- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-13
- Bylos Nr.
- e2S-1311-936/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-08728-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Ieškovas
- B. B.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Retailas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos pagal ieškovo B. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Retailas“ dėl darbo ginčo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13410-1159/2023 patvirtino tarp ieškovo B. B. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Retailas“ sudarytą taikos sutartį (toliau – ir Taikos sutartis).
Šalies argumentai
2. Ieškovas B. B. 2023 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Taikos sutarties.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-6295-1159/2024 ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino. Atsakovei nutartį apskundus apeliacinės instancijos teismui, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-705-794/2024 Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį panaikino ir perdavė pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
4. Atsakovė UAB „Retailas“ 2024 m. balandžio 17 d. teismui pateikė atsiliepimą / nuomonę dėl prašymo, kuriuo prašė atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant taikos sutarties vykdymo tvarką nustatant, kad atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutarta suma turi būti pervesta į ieškovo atstovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad ieškovui į jo atstovo sąskaitą iš viso jau pervedė 3330 Eur ir turi realias galimybes toliau kas mėnesį ieškovui mokėti po 1665 Eur, tačiau dėl finansinių sunkumų visą likusią sumą sumokėti iš karto objektyviai tokios galimybės neturi.
Šalies argumentai
5. Ieškovas B. B. papildomuose paaiškinimuose nurodė prašantis atsakovės prašymo dėl sutarties modifikavimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovo B. B. prašymą – išdavė ieškovui vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties sąlygas dėl 6670 Eur skolos priverstinio išieškojimo B. B. naudai iš UAB „Retailas“.
6.1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šalys kilusį teisminį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kuri buvo patvirtinta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13410-1159/2023. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties turinio matyti, kad 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos sumokėjimo terminas (per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos, t. y. iki 2024 m. vasario 4 d.) yra esminė taikos sutarties sąlyga. Atkreiptas dėmesys, kad atsakovės pareiga sumokėti ieškovui 10 000 Eur faktiškai neatsirado prieš atsakovės valią, t. y. ši suma nebuvo priteista pačiai atsakovei su tuo nesutinkant, tokia pareiga atsirado šalių susitarimo – taikos sutarties, pagrindu. Teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga.
6.2. Atsakovės prašymas atidėti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, įvykdymą 6 mėnesiams, negali būti tenkintas dėl to, kad šiuo prašymu atsakovė iš esmės siekia pakeisti taikos sutarties, kuri ją teismui patvirtinus, įgijo res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią, sąlygas, o ne jos vykdymo tvarką. Patenkinus atsakovės prašymą būtų pakeista ne taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarka, o pakeistos pačios taikos sutarties sąlygos, tačiau teismui tokia kompetencija nėra suteikta. Konstatavus, kad atsakovės prašymas negali būti tenkintas, aplinkybių, susijusių su jo finansine situacija vertinimas, tampa teisiškai nereikšmingas.
6.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo visiškai vis dar neįvykdė. Atsakovė pateikė duomenis, kad 2024 m. vasario 12 d. ieškovui sumokėjo 1665 Eur bei, kad 2024 m. kovo 8 d. atsakovė pervedė dar vieną dalį (1665 Eur) sumos pagal taikos sutartį. Taigi ieškovui iš viso yra sumokėta 3330 Eur, todėl likusi mokėtina suma 6670 Eur, dėl kurios išieškojimo išduotas vykdomasis raštas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo teisiniai argumentai
7. Atsakovė UAB „Retailas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį - atmesti prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir tenkinti atsakovės prašymą dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
7.1. Atsakovė nurodo, kad atsižvelgiant į vykdomą veiklą – mėsos ir paukštienos produktų gamyba, kurioje nemaža dalis dirbančių yra užsieniečių, į pasikeitusius poįstatyminius aktus, t. y. 2024 m. sausio 15 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo, dėl kurių buvo sustabdyti ar atmesti atsakovės prašymai dėl leidimų laikinai gyventi pratesimo ir išdavimo, ir dėl to sumažėjusią apyvartą 30-40 proc., į turimus mokestinius, atlyginimų ir finansinius veiklos įsipareigojimus, atsakovė gali patirti finansinių sunkumų, dėl kurių nepavyks vykdyti įsipareigojimų tinkamai ir laiku. Atsakovės nuomone, atsižvelgiant į susiklosčiusias aplinkybes, nebūtų ekonomiška ir teisinga pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, kurios lemtų tik didesnes išlaidas.
7.2. Pirmosios instancijos teismas tik apsiribojo nuomone, kad prašymas taikos sutarties vykdymo terminą pakeisti nėra susijęs su vykdomo tvarka, o yra taikos sutarties sąlygų keitimas, Atsakovės pateiktų įrodymų, nei jo argumentų iš esmės nevertino ir nieko dėl to nepasisakė.
7.3. Priešingai nei aiškina pirmos instancijos teismas, sudarius atsakovei galimybę taikos sutartimi sutartą kompensaciją sumokėti per 6 mėn., nebūtų pakeista taikos sutarties esmė. Esminė taikos sutarties sąlygą yra būtent kompensacijos suma, nes byloje ginčas buvo kilęs dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiai susijusių sumų. Šalys iš esmės derėjosi dėl kompromisinės sumos dydžio, ne dėl mokėjimo termino. Būtent terminas, per kurį turėtų būti sumokėta kompensacija, ir yra taikos sutarties vykdymo tvarka, kurią teismas gali pakeisti, esmės, t. y. sutarto kompensacijos dydžio, nekeisdamas.
8. Ieškovas B. B. atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat skirti baudą atsakovei už piktnaudžiavimą procesu, iki 50 proc. iš šios baudos skiriant ieškovui B. B.. Teismui nusprendus pakeisti sutartyje nustatytą taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatyti, kad kol pilnai neatsiskaitoma pagal taikos sutarties 2 punktą ieškovui mokamos netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (1300 Eur neatskaičius mokesčių), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Sutarties sąlyga dėl kompensacijos išmokėjimo termino buvo esminė ieškovui. Jei sutartyje nebūtų nustatytas toks kompensacijos išmokėjimo terminas – per mėnesį laiko, ieškovas šios sutarties nebūtų pasirašęs. Ieškovas yra fizinis asmuo, buvęs įmonės darbuotojas patyręs daugybę darbo teisės normų pažeidimų tiek dirbant pas atsakovę, tiek atleidžiant iš darbo. Tam byloje buvo pateikta eilė įrodymų, o atsakovė tik jų prispausta sutiko taikos sutartimi išmokėti tokią kompensaciją, kad išvengtų dar didesnių išmokų priteisimo priimant teismo sprendimą. Ieškovo nuomone, atsakovė neketino mokėti sutartos kompensacijos per sutartyje nurodytą terminą, taigi faktiškai apgavo savo buvusį darbuotoją. Toks atsakovės elgesys, taip pat skundo dėl vykdomojo rašto teikimas, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ketinant kuo toliau atidėti priverstinio vykdymo procesą.
8.2. Teismas, matydamas, kad atsakovė nevykdo su darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimo, galėtų modifikuoti taikos sutartį, vadovaudamasis Darbo kodekso 147 straipsnio analogija, tik tokiu būdu, kad darbuotojui būtų mokamos netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.
8.3. Atsakovės pateikiami filosofinio pobūdžio pasvarstymai apie galimai įmonės sumažėsiančią apyvartą dėl trūkstamų darbuotojų neturi nieko bendra su kompensacijos išmokėjimu ieškovui ir nepatvirtina įmonės sunkios finansinės padėties. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad įmonė neturi lėšų tokioms įmokoms atlikti, todėl tokie atsakovės pasvarstymai net neturėtų būti teismo vertinami. Atsakovė negalėdama išmokėti kompensacijos taip pat turi galimybę pasiskolinti šią sumą, kuri nėra didelė juridiniam asmeniui, ir dėstyti tos skolos atidavimą tokiam laikotarpiui, kokiam tik sutars su kreditoriumi. Ieškovas nėra ir nenori būti beprocentiniu įmonės kreditoriumi. Visa sutarta išmokėti kompensacija yra susijusi su darbo santykiais. Šių išmokų ieškovas laukia jau daugiau kaip metus laiko, skaičiuojant nuo atleidimo iš darbo dienos. Atsakovės nesąžiningumą iliustruoja ir tai, kad siūlydama ieškovui kitus nei susitarta pinigų išmokėjimo terminus, atsakovė nurodė, kad mokės po dalį sumos kiekvieną mėnesį. Tačiau net ir pagal savo naujai siūlytą variantą sumokėjo tik 2 kartus, kad sudaryti įspūdį, jog, neva, dalinai vykdo sutartį.
8.4. Atsakovė šioje byloje pasirašė taikos sutartį labai aiškiomis sąlygomis ir terminais, tačiau pasinaudodama tuo, kad po taikos sutarties sudarymo numatytas papildomas procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo, dabar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis jau ne pirmą kartą skųsdamas nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, be jokių pagrįstų teisinių motyvų, o siekdamas tik kuo ilgiau nevykdyti teismo patvirtinto taikaus susitarimo. Toks atsakovės elgesys sudaro pagrindą konstatuoti jos piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl vykdomojo rašto išdavimo
12. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevertino atsiliepime į ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodytų argumentų dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo, nepagrįstai sprendė, kad Taikos sutartyje nustatytas terminas yra esminė sutarties sąlyga.
13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad taikos sutartis – tai sutartis, kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Šalims ginčą išsprendus taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudarius taikos sutartį bei teismui šią patvirtinus, sutartis įgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma CPK nustatyta tvarka (CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas) pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo sprendimo (nutarties), kuriuo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013; 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-611/2020).
14. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
15. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir yra vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528-706/2015). Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys, nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą, vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
16. Aplinkybė, kad teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje nurodyti skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, ne kartą yra konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje, pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-961-330/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1683-823/2016, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-101-302/2018; 2018 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020.
17. Byloje nustatyta, kad Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti šią Taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutarta suma turi būti pervesta į ieškovo atstovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Atsakovei neįvykdžius ar ne visiškai įvykdžius Taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo, ieškovas įgyja teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai sutartai ar likusiai nesumokėtai sumai išieškojimo iš atsakovės priverstine tvarka (Taikos sutarties 5 punktas). Teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta Taikos sutartis, įsiteisėjo 2024 m. sausio 5 d.
18. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė tik dalinai, praleidusi šalių susitartą terminą, įvykdė Taikos sutartimi prisiimtą įsipareigojimą, t. y. ieškovui sumokėjo tik 3330 Eur (2024 m. vasario 12 d. sumokėjo 1665 Eur, 2024 m. kovo 8 d. – 1665 Eur). Byloje atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų pilnai atsiskaičiusi su ieškovu.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. sausio 5 d. nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, yra įsiteisėjusi ir privalo būti vykdoma (CK 6.985 straipsnis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Šalys taikos sutartimi susitarė konkretų įsipareigojimų įvykdymo terminą, kuris, vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, yra esminė sutarties sąlyga. Ieškovas pažymėjo, kad taikos sutartimi apibrėžtas sumos sumokėjimo terminas ieškovui buvo svarbi taikos sutarties sąlyga, be kurios suderinimo ieškovas nebūtų pasirašęs taikos sutarties. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės argumentai, kad įsipareigojimų įvykdymo terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga, nėra pagristi byloje esančiais duomenimis bei pateikti subjektyviai vertinant susiklosčiusią situaciją. Paminėtina, kad piniginių sumų mokėjimo kontekste įvykdymo terminai įprastai yra reikšmingi dėl piniginių lėšų gavimo momento svarbos, piniginių lėšų, kaip turto, panaudojimo galimybių ir prigimties, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad taikos sutartimi sutartas sumokėjimo terminas tėra sutarties vykdymo tvarkos, o ne jos esmės, klausimas. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad taikos sutartimi sutarta sumokėti suma kildinama iš darbo teisinių santykių, o darbuotojui jo iš darbinės veiklos gaunamų lėšų svarba yra esminis pragyvenimo poreikis, todėl, atitinkamai, ir tokių lėšų gavimo terminas yra reikšmingas, sudarantis taikos sutarties vieną iš esminių susitarimų (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1187-1097/2024).
20. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į reikšmingas su atsakovės veikla ir jos patiriamais sunkumais susijusias aplinkybes. Šiuo atveju, nustačius, kad Taikos sutartis neįvykdyta, tokie atsakovės argumentai teisiškai neaktualūs ir nesuponuoja išvados, kad vykdomasis raštas ieškovui šiuo konkrečiu atveju negalėjo būti išduotas.
21. Paminėtina, kad CK 6.205 straipsnyje įtvirtina, kad sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą. Atsakovė neįrodinėjo ir neįrodė, kad taikos sutarties ji negalėjo tinkamai įvykdyti dėl ieškovo kaltės ar aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu ar kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių bei jų pasekmių atsiradimui (CK 6.206 straipsnis, 6.218 straipsnio 1 dalis). Pati atsakovė nurodo, kad problemos dėl užsieniečių darbuotojų prasidėjo 2023 m. lapkričio mėn., t. y. apie galimus veiklos nesklandumus atsakovė jau žinojo prieš sudarydama Taikos sutartį ir galėjo (turėjo) tai įsivertinti. Aplinkybes, susijusias su savo finansiniais įsipareigojimais kitiems kreditoriams, mokesčių mokėjimo prievolėmis ar pan. atsakovė taip pat turėjo įsivertinti sudarydama Taikos sutartį. Galiausiai pažymėtina, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie savo finansinę padėtį, dėl ko nėra pagrindo spręsti, kad atsakovės finansinė padėtis yra sudėtinga.
22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad tenkinus apeliantės prašymą pakeisti taikos sutartį dėl termino įsipareigojimams įvykdyti, būtų keičiama šios sutarties esminė sąlyga, kas, be kita ko, prieštarautų CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl apeliantės atskirasis skundas yra atmetamas, pirmosios instancijos teismui pagrįstai tenkinus ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
Dėl baudos apeliantei skyrimo
23. Ieškovas prašo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir 50 proc. baudos priteisti jam.
24. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
25. Kasacinio teismo praktikoje dėl CPK 95 straipsnio yra išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę pagal CPK 95 straipsnį. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą. Kitaip tariant, ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti atsakovės veiksmai neteikia pakankamo pagrindo kvalifikuoti juos kaip akivaizdų piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ta aplinkybė, kad atsakovė pateikė atskirąjį skundą, savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, kadangi tokią teisę jai numato įstatymas. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas, nesąžiningas šios teisės įgyvendinimas.
27. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią situaciją, konstatuoja, kad nenustatyta, jog apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo nutartį ir teikdama dėl jos atskirąjį skundą, procesinėmis teisėmis naudojosi akivaizdžiai nesąžiningai ar veikė prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovo prašymas skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis atmetamas (CPK 95 straipsnis).
Dėl bylos baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai aiškino ir taikė vykdymo rašto išdavimą reglamentuojančias teisės normas bei ją aiškinančią teismų praktiką, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai naikinti ar keisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
29. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
30. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
31. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas yra atmestas, iš jos priteistinas ieškovo, apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. 350,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“, juridinio asmens kodas 304565199, ieškovui B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 350,00 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.