloje neturės, todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė civilinės bylos sustabdymo institutą“.
27. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija pritaria trečiojo asmens UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytiems argumentams, kad Projekto pripažinimas teisėtu ar Projekto panaikinimas ieškovės teisėms be aukciono nuomotis Žemės sklypus neturi jokios įtakos, t. y. panaikinus administracinį aktą, kuriuo Projektas patvirtintas regioninės svarbos projektu, teisė tęsti nuomos santykius dėl Žemės sklypų ieškovei neatsiras.
28. Apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą vienašališkai prieš terminą nutraukti Nuomos sutartį, o galutinis teismo sprendimas administracinėje byloje, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, neturi esminės įtakos nagrinėjamam klausimui dėl atsakovės galimybės nutraukti Nuomos sutartį.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
29. Dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimų į skundą argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
30. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
31. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
32. Atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, kuriuo ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, ieškovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
33. Trečiasis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą iš ieškovės priteisti 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurias sudaro susipažinimo su apeliaciniu skundu, atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo išlaidos. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio įtvirtintus kriterijus ir neviršija nurodytų rekomendacinių maksimalių užmokesčio dydžių, todėl yra priteistinos iš ieškovės trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. liepos 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškia uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini) 3 630 Eur bylinėjimosi išlaidų.