Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, e2A-479-330/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-11-14
Bylos Nr.: e2A-479-330/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-55-3-00995-2018-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Gintaras Pečiulis, Danguolė Martinavičienė
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“
Trečiasis asmuo: Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos

Civilinė byla Nr. e2A-479-330/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00995-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.2.4.1.1; 2.6.16.8; 3.5.2; 3.4.3.11.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-3986-661/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ ieškinį atsakovėms bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Klaipėda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Gaudesta“ dėl turto pardavimo varžytynių pripažinimo neteisėtomis, turto pardavimo varžytynėse akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Domus estate“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. vykdytas atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausančio turto pardavimo varžytynes ir jų rezultatus, kuriais UAB „Gaudesta“ pripažinta varžytynių laimėtoja, neteisėtais ir negaliojančiais; 2) pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 15 d. varžytynių aktą Nr. 1, sudarytą tarp UAB „VIPC Klaipėda“ bankroto administratorės UAB „Valeksa“ ir UAB „Gaudesta“, bei taikyti restituciją: grąžinti atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ 2018 m. birželio 15 d. varžytynių akte Nr. 1 nurodytą ir atsakovei UAB „Gaudesta“ perduotą turtą, o atsakovei UAB „Gaudesta“ grąžinti jos sumokėtą turto kainą – 730 000 Eur.

2. Ieškovė UAB „Domus estate“ nurodė esanti atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje užtikrintas atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto hipoteka. Atsakovei priklausantis ir hipoteka įkeistas turtas (statiniai) yra valstybinėje žemėje. Nuo 2018 m. balandžio 23 d. iki 2018 m. gegužės 23 d. vykdytos atsakovės turto varžytynės, kurių metu už pradinę 730 000 Eur kainą buvo parduodamas atsakovei priklausantis turtas – nuomos teisės į valstybinės žemės sklypus ir juose esantys ieškovei įkeisti statiniai. Ieškovės teigimu, varžytynės buvo neteisėtos dėl imperatyviųjų teisės normų ir viešojo intereso pažeidimo, todėl jos pripažintinos negaliojančiomis ab initio (liet. nuo pradžios).

3. Ieškovė nurodė, kad valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisinius santykius reglamentuojančios normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl šalys neturi teisės šių santykių keisti savo susitarimu. Negalima susitarti dėl to, kad valstybinės žemės nuomos teisę parduotų fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems tokių disponavimo valstybinės žemės nuomos teise galimybių nenumato galiojantys teisės aktai. Ieškovė pažymėjo, kad jokia įstatymo norma nenumato teisės privatiems fiziniams ar juridiniams asmenims sudaryti sandorius dėl valstybinės žemės nuomos ar nuomos teisės pardavimo.

4. Ieškovės aiškinimu, bankroto administratorės atstovaujama atsakovė neatitiko nė vieno iš įstatymuose įtvirtintų valstybės turto patikėtiniams taikomų imperatyvių reikalavimų ir nevaldė bei iki šiol nevaldo ginčo žemės sklypų patikėjimo teise, o tik turėjo teisę tuos sklypus nuomotis. Ieškovės teigimu, atsakovė negali vertinti, ar naujasis turto pirkėjas turi teisę nuomotis žemės sklypus, ji neturi teisės pakeisti valstybinės žemės nuomos sutarties. Ignoruodama šias aplinkybes atsakovės bankroto administratorė vykdė atsakovei priklausančio turto varžytynes, kurių metu buvo siekiama parduoti ginčo žemės sklypų nuomos teises. Ieškovė pažymėjo, kad specialiajame teisiniame reguliavime faktiškai įtvirtintas vienintelis būdas asmeniui tapti valstybinės žemės nuomininku – aukciono tvarka, išskyrus atvejį, kai valstybinė žemė gali būti išnuomojama joje esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti. Ieškovės žiniomis, valstybinės žemės savininko sutikimas dėl toje žemėje registruotų atsakovės statinių perleidimo nebuvo gautas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nuomone, ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant teise bei siekiant vilkinti atsakovės bankroto procesą. Paaiškino, kad atsakovės kreditorių komitetas 2017 m. liepos 5 d. priėmė nutarimą dėl įmonei priklausančio turto pardavimo tvarkos ir kainos nustatymo, kuriuo nusprendė turto pardavimą vykdyti viešosiose varžytynėse, nustatant pradinę 730 000 Eur kainą. 2017 m. lapkričio 15 d. buvo paskelbtos atsakovei priklausančio turto varžytynės, kurios ieškovės prašymu buvo atšauktos. Bankroto administratorė 2018 m. balandžio 23 d. vėl paskelbė apie turto pardavimą iš varžytynių. 2018 m. gegužės 23 d. varžytynės pasibaigė, jas laimėjo atsakovė UAB „Gaudesta“, pasiūliusi 730 000 Eur kainą. Pirkėjai sumokėjus turto kainą, 2018 m. birželio 15 d. buvo pasirašytas varžytynių aktas.

6. Atsakovės tvirtinimu, varžytynėse buvo parduodami statiniai, o ne valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Atsakovė aiškino, kad duomenys apie žemės sklypų nuomos teises buvo nurodyti tik pirkėjų informavimo tikslais. Nurodė, jog vadovaujantis ginčui aktualiu teisiniu reguliavimu, pagal nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri jam būtina naudoti pagal paskirtį, o tuo atveju, kai parduodamas nekilnojamasis daiktas, esantis ne daikto savininkui priklausančiame žemės sklype, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pasak atsakovės, tai reiškia, kad ginčo statinių pirkėjui žemės sklypų nuomos teisės turi pereiti pagal įstatymą. Atsakovė nurodė, kad ieškovės pozicija, esą iš varžytynių buvo parduodama valstybinės žemės nuomos teisė, prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

7. Atsakovės nuomone, yra nepagrįstas ieškovės argumentas dėl Nacionalinės žemės tarnybos, kaip žemės sklypų savininko atstovės, sutikimo parduoti turtą nebuvimo reikšmės. Įstatyme nenumatytas besąlyginis draudimas parduoti statinius, esančius kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo.

8. Atsakovė UAB „Gaudesta“ sutiko su atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ pozicija byloje. Ši atsakovė papildomai nurodė, kad ginčo turto pardavimas iš varžytynių nepažeidė suinteresuotų asmenų esminių teisių, o atsakovės kreditorių komiteto 2017 m. liepos 5 d. nutarimo teisėtumas buvo patvirtintas teismine tvarka. Akcentavo aplinkybę, jog turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti pripažintas negaliojančiu tik dėl formalių trūkumų.

Šalies argumentai

9. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ neeksploatavo ginčo valstybinės žemės sklypų. Nugriovus buvusius pastatus, atsakovė žemės sklypuose pakankamai ilgą laiką nepradėjo naujų statinių statybos. Trečiojo asmens nuomone, nugriautus statinius buvo norima perleisti tuo tikslu, kad kartu su jais būtų galima perleisti valstybinės žemės sklypų nuomos teisę. Pažymėjo, kad valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandorio negalima sudaryti neperleidžiant statinių, kadangi toks sandoris prieštarautų teisės aktams, reglamentuojantiems valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą ja. Trečiojo asmens aiškinimu, valstybinė žemė be aukciono išnuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. BUAB „VIPC Klaipėda“ turto pardavimo atveju žemės sklypų nuomos teisė negali būti perleidžiama, kadangi juose nėra statinių, kurių eksploatacijai buvo išnuomoti tie žemės sklypai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė.

11. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, jog varžytynėse buvo parduotos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Teismas, įvertinęs surinktus duomenis, pagrįsta pripažino atsakovės poziciją, jog šiuo atveju iš varžytynių buvo parduodami statiniai, o ne žemės sklypų nuomos teisės. Iš pateiktų įrodymų teismas padarė išvadą, kad žemės sklypų nuomos aplinkybė buvo nurodyta tik pirkėjų informavimo tikslais.

12. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir jo aiškinimą kasacinio teismo praktikoje, laikėsi nuostatos, kad teisė naudotis valstybine žeme, reikalinga pastatams ir statiniams eksploatuoti, taip pat teisė teisės aktuose nustatyta tvarka ją nuomoti ar pirkti yra įstatymo suteikta teisė, kuri naujajam statinių savininkui pereina kartu (tuo pačiu momentu) su nuosavybės teise. Pažymėjo, kad CK 6.394 straipsnio 3 dalies normos yra imperatyvaus pobūdžio, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo. Teismas aiškino, kad naujajam statinių savininkui pereina tiek teisės, tiek pareigos, susijusios su žemės sklypu. Nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, naujasis statinių savininkas laikomas valstybinės žemės naudotoju.

13. Teismas nustatė, kad varžytynių vykdymo metu atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ turėjo žemės sklypų nuomos teises, žemės sklypų nuomos sutartys nebuvo nutrauktos. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad atsakovė visiškai pagrįstai nurodė dėl turimų žemės sklypų nuomos teisių informacijoje apie varžytynes, nes nuomos teisės bet kokiu atveju turi būti perleistos (naujajam) statinių savininkui pagal įstatymą.

14. Teismas nepagrįstais pripažino ieškovės argumentus, jog žemės sklypų nuomos teisės esą buvo parduotos. Įvertinęs varžytynių skelbimo turinį teismas nustatė, kad jame nebuvo nurodyta, jog žemės sklypų nuomos teisė yra perleidžiama atlygintinai, t. y. parduodama. Teismo vertinimu, atsakovės bankroto administratorė varžytynių skelbime tinkamai atskleidė visas rizikas, kylančias iš žemės sklypų nuomos teisių ir Nacionalinės žemės tarnybos pozicijos tuo klausimu.

15. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad turto pardavimui iš varžytynių buvo būtinas Nacionalinės žemės tarnybos, kaip žemės sklypų savininko atstovo, sutikimas. Teismo vertinimu, įstatyme nenumatytas besąlyginis draudimas parduoti statinius, esančius kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo. Teismas pažymėjo, kad pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą statinius be žemės sklypo savininko sutikimo galima parduoti, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, kad ginčijamas statinių pardavimas prieštarauja įstatymų ar sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms. Teismas nusprendė, kad ieškovės nurodyta CK 6.491 straipsnio 1 dalis byloje netaikytina, nes ji prieštarauja CK 6.394 straipsnio nuostatoms, kurios šiuo atveju yra specialios teisės normos. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog priverstinio pardavimo atveju žemės sklypo savininko sutikimas nėra reikalingas, nes priešingas aiškinimas reikštų, kad nesant sutikimo, bankrutuojančios įmonės turtas nebūtų parduotas, o bankroto procesas niekada nesibaigtų.

16. Teismas taipogi svarbia pripažino aplinkybę, jog ieškovė neprieštaravo varžytynių paskelbimui, o pretenzijas ėmė reikšti tik paaiškėjus iš varžytynių turtą įsigijusiam pirkėjui. Tokie ieškovės veiksmai, teismo vertinimu, vilkina bankroto procesą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

17. Ieškovė UAB „Domus estate“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį visiškai patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

17.1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynėse nebuvo parduodamos valstybinės žemės sklypų nuomos teisės. Tokia teismo išvada prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Varžytynių skelbime buvo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad parduodami pastatai ir žemės sklypų nuomos teisės. Prie varžytynių skelbime pateikto turto pardavimo objekto Nr. 5 nurodyta tik žemės sklypo nuomos teisė, nes šiame žemės sklype nėra jokių atsakovei priklausančių statinių. Varžytynių akte taip pat nurodyta, jog turto objekto Nr. 5 atveju parduodama tik žemės sklypo nuomos teisė.

17.2. Iš atsakovės bankroto bylos duomenų matyti, jog ir anksčiau buvo parduodami ne tik statiniai, bet ir žemės sklypų nuomos teisės. Valstybinės žemės sklypų nuomos teisių pardavimą patvirtina ir ta aplinkybė, jog parduodami statiniai iš esmės yra beverčiai. Bankroto administratorės veiklos ataskaitoje yra pažymėta apie ketinimą pardavinėti tiek statinius, tiek žemės sklypų nuomos teises. Iš atsakovės UAB „Gaudesta“ atsiliepimo į ieškinį taip pat matyti, jog ji suprato be statinių perkanti ir žemės nuomos teises. Pirkėjos pozicija liudija, kad žemės nuomos teisių įsigijimas buvo esminė pirkimo sąlyga. Nuomos teisių pardavimą pavirtina ir atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ veiksmai bankroto procese, kuomet nuspręsta tęsti žemės nuomos sutarčių vykdymą, o tai lėmė, kad atsakovei ir bankroto proceso metu buvo skaičiuojami žemės nuomos mokesčiai.

17.3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatsižvelgė į imperatyvias teisės normas, reglamentuojančias valstybinės žemės nuomos teisinius santykius, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad statinių pirkėjui valstybinės žemės sklypų nuomos teisės turi pereiti pagal įstatymą kartu su statinių nuosavybe. Valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisiniams santykiams taikomas imperatyvus reguliavimas. Žemės sklypų nuomos teisė jokia forma negalėjo pereiti varžytynių laimėtojui įstatymo (CK 6.394 straipsnio 3 dalies) pagrindu, nesilaikant imperatyvių valstybinės žemės nuomą reglamentuojančių teisės normų. Nacionalinė žemės tarnyba, įgyvendindama valstybinės žemės patikėtinio teises, prieš išnuomojant valstybinę žemę ne aukciono būdu, turėjo patikrinti, ar asmuo turi teisę nuomotis valstybinę žemę be aukciono, ar tame sklype yra statiniai, bei įvertinti, kokio ploto sklypas turėtų būti išnuomojamas, kad statiniai ar įrenginiai būtų eksploatuojami pagal jų tiesioginę paskirtį.

17.4. Teismas nepagrįstai akcentavo aplinkybę, jog atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto nutarimo, kuriuo nuspręsta pardavinėti bankrutavusios įmonės turtą, teisėtumas buvo konstatuotas teismine tvarka. Kitame teisminiame procese sprendžiant nurodyto kreditorių komiteto nutarimo galiojimo klausimą, nebuvo vertinamas valstybinės žemės nuomos teisių pardavimo teisėtumas.

17.5. Be išankstinio nuomotojo sutikimo apskritai draudžiama perleisti nuomos teisę: nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar parduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis (CK 6.491 straipsnio 1 dalis). Nacionalinė žemės tarnyba aiškiai nurodė, jog žemės nuomos teisė negali būti perleidžiama ir nuomos sutartis su naujuoju statinių savininku nebus sudaroma. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.491 straipsnio 1 dalies ir CK 6.394 straipsnio 3 dalies normas. Priešingai nei sprendė teismas, šios normos tarpusavyje nekonkuruoja, nes reguliuoja skirtingus objektus.

17.6. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nenurodžiusi, kokiu būdu atsakovės turto pardavimas varžytynėse pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, kad ieškovė nepateikė objektyvių argumentų dėl varžytynių neteisėtumo, kad vilkina bankroto procesą. Ieškovė nurodė išsamius motyvus, jos nuomone, pagrindžiančius turto pardavimo prieštaravimą imperatyvioms įstatymo normoms. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturėjo pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesu ar bankroto proceso vilkinimo požymių.

18. Ieškovė kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus, taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Atsiliepimas

19. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

19.1. Žemės sklypų nuomos teisės nebuvo sudaromo turto pirkimo-pardavimo sandorio objektas. Kaip matyti iš informacijos apie varžytynėse parduodamą turtą, buvo pardavinėjami išimtinai tik statiniai, o ne statiniai ir žemės sklypų nuomos teisės. Duomenys apie žemės sklypų nuomos teises buvo nurodyti išimtinai pirkėjų informavimo tikslais, kadangi atsakovei šios nuomos teisės priklausė bei turėjo reikšmingos įtakos nustatant pačių statinių vertę. Ieškovė subjektyviai interpretuoja varžytynių skelbimo turinį.

Šalies argumentai

19.2. Ieškovė nepagrįstai akcentuoja aplinkybę, jog prie varžytynių skelbime nurodyto turto objekto Nr. 5 nurodytas parduodamas turtas yra tik žemės sklypo nuomos teisė, kadangi šiame žemės sklype nebuvo ir nėra jokių statinių. Byloje esantys įrodymai pagrindžia, jog nuomos teisės į žemės sklypą adresu Kooperacijos g. 13T, Klaipėda, buvo perleistos kartu su statiniais dėl tos priežasties, kad šis žemės sklypas yra būtinas detaliajame plane numatytų statinių tinkamam eksploatavimui. Šis žemės sklypas iki 2007 m. birželio 21 d. buvo vieno didelio žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) dalimi. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. T2-190 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, detaliojo plano patvirtinimo“ žemės sklypas buvo padalintas į 10 žemės sklypų, tarp kurių buvo ir aptariamas žemės sklypas. Kaip matyti iš byloje esančio detaliojo plano brėžinio, šis sklypas skirtas infrastruktūros įrengimui, t. y. transformatorinės pastotės įrengimui. Tokia pastotė turi būti įrengta pirmame detaliojo plano realizavimo etape tam, kad kituose sklypuose statomiems statiniams būtų tiekiama elektros energija.

19.3. Ieškovė nepagrįstai savo poziciją dėl žemės sklypų nuomos teisių perleidimo grindžia atsakovės bankroto bylos medžiaga. Atitinkami įrodymai pirmosios instancijos teisme nebuvo priimti, o apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiami pažeidžiant proceso įstatyme įtvirtintą naujų įrodymų teikimo draudimą. Apeliaciniame procese neturėtų būti vertinami nauji ieškovės pateikti įrodymai. Ginčijamos varžytynės buvo vykdomos kito, nei nurodo ieškovė, kreditorių komiteto nutarimo pagrindu.

19.4. Ieškovė netinkamai interpretuoja turtą iš varžytynių įsigijusios atsakovės UAB „Gaudesta“ poziciją pirmosios instancijos teisme. Iš varžytynių buvo parduodami atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ priklausantys statiniai, o galimybė statinių pirkėjai ateityje nuomotis žemės sklypus turėjo įtakos statinių vertei. Šios aplinkybės jokiu būdu nereiškia, kad iš varžytynių buvo parduodamos ir valstybinės žemės nuomos teisės.

19.5. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ sprendimas tęsti žemės sklypų nuomos santykius padarė žalą pačiai atsakovei bei jos kreditoriams. Pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla ne iš žemės sklypų nuomos sutarties sudarymo, bet iš įstatymo bei faktinio naudojimosi žemės sklypais, t. y. iš statinių juose buvimo. Nepriklausomai nuo to, ar atsakovė siektų tęsti žemės sklypų nuomos sutartis, ar ne, žemės nuomos mokestį jis turėtų mokėti. Žemės sklypų nuomos sutarčių nutraukimo atveju smarkiai nukristų statinių vertė, nes jau vien Nacionalinės žemės tarnybos ketinimai nutraukti nuomos sutartis labai sumažino statinių kainą.

19.6. Ieškovė netinkamai interpretuoja ginčui aktualų teisinį reguliavimą. Teismas pagrįstai sprendė, jog parduodant statinius, žemės sklypų nuomos teisės pereina pirkėjui įstatymo pagrindu, o tai visiškai nepriklauso nei nuo pirkėjo, nei nuo pardavėjo valios. Įsigijęs statinius naujasis savininkas įgijo teises jais naudotis tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir atsakovė. Tai reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprarado galimybės realizuoti savo, kaip žemės sklypų nuomotojos, teisių. Nustačiusi, kad ne aukciono tvarka naujajam statinių savininkui nuomojamas valstybinės žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalingas statiniams eksploatuoti, Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę nutraukti ar pakeisti valstybinės žemės nuomos sutartį, tokiu būdu vykdydama viešosios teisės normų nustatytą pareigą reaguoti į minėto žemės sklypo (ar jo dalies) nenaudojimą, kaip esminį sutarties pažeidimą, ir nutraukti neefektyvų bei neracionalų disponavimą valstybine žeme. CK 6.394 straipsnio 3 dalis nenumato besąlyginio draudimo parduoti statinius, esančius kitam asmeniui priklausančiame žemės sklype, be žemės sklypo savininko sutikimo. Teismas pagrįstai įvertino aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju turtas parduotas atsakovės bankroto procese.

19.7. Ieškovė nėra įgaliota ginti viešąjį interesą, todėl negalėjo ginčyti atsakovės turto pardavimo. Turtas buvo parduotas įstatymo nustatyta tvarka, už tinkamą kainą, todėl nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės teisės ar interesai buvo pažeisti. Ieškovė, įsigydama finansinį reikalavimą, pati prisiėmė šio reikalavimo galimo nepatenkinimo riziką. Ieškovės pozicija teisminiuose procesuose yra itin nenuosekli. Viena vertus, ieškovė sutinka, kad ginčo statiniai turėtų būti parduoti, kita vertus, ji teigia, kad įvyko ne statinių, o žemės nuomos teisių pardavimas. Ieškovės lūkesčiai dėl atsakovės mokumo atkūrimo ir taikos sutarties bankroto procese sudarymo yra nepagrįsti.

19.8. Patenkinus ieškovės patikslintą ieškinį, nebūtų pagrindo taikyti restituciją ieškovės nurodytu būdu. Nagrinėjamu atveju nusprendus, kad žemės sklypų nuomos teisių perleidimas buvo neteisėtas, būtų pagrindas konstatuoti, jog restitucija netaikytina, nes tai sukeltų didelių nepatogumų tiek bankrutavusiai įmonei, tiek atsakovei UAB „Gaudesta“, tiek bankrutavusios įmonės kreditoriams, neribotam laikui užvilkintų bankroto procesą.

Atsiliepimas

20. Atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“ atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prieštaravimą dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo.

21. Atsakovė UAB „Gaudesta“ atsiliepimu prašo ieškovės UAB „Domus estate“ apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

21.1. Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje (CPK 602 straipsnyje) įtvirtintais pagrindais. Šių pagrindų egzistavimo ieškovė neįrodė. Formalūs trūkumai nesudaro pagrindo panaikinti varžytynių aktą.

21.2. Turto pardavimas iš varžytynių buvo vykdomas įstatymo ir kreditorių komiteto nutarimu nustatyta tvarka. Pagal įstatymą, kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Ši įstatymo norma atskleidžia ieškinio pareiškimo tikslus. Ieškinys pareikštas tik dėl tos priežasties, jog atskaičius Klaipėdos miesto savivaldybei priskaičiuotą žemės nuomos mokestį, ieškovės gaunama suma už varžytynėse parduotą turtą yra mažesnė už tą, kurią ji sumokėjo bankui už įsigyjamą finansinį reikalavimą atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto byloje.

21.3. Ieškovė nepagrindė, kokias pažeistas teises ieškiniu siekiama apginti. Ieškovė nepagrįstai tvirtina ginanti viešąjį interesą.

Atsiliepimas

22. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą pareiškė prieštaravimus dėl ieškovės pateiktų naujų įrodymų priėmimo.

23. 2019 m. vasario 18 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti ieškovės UAB „Domus estate“ rašytiniai paaiškinimai ir prie jų pridėti nauji įrodymai.

24. 2019 m. balandžio 16 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauto atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ rašytiniai paaiškinimai dėl ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų ir naujų įrodymų.

25. 2019 m. spalio 4 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

27. Ieškovė apeliaciniame skunde pateikė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ieškovė grindžia tuo, kad byloje nagrinėjami dalykai, kurie susiję su ne vienerius metus vykstančiu atsakovės bankroto procesu, ginčo faktinių aplinkybių apimtis yra nemaža, o keliami klausimai reikšmingi tolesnei teismų praktikai. Ieškovės nuomone, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina žodinio proceso tvarka ir dėl to, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovės į kai kuriuos ieškovės iškeltus klausimus atsisakė atsakyti, todėl bylos žodinis nagrinėjimas būtinas, siekiant iki galo nustatyti visas ginčui išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes.

28. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 321 straipsnio 1 dalyje, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

29. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė šiuo atveju nepagrindė savo prašymo dėl skundo nagrinėjimo žodinio proceso tvarka objektyvaus būtinumo – prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka yra deklaratyvus ir konkrečiau nemotyvuotas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, nenustatė prielaidų, suponuojančių būtinumą šią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl nėra pagrindo patenkinti ieškovės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodiniame procese.

Dėl naujų rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų priėmimo apeliacinės instancijos teisme

30. Ieškovė kartu su 2019 m. vasario 14 d. rašytiniais paaiškinimais pateikė naujus įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos 2018 lapkričio 19 d. pranešimą, atsakovės 2012 m. vasario 20 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, 2016 m. spalio 27 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, 2017 m. gegužės 30 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, 2017 m. birželio 13 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, išrašą iš laikraščio, UAB „Redivivus“ ir kitus pasiūlymus, UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamojo turto vertės nustatymo pažymą, UAB „Matininkai“ turto vertinimo ataskaitą, 2015 m. balandžio 2 d. atsakovės bankroto administratorės veiklos ataskaitą, atsakovės 2013 m. lapkričio 20 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolą, Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. B2-2090-661/2011, skolą patvirtinantį dokumentą, 2017 m. balandžio 26 d. raštą dėl valstybinės žemės nuomos sutarčių, UAB „Gaudesta“ raštą, teisinę išvadą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties tęsimo ir žemės nuomos mokesčių, pranešimą dėl kreditorių komiteto posėdžio.

31. Ieškovė nurodė, kad papildomus įrodymus apeliaciniam teismui teikia tuo pagrindu, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. rugsėjo 24 d. posėdžio metu netenkino ieškovės prašymo pridėti atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto bylos Nr. B2-197-661/2018 medžiagą.

32. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).

33. Iš 2018 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio protokolo nustatyta, kad ieškovės atstovas pateikė prašymą prijungti visą atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ bankroto bylos medžiagą, neišskiriant atskirų dokumentų (garso įrašo 2 val. 22-24 min). Pirmosios instancijos teismas atsisakė prijungti atsakovės bankroto bylos medžiagą, nurodydamas, jog bankroto byla yra to paties teismo žinioje, taip pat atitinkami duomenys yra „Liteko“ informacinėje sistemoje; teismas taip pat atsižvelgė į bylos nagrinėjimo operatyvumo principą (garso įrašo 2 val. 32 min).

34. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovės pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismams pateikti prašymai dėl įrodymų priėmimo yra netapatūs – pirmosios instancijos teisme ieškovė siekė prijungti visą bankroto bylos medžiagą, o apeliaciniam teismui ieškovė pateikė prašymą priimti dalį bankroto byloje esančių dokumentų bei Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. lapkričio 19 d. skelbimą internetiniame tinklalapyje. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas sprendė ne dalies atsakovės bankroto bylos medžiagos, bet visos bankroto bylos prijungimo prie šios civilinės bylos klausimą. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismui ieškovė pateikė ne tokios pat apimties prašymą, nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas kurioje nors bylos nagrinėjimo stadijoje būtų nepagrįstai atsisakęs priimti ieškovės 2019 m. vasario 18 d. teikiamus įrodymus.

35. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš pateiktų naujų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad šie įrodymai egzistavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalis laisvai disponuoja jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pateikti įrodymus. Šiuo atveju nustatyta, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui neteikė ir neprašė pridėti prie bylos konkrečių įrodymų, kuriuos teikia apeliacinės instancijos teismui. Susipažinus su civilinės bylos medžiaga nenustatyta, jog ieškovei buvo užkirstas kelias teikti jos atsikirtimus pagrindžiančius įrodymus, ar jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 226 straipsnyje, nustatančiame šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą pirmosios instancijos teisme metu, įsakmiai nurodyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys ir tretieji asmenys turi teismui pateikti visus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių CPK nustatytų teisinių padarinių: draudimo apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, draudimo apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus, ribojimų teikti naujus įrodymus.

36. Be to, pastebėtina, kad byloje esantys įrodymai turi atitikti sąsajumo kriterijų (CPK 180 str.). Šioje byloje nagrinėjamas ginčas dėl varžytynių teisėtumo, o bylai aktualus ieškovės pakartotinai pateiktas atsakovės 2017 m. liepos 5 d. kreditorių komiteto posėdžio protokolas jau yra pridėtas prie bylos (el. b. t. I l. 82-87). Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos teisingam išnagrinėjimui nėra aktualūs duomenys apie ankstesnius atsakovės bandymus parduoti jai priklausantį turtą, šioje byloje nėra sprendžiamas parduoto turto kainos nustatymo klausimas. Nacionalinės žemės tarnybos pozicija yra išdėstyta jos pateiktuose procesiniuose dokumentuose, o pateiktoje Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartyje išspręsti klausimai, kurie nesusiję su ginčijamomis turto varžytynėmis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, nėra pagrindo taikyti išimtį iš bendrosios CPK 314 straipsnyje nustatytos taisyklės ir priimti ieškovės teikiamus minėtus dokumentus, kaip naujus įrodymus.

37. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės 2019 m. vasario 18 d. ir atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ 2019 m. balandžio 16 d. papildomų rašytinių paaiškinimų nėra pagrindo priimti. CPK 323 straipsnyje nustatyta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Tai reiškia, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegali būti tikslinamas ar keičiamas nei apeliacinio skundo dalykas, nei pagrindas. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose pildo arba keičia apeliaciniame skunde bei atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus ir juose pateiktą faktinių aplinkybių vertinimą. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija ieškovės ir atsakovės rašytinius paaiškinimus atsisako priimti (CPK 323 straipsnis).

Dėl ginčo esmės

38. Šioje byloje ieškovė ginčija atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynes ir prašo pripažinti negaliojančiu 2018 m. birželio 15 d. varžytynių aktą, nurodydama, jog vykdant varžytynes buvo pažeistos valstybinės žemės naudojimo, valdymo ir disponavimo teisinius santykius reglamentuojančios imperatyviosios teisės normos.

39. Vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Pasak ieškovės, nagrinėjamu atveju imperatyviosios įstatymų nuostatos buvo pažeistos, kadangi ginčo varžytynėse buvo perleista (parduota) valstybinės žemės nuomos teisė.

40. Pirmosios instancijos teismas apskųstame sprendime padarė išvadą, jog šio ginčo atveju atsakovės turėtos žemės sklypų nuomos teisės nebuvo parduodamos (parduotos). Teismas tokią savo išvadą grindė tuo, kad varžytynių skelbime buvo nurodyta bendra parduodamo turto kaina ir niekur nėra fiksuota, jog atlygintinai perleidžiama žemės sklypų nuomos teisė. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada negalima sutikti. Į bylą pateikto varžytynių skelbimo Nr. 153275 visų parduodamų objektų aprašymuose nurodytos žemės sklypų nuomos teisės (el. b. l. t. I, l. 23-29), o 2018 m. birželio 15 d. varžytynių akte Nr. 1 įrašyta, kad UAB „Gaudesta“, be kita ko, perka ir priima žemės sklypų nuomos teises (el. b. t. I, l. 113-114). Vadinasi, šioje byloje reikia įvertinti, ar perleidžiant žemės sklypų nuomos teises nebuvo pažeistos imperatyviosios teisės normos.

41. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau ir – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams, patikėjimo teisės subjektas (patikėtinė). Vadovaujantis Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 4 punktu sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima ir valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas.

42. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte analogiškai nustatyta, kad valstybinė žemė be aukciono išnuomojama, kai ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), o žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be to, LR Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau ir – Taisyklės) 45 punkte numatyta, kad žemės nuomos teisė į žemės sklypą ar jo dalį gali būti perleidžiama kitiems asmenims tik tais atvejais, kai perleidžiami išnuomotame žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai (jų dalys), ir tik kai valstybinės žemės sklypo nuomininkas tinkamai vykdo pagal nuomos sutartį prisiimtus įsipareigojimus. <...> Perleidžiant žemės nuomos teisę į visą žemės sklypą, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, tačiau valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygos nekeičiamos. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo naujasis nuomininkas ir nuomotojas. Perleidžiant žemės nuomos teisę į žemės sklypo dalį, pakeičiama valstybinės žemės nuomos sutartis – joje įrašomas naujasis nuomininkas, nurodoma žemės sklypo dalis, į kurią perleidžiama nuomos teisė, ir atitinkamai sumažinamas ankstesniajam nuomininkui, su kuriuo iki žemės nuomos teisės į žemės sklypo dalį perleidimo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, išnuomoto žemės sklypo plotas. Šį valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą pasirašo visi (naujasis ir ankstesnysis) nuomininkai ir nuomotojas.

43. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės nedraudžia perleisti valstybinės žemės nuomos teisių, kai Nacionalinė žemės tarnyba duoda sutikimą nuomininkui dėl valstybinės žemės nuomos teisių perleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-452-1075). Šioje byloje nagrinėjamu atveju Nacionalinė žemės tarnyba ne tik nesutiko su ginčijamu žemės sklypų nuomos teisės perleidimu, bet savo procesiniuose dokumentuose išreiškė aiškų prieštaravimą tokiam sandoriui.

44. Teismų praktikoje yra pabrėžta, jog ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, bet tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui naudoti reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę – t. y. savininkas pirmiausiai turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-448-421/2018 17 punktą ir jame nurodytą teismų praktiką).

45. Šioje byloje pateiktame teritorijos detaliajame plane nurodyta, kad žemės sklypų, kurių nuomos teises ginčo varžytynių būdu perleido atsakovė BUAB „VIPC Klaipėda“, prioritetinis naudojimo būdas yra daugiaaukštė gyvenamoji teritorija ir komercinė teritorija (el. b. t. IV, l. 7-8). Byloje esančiuose Susitarimuose Nr. N21/2018-0013, Nr. N21/2018-0014, Nr. N21/2018-0015, Nr. N21/2018-0016, Nr. N21/2018-0017, Nr. N21/2018-0018 dėl 2014 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 dalinio pakeitimo nurodyta, kad išnuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos (el. b. t. I, l. 13-16, 18, 20). Susitarime Nr. N21/2018-0011 dėl 2014 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 dalinio pakeitimo fiksuota, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties žemė, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos; inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (el. b. t. I, l. 17). Susitarime Nr. N21/2018-0019 dėl 2014 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 dalinio pakeitimo nustatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties, inžinerinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, o Susitarime Nr. N21/2018-0012 dėl 2014 m. rugpjūčio 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 dalinio pakeitimo nurodyta, jog išnuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis – kitos paskirties, gyvenamoji teritorija, daugiaaukščių ir aukštybinių gyvenamųjų namų statybos, komercinės paskirties objektų teritorija, prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos, bendro naudojimo teritorija, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių (el. b. t. I, l. 21). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė UAB „Gaudesta“ iš atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ ginčijamose varžytynėse nusipirkusi dalinai nugriautus pastatus ir/ar statinius, ketintų žemės sklypus, kuriuose yra (registruoti) šios atsakovės įsigyti pastatai ir/ar statiniai, naudoti ne pagal aukščiau įvardytą teritorijos detaliajame plane nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir pobūdį.

46. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. sausio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-605-906/2018 tenkino BUAB „VIPC Klaipėda“ prevencinį ieškinį ir uždraudė Nacionalinei žemės tarnybai atlikti bet kokius veiksmus, susijusius su valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N21/2004-0242 (įskaitant jos pakeitimus, padarytus 2008 m. sausio 24 d. susitarimais) vienašaliu nutraukimu prieš terminą, o Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-844-538/2018 paliko Klaipėdos apylinkės teismo sprendimą nepakeistą (CPK 179 str.). Vertindami minėtą prevencinį ieškinį teismai nesutiko su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, kad žemės sklypų nuomos teisė negali būti perleidžiama, nes žemės sklypuose esą nėra statinių, kurių eksploatacijai buvo išnuomoti tie žemės sklypai, ir konstatavo, jog nutraukus valstybinės žemės nuomos sutartį būtų pažeisti ne tik ieškovės toje byloje BUAB „VIPC Klaipėda“ interesai, bet ir ieškovės kreditorių interesai, kadangi be žemės sklypo nuomos teisės parduoti likusius šioje žemėje pastatus būtų sudėtinga, be to, gerokai sumažėtų parduodamo objekto kaina, taigi nuomos sutarties nutraukimas prieštarautų ir viešajam interesui, būtų padaryta žala ne tik įmonei (BUAB „VIPC Klaipėda“), bet ir jos kreditoriams.

47. Pagal CK 6.394 straipsnio 3 dalį, jeigu nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, tai nekilnojamąjį daiktą jis gali parduoti be žemės sklypo savininko sutikimo tik tuo atveju, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir (ar) sutarties nustatytoms to žemės sklypo naudojimo sąlygoms, o kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos yra imperatyvaus turinio, todėl perleisdamas nuosavybės teisę į statinius, jų savininkas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto ir privalo pirkėjui perleisti teisę naudotis žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis, kokias pats turėjo (žr. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-4711-415/2019 102 punktą ir jame nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką). Taigi, nekilnojamojo turto pirkėjui teisė naudotis valstybine žeme tokiomis pačiomis sąlygomis, kokiomis valstybinės žemės sklypu naudojosi nekilnojamojo daikto pardavėjas, kyla iš įstatymo.

48. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad bankrutuojančios įmonės turto pardavimas yra reguliuojamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau ir – ĮBĮ) 33 straipsnio normų. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad įmonės nekilnojamasis ir įkeistas turtas parduodamas iš varžytynių Vyriausybės nustatyta tvarka. Lietuvos apeliacinis teismas aiškindamas ĮBĮ 33 straipsnį yra konstatavęs, jog CK 6.394 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl žemės sklypo savininko sutikimo parduodant ant jo žemės sklypo esančius, tačiau bankrutuojančiai įmonei priklausančius statinius, yra netaikomos, nes nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešose varžytynėse be žemės savininko sutikimo neprieštarauja įstatymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1566/2014).

49. Pagal CK 6.491 straipsnio 1 dalį nuomininkas turi teisę perleisti savo teises ir pareigas, atsiradusias iš nuomos sutarties, įkeisti nuomos teisę ar perduoti ją kaip turtinį įnašą ar kitaip ją suvaržyti tik gavęs išankstinį rašytinį nuomotojo sutikimą, jeigu ko kita nenustato nuomos sutartis. Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandorį pripažinti prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir tuo pagrindu pripažinti jį niekiniu, nėra pagrindo, nepriklausomai nuo to, ar buvo laikytasi CK 6.491 straipsnyje numatyto reikalavimo gauti išankstinį nuomotojo (patikėtinio) sutikimą tokiam sandoriui atlikti, o ši aplinkybė galėtų būti svarbi sprendžiant ginčą dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu (žr. Vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 20 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-643-525/2018 105 punktą). Apibendrinant tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog valstybinės žemės nuomos teisės perleidimo sandoris nelaikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms teisės normoms ir niekiniu, nepriklausomai nuo to, ar prieš šio sandorio sudarymą buvo gautas išankstinis valstybinės žemės patikėtinio sutikimas.

50. Sprendžiant dėl šioje byloje iškilusio ginčo, akcentuotina, jog tiek vykdant atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ turto varžytynes, tiek 2018 m. birželio 15 d. surašytame varžytynių akte buvo nurodyta, kad visa rizika, susijusi su valstybinės žemės nuomos teisių perėmimu, tenka pirkėjui. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė (pirkėja) UAB „Gaudesta“ šią riziką suvokė ir ją prisiėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek vykdant varžytynes, tiek surašant 2018 m. birželio 15 d. varžytynių aktą, imperatyviosios teisės normos nebuvo pažeistos.

51. Kiti apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl skundas atmetamas, o apskųstas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 329, 330 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė patyrė 1 754,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą, atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei rašytinių paaiškinimų, susijusių su ieškovės teiktais papildomais paaiškinimais, parengimu. CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

53. Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimus į apeliacinį skundą bei į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą 8.11 ir 8.16. punktuose nustatytų maksimalių dydžių. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ papildomi rašytiniai paaiškinimai apeliacinės instancijos teismo nebuvo priimti, 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą rengiant šiuos paaiškinimus nepriteistinos. Taigi, atsakovės BUAB „VIPC Klaipėda“ naudai iš apeliantės UAB „Domus estate“ priteistina 1512,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

54. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi šioje byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – uždrausta atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ paskirstyti ir/ar kitaip pervesti bet kokiems tretiesiems asmenims iš UAB „Gaudesta“ gautas 730 000 Eur pinigines lėšas už 2018 m. birželio 15 d. sudarytu varžytynių aktu Nr. 1 iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ perimtą turtą.

55. Teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, o teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu (CPK 150 str. 2 d.).

56. Vilniaus apygardos teismas apskųstuoju sprendimu atmetęs ieškovės UAB „Domus estate” ieškinį laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimo neišsprendė.

57. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimas atmesti UAB „Domus estate“ ieškinį paliekamas nepakeistas, panaikintinos ieškiniui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domus estate“ (juridinio asmens kodas 302606633) atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „VIPC Klaipėda“ (juridinio asmens kodas 300007510) 1 512,50 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvylika eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – draudimą atsakovei BUAB „VIPC Klaipėda“ paskirstyti ir/ar kitaip pervesti bet kokiems tretiesiems asmenims iš UAB „Gaudesta“ gautas 730 000 Eur pinigines lėšas už 2018 m. birželio 15 d. sudarytu varžytynių aktu Nr. 1 iš bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „VIPC Klaipėda“ perimtą turtą.

Teisėjai Marius BajorasDanguolė MartinavičienėGintaras Pečiulis