Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria išnagrinėtas ieškovo B. B. prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ prašymas atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą, pakeičiant taikos sutarties vykdymo tvarką, civilinėje byloje pagal ieškovo B. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Retailas“ dėl darbo ginčo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

18. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta tenkinti ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-13412-1159/2023, patvirtino šalių taikos sutartį, sudarytą tarp ieškovo B. B. ir atsakovės UAB „Retailas“ civilinėje byloje dėl darbo ginčo. Nutartis įsiteisėjo 2024 m. sausio 2 d. Teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 2 punkte šalys nustatė, kad atsakovė UAB ,,Retailas“ įsipareigoja ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį įsiteisėjimo dienos sumokėti ieškovui 8 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Byloje nėra ginčo, kad šis susitarimas nebuvo įvykdytas. Atsakovei neįvykdžius teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų, ieškovas 2024 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą.

20. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kuria šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta galimybę kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 ir 2 dalys; CPK 584 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

21. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju šalys kilusį ginčą išsprendė sudarydamos taikos sutartį, kurią patvirtino Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 21 d. nutartimi. Taigi, taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu.

22. Pažymėtina, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra privaloma ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo. Teismo procesiniu dokumentu patvirtinus taikos sutartį, tokio procesinio sprendimo galiojimo apimtis ir trukmė yra susaistyta taikos sutarties sąlygų. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019).

23. Taigi, nors taikos sutartis yra taikus ginčo sprendimo būdas, tačiau įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022. Teismų praktika. 2022, 58, p. 289-297).

24. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas, vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, jog taikos sutartis yra nevykdoma. Pažymėtina, kad teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad taikos sutartis šalių apibrėžtu ir sutartu terminu nebuvo įvykdyta. Atsakovė pateikė duomenis, jog 2024 m. vasario 12 d. ieškovui sumokėjo 1 335 Eur (e. t. 3, b. l. 41), taip pat 2024 m. kovo 8 d. atsakovė pervedė dar vieną dalį sumos pagal taikos sutartį – 1 335 Eur (e. t. 3, b. l. 64). Taigi, atsakovė ieškovui yra sumokėjusi 2 670 Eur, likusi mokėtina suma 5 330 Eur. Byloje nėra ginčijama, kad taikos sutartis pasibaigus jos vykdymo terminui nėra įvykdyta.

26. Teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Pasisakydamas dėl taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarkos keitimo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju pagrįstai sprendė, kad skolos grąžinimo terminas šiuo atveju yra konkreti šalių suderinta ir esminė taikos sutarties sąlyga, todėl teismui CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka tenkinant apeliantės prašymą, būtų keičiama būtent pati taikos sutarties sąlyga, o ne koreguojama sutarties sąlygų vykdymo tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad skolos grąžinimo terminai yra esminė taikos sutarties sąlyga, kuri negali būti keičiama vykdomojo rašto išdavimo procese (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-744-302/2018; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-65-790/2020; 2020 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1276-881/2020). Šį vertinimą patvirtina ir ieškovo atsiliepime išdėstyta pozicija bei argumentai, kad taikos sutartimi apibrėžtas sumos sumokėjimo terminas ieškovui buvo svarbi taikos sutarties sąlyga, be kurios suderinimo ieškovas nebūtų pasirašęs taikos sutarties. Atsakovė šio vertinimo nepaneigė ir priešingai neįrodė (CPK 178 straipsnis). Atsakovės atskirajame skunde dėstomi argumentai, jog sutartos sumos mokėjimo terminas nebuvo esminė taikos sutarties sąlyga, iš esmės grindžiami atsakovės subjektyviu vertinimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, jog piniginių sumų mokėjimo kontekste įvykdymo terminai įprastai yra reikšmingi dėl piniginių lėšų gavimo momento svarbos, piniginių lėšų, kaip turto, panaudojimo galimybių ir prigimties, nėra pagrindo sutikti su atsakovės teiginiais, kad taikos sutartimi sutartas sumokėjimo terminas tėra sutarties vykdymo tvarkos, o ne jos esmės, klausimas. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina ir į tai, kad taikos sutartimi sutarta sumokėti suma kildinama iš darbo teisinių santykių, o darbuotojui jo iš darbinės veiklos gaunamų lėšų svarba yra esminis pragyvenimo poreikis, todėl, atitinkamai, ir tokių lėšų gavimo terminas yra reikšmingas, sudarantis taikos sutarties vieną iš esminių susitarimų.

28. Taigi, kaip pagrįstai vertino pirmosios instancijos teismas, tenkinus apeliantės prašymą pakeisti taikos sutartį dėl termino įsipareigojimams įvykdyti, būtų keičiama šios sutarties esminė sąlyga, kas, be kita ko, prieštarautų CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatoms, todėl apeliantės atskirasis skundas yra atmetamas, pirmosios instancijos teismui pagrįstai tenkinus ieškovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

29. Atmestini kaip nepagrįsti atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto (ne)išdavimo, neišnagrinėjo ir neatsižvelgė į reikšmingas su atsakovės veikla ir jos patiriamais sunkumais susijusias aplinkybes. Kaip minėta, teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą. Taigi, sprendžiant klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjimo dalyku yra aplinkybės, susijusios su teismo patvirtintos taikos sutarties (ne)vykdymo faktu bei aplinkybėmis. Šiame procese nėra peržiūrimas patvirtintos taikos sutarties turinys, kuris, be kita ko, buvo šalių susitarimu suderintas teikiant taikos sutartį tvirtinti teismui. Dėl to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, taikos sutarties nevykdymo priežastys ir, atitinkamai, atsakovės plačiai aiškinamos aplinkybės dėl įmonės veikloje patiriamų sunkumų, šios bylos kontekste nėra teisiškai reikšmingos.

30. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui įvertinti, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Dėl baudos skyrimo

31. Ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo pagal CPK 95 straipsnį skirti apeliantei 5 000 Eur baudą, pusę šios baudos priteisiant ieškovui. Ieškovas teigia, kad atsakovė šioje byloje pasirašė taikos sutartį labai aiškiomis sąlygomis ir terminais, tačiau pasinaudodama tuo, kad po taikos sutarties sudarymo nustatytas papildomas procesas dėl vykdomojo rašto išdavimo, dabar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis jau ne pirmą kartą skųsdama nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo, be jokių pagrįstų teisinių motyvų, o siekdama ilgiau nevykdyti teismo patvirtinto taikaus susitarimo.

32. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintina, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013; 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023). Teisėtas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien nepagrįstu pripažinto atskirojo skundo pateikimo faktas nesudaro pakankamo pagrindo skirti apeliantei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Aplinkybė, kad apeliantė naudojasi įstatymo suteikta procesine teise ir teikia atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuri gali būti apeliacijos objektu, savaime negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas teise, nenustačius, kad toks procesinis elgesys lėmė proceso vilkinimą ar buvo į jį specialiai nukreiptas. Nenustačius atsakovės piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių, ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

35. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

36. Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmetamas, ieškovo jo apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).

37. Ieškovas pateikė duomenis apie patirtas 350 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą. Nurodytos išlaidos yra pagrįstos advokato išrašyta pažyma, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovės ieškovui priteistina 350 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašymą dėl baudos skyrimo atmesti.

Priteisti ieškovui B. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Retailas“ (j. a. k. 304565199) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.