- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- eA-1427-492/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-01861-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė (pran.)
- Atsakovas
- Raseinių rajono savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- J. J.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. J. skundą atsakovui Raseinių rajono savivaldybės administracijai dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja J. J. kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. įsakymą Nr. A2-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“ (toliau – ir Įsakymas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėja skunde nurodė, kad tiek Įsakyme, tiek išvadoje ,,Dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorės J. J. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada) atsakovas pareiškėjos padarytą nusižengimą konstatuoja blanketinėmis normomis, nenurodydamas konkrečių Raseinių rajono savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) direktoriaus 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. (5.4)A2-251 patvirtinto Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašymo (toliau – Pareigybės aprašymo) punktų, kuriuos pareiškėja pažeidė, kokių jos pareigybei priskirtų funkcijų pareiškėja neįvykdė ar vykdė jas netinkamai. Pareiškėja nurodė, kad Raseinių rajono savivaldybės taryba 2017 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą pritarti dalyvauti Raseinių rajono savivaldybės administracijos dalyvavimui programos Erasmus+ projekte „Kokybiška mokykla“ partnerio teisėmis projekto įgyvendinimo laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Įgyvendinant šį sprendimą administracijos direktoriaus įsakymu buvo paskirtas projekto vadovas – pareiškėja. Administracijos direktorius 2017 m. rugpjūčio 8 d. priėmė įsakymą, kuriuo pareiškėją nušalino nuo projekto vadovės pareigų ir šias pareigas perdavė kitai tarnautojai. Pareiškėja pažymėjo, kad jos Pareigybės aprašyme nėra numatytos funkcijos ar pareigos vykdyti, įgyvendinti projektus ir jų veiklas. Atsakovo pavedimas atlikti papildomą užduotį nebuvo derinamas su pareiškėja, tuo labiau nebuvo nurodyta pareiškėjai mokėti priemoką už papildomos užduoties atlikimą. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja nurodė, kad atsakovo pavedimas dėl projekto veiklų vykdymo, t. y. gairių apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose parengimo, negali būti laikomas teisėtu ir vykdytinu. Pareiškėją nušalinus ir perdavus nuo rugpjūčio 8 d. projekto vadovės funkcijas kitai tarnautojai, visi pavedimai, susiję su projekto veiklų įgyvendinimu, tampa naujosios projekto vadovės atsakomybe.
3. Atsakovas neteisėto pavedimo vykdymui pareiškėjai buvo davęs tris darbo dienas, t. y. nuo rugpjūčio 9 d. iki rugpjūčio 11 d. Naujosios projekto vadovės 2017 m. rugpjūčio 21 d. pranešimu buvo fiksuota, jog pareiškėja pavedimo neįvykdė. Pareiškėja visu tuo laikotarpiu iki rugpjūčio 31 d. sirgo ir buvo nedarbinga, tačiau net ir nedarbingumo laikotarpiu buvo fiksuojamas pareiškėjos tariamai padarytas pažeidimas. Išvadoje taip pat nurodoma, jog pareiškėja turėjo parengti minimas gaires iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Projekte gairių parengimui numatytas terminas yra 2017 m. spalio 31 d. Rengti gairių apmatus anksčiau ir juos aptarti partnerių susitikime buvo neformalus partnerių susitarimas. Po partnerių susitikimo ir gairių apmatų aptarimo, jos būtų buvusios tobulinamos ir tik projekte numatytu terminu parengiamas galutinis gairių projektas, todėl pareiškėja kaip projekto vadovė neturėjo pareigos parengti gaires iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. Kad šią situaciją analogiškai supranta ir atsakovas, patvirtina tai, jog, pareiškėjos žiniomis, naujoji projekto vadovė gairių apmatų neparengė ir jie nebuvo pristatyti partnerių susitikime.
4. Pareiškėja taip pat kaltinama tuo, jog net kelis kartus be jokio teisinio pagrindo atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti į klausimus. Pareiškėja pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. gavo prašymą pateikti informaciją apie projektą. 2017 m. rugsėjo 4 d. pareiškėja pateikė išsamų atsakymą, nurodydama atliktus veiksmus, rengtus dokumentus bei kitas esmines aplinkybes. 2017 m. rugsėjo 11 d. gavusi prašymą atsakyti į tuos pačius klausimus antrą kartą, pareiškėja 2017 m. rugsėjo 13 d. pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad į klausimus išsamiai atsakė ankstesniame rašte, todėl nebeturi informacijos, kurią galėtų pateikti papildomai. Taigi pareiškėja nė vieno karto neatsisakė suteikti informacijos. Gavusi paklausimą, ji pateikė visą turimą informaciją ir, pareiškėjos nuomone, pateikė ją pakankamai išsamiai.
5. Išvadoje bei Įsakyme nurodoma, kad pareiškėja sumenkino savivaldybės autoritetą, valstybės tarnybos reputaciją, sukėlė neigiamą poveikį bendram savivaldybės darbui, tačiau, kaip teigė pareiškėja, atsakovas niekaip nepagrindė šių teiginių. Pasekmės, kaip vienas iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, turi būti tinkamai nustatytos ir įrodytos bei pagrįstos tarnybinio tyrimo išvadoje. Vis tik Išvadoje šios pasekmės įvardijamos tik deklaratyviais teiginiais, nepateikiant jokių motyvuotų, pagrįstų argumentų. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad atsakovo elgesys menkina savivaldybės autoritetą ir valstybės tarnybos reputaciją. Atsakovas priėmė visiškai nemotyvuotą sprendimą dėl pareiškėjos nušalinimo nuo projekto vadovės pareigų, jau po šio sprendimo pavedė pareiškėjai vykdyti projekto veiklas, ir tik praėjus daugiau nei mėnesiui po pareiškėjos nušalinimo, pradeda domėtis, kokios veiklos buvo atliktos projekte ir kokios turi būti atliekamos ateityje. Tokie atsakovo veiksmai patvirtina jo sprendimų nepagrįstumą, motyvų nebuvimą ir neteisėtumą, tai yra nesuderinama su valstybės tarnybos ir viešojo administravimo principais.
Šalies argumentai
6. Pareiškėja, be kita, ko nurodė, jog jos kaltė galėtų būti nustatyta tik tuo atveju, jei ji sąmoningai tyčia atsisakytų vykdyti teisėtus pavedimus. Tačiau vienu atveju pareiškėjai buvo duotas neteisėtas pavedimas, kurio pareiškėja neturėjo pareigos vykdyti, be to, nurodytu metu pareiškėja sirgo, kitu atveju pareiškėja tinkamai vykdė pavedimą ir pateikė reikalautą informaciją. Taigi nė vienu atveju negalima konstatuoti pareiškėjos kaltės ir tyčios.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjos Administracijos naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
8. Atsakovas nurodė, jog ne?ra jokio faktinio bei teisinio pagrindo sutikti su pareis?ke?jos J. J. argumentais, o Komisijos, sudarytos Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. A2-388P ,,Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ (toliau – Komisija), galimo tarnybinio nusiz?engimo tyrimo metu surinkti duomenys ir Is?vadoje pateikti ju? teisiniai vertinimai patvirtina pareis?ke?jai skirtos tarnybine?s nuobaudos skyrimo pagri?stuma?.
9. Is? Komisijos suras?ytos Is?vados matyti, kad galimo tarnybinio nusiz?engimo tyrimo metu buvo nustatyta, jog Administracijos direktorius, kaip tiesioginis pareis?ke?jos vadovas, kuriam pareis?ke?ja yra tiesiogiai pavaldi, net kelis kartus ras?tu kreipe?si i? pareis?ke?ja? su konkrec?iai suformuluotais klausimais, susijusiais su pareis?ke?jos vykdoma veikla, ir papras?e? i? juos atsakyti. Analizuojant Administracijos direktoriaus pateiktus klausimus pareis?ke?jai ir pareis?ke?jos pateiktus atsakymus, kaip nurodė atsakovas, akivaizdz?iai matyti, jog pareis?ke?ja Administracijos direktoriui nepateike? pras?ytos informacijos, nors klausimai buvo suformuluoti labai ais?kiai, konkrec?iai, o klausta buvo net kelis kartus. Administracijos direktoriui 2017 m. rugpju?c?io 8 d. i?sakymu i?pareigojus pareis?ke?ja? perduoti D. B. visus reikalingus dokumentus, susijusius su Erasmus+ projektu „Kokybis?ka mokykla“, pareis?ke?ja ne tik neperdave? D. B. gairiu? apie kokybe?s valdymo sistemos i?diegima? ugdymo i?staigose (ar s?io dokumento projekto), bet ir neinformavo apie i?sipareigojima? toki? dokumenta? parengti ir pristatyti ji? projekto partneriams vizito Vokietijoje metu, nors z?inojo, kad projekto partneriu? susitikimas Vokietijoje numatytas 2017 m. rugse?jo pirmosiomis dienomis. D. B. apie toki? pareis?ke?jos i?sipareigojima? suz?inojo tik is? el. lais?ku? ir, kaip naujai paskirta projekto vadove?, objektyviai nebeture?jo galimybe?s iki numatyto vizito Vokietijoje parengti ir projekto partneriams pristatyti gairiu? apie kokybe?s valdymo sistemos i?diegima? ugdymo i?staigose. Be to, Administracijos direktorius, reaguodamas i? D. B. tarnybini? pranes?ima?, 2017 m. rugpju?c?io 9 d. i?sakymu pavede? pareis?ke?jai iki 2017 m. rugpju?c?io 11 d. 15.15 val. baigti rengti gaires apie kokybe?s valdymo sistemos i?diegima? ugdymo i?staigose, is?versti jas i? anglu? kalba? ir perduoti D. B. Tac?iau, kaip matyti is? faktiniu? aplinkybiu? ir pareis?ke?jos skundo argumentu?, pareis?ke?ja tiesiog nusprende? nevykdyti tiesioginio vadovo pavedimo.
10. Pareis?ke?jos, kaip valstybe?s tarnautojos, pareiga? laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas uz?duotis, kaip teigė atsakovas, nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravumo įstatymo (toliau – VAĮ) 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 7.2. papunktis nustato pareis?ke?jos pareiga? i?staigos vadovo reikalavimu atsiskaityti uz? savo veikla?. Analogis?ki reikalavimai i?tvirtinti ir pareis?ke?jos Pareigybe?s apras?yme (z?r. Pareigybe?s apras?ymo 7.18 p., 8 p.). Taigi, Komisija, atlikusi pareis?ke?jos elgesio tyrima?, nustate? konkrec?ius atvejus, kada pareis?ke?ja nevykde? jos tiesioginio vadovo (Administracijos direktoriaus) pavedimų (tiesiogiai susijusius su jos atliekamomis funkcijomis), venge? atsiskaityti uz? savo veikla? ir s?iuos konkrec?ius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teise?s normas, kurios buvo paz?eistos. Be to, pareis?ke?ja savo skunde pries?tarauja pati sau – vienu atveju nurodo, kad jei nebu?tu? buvusi 2017 m. rugpju?c?io 8 d. nus?alinta nuo projekto vadove?s pareigu?, ji iki 2017 m. rugpju?c?io 10 d. bu?tu? parengusi gaires apie kokybe?s valdymo sistemos i?diegima? ugdymo i?staigose, kitu atveju nurodo, kad pavedimo parengti (baigti rengti) gaires apie kokybe?s valdymo sistemos i?diegima? ugdymo i?staigose vykdymui jai buvo skirtos tik 3 dienos.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 6 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino ir panaikino Įsakymą.
12. Teismas nustatė, kad Išvadoje siūloma skirti tarnybinę nuobodą dėl dviejų epizodų – atsisakymo pateikti informaciją ir atsisakymo vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. pavedimą, tačiau atsakovas konkrečiai nenurodė, kada gauta oficiali informacija, jog J. J. atsisakė vykdyti Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A2-350P išdėstytą pavedimą užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimų ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B. bei pateikti informaciją (atsakyti į užduotus klausimus). Atsižvelgdamas į tai, kad negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, teismas sprendė, jog negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) 3 punkte numatyto 5 darbo dienų termino.
13. Taisyklių 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas įpareigoti įstaigos valstybės tarnautoją pradėti tirti tarnybinį nusižengimą ir tik po šio imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmęs asmuo, gali šiam nusižengimui tirti sudaryti komisiją. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“ nutarta sudaryti komisiją tarnybinio nusižengimo ištyrimui, tačiau, kaip pažymėjo teismas, jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas) ir nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte.
14. Taisyklių 7 punkte nurodoma, kad už įstaigos personalo tvarkymą atsakingas asmuo arba kitas tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – komisija) per 5 darbo dienas nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo (Taisyklių 5 ir 6 punktuose nurodytais atvejais – nuo komisijos tarnybiniam nusižengimui tirti sudarymo) surašo pranešimą apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą. Šiuo pranešimu jis pasirašytinai informuoja valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, kad pradėtas šio tarnybinio nusižengimo tyrimas, ir kartu pateikia nurodytam valstybės tarnautojui turimą informaciją apie tarnybinį nusižengimą. Visų pirmiausia, kaip nurodė teismas, jokiu valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas), todėl konstatavo, kad nebuvo laikomasi Taisyklių 7 punkte numatyto 5 darbo dienų termino pranešimo apie tarnybinį nusižengimą pagal Taisyklių priedą surašymui.
15. Taisyklių priede „Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdys“ nurodoma, jog pranešime apie tarnybinį nusižengimą turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Komisijos, Administracijos direktoriaus 2017 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A2-388P „Dėl pavedimo atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą“, 2017 m. rugsėjo 25 d. pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. PNU-11 (toliau – Pranešimas) nurodoma, jog yra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) galimai yra padariusi tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodoma, kad preliminariu Komisijos vertinimu, pareiškėja savo veiksmais (neveikimu) galimai pažeidė VAĮ 15 straipsnio 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 ir 7.2 papunkčiuose numatytus reikalavimus, Administracijos darbo reglamento 22 punkte numatytus reikalavimus. Taigi, teismas vertino, kad Pranešime nurodomos bendro pobūdžio nuostatos nenurodant jokio konkretaus galimai pažeisto Pareigybės aprašymo punkto. Be to, nei Išvadoje, nei Įsakyme konkretus Pareigybės aprašymo punktas irgi nenumatytas.
Atsiliepimas
16. Atsakovo atsiliepime nurodoma, kad „analogiški reikalavimai įtvirtinti ir pareiškėjos Pareigybės aprašyme (žr. Pareigybės aprašymo 7.18 p., 8 p.)“. Pareigybės aprašymo 7.18 punkte numatyta, kad šias funkcijas einantis valstybės tarnautojas vykdo kitus, vienkartinio pobūdžio Administracijos direktoriaus pavedimus, susijusius su departamento funkcijomis, 8 punkte numatyta, kad šias pareigas einantis valstybės tarnautojas yra tiesiogiai pavaldus Administracijos direktoriui. Taigi, kaip pažymėjo teismas, nurodomas Pareigybės aprašymo punktas buvo nurodytas ne Pranešime, o tik atsakovo atsiliepime jau po tarnybinės nuobaudos skyrimo Įsakymu. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 7 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, padarė išvadą, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja 2017 m. rugpjūčio 9 d. buvo įpareigota vykdyti pavedimą 2017 m. rugpjūčio 9–11 dienomis, kuomet buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, kurio ji nebūtų galėjusi įvykdyti taip pat ir dėl objektyvių nuo jos nepriklausančių priežasčių. 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme suformuluoti pavedimai laikytini savarankiškais pavedimais, o ne 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakyme numatytų pavedimų „tęsiniu“, dėl to pasibaigus aiškiai apibrėžtam terminui 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val., pavedimo terminas negalėjo būti tęsiamas.
18. Teismas atkreipė dėmesį, kad Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme veikimas (neveikimas), kuriuo pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, aiškinamas skirtingai. Pranešime nurodoma, kad pareiškėja šio darbo rezultato (gairių ar jų projekto) neperdavė naujai paskirtai projekto vadovei D. B., kaip buvo įpareigota 2017 m. rugpjūčio 8 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A2-349 ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A2-350P, o Išvadoje ir Įsakyme siūloma skirti / skiriama tarnybinė nuobauda už tai, jog ji neįvykdė pavedimo užbaigti pradėtą darbą – parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, jas išversti į anglų kalbą bei perduoti D. B.. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad negalima aiškiai ir vienareikšmiškai suprasti, kurio konkretaus pavedimo pareiškėja neįvykdė.
19. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme Nr. A2-350P nurodomi darbai, kuriuos pareiškėja turėjo atlikti kaip projekto vadovė (jos, kaip projekto vadovės, įgaliojimai pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 8 d. 17 val.) ir kartu nurodoma, kad ji, nebebūdama projekto vadove, turėjo pareigą vykdyti 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymą. Administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsakymu Nr. A2-349P nutarta pakeisti Administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymo Nr. A2 -349P „Dėl projekto vadovo ir finansininko skyrimo“ dėstomosios dalies žodžius iš „skiriu Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorę J. J. „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadove“ į „skiriu Šveitimo ir socialinių reikalų departamento Švietimo, kultūros ir ugdymo skyriaus vyriausiąją specialistę D. B. „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadove“. Teismas pažymėjo, kad nauji įgaliojimai, kurių pagrindu pareiškėja turėtų / galėtų tęsti „Erasmus+“ projekto „Kokybiška mokykla“ vadovo darbus nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjai nebuvo įforminti (nustatyti), nebuvo aiškiai atribotos pareiškėjos ir projekto vadovės D. B. funkcijos įgyvendinant projektą „Erasmus+“ „Kokybiška mokykla“. Nors 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme nurodomas pavedimas Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktorei, atsakovas negalėjo pagrįsti, kuris pareiškėjos Pareigybės aprašymo punktas numatė 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakyme numatyto Administracijos direktoriaus pavedimo vykdymą, juo labiau nuo 2017 m. rugpjūčio 8 d. pakeičiant 2017 m. vasario 1 d. įsakymu paskirtą projekto vadovą.
20. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nebuvo konkrečiai suformuluota, kurių Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir kokių pavedamų užduočių (be Pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų) pareiškėja neatliko. Teismas, konstatavęs, jog ir kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą), neatitiko reikalavimų kitų būtinųjų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų analizei.
21. Teismas priteisė pareiškėjai prašomą 1 500 eurų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
22. Atsakovas Administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareis?ke?jos J. J. skunda? atmesti kaip nepagri?sta?.
23. Atsakovas pažymi, kad Taisykliu? 3 punkte expressis verbis (tiesiogiai) nenurodyta, kaip ture?tu? bu?ti i?forminama iniciatyva prade?ti tarnybinio patikrinimo procedu?rą ir jame ne?ra i?tvirtintas imperatyvus i?pareigojimas tokia? iniciatyvos teise? turinc?iam asmeniui priimti akta?, rezoliucija? ar koki? kita? dokumenta?. S?i aplinkybe?, kaip nurodo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT), gali bu?ti reiks?minga bylos nagrine?jimo teisme metu i?rodine?jant ir vertinant procedu?riniu? veiksmu? atlikimo atitikti? teise?s aktu? reikalavimams. Bylos nagrine?jimo teisme metu Administracijos atliktu? procedu?riniu? veiksmu?, apimanc?iu? iniciatyvos prade?ti pareis?ke?jos tarnybinio nusiz?engimo tyrima? is?rais?ka?, atitiktis Taisykliu? 3 punkto reikalavimams nebuvo svarstoma ir vertinama, pareis?ke?ja taip pat neke?le? s?io klausimo, tode?l tokia sprendima? prie?musio teismo is?vada vertintina ne tik kaip nepagri?sta, bet ir kaip siurprizine?.
Atsiliepimas
24. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo is?vada, kad „negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Taisykliu? 3 punkte numatyto 5 darbo dienu? termino.“ Taisykliu? 3 punkte nustatyta, kad gavus oficialia? informacija?, tarnybinio nusiz?engimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo s?ios informacijos gavimo. Atsakovo i?sitikinimu, byloje esantys ras?ytiniai i?rodymai (atsakovo darbuotojos D. B. tarnybiniai teikimai Administracijos direktoriui bei pastarojo priimti teise?s aktai, duomenys apie pareis?ke?jos nedarbinguma? laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. ir kiti dokumentai) teismui objektyviai leidz?ia patikrinti, ar buvo laikytasi Taisykliu? 3 punkte nurodyto termino. Kita vertus, net ir konstatavus, jog buvo praleistas Taisykliu? 3 punkte nustatytas 5 darbo dienu? terminas, toks paz?eidimas, vadovaujantis LVAT praktika, nelaikytinas esminiu, sudaranc?iu pakankama? pagrinda? paskirtai tarnybinei nuobaudai panaikinti.
25. Teigė, kad ne?ra pagrindo sutikti su teismo sprendime pateiktu ais?kinimu, kad Administracija pirmiausia ture?jo i?pareigoti uz? i?staigos personalo tvarkyma? atsakinga? asmeni? ar i?staigos administracijos padalinio, atsakingo uz? personalo tvarkyma?, vadova? arba kita? i?staigos valstybe?s tarnautoja? prade?ti tirti tarnybini? nusiz?engima? ir tik po to sudaryti komisija? pareis?ke?jos tarnybiniam nusiz?engimui tirti. Tokia? is?vada? teismas padare? nurode?s, kad „Taisykliu? 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas i?pareigoti i?staigos valstybe?s tarnautoja? prade?ti tirti tarnybini? nusiz?engima? ir tik po s?io imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?me?s asmuo, gali s?iam nusiz?engimui tirti sudaryti komisija?.“ Atsakovas teigia, jog tokia Taisykliu? 4 punkto interpretacija yra nepagri?sta ir neteisinga.
26. Sistemis?kai ais?kinant Taisykliu? 4 ir 5 punktu? nuostatas, taip pat atsiz?velgiant i? Taisykliu? 7, 8, 9, 11, 12 ir kitus Taisykliu? punktus, atsakovo nuomone, pagri?sta teigti, jog tarnybini? nusiz?engima? gali tirti: pirma, uz? i?staigos personalo tvarkyma? atsakingas asmuo ar i?staigos administracijos padalinio, atsakingo uz? personalo tvarkyma?, vadovas arba kitas i?staigos valstybe?s tarnautojas (jei ne?ra Taisykliu? 5 punkte nurodytu? pagrindu?, kada komisija? sudaryti bu?tina); arba, antra, valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?musio asmens sudaryta komisija. Tai reis?kia, jog, pries?ingai nei sprendime teigia teismas, Taisykliu? 4 punkte ne?ra i?tvirtintas imperatyvas, i?pareigojantis pirmiausia pavesti atitinkamam i?staigos valstybe?s tarnautojui tirti tarnybini? nusiz?engima? ir tik po to sudaryti komisija? tarnybiniam nusiz?engimui tirti. Nurodytas reguliavimas reis?kia, kad tarnybinis nusiz?engimas gali bu?ti tiriamas dviem alternatyviais ir savarankis?kais bu?dais (jei ne?ra sa?lygu?, kada bu?tina sudaryti komisija?), o teise? pasirinkti viena? is? bu?du? priklauso valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?musiam asmeniui.
Atsiliepimas
29. Atsakovas nurodo, kad atmestinas teismo argumentas, jog nei Is?vadoje, nei I?sakyme nebuvo konkrec?iai suformuluota, kuriu? Pareigybe?s apras?yme numatytu? funkciju? ir kokiu? pavedamu? uz?duoc?iu? (be pareis?ke?jos Pareigybe?s apras?yme numatytu? konkrec?iu? funkciju?) pareis?ke?ja neatliko, tode?l toks paz?eidimas kvalifikuotinas kaip esminis. Pareis?ke?jai Pranešime buvo is?samiai ir ais?kiai nurodyta, kokie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybinis nusiz?engimas, ir kokias konkrec?ias teise?s normas galimai paz?eide?. Is? Pranes?imo turinio, taip pat is? pareis?ke?jos Komisijai pateikto paais?kinimo, akivaizdz?iai matyti, jog pareis?ke?jai buvo is?samiai paais?kinta, koks jos elgesys yra vertinamas ir pareis?ke?ja suprato jai pareiks?tus i?tarimus bei pateike? savo paais?kinimus. Paz?yme?tina, jog Komisijos is?vadoje nurodyta, kad pareis?ke?jos, kaip valstybe?s tarnautojos, pareiga? laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas uz?duotis nustato VAĮ 15 straipasnio 1 dalies 4 punktas, Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 7.2. papunktis nustato pareis?ke?jos pareiga? i?staigos vadovo reikalavimu atsiskaityti uz? savo veikla?. Analogis?ki reikalavimai i?tvirtinti ir pareis?ke?jos Pareigybe?s apras?yme. Taigi, Komisija, atlikusi pareis?ke?jos elgesio tyrima?, nustate? konkrec?ius atvejus, kada pareis?ke?ja nevykde? jos tiesioginio vadovo pavedimų (tiesiogiai susijusių su jos atliekamomis funkcijomis), venge? atsiskaityti uz? savo veikla? ir s?iuos konkrec?ius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teise?s normas, kurios buvo paz?eistos.
30. Pareiškėja pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo atmesti Administracijos apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo pareiškėjos J. J. naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
31. Dėl atsakovo argumento, kad klausimo dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo atitikties Taisyklių reikalavimams pareiškėja nekėlė, todėl tokia teismo išvada atsakovui buvo siurprizinė, pareiškėja pažymi, jog teismas yra įgalintas sprendžiant klausimą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo būti aktyvus ir įvertinti nuobaudos skyrimo pagrįstymą atsižvelgiant į visas svarbias bylai aplinkybes bei spręsti ir tuos klausimus, kurių pareiškėja skunde nekėlė.
Šalies argumentai
32. Pareiškėja teigia, jog pagri?sta teismo is?vada, kad negalima nustatyti, kuri informacija laikytina galutine oficialia informacija, tode?l negalimas ir konstatavimas, kad buvo laikomasi Taisykliu? 3 punkte numatyto 5 darbo dienu? termino. Tuo tarpu vertinant atsakovo pateikta? informacija?, kuri jo teigimu laikytina oficialia informacija apie pareis?ke?jos galimai padaryta? tarnybini? nusiz?engima?, matyti, kad tokiu atveju terminas prade?ti tarnybinio nusiz?engimo tyrima? pareis?ke?jos atz?vilgiu ture?tu? bu?ti vertintinas kaip praleistas. Ta? pati? pripaz?i?sta ir atsakovas, teigdamas, kad toks paz?eidimas neture?tu? bu?ti laikomas esminiu. Taigi atsakovas pats is? esme?s pripaz?i?sta, jog procedu?riniu? taisykliu? pradedant tarnybinio nusiz?engimo tyrima? nebuvo laikomasi.
33. Dėl atsakovo argumento, kad Taisyklių 3 punkte expressis verbis nenurodyta, kaip turėtų būti įforminama iniciatyva pradėti tarnybinio patikrinimo procedūrą ir jame nėra įtvirtintas imperatyvus įareigojias tokią iniciatyvos teisę turinčiam asmeniui priimti aktą, rezoliuciją ar kitokį dokumentą, pareiškėja pažymi, jog nors tokio imperatyvaus i?pareigojimo Taisykle?se ne?ra, tac?iau, kaip nurode? pats atsakovas, teismu? praktikoje rekomenduojamas tokios procedu?ros inicijavimas ras?tu, kadangi kitokiu atveju, negale?damas pateikti tokio i?rodymo, atsakovas negali i?rodyti, jog procedu?riniai reikalavimai buvo atlikti tinkamai.
34. Pareis?ke?jos nuomone, teismo ais?kinimas, kad Taisykliu? 4 punkte numatytas imperatyvus reikalavimas i?pareigoti i?staigos valstybe?s tarnautoja? prade?ti tirti tarnybini? nusiz?engima? ir tik po s?io imperatyvaus reikalavimo atlikimo valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?me?s asmuo, gali s?iam nusiz?engimui tirti sudaryti komisija? yra pagri?stas ir atitinkantis Taisykliu? nuostatas. Kartu pagri?sta ir is?vada, kad nors Administracijos direktoriaus 2017 m. rugse?jo 18 d. i?sakymu nutarta sudaryti Komisija? tarnybinio nusiz?engimo tyrimui, tac?iau jokiu valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?musio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta prade?ti tarnybinio nusiz?engimo tyrima? ir nebuvo suformuluotas konkretus i?pareigojimas prade?ti tirti tarnybini? nusiz?engima? uz? i?staigos personalo tvarkyma? atsakingam asmeniui arba kitam i?staigos valstybe?s tarnautojui, kaip numatyta Taisykliu? 4 punkte.
35. Pareis?ke?jos manymu, teismo is?vada, jog jokiu valstybe?s tarnautoja?, i?tariama? padariusi? tarnybini? nusiz?engima?, i? pareigas prie?musio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta prade?ti tarnybinio nusiz?engimo tyrima?, tode?l konstatuotina, kad nebuvo laikomasi Taisykliu? 7 punkte numatyto 5 darbo dienu? termino pranes?imo apie tarnybini? nusiz?engima? suras?ymui, yra pagri?sta ir teise?ta. Be to, nenustac?ius, kada ture?jo bu?ti prade?tas tarnybinio nusiz?engimo tyrimas, ar nustac?ius, jog tarnybinis tyrimas buvo prade?tas nesilaikant nustatytu? terminu?, atitinkamai pagri?stai daroma is?vada, jog ir Pranešimas yra suras?omas nesilaikant Taisykle?se nustatytos procedu?ros.
Atsiliepimas
36. Atsakovo teiginiai, jog teismo konstatuoti paz?eidimai procedu?roje neturi i?takos valstybe?s tarnautojo teise?ms, yra visis?kai nepagri?sti. Teismas sprendime konstatavo, jog Pranešime nurodomos bendro pobu?dz?io nuostatos nenurodant jokio konkretaus galimai paz?eisto Pareigybe?s apras?ymo punkto. S?is paz?eidimas yra esminis pareis?ke?jos teisiu? atz?vilgiu, kadangi paneigiama galimybe? pateikti is?samu? visu? aplinkybiu? paais?kinima? bei uz?tikrinti objektyvu? visu? aplinkybiu? i?vertinima?. Pats atsakovas nurodo, jog taisykliu?, kurios turi uz?tikrinti objektyvu? visu? aplinkybiu? i?vertinima?, paz?eidimas teismo gali bu?ti pripaz?intas pagrindu panaikinti skundz?iama? administracini? sprendima?. Pareiškėja taip pat pažymi, kad teismo sprendimas buvo priimtas remiantis ne vien padarytais esminiais procedu?riniais paz?eidimais, tac?iau remiantis ir netinkamai kvalifikuotu pareis?ke?jos neva padarytu tarnybiniu nusiz?engimu, kas taip pat yra savarankis?kas pagrindas atsakovo sprendimui pripaz?inti neteise?tu.
37. Tiek Įsakyme, tiek Is?vadoje atsakovas pareis?ke?jos padaryta? nusiz?engima? konstatavo per blanketines normas, nenurodydamas konkrec?iu? pareigybe?s apras?ymo punktu?, kuriuos pareis?ke?ja paz?eide?, kokiu? jos pareigybei priskirtu? funkciju? pareis?ke?ja nei?vykde? ar vykde? jas netinkamai. Vien atskiru? veiksmu? / neveikimo konstatavimas nenurodant konkrec?iu? neva paz?eistu? teise?s aktu? nuostatu?, ne?ra tinkamas tarnybinio nusiz?engimo kvalifikavimas. Nustate?s s?i? fakta?, teismas tai i?vertino kaip esmini? paz?eidima?, tode?l visis?kai pagri?stai nusprende? nebeatlikti kitu? bu?tinu?ju? tarnybinio nusiz?engimo sude?ties elementu? analize?s.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
38. Byloje ginčas kilo dėl Raseinių rajono savivaldybės administracijos 2017 m. spalio 13 d. įsakymo Nr. A2-431P „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo J. J.“, kuriuo pareiškėjai J. J. paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas, numatantis reikalavimus pranešimo apie tarnybinį nusižengimą parengimui, taip pat nebuvo laikomasi Taisyklių 3–4, 7 punktuose numatytų terminų ir šiuose punktuose numatytų reikalavimų dėl atsakingo asmens paskyrimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti, todėl buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai. Teismas taip pat konstatavo, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą). Atsakovas apeliaciniame skunde iš esmės nurodo, kad esminių pažeidimų skiriant pareiškėjai nuobaudą padaryta nebuvo, o byla? nagrine?je?s teismas be jokio pagrindo nusprende? nebeatlikti bu?tinu?ju? tarnybinio nusiz?engimo sude?ties elementu? analize?s ir nepagri?stai konstatavo, kad atsakovo Is?vadoje ir administraciniame akte, kuriuo pareis?ke?jai skirta tarnybine? nuobauda, netinkamai kvalifikavo pareis?ke?jos tarnybini? nusiz?engima?.
40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais atsakovo apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti tarnybinio nusižengimo procedūros pažeidimai yra formalūs, neturintys reikšmės tyrimo objektyvumui bei pareiškėjos teisėms. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad ne kiekvienas tarnybinės nuobaudos skyrimo tvarkos pažeidimas yra besąlyginis pagrindas panaikinti įsakymą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarką reglamentuojančios normos yra dvejopos pagal jų pažeidimo pasekmes paskirtos nuobaudos teisėtumui. Vienų tarnybinės nuobaudos skyrimo taisyklių pažeidimą įstatymų leidėjas besąlygiškai sieja su paskirtos tarnybinės nuobaudos neteisėtumu. Prie šių normų, pavyzdžiui, priskirtini Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme (toliau – VTĮ) nustatyti tarnybinių nuobaudų skyrimo terminai. Kitų tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimų įtaka paskirtos nuobaudos teisėtumui turi būti vertinama pagal bendrąsias taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte – administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019). Taigi, kiekvienu atveju turi būti vertinama teisiškai reikšmingų aplinkybių visuma.
41. LVAT praktikoje ne kartą konstatuota, kad Taisyklių 3 punkte įtvirtinto 5 darbo dienų nuo oficialios informacijos gavimo termino pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą pažeidimas negali būti vertinamas kaip tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimas besąlygiškai sąlygojantis tarnybinės nuobaudos neteisėtumą, taip pat pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo pradėjimo stadijoje pagrindinės procedūros pažeidimu yra ne terminas per kurį turi būti surašomas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, bet šio pranešimo turinio esminiai trūkumai. LVAT praktikoje yra išaiškinta, kad esminiu procedūriniu pažeidimu laikytinas tokio pranešimo surašymas, kuriame nėra nurodyti jokie konkretūs argumentai, kokie veiksmai vertinami kaip tariamas nusižengimas, taip pat nenurodyti jokie įrodymai, kuriais grindžiami įtarimai, iš kurio turinio negalima suprasti, kokio konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymu yra įtariamas valstybės tarnautojas (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012).
42. Teisėjų kolegija nepagrįstomis pripažįsta išvadas sprendime, kad kvalifikuojant tarnybinį nusižengimą buvo padarytas esminis pažeidimas nenurodant Pranešime, Išvadoje ir Įsakyme, kurių Švietimo ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pareigybės aprašyme numatytų funkcijų ir kokių pavedamų užduočių (be Pareigybės aprašyme numatytų konkrečių funkcijų) pareiškėja neatliko pagal kokią atitinkamą (pažeistą) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą) siūloma skirti tarnybinę nuobaudą (pastabą).
43. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjai įteikto Pranešimo turinį ir Taisyklių 7 punkte tokiam pranešimui keliamus reikalavimus, taip pat LVAT suformuotą praktiką šiuo klausimu (žr., pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1364/2012, 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-602/2015, 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012, 2009 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-651/2009, 2009 m. spalio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-1076/2009, taip pat žr. LVAT praktikos, nagrinėjant bylas dėl tarnybinių ginčų, apibendrinimą (II dalis), LVAT praktikos biuletenis Nr. 25), pažymi, jog Pranešime nurodytas įtarimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodyta, kad: ,,Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad Jūs, kaip ,,Erasmus+“ programos projekto ,,Kokybiška mokykla“ vadovė, šias pareigas ėjusi nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. įsipareigojote iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti ir pagrindiniam projekto vykdytojui įšsiųsti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, tačiau šių gairių neparengėte. Pagrįsta manyti, jog dėl to Jūs vengėte pateikti išsamią informaciją Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriui ir teikėte tik bendro pobūdžio informaciją apie vykdytą projektą, taip pat galimai dėl to, kad neatlikote darbo, kurį projekto partneriams buvote įsipareigojusi atlikti iki 2017 m. rugpjūčio 10 d., Jūs šio darbo rezultato (gairių ar jų projekto) neperdavėte naujai paskirtai projekto vadovei D. B., kaip buvote įpareigota 2017 m. rugpjūčio 8 d. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-349P ir 2017 m. rugpjūčio 9 d. įsakymu Nr. A2-350P”, vertintintinas kaip pakankamai tikslus ir išsamus nurodymas, kokio tarnybinio nusižengimo padarymu pareiškėja įtariama, – konkretūs veiksmai (neveikimas), kurie vertinami kaip tarnybinis nusižengimas. Taisyklių priede pateiktame Pranešimo apie tarnybinį nusižengimą formos pavyzdyje nustatyta, kad tokiame pranešime turi būti nurodytas tarnybinis nusižengimas ir aplinkybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, Pranešime nurodyta informacija turėjo pareiškėjai leisti aiškiai suvokti, kuo ji kaltinama, tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą, pateikti paaiškinimus dėl tarnybinio nusižengimo, kurio padarymu ji yra įtariama, todėl nėra pagrindo išvadai, kad buvo pažeistas Taisyklių 7 punktas.
44. LVAT tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra pabrėžęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jų pažeidimą padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Nepakanka išvadoje tik formaliai įvardyti nusižengimą ir konstatuoti, kad jį padarė konkretus valstybės tarnautojas. Būtina tokį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (šiais aspektais žr., pvz., 2004 m. liepos 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A4-00678/2004, skelbtą 2006 m. Apibendrinime; 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007; 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A63-1836/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–1227/2010; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010; 2012 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2362/2012; 2013 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662–565/2013 ir kt.). Taigi būtent tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada privalo būti grindžiama tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais ar paneigiančiais tiriamo pareigūno nusižengimo faktą, jo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes.
45. Teisėjų kolegija pažymi, kad Išvadoje yra nurodyta, jog ,,Nėra ginčo dėl to, kad J. J., kaip projekto ,,Kokybiška mokykla“ vadovė, dar 2017 m. vasario 6-10 d. Kekavoje (Latvijos Respublika) vykusių mokymų metu buvo įsipareigojusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir pateikti pagrindiniam projekto partneriui“, ,,Komisijos nuomone, J. J. be jokio pagrindo atsisakė Administracijos direktoriui suteikti informaciją apie jos, kaip projekto ,,Kokybiška mokykla“ vadovės, rengiamą dokumentą ir atsakyti konkrečiai suformuluotus klausimus“. Atsižvelgiant į tai, Komisija pripažino, kad pareiškėja pažeidė VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5, 6 ir 7 punktų reikalavimus, valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių 2.1, 2.3, 2.5 ir 7.2 papunkčiuose numatytus reikalavimus, Administracijos darbo reglamento 22 punkte numatytus reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi Išvados turinį, nurodo, kad Komisija Išvadoje aiškiai ir konkrečiai nurodė pareiškėjos veiksmus (neveikimą), kuriuos Komisija vertino kaip tarnybinius nusižengimus, Išvadoje nurodytų teisės aktų pažeidimai pagrįsti įrodymais, pareiškėja galėjo aiškiai suvokti kuo ji kaltinama, nagrinėjamu atveju iš esmės buvo laikomasi pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą.
46. Taigi teisėjų kolegija pažymi, kad Pareis?ke?jai Pranešime buvo is?samiai ir ais?kiai nurodyta, kokie jos veiksmai (neveikimas) vertintini kaip tarnybinis nusiz?engimas, ir kokias konkrec?ias teise?s normas galimai paz?eide?. Is? Pranes?imo turinio, taip pat is? pareis?ke?jos Komisijai pateikto paais?kinimo, akivaizdz?iai matyti, jog pareis?ke?jai buvo is?samiai paais?kinta, koks jos elgesys yra vertinamas ir pareis?ke?ja suprato jai pareiks?tus i?tarimus bei pateike? savo paais?kinimus. Paz?yme?tina, jog Komisijos is?vadoje nurodyta, kad pareis?ke?jos, kaip valstybe?s tarnautojos, pareiga? laiku ir tinkamai atlikti jai pavedamas uz?duotis nustato VAĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 2.3. papunktis ir Administracijos darbo reglamento 22 punktas. Valstybe?s tarnautoju? veiklos etikos taisykliu? 7.2. papunktis nustato pareis?ke?jos pareiga? i?staigos vadovo reikalavimu atsiskaityti uz? savo veikla?. Analogis?ki reikalavimai i?tvirtinti ir pareis?ke?jos Pareigybe?s apras?yme. Taigi, Komisija, atlikusi pareis?ke?jos elgesio tyrima?, nustate? konkrec?ius atvejus, kada pareis?ke?ja nevykde? jos tiesioginio vadovo pavedimų (tiesiogiai susijusių su jos atliekamomis funkcijomis), venge? atsiskaityti uz? savo veikla? ir s?iuos konkrec?ius atvejus tinkamai kvalifikavo pagal atitinkamas teise?s normas, kurios buvo paz?eistos.
47. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, pabrėžia, kad nagrinėjamu atveju net ir pripažinus, kad formaliai pareigas priėmusio asmens aktu / rezoliucija nebuvo nutarta pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą (Taisyklių 3 punktas), nebuvo suformuluotas konkretus įpareigojimas pradėti tirti tarnybinį nusižengimą už įstaigos personalo tvarkymą atsakingam asmeniui arba kitam įstaigos valstybės tarnautojui, kaip numatyta Taisyklių 4 punkte, nesilaikyta nustatytų terminų (žr. Nutarties 13–16 p.) teismui nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo konstatuoti, kad šie procedūriniai pažeidimai neužtikrino objektyvaus visų tarnybinio nusižengimo aplinkybių ištyrimo, kad jis galėjo lemti nepagrįsto sprendimo priėmimą, kad jis iš esmės pablogino pareiškėjos, kuri įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, teisinę padėtį arba suvaržė jos teises.
48. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą pabrėžia, kad ,,teismas Sprendime labai aiškiai nurodė, jog 2017 m. rugpju?c?io 9 d. i?sakymu negale?jo bu?ti te?siamas terminas pavedimo vykdymui (kaip teige? atsakovas), nes 2017 m. rugpju?c?io 8 d. i?sakyme nurodytas terminas baige?si 2017 m. rugpju?c?io 8 d. 17 val. Taip pat konstatavo, kad pareis?ke?jai 2017 m. rugpju?c?io 9 d. buvo is?duotas nedarbingumo paz?yme?jimas iki 2017 m. rugpju?c?io 11 d.; taip pat nedarbingumo paz?yme?jimai buvo is?duoti 2017 m. rugpju?c?io 16 d. – rugpju?c?io 30 d. O 2017 m. rugpju?c?io 9 d. i?sakymu suformuluotas pavedimas taip pat buvo terminuotas, t. y. iki rugpju?c?io 11 d. 15.45 val. Atsiz?velgiant i? tai padaryta visis?kai pagri?sta is?vada, jog pareis?ke?ja 2017 m. rugpju?c?io 9 d. buvo i?pareigota vykdyti pavedima? 2017 m. rugpju?c?io 9-11 dienomis, kuomet buvo is?duotas nedarbingumo paz?yme?jimas, tode?l ji nebu?tu? gale?jusi i?vykdyti taip pat ir de?l objektyviu? nuo jos nepriklausanc?iu? priez?asc?iu?. Ypac? atsiz?velgiant i? tai, jog pareis?ke?ja galimybe? susipaz?inti su pavedimu ture?jo tik rugpju?c?io 14 d., kai trumpam sugri?z?o tarp nedarbingumo laikotarpiu? i? darba?“. Tačiau, atsižvelgdama ne tik į tai, teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį į Išvadoje nurodytus faktus: ,,Nėra ginčo dėl to, kad J. J., kaip projekto vadovė ,,Kokybiška mokykla“ vadovė, dar 2017 m. vasario 6-10 Kekavoje (Latvijos Respublika) vykusių mokymų metu buvo įsipareigojusi iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (imtinai) parengti gaires apie kokybės valdymo sistemos įdiegimą ugdymo įstaigose, išversti jas į anglų kalbą ir pateikti pagrindiniam projekto partneriui“, tai nurodo į pareiškėjos veiksmų vertinimą per ilgesnį laiko tarpą.
49. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai akcentavo formaliuosius tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros aspektus, kurie niekaip nesuvaržė pareiškėjos teisių ir negali būti vertinami kaip sukliudę objektyviai nustatyti visas reikšmingas aplinkybes tarnybinės atsakomybės taikymui. Tuo pačiu liko neišnagrinėta paties pažeidimo konstatavimo bei atsakomybės už jį taikymo pagrįstumas / nepagrįstumas, taigi bylos esmė liko neatkleista (ABTĮ 146 str. 1 d.). Atsakovas apeliaciniame skunde prašo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Šis apeliacinio skundo reikalavimas negali būti tenkinamas, nes tam, kad nuspręsti, ar pareiškėjos skundas tenkintinas, reikia įvertinti pareiškėjos skundo argumentų dėl Komisijos išvadoje nustatytų aplinkybių pagrįstumą, ko nėra ištyręs pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teisme pareiškėjos argumentų įvertinimas, nesant tokio įvertinimo pirmojoje instancijoje, reikštų, kad šalys (tiek pareiškėja, tiek ir atsakovas) prarastų teisę į apeliaciją, o tokia situacija neleistina.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėja prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nes kai byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Raseinių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 6 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.