- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-01
- Bylos Nr.
- eI3-185-386/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01012-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Laimutė Jokubauskaitė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- Klaipėdos apygardos prokuratūros, Klaipėdos apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Peritus sprendimai“, uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Domus estate“, "Gaudesta", UAB "Peritus sprendimai", "Domus estate"
- Atsakovas
- Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos regiono plėtros taryba
- Advokatai
- Arūnas Jaskelevičius
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės,
dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Peritus sprendimai“ atstovui Andriui Šiaudiniui,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ atstovui advokatui Arūnas Jaskelevičiui,
2020 m. vasario 26 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovei Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos regiono plėtros tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Peritus sprendimai“, uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“, uždarajai akcinei bendrovei „Domus estate“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir prokuroras, pareiškėjas) teismo prašo panaikinti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir RPD prie VRM) Klaipėdos regiono plėtros tarybos (toliau – ir Klaipėdos RPT, atsakovė) 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB „Gaudesta“ projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ (toliau – ir Skundžiamas sprendimas).
Teigia, kad Skundžiamu sprendimu UAB „Gaudesta“ projektas „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ (toliau – ir Projektas) pripažintas regioninės svarbos projektu. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratūroje duomenys apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, t. y. kad skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, gautas iš Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 13 d., todėl Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo dėl Skundžiamo sprendimo panaikinimo padavimo teismui vieno mėnesio terminas nepraleistas.
Paaiškina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisę regiono plėtros tarybai teikti pasiūlymus dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais turi savivaldybių tarybos, tačiau šiuo atveju prašymą pripažinti Projektą regioninės svarbos projektu pateikė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. (4.36.)-R2- 2180 „Dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu“. Atsižvelgiant į tai, mano, kad Projekto pripažinimą regioninės svarbos projektu inicijavo (pasiūlė) neįgaliota institucija.
Be to, nurodo, kad Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 9 punkte įtvirtinta regiono plėtros tarybos teisė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais, pripažinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais. Teigia, kad Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų apraše (toliau – ir Aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“, įtvirtinta, jog regioninės svarbos projektais gali būti pripažinti regionų socialinės, ekonominės plėtros ir ( arba) infrastruktūros projektai, kuriais siekiama regiono plėtros plane nustatytų regiono plėtros tikslų ir uždavinių, jeigu projektai įvertinti ir atitinka ne mažiau kaip keturis iš apraše išvardintų kriterijų.
Nurodo, kad pagal Klaipėdos RPT 2018 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolą Nr. 51/3P-16 ir 2018 m. rugsėjo 24 d. posėdžio darbotvarkės klausimo Nr. 2 „Dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu“ svarstymui pateiktus dokumentus yra pagrindo konstatuoti, kad Klaipėdos RPT pateiktais Projekto dokumentais nepagrindžiama Projekto atitiktis Apraše nustatytiems regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijams. Teigia, kad Klaipėdos RPT, svarstydama Projektą, nepakankamai atsakingai vertino Projekto turinį, jo atitiktį nustatytiems kriterijams, nesivadovavo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, pripažino Projektą regioninės svarbos projektu, kuris buvo inicijuotas tam įgaliojimų neturinčio subjekto, svarstomame Projekte nurodytų kriterijų atitikimas Apraše nustatytiems kriterijams projekto rengėjo ir pristatytojo buvo deklaratyvūs, negrindžiami argumentais, analize ir įrodymais. Nurodo, kad pagal teritorijų planavimo dokumentus esant jau suplanuotai teritorijai ir esant įvykusiam paskirties keitimui šioje teritorijoje iš pramoninės teritorijos į didžiąja dalimi gyvenamųjų namų statybos (pakeista sklypų paskirtis įregistruota Nekilnojamojo turto registre), Projektas pagal esančius teritorijų planavimo dokumentus šiai teritorijai teisiškai nėra įmanomas ir toks projektas negalėtų būtį įgyvendintas. Teigia, kad pateikus tik projekto viziją nėra pakankamo pagrindimo, jog tai neprieštaraus teritorijų planavimo dokumentams, galiojantiems šioje teritorijoje.
Pažymi, jog Skundžiamas sprendimas sukuria pasekmes, t. y. atsiranda galimybė išsinuomoti valstybinę žemę lengvatine tvarka. Teigia, kad viešasis interesas reikalauja, jog valstybės turtas, kaip viešosios nuosavybės objektas, būtų valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, t. y. rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą ir maksimalios naudos visuomenei, tausojant ir nešvaistant, ir tik teisės aktų nustatytais atvejais ir būdais, be to, viešasis interesas šioje byloje pasireiškia ir siekiu užtikrinti tinkamą viešojo administravimo, valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymą.
Atsiliepimas
Atsakovė Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos regiono plėtros taryba atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės tarybos vykdančioji institucija, o Klaipėdos RPT nariais yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie klausimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu svarstė ir už jį balsavo bei klausimo dėl institucijos, pateikusios siūlymą nekėlė, nurodytas pažeidimas laikytinas formaliu. Mano, jog siūlymo pateikimas savo esme yra tik tarpinis procedūros inicijavimo veiksmas, kurio formalus neatitikimas negalėtų lemti regiono plėtros tarybos sprendimo panaikinimo. Pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, žinodami apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą siūlymą, neinicijavo jo stabdymo ar naikinimo bei pritarė Skundžiamam sprendimui.
Teigia, kad prašyme daugelis nagrinėjamų kriterijų yra nukreipti į ateitį (investuota lėšų suma, sukurtos darbo vietos, eksporto apimtis pajamų struktūroje), todėl negali būti įrodyti dokumentais ir gali būti tik remiamasi prognozėmis ir preliminariais skaičiavimais. Nurodo, kad kol nėra jokių aiškių sprendimų dėl projekto įgyvendinimo galimybių, jo finansavimo, t. y. kol nėra sprendimų dėl Projekto ateities – Projektą inicijuojantis ar įgyvendinantis subjektas negali prisiimti finansinės naštos rengti investicijų ar techninį projektą su detaliais skaičiavimais, konkrečių darbo vietų poreikio analize, atsižvelgiant į itin didelę tokių dokumentų rengimo kainą bei aukštą riziką, kad Projektas nebus įgyvendintas. Teigia, kad teisės aktai numato kriterijų rodiklių nepasiekimo pasekmes ir taip suvaldo riziką dėl kriterijų nepasiekimo – regiono plėtros taryba, matydama, kad projektu nėra ar nebus galimybių pasiekti konkretaus rodiklio, gali panaikinti sprendimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu.
Nurodo, kad Klaipėdos RPT, svarstydama klausimą ir priimdama Skundžiamą sprendimą dėl Projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, vadovavosi Regioninės plėtros įstatymu bei Aprašu, iš kurių nei viename nėra paminėta, kad regiono plėtros taryba prieš priimdama sprendimą turi atsižvelgti į teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintą teritorijos panaudojimo paskirtį, konkretaus žemės sklypo realias ir galimas įgyvendinti išsinuomojimo be aukciono galimybes bei į tai, ar projektas galėtų įgyti regioninio projekto statusą. Teigia, kad pareiškėjo argumentai dėl pažeistų teisės normų yra grindžiami teiginiu, jog trečiajam suinteresuotam asmeniui yra sudaryta galimybė išsinuomoti valstybinės žemės sklypus išskirtinėmis sąlygomis ne aukciono tvarka bei vystyti projektą, nepateikus pakankamo pagrindimo, jog tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, tačiau mano kad šie teiginiai nėra teisingi.
Trečiais suinteresuotas asmuo UAB „Peritus sprendimai“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su prašymu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad nesutinka, jog Projektas neatitinka Skundžiamame sprendime ir Apraše nustatytų kriterijų, apie kiekvieną iš kriterijų argumentuojant ir motyvuojant plačiau atsiliepime.
Trečiais suinteresuotas asmuo UAB „Domus estate“ atsiliepimu į pareiškėjo prašymą nurodo, kad su prašymu sutinka ir prašo jį tenkinti.
Iš esmės pritaria pareiškėjo prašyme nurodytiems motyvams ir argumentams. Paaiškina, jog prašymas pripažinti Projektą regioninės svarbos projektu buvo pateiktas vieninteliu tikslu – lengvatinėmis sąlygomis įgyti valstybinės žemės nuomos teisę į milijoninės vertės teritoriją šalia Klaipėdos senamiesčio ir joje išvystyti daugiabučių gyvenamųjų namų nekilnojamojo turto projektą. Pažymi, kad pagal Projektą matyti, jog iš viso ginčo teritorijoje numatyta 57 000 kv. m ploto gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpų statyba (daugiausiai gyvenamosios - 45 000 kv. m.), iš kurių tik 1000 kv. m plote numatyta įkurti kūrybinių industrijų inkubatorių B22, kuris neva ir sudaro pagrindą visą Projektą pripažinti regioninės svarbos projektu. Mano, kad Skundžiamo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą liudija ir tai, kad jį priimant atsakovei nebuvo žinomos reikšmingos aplinkybės apie tai, kad UAB „Gaudesta“ nuosavybės teisių įgijimo pagrindas į ginčo valstybinėje žemėje esančius statinius yra ginčijamas teisme. Teigia, kad yra neišnagrinėta civilinė byla, kurioje yra ginčijamas BUAB „VIPC Klaipėda“ varžytynių ir UAB „Gaudesta“ turto įsigijimo šiose varžytynėse teisėtumas, todėl Skundžiamu sprendimu pažeistas ir viešasis interesas BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje. Mano, kad pareiškėjas pagrįstai prašymo padavimo teismui terminą skaičiuoja nuo atsakovo veiklą koordinuojančios ir kontroliuojančios Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 13 d. rašto gavimo, o ne nuo tyrimo pradžios.
Atsiliepimas
Trečiais suinteresuotas asmuo UAB „Gaudesta“ 2019 m. liepos 22 d. prašymu nurodė, kad pageidauja byloje pateikti atsiliepimą į prašymą bei prašė pratęsti terminą atsiliepimui byloje pateikti, tačiau atsiliepimo į pareiškėjo prašymą nepateikė. Be to, prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjas neteisingai nurodo termino pradžią administraciniam aktui apskųsti, kadangi, kaip matyti iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų, tyrimas buvo pradėtas dar 2018 m. balandžio 8 d., gavus pareiškėjo UAB „Domus estate“ prašymą. Nurodė, kad atliekamą tyrimą kontroliavo prokuratūra, visos tyrimo aplinkybės prokurorui buvo žinomos, todėl akivaizdu, kad yra praleistas terminas ginčyti administracinį aktą.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu palaikė prašymą ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Peritus sprendimai“ atstovas teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjo prašymą palaikė ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gaudesta“ atstovas teismo posėdžio metu 2019 m. liepos 22 d. prašymą palaikė ir prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovės atstovas ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB “Domus estate“ atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, nenustatyta kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėta iš esmės šiems proceso dalyviams teismo posėdyje nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB „Gaudesta“ projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl viešojo intereso gynimo
Teismas imasi nagrinėti administracinę bylą įstatymų nustatytais atvejais pagal prokuroro, viešojo administravimo subjektų, organizacijų ar fizinių asmenų pareiškimą dėl viešojo intereso arba valstybės, savivaldybės ir asmenų teisių bei įstatymų saugomų interesų gynimo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, viešojo administravimo subjektai, organizacijos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai (ABTĮ 55 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso apibrėžimo, todėl aiškinant viešojo intereso sampratą, svarbu atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose suformuluotą oficialią konstitucinę doktriną. Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena iš svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, kad įstatymų leidėjas nepateikė viešojo intereso sąvokos apibrėžimo, įvertinus, kad Konstitucinis Teismas viešąjį interesą supranta plačiai, bylą nagrinėjantys administraciniai teismai kiekvienu atveju sprendžia klausimą, ar interesas, į kurį kėsinamasi, nagrinėjamoje situacijoje pripažintinas viešuoju interesu. Administracinėje byloje Nr. A17-742/2007 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatymų leidėjas suteikia teisę prokurorui spręsti, ar yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti administracinę bylą, ar ne, tačiau galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis administracinę bylą, iškeltą pagal prokuroro prašymą. Tokioje byloje teismas kiekvieną kartą turi ad hoc nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę (2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad viešasis interesas, taikant ABTĮ, paprastai turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (2004 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-11/2004).
Skundžiamu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi, nuspręsta pripažinti UAB „Gaudesta“ projektą „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ regioninės svarbos projektu. Regioninės plėtros įstatymo 1 straipsnyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato nacionalinės regioninės politikos tikslą, jo įgyvendinimo uždavinius, nacionalinės regioninės politikos įgyvendinimą ir finansavimą, teritorijas, kuriose įgyvendinama nacionalinė regioninė politika, regioninės plėtros planavimo dokumentų rengimą ir tvirtinimą, taip pat nacionalinę regioninę politiką įgyvendinančius subjektus ir jų įgaliojimus. Regioninės svarbos projektas – tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus atitinkantis socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektas, kuris vykdomas įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir kurio įgyvendinimas turės esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei (Regiono plėtros įstatymo 2 straipsnio 4 punktas).
Taigi, nagrinėjamu atveju prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti, jo manymu, neteisėtą viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą, kurio pagrindu projektas pripažintas regioninės svarbos projektu, t. y., be kita ko, pripažinta, kad šis projektas vykdomas įgyvendinant regiono plėtros plane nustatytus regiono plėtros tikslus ir uždavinius ir jo įgyvendinimas turės esminę įtaką regiono ekonominei, socialinei, demografinei būklei ir (arba) atskiros ūkio šakos (sektoriaus) būklei. Teismo vertinimu, šios aplinkybės laikytinos pakankamu pagrindu konstatuoti, kad prokuroro prašymas paduotas, siekiant apginti viešąjį interesą – tai kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai. Toks prašymo reikalavimas atitinka viešajam interesui keliamus kriterijus.
Dėl termino skundui paduoti
ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į administracinį teismą kreipiamasi ginant viešąjį interesą, termino tokiam prašymui paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-585/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 8, 205–230 psl.; 2005 m. kovo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10-67/2005, 2005 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS10 - 27/2005, 2007 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8 – 660/2007; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Jei būtų konstatuota, jog viešąjį interesą ginantis subjektas (nagrinėjamu atveju – prokuroras), turėdamas pagrindą manyti, kad priimant atitinkamą sprendimą galėjo būti pažeisti teisės aktų reikalavimai, delsė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir kreipimuisi į teismą, ginant viešąjį interesą, reikalingus duomenis surinko per nepagrįstai ilgą terminą, tuomet terminas pareiškimui paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-742/2007). Taigi termino pradžia viešąjį interesą ginančiam subjektui kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-335/2008).
Trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gaudesta“ argumentai, jog pareiškėjas neteisingai nurodo termino pradžią administraciniam aktui apskųsti, kadangi iš paties pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, jog tyrimas buvo pradėtas dar 2018 m. balandžio 8 d. (galimai rašymo apsirikimo klaida, nes turėtų būti 2019 m. balandžio 8 d.), gavus pareiškėjo UAB „Domus estate“ prašymą, atliekamą tyrimą kontroliavo prokuratūra, visos tyrimo aplinkybės prokurorui buvo žinomos, todėl akivaizdu, kad yra praleistas terminas ginčyti Skundžiamą sprendimą, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog byloje pateiktas UAB „Domus estate“ 2019 m. balandžio 4 d. pareiškimas „Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2019 m. balandžio 8 d. reg. Nr. AP-9651, patvirtina, jog argumentai, kurie UAB „Domus estate“ buvo nurodyti prokuratūrai nėra minimi prašyme teismui.
Byloje pateiktas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 1D-3025 „Dėl duomenų pateikimo“ Klaipėdos apygardos prokuratūroje gautas 2019 m. birželio 13 d., reg. Nr. 4-G-5463, patvirtina, jog duomenys apie tai, kad gali būti pažeistas viešasis interesas, t. y. kad Skundžiamas sprendimas priimtas pažeidžiant prašyme teismui nurodytas teisės aktų nuostatas, gauti tik 2019 m. birželio 13 d. Duomenų apie tai, kad prokuroras įrodymus apie šias aplinkybes turėjo ir galėjo surinkti anksčiau, byloje nėra. Prašymas teismui pateiktas 2019 m. birželio 21 d., todėl konstatuojama, jog ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas pateikti prašymą teismui nepraleistas.
Dėl skundžiamo sprendimo
Pagal ABTĮ 3 straipsnio 2 dalį teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams ir uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus. ABTĮ 91 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais.
Regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektą regioninės svarbos projektu pripažįsta regiono plėtros taryba (Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 1 dalis). Dėl regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu į regiono plėtros tarybą kreipiasi savivaldybės taryba, ministerija ar jos įgaliota institucija (Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalis). Savivaldybių tarybos teikia siūlymus regiono plėtros tarybai dėl savivaldybėje numatomų įgyvendinti regiono socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais (Regioninės plėtros įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktu).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog: savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose; savivaldybės tarybos posėdžiams klausimus rengia savivaldybės tarybos komitetai ir komisijos savo posėdžiuose, savivaldybės tarybos narių frakcijos ir grupės pasitarimuose, tarybos nariai, savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės meras ir savivaldybės administracijos direktorius; savivaldybės taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Savivaldybės tarybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja išrinktų tarybos narių dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės tarybos sprendimai priimami posėdyje dalyvaujančių tarybos narių balsų dauguma (Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 9 dalis).
Regiono plėtros taryba, be kita ko, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijais, pripažįsta regiono socialinės, ekonominės plėtros ir infrastruktūros projektus regioninės svarbos projektais (Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 9 punktas). Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijus įgyvendindama nacionalinę regioninę politiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Regioninės plėtros įstatymo 12 straipsnio 8 punktas).
Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. lapkričio 11d. nutarimu Nr. 1184 „Dėl Regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektų pripažinimo regioninės svarbos projektais kriterijų aprašo patvirtinimo“, nurodyta, kad regioninės svarbos projektais gali būti pripažinti regionų socialinės, ekonominės plėtros ir (arba) infrastruktūros projektai, kuriais siekiama regiono plėtros plane nustatytų regiono plėtros tikslų ir uždavinių, jeigu projektai, įvertinti pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos finansinės paramos ar kitų finansavimo šaltinių lėšų naudojimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka parengtus techninius ir finansinius dokumentus, atitinka ne mažiau kaip 4 iš šiame Apraše išvardintų kriterijų.
Bylos duomenimis Klaipėdos RPT Skundžiamą sprendimą priėmė remdamasi Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2018 m. liepos 24 d. raštu Nr. (4.36.)-R2- 2180 „Dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu“, kuriuo buvo prašoma įtraukti į artimiausio Klaipėdos RPT posėdžio darbotvarkę klausimų „Dėl vystomos teritorijos, esančios greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (buvusi (duomenys neskelbtini) fabriko teritorija), pripažinimo regioninės svarbos projektu“. Šiame rašte nurodoma, kad Klaipėdos miesto savivaldybes administracija 2018 m. liepos 19 d. gavo raštą iš UAB „Gaudesta“, kuriuo prašoma inicijuoti regioninės svarbos projekto statuso suteikimą jų vystomai teritorijai, esančiai greta (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių (buvusi (duomenys neskelbtini) fabriko teritorija). Paaiškinta, kad šioje Klaipėdos miesto teritorijoje numatoma suderinti gyvenamosios paskirties zonas su viešaisiais socialiniais objektais: mokykla, darželiu bei verslo aplinkos objektais: inovacijų, konferencijų, parodų centru ir kt.
Byloje nėra ginčo dėl to, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kaip to reikalauja Regioninės plėtros įstatymo 5 straipsnio 2 dalis bei 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas, klausimo dėl kreipimosi į Klaipėdos RPT su siūlymu pripažinti UAB „Gaudesta“ projektą „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ regioninės svarbos projektu nesvarstė ir sprendimo nepriėmė. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Kiekvienu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1427-492/2019).
2015 m. savivaldybių tarybų rinkimuose Klaipėdos miesto savivaldybėje renkamų tarybos narių skaičius buvo 31 (Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, https://www.vrk.lt). Regiono plėtros taryba sudaroma iš regiono savivaldybių merų, deleguotų savivaldybių tarybų narių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirto asmens ir socialinių ir ekonominių partnerių atstovų; socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai, kuriuos skiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, turi sudaryti 1/3 visų regiono plėtros tarybos narių (apskaičiuojant jų skaičius yra aritmetiškai suapvalinamas); socialinių ir ekonominių partnerių pasiūlyti atstovai į regiono plėtros tarybą skiriami ir iš jos atšaukiami Vyriausybės nustatyta tvarka (Regioninės plėtros įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. 1V-412 „Dėl regionų plėtros tarybų sudėties patvirtinimo“ patvirtintą Klaipėdos RPT sudėtį ją sudarė 25 nariai, iš kurių Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai atstovavo tik Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir 2 Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai. Klaipėdos regiono plėtros tarybos darbo reglamento, patvirtinto Klaipėdos RPT 2016 m. birželio 29 d. sprendimu Nr. 51/3S-34, 12 punkte nustatyta, kad Klaipėdos RPT sprendimai priimami visų šios tarybos narių balsų dauguma.
Taigi, atsakovės argumentai, kad savivaldybės administracija yra savivaldybės tarybos vykdančioji institucija, o Klaipėdos RPT nariais yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai, kurie klausimą dėl projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu svarstė ir už jį balsavo bei klausimo dėl institucijos, pateikusios siūlymą nekėlė, todėl nurodytas pažeidimas laikytinas formaliu, laikytini visiškai nepagrįstais. Skundžiamas sprendimas priimtas nesuteikus galimybės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai (jos nariams) spręsti dėl siekio Projektą pripažinti regioninės svarbos projektu. Tai, kad nedidelė dalis savivaldybės tarybos narių pritaria Skundžiamam sprendimui ir galimai būtų balsavę už kreipimąsi į Regiono plėtros tarybą dėl Projekto pripažinimo regioninės svarbos projektu, dar nereiškia, kad toks sprendimas būtų priimtas savivaldybės tarybai savo įgaliojimus įgyvendinant kolegialiai savivaldybės tarybos posėdyje, kur sprendimas turėjo būti priimtas dalyvaujant daugumai išrinktų ir balsuojant daugumai dalyvaujančių posėdyje savivaldybės tarybos narių, kaip tai nustato minėtos Vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Taigi, toks įstatymų reikalavimų pažeidimas konkrečiu atveju laikytinas esminiu procedūros pažeidimu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog priimant Skundžiamą sprendimą buvo pažeistos įstatymų nustatytos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą, todėl jis yra neteisėtas ir naikintinas (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Konstatavus esminį Skundžiamo sprendimo priėmimo procedūros pažeidimą, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės kitos aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Skundžiamas sprendimas, pavyzdžiui, Projekto atitiktis Apraše nustatytiems kriterijams ir kt., todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, 91 straipsnio 1 dalies 3 punktu, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Skundžiamas sprendimas naikinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Tenkinti pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą.
Panaikinti Regioninės plėtros departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimą Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB „Gaudesta“ projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.