Telšių apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovams K. A., G. B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų solidariai 6650,51 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo teisme metu ieškovas sumažino savo reikalavimus (2025 m. sausio 23 d. prašymas) ir galutinai prašo priteisti iš atsakovų solidariai 5446,86 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovo, vykdančio individualią veiklą, ir atsakovo G. B. 2023 m. liepos 31 d. buvo sudaryta automobilio nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui G. B. išnuomotas automobilis BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuomininkas išsinuomotą transporto priemonę davė vairuoti atsakovui K. A., dėl kurio kaltės tą pačią dieną įvyko eismo įvykis ir automobiliui padaryti sugadinimai. Abu atsakovai iš pradžių pripažino savo kaltę dėl žalos, žadėjo ją atlyginti iki 2023 m. rugsėjo 1 d., tačiau vėliau ėmė reikšti pretenzijas, reikalauti specialisto pažymos ar sąmatos, žalos neatlygino. Jis kreipėsi į V. D. lengvųjų automobilių kėbulų remonto dirbtuves, kur, apžiūrėjus sugadintą automobilį, buvo sudaryta remonto sąmata 6650,51 Eur sumai.

Atsakovas G. B. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. B. vykdo individualią veiklą pagal pažymą Nr. 672132, viena iš jo veiklos rūšių – automobilių ir lengvųjų variklinių transporto priemonių nuoma ir išperkamoji nuoma (1 failas, e. b. l. 6). Ieškovas M. B. ir atsakovas G. B. 2023 m. liepos 31 d. sudarė automobilio nuomos sutartį, pagal kurią atsakovui G. B. vienai parai buvo išnuomota transporto priemonė BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 4). Nuomos metu automobilio savininkas buvo ieškovas M. B., automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2024 m. gegužės 13 d. (1 failas, e. b. l. 130, 131-132). Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktos medžiagos matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. 21.27 val. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuomet automobilio BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas K. A. nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, sukdamas į dešinę nesuvaldė vairuojamo automobilio ir atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, automobiliui uždrausta dalyvauti viešajame eisme (1 failas, e. b. l. 152-170). Fotonuotraukose užfiksuota automobilio būklė iš karto po eismo įvykio (1 failas, e. b. l. 51-58, 86-89). V. D. lengvųjų automobilių kėbulų remonto dirbtuvių 2023 m. rugpjūčio 26 d. sudarytoje automobilio BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatoje nurodyta 6650, 51 Eur suma (1 failas, e. b. l. 43-47). Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta: 1) transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą 3400 Eur; 2) transporto priemonės atkūrimo kaštai, įvertinant keičiamų detalių nuvertėjimą, 5046,28 Eur; 3) apgadintos transporto priemonės atstatymas ekonomiškai netikslingas; 4) apgadintos transporto priemonės likutinė vertė 820 Eur; 5) nustatyta vertė žalai atlyginti 2580 Eur (2 failas, e. b. l. 50-88). 2025 m. sausio 9 d. transporto priemonė BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip eksploatuoti netinkama transporto priemonė už 300 Eur (2 failas, e. b. l. 124-126).

Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už eismo įvykio metu transporto priemonei padarytą žalą. Šalys neginčija aplinkybių, jog eismo įvykio 2023 m. liepos 31 d. apie 21.27 val., metu ieškovui priklausanti transporto priemonė BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal tos pačios dienos nuomos sutartį buvo išnuomota atsakovui G. B., o eismo įvykio metu minėtą transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį sukėlė atsakovas K. A. Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina iš 2023 m. liepos 31 d. automobilio nuomos sutarties, reikšdamas solidarų reikalavimą tiek automobilio nuomininkui atsakovui G. B., tiek automobilį eismo įvykio metu vairavusiam atsakovui K. A. Atsakovas G. B. bylos nagrinėjimo procese elgėsi pasyviai, procesiniai dokumentai, teismo šaukimai jam ne kartą buvo įteikti asmeniškai per darbovietę, tačiau jis jokios pozicijos į bylą nepateikė. Atsakovas K. A. savo atsakomybę už žalą neigia nurodydamas, kad nebuvo automobilio nuomos sutarties dalyvis.

Pagrindiniu atsiliepimo į ieškinį motyvu bei atsakovo K. A. atsakomybę už žalą neva šalinančia aplinkybe, atsakovas K. A. nurodo sutarties nuostatą, jog automobilio nuomininkas G. B. prisiėmė visą civilinę atsakomybę, todėl už atsiradusią žalą yra atsakingas tik atsakovas G. B. Iš automobilio nuomos sutarties matyti, kad ieškovas ir atsakovas G. B., sudarydami sutartį, sutarė, kad „nuomininkas pilnai atsako už nuomojamą automobilį, avarijos atveju, kai pildoma eismo įvykio deklaracija (kai kaltininkas nuomininkas), bauda 500 Eur. Nuomininkas pilnai prisiima visas civilines atsakomybes“. Visgi, teismo vertinimu, ši sutarties nuostata, nepašalina atsakovo K. A. civilinės atsakomybės, atsiradusios už būtent jo neteisėtais veiksmais, automobiliui padarytą žalą. Šiai teismo išvadai pagrįsti, teismas įvertino faktines situacijos aplinkybes. Iš ieškovo M. B., atsakovo K. A. paaiškinimų matyti, kad 2023 m. liepos 31 d. 18.10 val. automobilio nuomos sutartį su M. B. sudarė G. B., kuris nenurodė, jog automobilį vairuos kitas asmuo. Išsinuomotą automobilį su rakteliais G. B. paliko viešoje vietoje prie Telšių ligoninės. K. A. nurodė, jog iš tiesų automobilio nuomos sutartis tik buvo įforminta G. B. vardu, tačiau faktiškai G. B. automobilį išnuomoti prašė kažkoks jo pažįstamas, o automobilio reikėjo to pažįstamo merginai. Būtent su šiuo pažįstamu K. A. atvyko prie ligoninės, kur buvo paliktas automobilis ir, pažįstamam pasiūlius pasivažinėti, K. A. sėdo už šio automobilio vairo ir bevažiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, realiai praėjus vos keliolika minučių po automobilio pasiėmimo, sukėlė eismo įvykį, kas neginčijamai nustatyta remiantis Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pateiktais duomenimis. Taigi, teismo vertinimu, žalos automobiliui atsiradimą lėmė abiejų atsakovų neteisėti veiksmai: atsakovas G. B., būdamas transporto priemonės valdytoju pagal automobilio nuomos sutartį, elgėsi nerūpestingai, nes išsinuomotą automobilį paliko vietoje, kurioje juo galėjo naudotis kiti asmenys, neįsitikino kokie asmenys vairuos automobilį, neužtikrino automobilio eksploatavimo saugumo, automobilio valdymo jis neteko ne dėl kokių nors kitų asmenų neteisėtų veiksmų, o dėl savo kaltės; atsakovas K. A., turėdamas menką transporto priemonių vairavimo patirtį, neturėdamas būtent tokio automobilio naudojimo patirties, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, trenkėsi į stulpą, dėl ko atsirado žala.

Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Kasacinis teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) (lot. conditio sine qua non) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009).

Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas. Jokio susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus nėra. Vis dėlto kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665-969/2015; 2016 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016 24 punktas; 2018 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-1075/2018 33 punktas; 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-611/2019 41 punktas).

Taigi objektyviojo bendrininkavimo atveju turi būti nustatytas kiekvieno bendrininko veiksmų ryšys su ta pačia kilusia žala. Objektyviojo bendrininkavimo atveju solidarioji atsakomybė taikoma ne dėl to, kad preziumuojamas kiekvieno asmens veiksmų ir kilusių padarinių priežastinis ryšys, o dėl to, jog nustatoma, kad kiekvieno asmens veiksmai yra būtini visai žalai atsirasti. Todėl turi būti nustatytas faktinis ir teisinis priežastinis kiekvienos priežasties ir kilusių padarinių ryšys. Teismo vertinimu, tarp aukščiau nurodytų abiejų atsakovų neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, atsakovai yra kalti dėl atsiradusios žalos, todėl turi solidariai ją atlyginti.

Byloje ginčas kilo ir dėl atlygintinos žalos dydžio. Pagrindinė civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Ieškovas pradinį ieškinį grindė automobilio remonto sąmata 6650,51 Eur sumai. Vėliau savo reikalavimą sumažino iki 5446,86 Eur. Visgi, automobilis po eismo įvykio remontuotas nebuvo ir jo remontuoti nebeplanuojama, nes pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2025 m. sausio 9 d. automobilis kaip netinkama eksploatuoti transporto priemonė už 300 Eur buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“. Esant šioms aplinkybėms, siekiant nustatyti žalos dydį, spręstina ne dėl automobilio remontui būtinos pinigų sumos, o reikalinga nustatyti sugadinto automobilio vertę eismo įvykio dieną (2023 m. liepos 31 d.) ir jo likutinę vertę po įvykio bei kompensuoti ieškovui šių verčių skirtumą.

Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad eismo įvykio dieną jo automobilio vertė buvo 5000-6000 Eur, tačiau jokių šią vertę pagrindžiančių įrodymų teismui ieškovas nepateikė. Teismas ieškovui tiek parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek teismo posėdžio metu siūlė pateikti automobilio vertę pagrindžiančius įrodymus, tačiau užuot pateikęs sugadinto automobilio pirkimo-pardavimo sutartį (kurią 2024 m. lapkričio 20 d. teismo posėdyje duodamas paaiškinimus, nurodė turįs), teikė 2025 m. sausio mėn. įsigyto neva analogiško automobilio pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškovas nurodė, kad sugadintą automobilį įsigijo maždaug prieš metus iki eismo įvykio, jis buvo 2004 m. pirmosios registracijos, įsigijęs tą automobilį remontavo, gerino jo būklę, dėjo papildomas detales, kas jo vertę būtent ir padidino iki 5000-6000 Eur. Visgi, savo teiginiams pagrįsti ieškovas nepateikė absoliučiai jokio įrodymo. Teismo vertinimu tai, jog ieškovas 2025 m. sausio mėn. įsigijo panašų automobilį už 4900 Eur, mokėjo už jo registraciją 346,86 Eur, o kitų BMW automobilių kainos skelbimų portaluose svyruoja nuo 4499 Eur iki 8000 Eur (2 failas, e. b. l. 127-130), nepagrindžia, jog sugadinto automobilio vertė eismo įvykio dieną buvo 5000-6000 Eur.

Atsakovas K. A., ginčydamas ieškovo nurodytą automobilio vertę, teikė į bylą specialisto E. S. išvadą. Specialisto išvada kaip atskiras rašytinis įrodymas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau ir – CPK) nėra išskirtas. Tačiau teisminio nagrinėjimo metu kaip įrodymai gali būti naudojami ir rašytiniai įrodymai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio, - gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo-mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma ne ekspertiniu aktu, o rašytiniu įrodymu, kuriame yra žinių apie reikšmės bylai turinčias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m, kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-133/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju teismas leido atsakovui pasitelkti į pagalbą specialistą ir iš turimų transporto priemonės po eismo įvykio nuotraukų (tokios būklės, kokia buvo iš karto po įvykio, automobilis nebebuvo ieškovo išlaikytas) bandyti nustatyti automobilio vertę, jo likutinę vertę ir kt. Tiek pateiktoje Kelių eismo transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, tiek teismo posėdžio metu duodamas paaiškinimus, vertinimą atlikęs E. S. išsamiai paaiškino automobilio vertės nustatymo procedūrą, kriterijus, kuriais remiantis jis nustatinėjo automobilio vertę eismo įvykio dieną ir nurodė, kad automobilio BMW 5, valst. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2023 m. liepos 31 d. buvo 3400 Eur. Taip pat E. S. nurodė, kad automobilio vertė galimai galėtų būti dar mažesnė, nes jis automobilį vertino ir pagal ridą (vienas iš kriterijų) kuri buvo nurodyta techninės apžiūros, atliktos 2022 m. gegužės 24 d., duomenyse. Akivaizdu, jog nuomai naudojamas automobilis nuo techninės apžiūros atlikimo iki eismo įvykio, per daugiau nei vienerių metų laikotarpį buvo nuvažiavęs daugiau kilometrų, kas galėtų turėti įtakos vertės sumažėjimui.

Be to, liudytoju apklaustas E. S. nurodė, kad BMW automobiliai pasižymi tuo, jog tų pačių metų ir to paties modelio automobilių yra galimų daug įvairių komplektacijų, kas irgi turi reikšmės automobilio vertei. Šiuo atveju, jo vertinimu, sugadinto automobilio komplektacija buvo visiškai paprasta, todėl jis į lyginamuosius pavyzdžius atliekant vertinimą, neįtraukė geresnės komplektacijos, brangesnių automobilių. Ieškovas, susipažinęs su pateikta specialisto išvada, prieštaravimų dėl joje nurodytos automobilio rinkos vertės nereiškė, jokių duomenų apie sugadintą automobilį, jo neva geresnę komplektaciją, atliktus patobulinimus neteikė. Dėl to, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad automobilio vertė eismo įvykio dieną buvo 5000-6000 Eur ir nustato automobilio vertę pagal Kelių eismo transporto priemonės vertinimo ataskaitą – 3400 Eur.

Sprendžiant dėl žalos dydžio, reikalinga nustatyti ir likutinę automobilio vertę. Kelių eismo transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta, kad sugadinto automobilio likutinė vertė yra 820 Eur, įvertinus tai, jog yra likusių tinkamų realizuoti transporto priemonės agregatų (ataskaitos 20 lapas; 2 failas, e. b. l. 69). Teismo posėdžio metu vertinimą atlikęs E. S. nurodė, jog tokia likutinė vertė yra preliminari, nes nėra tikslių duomenų, kokias detales iš to automobilio dar galima panaudoti, parduoti atskirai. Tai, kokias detales jis vertina, kaip nesugadintas, nustatė remdamasis paties ieškovo pateikta V. D. lengvųjų transporto priemonių ir kėbulo dirbtuvių ruošta sąmata. Jeigu detalės, kaip keistinos, nebuvo nurodytos toje sąmatoje, vadinasi, jos po eismo įvykio liko sveikos. Visgi, E. S. taip pat nurodė ir tai, jog automobilio likutinė vertė galėtų būti ir kitokia, jei būtų pateikti ją patvirtinantys kitokie duomenys. Likutinei vertei pagrįsti ieškovas pateikė įrodymus, kad 2025 m. sausio 9 d. transporto priemonė BMW5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo perduota UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip eksploatuoti netinkama transporto priemonė už 300 Eur. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė pažymėjo, jog automobilis už 300 Eur sumą buvo parduotas toks, koks liko po eismo įvykio. Teismas neturi pagrindo netikėti šiomis ieškovo nurodomomis aplinkybėmis, nes teismas duomenų, jog automobilis prieš perduodant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išardytas, išparduotas dalimis, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pristatytas tik kaip metalo laužas, neturi. Atsakovo K. A. atstovo teiginiai, jog joks pragmatiškas žmogus neparduotų tokios būklės automobilio su dar panaudojamomis detalėmis už 300 Eur, juolab, kad pats ieškovas užsiima automobilių, jų detalių verslu ir gerai žino kainas, visgi laikytini nepagrįstais ar leidžiančiais abejoti ieškovo nurodoma automobilio likutine verte. Pažymėtina ir tai, jog transporto priemonės vertinimą atlikęs E. S. nurodė, kad tam, jog iš automobilio detalės būtų panaudotos, yra reikalingos laiko, darbo sąnaudos, reikalinga tas išimtas detales kažkur sandėliuoti, užtrunka ir papildomų resursų reikalauja naudotų detalių pardavimo procesas. Taigi, esant konkretiems rašytiniams įrodymams apie automobilio likutinę vertę (Eksploatuoti netinkamos transporto priemonės priėmimo-perdavimo aktas, kasos išlaidų orderis) teismas nesiremia Kelių eismo transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodyta likutine verte ir sprendžia, jog automobilio likutinė vertė yra 300 Eur. Tokiu būdu, ieškovo patirtos žalos (nuostolių) dydis sudaro 3100 Eur (automobilio vertė 3400 Eur – likutinė vertė 300 Eur).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovai pažeidė sutartyje ir teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (automobilio sugadinimą) (6.249 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų atsakovų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydis yra nustatytas remiantis į bylą pateiktais įrodymais. Dėl to, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, ir ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš atsakovų priteistinos solidariai 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas patyrė 650 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 150 Eur žyminis mokestis ir 500 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Atsakovas K. A. patyrė 2118,04 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1700 Eur už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, 123 Eur už automobilio vertinimo paslaugas, 295,04 Eur už automobilio vertinimo ataskaitą. Ieškinys tenkintas iš dalies. Sprendžiant tai, kiek ieškinio reikalavimų patenkinta, teismas remiasi atsižvelgdamas į pradinę ieškinio sumą (6650,51 Eur), nes būtent nuo tokios sumos reikalavimų prasidėjo procesas pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo, per daugiau nei vienerius metus trukusį bylos nagrinėjimo procesą praktiškai visą laiką atsakovas K. A. turėjo atsikirtinėti būtent į tokio dydžio reikalavimus ir tik po specialisto išvadą surašiusio E. S. paaiškinimų, prieš pat baigiamąsias kalbas, 2025 m. sausio 23 d. pranešimu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus. Kadangi atlygintinos žalos dydis sudaro 3100 Eur, teismas sprendžia, jog yra patenkinta 47 proc. ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai paskirstomos ieškovo ir atsakovo K. A. patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tokiu būdu ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 306 Eur bylinėjimosi išlaidos (iš kiekvieno atsakovo po 153 Eur). Atsakovui K. A. iš ieškovo priteistinos 1123 Eur bylinėjimosi išlaidos. Atlikus bylinėjimosi išlaidų, priteistų iš atsakovo K. A. ieškovui M. B. įskaitymą, iš ieškovo M. B. atsakovui K. A. priteistinos 970 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Taip pat byloje susidarė 40,12 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios paskirstytinos tarp šalių pagal ieškinio reikalavimų patenkinimo proporciją. Iš ieškovo valstybei priteistinos 21,26 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos 18,86 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovų G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir K. A., a. k. (duomenys neskelbtini), solidariai žalos atlyginimą 3100 Eur (tris tūkstančius vieną šimtą Eur), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. gruodžio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui M. B., a. k. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. B. ieškovui M. B. 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B. atsakovui K. A. 970 Eur (devynis šimtus septyniasdešimt Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo M. B. 21,26 Eur (dvidešimt vieną Eur 26 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Priteisti iš atsakovų G. B. ir K. A. lygiomis dalimis 18,86 Eur (aštuoniolika Eur 86 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.