Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Gaudesta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“, kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškė uždaroji akcinė bendrovė „Domus estate“, ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo UAB „Gaudesta“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

11. Apeliacijos objektas – Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės UAB „Domus estate“ prašymas jos reikalavimams užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

12. Trečiasis asmuo UAB „Gaudesta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019. Trečiasis asmuo neprašo pridėti prie bylos naujų įrodymų ir CPK 314 straipsnyje nurodytų išimčių juos pateikti apeliacinės instancijos teisme neįrodinėja (CPK 338 straipsnis), bet remdamasis šia nutartimi siekia pagrįsti savo argumentus dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nebuvimo. Tokiu atveju vertintina, kad trečiojo asmens tikslas yra šių įrodymų priėmimas į bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas aptaria ir šį klausimą.

13. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Aiškindamas CPK 314 straipsnio normą, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo sprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).

14. Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgęs į byloje sprendžiamo procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir nustatyti, ar egzistuoja sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apeliacinis teismas pateisina vėliau iškilusį trečiojo asmens poreikį teikti naujus įrodymus, todėl juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais. Pažymėtina, jog prieštaravimų dėl jų vertinimo apeliaciniame procese nepareikšta.

15. Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. rugsėjo 11 d. (per EPP), likus vienai dienai iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, UAB „Domus estate“, veikianti BAUB „VIPC Klaipėda“ vardu, pateikė papildomus rašytinius įrodymus: Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro 2019 m. birželio 20 d. prašymą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams dėl Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB „Gaudesta“ projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybinių industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ panaikinimo su priedais; ištrauką iš EPP apie Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmuose iškeltą administracinę bylą Nr. el-6965-386/2019. Nurodo, jog administracinė byla (Nr. el-6965-386/2019) iškelta po atskirojo skundo ir atsiliepimų šioje byloje pateikimo, ir duomenys apie iškeltą administracinę bylą ir teikiami rašytiniai įrodymai liudija, kad šioje byloje pareikštas ieškinys yra ne tik preliminariai pagrįstas. Teigia, kad teikiami įrodymai papildomai liudija egzistuojant realią grėsmę, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasidaryti neįmanomas, atsakovei bylos nagrinėjimo metu sudarius nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu ir tokiu būdu ieškovei neteisėtai netekus valstybinės žemės nuomos teisės.

16. Kadangi CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis lemia ir bylos šalių galimybių teikti naujus įrodymus apribojimą, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia ieškovės pateiktų papildomų įrodymų prie bylos medžiagos nepridėti ir jų nevertinti. CPK 181 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Nors iš esmės pateikti įrodymai susiję su nagrinėjamu klausimu, tačiau, kaip minėta, jie pateikti likus vienai dienai iki atskirojo skundo nagrinėjimo pradžios, teikiamų dokumentų kopijos nepateiktos byloje dalyvaujančioms šalims ir dėl ko šalys negalėjo pateikti savo pozicijos dėl teikiamų įrodymų reikšmės.

17. Atkreiptinas dėmesys, jog esminis ginčas tarp šalių yra dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Šis šalių ginčas bus išspręstas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus byloje esančių duomenų visetą, o ne šioje proceso stadijoje. Šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Vien aplinkybė, kad rašytiniai įrodymai gauti po pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti esant vėlesnę tokių įrodymų pateikimo būtinybę. Įvertinus ieškovės, t. y. UAB „Domus estate“, veikiančios BAUB „VIPC Klaipėda“ vardu, 2019 m. rugsėjo 11 d. pateiktus naujus įrodymus, ginčo pobūdį, pripažintina, kad nauji įrodymai nors ir susiję su bylos esme, tačiau neatitinka CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių. Vadovaujantis CPK 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta byloje dalyvaujančių šalių pareiga savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, CPK 181 straipsnio 2 dalimi, taip pat vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu, ieškovės pateiktus įrodymus atsisakytina priimti kaip pateiktus per vėlai. Kadangi šie įrodymai pateikti per elektroninę teismų sistemą, jie nėra grąžinami ieškovei.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

18. Nagrinėjamu atveju civilinė byla pradėta pagal ieškovės bankrutavusios UAB „VIPC Klaipėda“, kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškė UAB „Domus estate“, ieškinį atsakovei dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ieškovės ieškinyje pareikštiems reikalavimams užtikrinti.

19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė prevencinį ieškinį atsakovei, reikalaudama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo tikimybę. CK 1.138 straipsnio 3 punkte nurodytas vienas iš civilinių teisių gynimo būdų – prevencinis ieškinys, kai teismas, įstatymų nustatyta tvarka gindamas civilines teises, užkerta kelią teisę pažeidžiantiems veiksmams ar uždraudžia atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos padarymo grėsmę ateityje (CK 6.255 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad šio civilinių teisių gynimo būdo tikslas – neleisti kilti potencialiai žalai, o jo dalykas – uždrausti atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2008; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; kt.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė teismui pateikė netiesioginį ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais Nacionalinės žemės tarnybos priimtus įsakymus dėl ginčo nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų nutraukimo. Netiesioginiu ieškiniu nereikalaujama uždrausti atlikti veiksmus, sukeliančius realią žalos ieškovei padarymo tikimybę. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su atskiruoju skundu, jog šis pirmosios instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas.

20. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014, 2015 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162-241/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

21. Apeliantė nurodė, kad teismas nutartyje nepasisakė ir nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių, kad ieškovė preliminariai pagrindė netiesioginio ieškinio reikalavimą. Lietuvos apeliaciniame teisme apeliacine tvarka nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019 keliami reikalavimai (ieškinio pagrindas ir dalykas) nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. Nuo 2018 m. birželio 15 d. žemės sklypų naudotoja yra UAB „Gaudesta“, o ne BUAB „VIPC Klaipėda“, nors Nekilnojamojo turto registre iki šiol nėra pakeisti duomenys apie žemės sklypų nuomininką. Pažymi, kad ieškovė nuo 2018 m. birželio 15 d. žemės sklypuose neturi jokio nekilnojamojo turto – statinių, kurių turėjimas ir eksploatavimas suteiktų jai pagrindą nuomotis žemės sklypus pagal imperatyviąsias teisės aktų nuostatas, todėl ieškinys yra nepagrįstas.

22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1095-178/2017, kt.).

24. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovė bankrutavusi UAB „VIPC Klaipėda“, kurios vardu netiesioginį ieškinį reiškė UAB „Domus estate“, ieškiniu prašė pripažinti ab initio (nuo pradžių) negaliojančiais įsakymus dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų nutraukimo. Ieškinys grindžiamas aplinkybėmis jog: 1) atsakovė nepagrįstai nutraukė valstybinės žemės nuomos sutartį remdamasi tuo, kad ieškovė nebeturi žemės sklypuose valdomų statinių ar įrenginių (jų dalių), ir tuo, kad buvo sudarytas 2018 m. birželio 15 d. Varžytynių aktas Nr. 1, nes teisme yra iškelta civilinė byla, kuri dar neužbaigta ir kurioje yra ginčijamas paminėtas varžytynių aktas; 2) atsakovė, atlikdama vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovė nevykdo nuomos sutartyje bei ją keičiančiuose susitarimuose nurodytų sąlygų, nenaudoja žemės pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, tuo, kad ieškovė yra bankrutavusi; 3) nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimas pažeidžia viešąjį interesą; 4) atsakovė, atlikdama vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, nepagristai rėmėsi tuo, kad buvo priimtas Klaipėdos regiono plėtros tarybos 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimas Nr. 51/3S-42 „Dėl UAB „Gaudesta“ projekto „Pramoninės teritorijos konversija į kūrybiniu industrijų inkubatorių B22“ pripažinimo regioninės svarbos projektu“ ir kad trečiasis asmuo pateikė 2018 m. lapkričio 12 d. prašymą ir 2018 m. gruodžio 17 d. prašymo papildymą išnuomoti valstybinės žemės sklypus. Ieškinyje nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Gaudesta“ nėra ir nebuvo nuosavybės teise įsigijęs nei viso žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nei atskirų padalytų žemės sklypų. Nurodo, kad visi ginčijami žemės sklypai priklauso nuosavybės teise valstybei ir visi jie buvo išnuomoti ieškovei, o trečiasis asmuo nėra sudaręs nuomos sutarties dėl ginčo žemės sklypų. Ieškovė anksčiau išdėstytų argumentų pagrindu nurodė, jog atsakovės atliktas vienašalis nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų nutraukimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

25. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, jog Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019 apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl varžytynių, kurių metu trečiasis asmuo UAB „Gaudesta“ įsigijo UAB „VIPC Klaipėda“ nuosavybės teise priklausančius pastatus, esančius ant žemės sklypų, kurių nuomos sutarčių nutraukimas yra ginčijamas šioje byloje, pripažinimo neteisėtomis ir negaliojančiomis. Taigi toje byloje yra ginčijama trečiojo asmens UAB „Gaudesta“ nuosavybės teisė į statinius, stovinčius ant nuomojamų ginčo sklypų.

26. Apeliantė taip pat nurodo, jog tokios pat laikinosios apsaugos priemonės nebuvo pritaikytos civilinėje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019), kurioje apeliacine tvarka sprendžiamas klausimas dėl žemės sklypuose esančių statinių, esančių pagrindu žemės sklypus nuomoti be aukciono, pardavimo varžytynėse teisėtumo ir šių statinių grąžinimo BUAB ,,VIPC Klaipėda“ nuosavybėn. Faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas, kuriais buvo teikiami abu UAB ,,Domus estate“ prašymai taikyti tos pačios rūšies laikinąsias apsaugos priemones, yra visiškai tapatūs. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo atskirojo skundo argumentu.

27. Minėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-479-330/2019 ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nutraukti su atsakove BUAB „VIPC Klaipėda“ 2004 m. rugpjūčio 23 d. sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (su pakeitimais) ir uždrausti atsakovei UAB „Gaudesta“ ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos sudaryti / pasirašyti valstybinės žemės nuomos sutartį dėl valstybinės žemės sklypų, kuriuose yra registruotas 2018 m. birželio 15 d. varžytynių aktu (duomenys neskelbtini) UAB „Gaudesta“ iš BUAB „VIPV Klaipėda“ perimtas nekilnojamasis turtas, nuomos ar kitaip įgyvendinti 2018 m. birželio 15 d. varžytynių aktu (duomenys neskelbtini)iš BUAB „VIPC Klaipėda“ perimto turto savininko teises. Teisėjų kolegija darė išvadą, jog, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, ieškovės prašymas negali būti tenkinamas, nes nebeliko prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių dalyko – veiksmų uždraudimo. Juridinę reikšmę turintys veiksmai, kurių uždraudimo siekė ieškovė, yra atlikti, t. y. trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba jau priėmė sprendimą nutraukti su BUAB „VIPC Klaipėda“ sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis. Teismas negali uždrausti atlikti veiksmo, kuris jau yra atliktas. Paaiškėjus, kad su atsakove BUAB „VIPC Klaipėda“ sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys yra nutrauktos, taip pat nėra pagrindo taikyti kitą ieškovės pageidaujamą draudimą (draudimą sudaryti su atsakove UAB „Gaudesta“ valstybinės žemės nuomos sutartis). Kolegijos vertinimu, šis draudimas nėra susijęs su ieškinio dalyku – varžytynėse realizuotu turtu ir (arba) ieškovės deklaruojamu siekiu užtikrinti ginčo turto (varžytynėse parduotų objektų) vertę ir likvidumą.

28. Šioje civilinėje byloje nagrinėjamas klausimas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties ir ją keičiančių susitarimų vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjamoje byloje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti ginčijamų nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimo galiojimą ir uždrausti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos įgyvendinti visas iš skundžiamų įsakymų dėl valstybinės žemės nuomos sutarties bei ją keičiančių susitarimų nutraukimo kylančias teises, įskaitant (bet neapsiribojant) sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį (-is) su trečiaisiais asmenimis.

29. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių, pareikšti nurodytose civilinėse bylose, nėra tapatūs ir šio teismo nesaisto 2019 m. balandžio 16 d. nutartis. Pažymėtina, jog įvertinus ieškinio reikalavimą ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones šios laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais.

30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantės atskirajame skunde nurodyti kiti argumentai dėl ieškiniu pareikštų reikalavimų nepagrįstumo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, kuris negali būti visapusiškai įvertintas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje.

31. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, preliminariai vertinant ieškinio reikalavimų pagrįstumą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovei palankus teismo sprendimas negalėtų būti priimtas, todėl pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškovės pareikštus reikalavimus, ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, pagrįstai manė, jog ieškovė pagal ieškinyje nurodytą faktinį pagrindą tikėtinai pagrindė savo reikalavimą.

32. Antra būtina sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizika. Pasisakant dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių sąlygos, t. y. grėsmės dėl būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba jo neįvykdymo, pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas sprendžiamas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudotu asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atlikus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu, ar yra kitų aplinkybių, kurios sudaro pagrindą konstatuoti, jog yra grėsmė, kad būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba sprendimas taps neįvykdomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1526-302/2018).

33. Taigi, dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog sutinka su ieškove, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė galbūt palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra siekiama išlaikyti status quo (esama padėtis) padėtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tuo atveju, kai ieškinio reikalavimai susiję su sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, galiojimu, laikinosios apsaugos priemonės šio ginčo turtui gali būti taikomos net ir nesant realios grėsmės (pavyzdžiui, nesąžiningumo ir pan.) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2038/2012; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1045-464/2017). Taigi, atsižvelgęs į ieškovės reiškiamus materialiuosius teisinius reikalavimus, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju taikymas procesinių priemonių, užtikrinančių padėties, esančios byloje jos nagrinėjimo metu, stabilumą ir išsaugojimą, neabejotinai yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tuo atveju, jei ginčo žemės sklypas būtų perleistas nuomos teise kitiems asmenims, o ieškinys būtų tenkintas, nuomos teisinių santykių tarp šalių atkūrimas taptų itin sudėtingas. Tokia padėtis nevaržo apeliantės teisių daugiau, nei yra būtina šios civilinės bylos proceso tikslams pasiekti, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principų ir yra glaudžiai susijusios su pareikštų reikalavimų pobūdžiu (CPK 145 straipsnio 2 dalis).

35. Apeliantė nurodo, jog dėl šio atskirojo skundo parengimo ir pateikimo patytė išlaidų, kurių bendra suma 642,50 Eur.

36. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, kai apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nagrinėjimo procese išsprendžia vien tik pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, o pačios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme dar nėra baigtas, t. y. pirmosios instancijos teismas dar nėra priėmęs bylos nagrinėjimo baigiamojo teismo akto (baigiamojo teismo procesinio sprendimo) dėl ginčo esmės, dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-7-701/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-280-2019/2018).

37. Nagrinėjamoje byloje dar neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimas pagal šią teisės normą yra nepriteistinas. Sutiktina su atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentu, kad teismas šioje teisminio proceso stadijoje negali priteisti trečiojo asmens prašomų priteisti 642,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai klausimas dėl bylinėjimosi išlaidų šioje proceso stadijoje nėra sprendžiamas.

38. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. balandžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.