- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- e2S-705-794/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07528-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaclovas Paulikas
- Ieškovas
- B. B.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės (apeliantės) uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2VP-6295-1159/2024 pagal ieškovo B. B. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Retailas“ dėl darbo ginčo
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
0 I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13410-1159/2023 patvirtino tarp ieškovo B. B. ir atsakovės UAB „Retailas“ sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis).
Šalies argumentai
2. Ieškovas B. B. 2023 m. vasario 6 d. kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos Taikos sutarties.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 7 d. nutartimi tenkino ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir išdavė ieškovui vykdomąjį raštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtintos ir neįvykdytos taikos sutarties dėl 10 000,00 Eur skolos priverstinio išieškojimo B. B. naudai iš atsakovės UAB „Retailas“.
4. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. nutartimi patvirtino šalių taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo B. B. ir atsakovės UAB „Retailas“. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 5 d. Taikos sutarties 2 punkte atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutarta suma turėjo būti pervesta į ieškovo atstovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso banko sąskaitą (duomenys neskelbtini). Taikos sutarties 5 punkte šalys numatė, kad atsakovei neįvykdžius ar ne visiškai įvykdžius taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo, ieškovas įgyja teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai sutartai ar likusiai nesumokėtai sumai išieškojimo iš atsakovo priverstine tvarka.
5. Kadangi atsakovė taikos sutartimi prisiimto įsipareigojimo neįvykdė, teismas ieškovo prašymą tenkino ir jam išdavė vykdomąjį raštą dėl 10 000,00 Eur skolos priverstinio išieškojimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Retailas“ prašo panaikinti 2024 m. vasario 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo ir priimti naują nutartį – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant taikos sutarties vykdymo tvarką nustatant, kad „Atsakovė įsipareigoja ne vėliau kaip per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutarta suma turėjo būti pervesta į ieškovo atstovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini). Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Apeliantė nurodo, jog ji turi ir mokestinių, atlyginimų ir kitų finansinių veiklos įsipareigojimų iš prieš tai buvusiu laikotarpių bei per artimiausius kelis mėnesius ji gali patirti finansinių sunkumų, dėl kurių nepavyks visų įsipareigojimų tinkamai ir laiku vykdyti. Dėl to atsakovė siūlė ieškovui susitarti dėl taikos sutarties vykdymo išdėstymo per ilgesnį laikotarpį. Atsakovė pabrėžė, kad neatsisako prisiimtų ir sutartį įsipareigojimų, juos iš dalies vykdo ir pagal galimybes vykdys toliau. Pridėjo mokėjimo dokumentą, patvirtinantį, kad ieškovui į o atstovo sąskaitą pervesta 1 665,00 Eur suma.
Atsiliepimas
6.2. Atsakovė mano, kad atsižvelgiant į jos finansinės padėties pokyčius ir galimybes iš karto visa apimtimi įvykdyti taikos sutartį, nebūtų ekonomiška ir teisinga pradėti priverstinio išieškojimo procedūras, kurios lemtų tik didesnes išlaidas. Atsakovės nuomone, teismas turėtų atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ir suteikti galimybę jai taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti per 6 mėnesius, taip pat užtikrinant, kad ieškovas jam priklausančią sutartą kompensaciją per tuos papildomus 6 mėnesius gaus.
6.3. Teismas nesuteikė teisės ir galimybės atsakovei iki nutarties priėmimo pateikti savo poziciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs, manytina, būtų turėjęs pagrindą pakeisti taikos sutarties sąlygų įvykdymo tvarką, nustatydamas papildomą 6 mėnesių terminą sutartai sumai išmokėti.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas B. B. prašo atmesti atsakovės atskirąjį skundą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Taip pat nurodo, jog teismui nusprendus pakeisti sutartyje nustatytą taikos sutarties vykdymo tvarką, nustatyti, kad kol pilnai neatsiskaitoma pagal taikos sutarties 2 punktą ieškovui mokamos netesybos, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį (1 300,00 Eur. neatskaičius mokesčių), padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių“. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Ieškovas nurodo, jog nesutinka su skundu, nes atsakovė jokių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenurodė. Teismo patvirtinta taikos sutartis yra vykdytinas dokumentas, šalių sutarta esminė taikos sutarties sąlyga – kompensacijos išmokėjimas per 30 dienų terminą nebuvo įvykdytas, dėl to teismas visiškai pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.
7.2. Sutarties sąlyga dėl kompensacijos išmokėjimo termino buvo esminė ieškovui. Jei sutartyje nebūtų nustatytas toks kompensacijos išmokėjimo terminas – per mėnesį laiko, ieškovas šios sutarties nebūtų pasirašęs.
7.3. Ieškovas yra fizinis asmuo, buvęs įmonės darbuotojas patyręs daugybę darbo teisės normų pažeidimų tiek dirbant pas atsakovę, tiek atleidžiant iš darbo. Tam byloje buvo pateikta eilė įrodymų, o atsakovė tik jų prispausta sutiko taikos sutartimi išmokėti tokią kompensaciją, kad išvengtų dar didesnių išmokų priteisimo priimant teismo sprendimą. Tačiau, kaip dabar matyti, atsakovė pasirašydama tokią sutartį pasielgė darbuotojo atžvilgiu nesąžiningai, neketino mokėti sutartos kompensacijos per sutartyje nurodytą terminą. Toks atsakovės elgesys, taip pat skundo dėl vykdomojo rašto teikimas, turėtų būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis ketinant kuo toliau atidėti priverstinio vykdymo procesą.
7.4. Atsakovės pateikiami filosofinio pobūdžio pasvarstymai apie galimai įmonės sumažėsiančią apyvartą dėl trūkstamų darbuotojų neturi nieko bendra su kompensacijos išmokėjimu ieškovui ir nepatvirtina įmonės sunkios finansinės padėties. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad įmonė neturi lėšų tokioms įmokoms atlikti, todėl tokie atsakovės pasvarstymai net neturėtų būti teismo vertinami.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
9. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
10. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas dėl neįvykdytos taikos sutarties, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
11. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.
12. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).
13. Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – mokėjimo dokumentą; 2024 m. sausio 24 d. el. laišką; išrašą iš Migracijos departamento; išrašus (nuasmeninti) iš Sodros duomenų bazės; Migracijos departamento atsakymus. Pažymėtina, jog atsakovė pateiktais naujais įrodymais siekia pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį. Atsižvelgiant į tai, kad nauji įrodymai yra pateikti kartu atskiruoju skundu, kuris buvo išsiųstas susipažinimui ieškovui, taip pat atsižvelgiant į pateiktų naujų įrodymų ryšį su sprendžiamu klausimu, jų svarbą teisingam klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo (ne)pagrįstumo išsprendimui bei nenustačius, kad atsakovė savo teise teikti įrodymus piktnaudžiautų, apeliacinės instancijos teismas naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 314 straipsnis).
Dėl atskirojo skundo argumentų
14. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
15. Vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismas gali keisti tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis, 646 straipsnio 3 dalis). Gavęs tokį prašymą, teismas, vadovaudamasis sprendimo (nutarties) vykdymo tvarkos pakeitimo instituto nuostatomis, gali spręsti tik dėl procesinių tokio sprendimo (nutarties) vykdymo klausimų, pavyzdžiui, skolos, kitų pagal taikos sutartį mokėtinų sumų išdėstymo, mokėjimo atidėjimo, o dėl materialinių teisinių santykių aspektų negalėtų būti sprendžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
16. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs, kad taikos sutartimi prisiimti įsipareigojimai nėra tinkamai vykdomi, nutarė tenkinti ieškovo prašymą ir išdavė jam vykdomąjį raštą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-13410-1159/2023, dėl netinkamai įvykdytų taikos sutarties sąlygų, t. y. taikos sutarties 2 punkte atsakovė įsipareigojo ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 10 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Sutarta suma turėjo būti pervesta į ieškovo atstovo Lietuvos profesinių sąjungų Aljanso banko sąskaitą LT (duomenys neskelbtini); taikos sutarties 5 punkte šalys numatė, kad atsakovei neįvykdžius ar ne visiškai įvykdžius taikos sutarties 2 punkte numatyto įsipareigojimo, ieškovas įgyja teisę CPK nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto visai sutartai ar likusiai nesumokėtai sumai išieškojimo iš atsakovo priverstine tvarka.
18. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo, jog jos finansinė padėtis yra sunki, todėl prašo suteikti galimybę jai taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti per 6 mėnesius, taip pat užtikrinant, kad ieškovas jam priklausančią sutartą kompensaciją per tuos papildomus 6 mėnesius gaus. Apeliantė pabrėžė, jog pirmosios instancijos teismas nesuteikė teisės ir galimybės jai iki nutarties priėmimo pateikti savo poziciją ir ją pagrindžiančius įrodymus, kuriuos įvertinęs, manytina, būtų turėjęs pagrindą pakeisti taikos sutarties sąlygų įvykdymo tvarką, nustatydamas papildomą 6 mėnesių terminą sutartai sumai išmokėti.
19. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo išduoti nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.
20. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, jog pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-913-241/2020 14 punktas ir kt. praktika). Dėl šios priežasties, kasacinio teismo išaiškinimu, teismas turi įsitikinti ir sprendime (nutartyje) nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – ne, t. y. teismas įsitikina, ar taikos sutartis (ne)vykdoma, vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami šalių pateikti įrodymai; teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-916/2019, nutarties 32–33 punktai).
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutartį, turi pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą ir tik tada išduoti vykdomąjį dokumentą (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be kita ko, teismų praktikoje laikomasi aiškinimo, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, prieš spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, įstatyme nustatyta tvarka turi informuoti apie tai taikos sutarties šalis. Tai reiškia, kad nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, teismas apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turi informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis). Priešingu atveju būtų sudarytos prielaidos paneigti įstatyme nustatytą pareigą ištirti šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą. Vykdomojo rašto išdavimas CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju pasižymi specifika, nes jis išduodamas pačių šalių sudarytos taikos sutarties, patvirtintos teismo, pagrindu. Todėl ypač svarbu suteikti šalims galimybę pasisakyti dėl taikos sutarties (ne)vykdymo aplinkybių, kad teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, galėtų jas įvertinti ir dėl jų pasisakyti (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-65-934/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1702-259/2021, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-289-856/2022).
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovui 2024 m. vasario 6 d. pateikus teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal Taikos sutartį, atsakovei pranešimas apie gautą prašymą bei jo kopija buvo išsiusta 2024 m. vasario 7 d., o ieškovo prašymas buvo išnagrinėtas, jį tenkinant, taip pat 2024 m. vasario 7 d. rašytinio proceso tvarka. Taigi, nors atsakovė buvo informuota apie ieškovo prašymą išduoti vykdomąjį raštą, tačiau atsakovei nebuvo suteikta reali galimybė pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų, t. y. pirmosios instancijos teismas, nusprendęs prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti rašytinio proceso tvarka, apie paskirtą teismo posėdį dalyvaujančius byloje asmenis turėjo informuoti CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 153 straipsnio 2 dalis), suteikdamas atsakovei terminą pateikti savo nuomonę dėl pareikšto prašymo ir jame išdėstytų argumentų, tačiau to nepadarė. Šiuo atveju priešingai, byloje nenustatyta, kad pirmosios instancijos teismas būtų paskyręs posėdžio datą ir laiką, kada turėjo būti nagrinėjimas ieškovo prašymas išduoti vykdomąjį raštą.
23. Atsižvelgiantį į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl vykdomojo rašto pagal patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarkos ir dėl šio pažeidimo nagrinėjamas klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai, nes liko neatskleista nagrinėto klausimo esmė ir neužtikrinta atsakovės teisė į teisingą teismą, o tokia procesinė klaida negali būti ištaisyta apeliacinės instancijos teismo (CPK 6, 12, 17, straipsniai, 133 straipsnio 3 dalis, 329 straipsnio 1 dalis).
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tokios praktikos laikomasi ir naujausioje teismų praktikoje (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-707-565/2024; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-2689-1097/2023).
25. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėti iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.