Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas, e2-3507-911/2021

Teismas: Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2021-12-01
Bylos Nr.: e2-3507-911/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01581-2021-1
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: I-a instancija
Rezultatas: Ieškinys patenkintas iš dalies.

Teisėjas: Kristina Serdiukienė (pirm.)
Ieškovas: A. G.
Atsakovas: A. G.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai: Jelena Jermolajeva, Indrė Ašmontienė

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-3507-911/2021Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01581-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.5.2.1; 2.3.2.9; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Kristina Serdiukienė,sekretoriaujant Saturninai Kazbaraitytei,dalyvaujant ieškovei A. G., jos atstovei advokato padėjėjai Jelenai Jermolajevai,atsakovui A. G., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Ašmontienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ugnei Rojutei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G., išvadą teikiančiai byloje institucijai – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. ieškovė 2021 m. kovo 3 d. teismui pateiktu ieškiniu ir 2021 m. birželio 14 d. pateiktu patikslintu ieškinio reikalavimu prašo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo kaltės; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – „G. ”; po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo A. G. vaiko A. G. išlaikymui po 280,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo 2020 m. birželio 7 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki A. G. pilnametystės tvarkys ieškovė; priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki (duomenys neskelbtini), išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1892,40 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą; priteisti iš atsakovo visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek po to šalys gyveno ieškovės mamai priklausančiame vieno kambario bute. Po vaiko gimimo 2020-06-07 šalys persikėlė gyventi į erdvesnį ieškovės mamai priklausantį trijų kambarių butą, kuriame taip pat gyveno ir ieškovės močiutė. Nuo to laiko atsakovas nustojo vykdyti pareigą rūpintis savo šeima. Šalims persikėlus į naują būstą atsakovas ieškovei nurodė, kad darbdavys jam suteikęs dviejų savaičių atostogas, kurių metu jis ketina atlikti remontą vaiko kambaryje. Praėjus kelioms atostogų savaitėms atsakovas į darbą negrįžo. Nuo to laiko atsakovas visiškai niekuo nesirūpino, tik retkarčiais nupirkdavo maisto. Kadangi atsakovas neturėjo nei darbo, nei pajamų, iš kurių galėjo prisidėti prie šeimos poreikių patenkinimo, finansiškai šalis ir jų nepilnametį vaiką rėmė ieškovės tėvai. 2020 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau ir gaudamas pastovias pajamas atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti būtina skirti apie 550 Eur/mėn. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gyvena mamai priklausančiame bute. Šiuo metu ieškovės pajamos per mėnesį siekia 297,26 Eur, iš kurių 227,26 Eur vaiko priežiūros išmoka (nurodyta pinigų suma bus mokama iki (duomenys neskelbtini)) ir 70 Eur dydžio išmoka, mokama Klaipėdos m. sav. administracijos pagal Išmokų vaikams įstatymą. Iš šių pajamų ji privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir save. Gauti papildomų pajamų ieškovė šiai dienai galimybės neturi, kadangi turi nuolat rūpintis savo mažamečiu vaiku. Kadangi atsakovas šeimai lėšų visiškai neskiria, ieškovę su vaiku finansiškai remia jos tėvai. Teisės į išlaikymo atsiradimo diena – 2020 m. birželio 7 d., t. y. momentas nuo kurio atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. iki santuokos sudarymo, tarp atsakovo ir banko AB DNB (teisių perėmėjas Luminor AB) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6000 Eur kreditas vartojimo reikmėms (bendra kredito suma 7695,77 Eur ). Kredito sutarties pagrindu gautas lėšas atsakovas panaudojo 2016 m. vasario 11 d. automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Nurodyta transporto priemonė atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas vykdė tiek iki santuokos, tiek po jos sudarymo - 2016 m. sausio 16 d. – 2020 m. gruodžio 16 d. laikotarpyje, t. y. po santuokos sudarymo atsakovas savo asmeninių kreditorinių įsiskolinimų dengimui naudojo lėšas, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Laikotarpyje nuo 2018 m. liepos 16 d. (šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. gruodžio 16 d. (kredito grąžinimo termino pabaigos) pagal kredito sutartį buvo išmokėta 3784,80 Eur kredito sumos ir palūkanų. Ieškovė prašo priteisti ½ dalį šios sumos – 1892,40 Eur. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti jai išlaikymą, nurodydama, kad išlaikymo poreikį suponuoja viena iš įstatyme įtvirtintų prezumpcijų – ieškovė augina bendrą šalių nepilnametį vaiką ir neturi pakankamai turto ar lėšų save išlaikyti. Ieškovė yra motinystės atostogose, visos jos gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 297,26 Eur. Iš gaunamų pajamų ieškovė privalo patenkinti vaiko ir būtiniausius savo poreikius. Vien būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymui ieškovė per mėnesį privalo skirti apie 140 Eur. Ieškovė rūpindamasi mažamečiu vaiku, kuris yra visiškai nuo jos priklausomas, neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas neskiria lėšų ne tik savo vaikui, bet ir ieškovei. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Finansiškai ieškovę remia tėvai. Norint patenkinti būtiniausius ieškovės poreikius per mėnesį būtina skirti apie 400 Eur. Prašoma iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki kol vaikui sukaks treji metai ir atsakovė turės galimybę dirbti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį ir patikslintą ieškinio reikalavimą su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovės ieškinyje nurodytos vaiko poreikių sumos neatitinka protingų vaiko poreikių bei yra neracionalios ir nepagrįstos. Vaikui šiuo metu yra tik 1 metai ir 2 mėnesiai. Kadangi vaikas yra dar tokio amžiaus, kad ne visą maistą jam galima valgyti ir porcijos yra labai mažos, mano, kad 200 Eur per mėnesį ieškovė vaiko maistui neišleidžia. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jai reikalinga suma maistui yra 180 Eur, tai yra mažiau negu vaikui (200 Eur). Taip pat mano, kad ieškovės nurodytos sumos sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms ir kremui yra neproporcingai didelės. Vaiko 50 vnt. sauskelnių pakuotė kainuoja apie 16 Eur, todėl nesuprantama kodėl ieškovė šiam poreikiui išleidžia 80 Eur per mėnesį. Nesuprantama kokius vaiko poreikius ieškovė tenkina apmokėdama transporto išlaidas, nes tokio amžiaus vaikas transporto poreikio dar nepatiria, vaiko gydytoja yra šalia namų ir transportu vykti pas ją nereikia. Vaiko gydymu ir ligų profilaktikai ieškovė nurodo išleidžianti 20 Eur per mėnesį, tačiau vaiko gydymas ir profilaktika yra nemokama. Mano, kad tokio amžiaus vaikas dar neturi poreikio pramogoms, todėl 20 Eur per mėnesį vaiko pramogoms ieškovė neskiria. Išlaikymo suma yra užaukštinta, ieškovė siekia įrodyti nepagrįstai didesnius vaiko poreikius ir prisiteisti didesnį, negu vaiko poreikius atitinkantis, išlaikymą. Mano, kad protingi ir racionalūs vaiko poreikiai, sudarytų ne daugiau kaip 320 Eur per mėnesį: 120 Eur maistui; 50 Eur aprangai; 30 Eur higienos priemonėms; 30 Eur sauskelnėms; 50 Eur būsto išlaidoms; 20 Eur lavinimo priemonėms; 20 Eur kitoms išlaidoms. Išlaikymui reikalingos sumos dydį, vaiko pinigų suma yra išskaičiuotina iš faktiškai nustatytos vaiko poreikių sumos, nes ji valstybės skirta dukters poreikiams tenkinti. Tokiu būdu, iš vaiko poreikių sumos 320 Eur atėmus ieškovės gaunamos vaiko išmokos sumą 70 Eur, vaiko poreikių suma sudarytų 250 Eur per mėnesį, o kiekvienam iš vaiko tėvų tenkanti mokėti išlaikymo vaikui suma po 125 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šeimai atsakovas lėšų neskiria. Nesutinka su ieškovės ieškinio argumentais, kad gauti papildomų pajamų ieškovė šiai dienai galimybės neturi, nes ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą ir su buhalterija susijusią specialybę, tačiau ieškovė niekada nesiekė uždirbti daugiau pajamų. Atsakovo pajamos sudaro apie 1000 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat, šiuo metu patiria būsto išlaikymo 170 Eur per mėnesį išlaidas. Priešingai negu teigia ieškovė, visada išlaikė šeimą. Iš teismui pateiktų išrašų iš banko sąskaitos matyti, kad atsakovas pirkdavo maistą maisto prekių parduotuvėse „Maxima“, „Lid“ ir „Iki“, žaislus vaikui ir kitus reikalingus dalykus parduotuvėse „Baby City“, „Toys Planet“, „Pepco“, vaistinėse. Taip pat iš teismui pateiktų su ieškove susirašinėjimo žinučių teksto akivaizdu, kad atsakovas šeimą išlaikė, pirko šeimai reikalingus daiktus ir tiek ieškovė, tiek jos močiutė siųsdavo atsakovui reikalingų daiktų ir maisto, kuriuos reikia nupirkti parduotuvėje, sąrašus. Nuo 2020 m. birželio mėnesio šalys vykdė vaiko kambario remonto darbus ir įvairiomis sumomis atsakovas pirko remontui reikalingas medžiagas parduotuvėse Depo ir Senukai. Pati ieškovė patvirtina kad šalys kartu gyveno iki 2020-12-01, todėl išlaikymas vaikui nuo 2020 m. birželio 7 d. negali būti priteistas. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai išlaikymą iki kol vaikui sueis treji metai ir ji turės galimybę dirbti, nes nepateikė įrodymų, kad tokios galimybės ji neturi šiuo metu. Atostogos vaikui prižiūrėti gali būti suteikiamos ne tik vaiko motinai, bet taip pat ir tėvui, ir netgi vaiko seneliams. Vaiko priežiūros atostogų suteikimas ieškovei neatima iš jos galimybės dirbti, taip pat pakeisti asmenį, kuriam gali būti suteiktos šios atostogos. Mano, kad ieškovės prašymas priteisti jai išlaikymą yra nepagrįstas, nes ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga, turi profesiją, todėl turi galimybę įsidarbinti ir pakankamas pajamas, kad save išlaikyti. Taip pat, pažymi, kad santuoka truko pakankamai trumpai – tik 2 metus ir 4 mėnesius, o pati ieškovė santuokos metu nesistengė prisidėti prie bendro turto gausinimo. Taip pat ieškovė gavo atitinkamas sumas gimus vaikui iš valstybės ir panaudojo jas savo nuožiūra atsakovui nežinomoms reikmėms. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems jos poreikiams jai reikia skirti 400 Eur per mėnesį, į kurias įskaičiuoja ir 20 Eur pramogas, 40 Eur transporto išlaidas, 10 Eur nenurodytas kitas išlaidas, taip pat 20 Eur išlaidas gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo išlaikymo pramogoms, kitoms nenurodytoms išlaidoms. Sudėjus ieškovės nurodomas vaiko ir jos transporto išlaidas, jos sudaro nepagrįstai didelę sumą – 60 Eur, tačiau ieškovė nenurodė kokiu tikslu ji tokią sumą išleidžia transportui ir kur nuolat vyksta. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji turi kokių nors ligų, kurios reikalauja profilaktikos ar maisto papildų vartojimo, taip pat papildomų gydymo išlaidų, kurių nekompensuoja valstybė, todėl šios išlaidos taip pat priskaičiuotos nepagrįstai. Taip pat, ieškovė rūko elektronines cigaretes, kurioms išleidžia po 8 Eurus per dieną, todėl tikėtina, kad yra suinteresuota padidinti savo poreikių sumą ir prisiteisti išlaikymą, kad galėtų tenkinti ir kitus jai reikalingus, bet nebūtinus poreikius. Nurodo, kad dėl akių ligos atsakovas nuolat lankosi gydymo įstaigoje, patiria išlaidas, o taip pat reikalinga operacija. Nurodo, kad už kreditą įsigytas automobilis Audi A6 buvo naudojamas ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šeimos ir netgi pačios ieškovės poreikiams tenkinti. Šiuo automobiliu važinėdavo abi šalys ir visa šeima visais šeimos poreikiais. Tokiu būdu, šiuo atveju bendrą turtą – savo gautą darbo užmokestį atsakovas panaudojo tikslams, susijusiems su CK 3.109 straipsnyje numatytų prievolių vykdymu, t. y. prievolei, susijusiais su šeimos namų ūkio išlaikymu (CK 3.109 str. 1 d. 3 p.), todėl ieškovei kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą nepriteistina.

3. Išvadą teikianti institucija pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, nes tarp mamos ir vaiko yra stiprūs emociniai ryšiai, įvertinta ir tai, kad A. G. yra vieneri metai, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, lavinimas. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, išvadą teikiančios institucijos vertinimu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka A. G. interesams, o prašoma priteisti suma po 280 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius išlaikymo įsiskolinimą, iš vaiko tėvo A. G. turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja, kad vaiko motina A. G. vaiko išlaikymui skirtas lėšas valdytų uzufrukto teise.

4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį bei jame išdėstytas aplinkybes palaikė iš dalies. Ieškovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad sutiktų, kad santuoka būtų nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodė, kad sutuoktinių vaikas specialių poreikių neturi. Darželio nelanko, stovi eilėje. Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Ieškovė nedirba, gauna apie 220 Eur/mėn. išmokas vaikui, o kitais metais jų nebegaus, liks tik 70 Eur „vaiko pinigai“. Prieš vaiko priežiūros atostogas dirbo prekybos centre „Akropolis“ pardavėja – konsultante. Po vaiko priežiūros atostogų į ankstesnį darbą negrįš, nes netiks darbo grafikas. Vaikas stovi eilėje į darželius „Aitvarėlis“ ir „Du gaideliai“, dėl jų lankymo nuo 2022 m. rugsėjo mėn. Už buto nuomą nemoka, už komunalinius patarnavimus žiemą sumoka virš 200 Eur. Šiai dienai gyvena iš to, ką gauna iš valstybės ir gauna paramą iš tėvų. Kai tik atsikraustė į kitą butą, 2020-06-07 atsakovas nustojo dirbti, nedirbo apie 4-5 mėn., prie būsto išlaikymo atsakovas visai neprisidėjo. Kartas nuo karto nupirkdavo maisto produktų. Iš „Aliexpress“ perka daiktus vaikui, lavinamuosius žaislus. Nurodė, kad šiai dienai neberūko. Cigaretes pirkdavo iš pinigų, kuriuos davė tėvai. Pramogos ieškovei yra išėjimai su draugėmis, kad ir į kavinę. Asmeninės transporto priemonės neturi. Transporto išlaidas sudaro viešas transportas, taip pat kartais pasiima mašiną iš mamos, į kurią reikia pilti kuro. Automobilio savininkas yra atsakovas, didžiąją dalį jis pats naudojo automobilį, taip pat nuveždavo ir ieškovę su vaiku. Ieškovės išsilavinimas – įstaigų ir įmonių administravimas, bet patirties neturi. Šiai dienai gyvena mamos bute su vaiku ir su ieškovės močiute. Finansiškai padeda ieškovės mama ir jos vyras, o močiutė padeda pabūti su vaiku. Močiutei yra 69 metai. Kaip šeima, šalys nebegyvena nuo 2020-12-01. Mamos bute ieškovė gyvena nuo 2020-06-07. Atsakovas šiame bute taip pat gyveno. Kreditorinių įsipareigojimų neturi.

5. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovė palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovas papildomai teismo posėdžio metu paaiškino, kad sutinka, jog santuoka būtų nutraukta dėl abiejų šalių kaltės. Sutinka mokėti išlaikymą vaikui po 220 Eur/mėn. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)”, gauna apie 1000 Eur „į rankas“, žiemos laikotarpiu – apie 800 Eur, pareigos – ekskavatoriaus operatorius. Kreditorinių įsipareigojimų neturi. Automobilį santuokos metu naudojo šeimos poreikiams, ieškovė šiuo automobiliu mokėsi vairuoti. Automobilio įsigijimui buvo gautas vartojimo kreditas. Atsakovas turi akių ligą. Dabar naudoja drėkinamuosius lašiukus, kaina apie 1 Eur. Reikalinga operacija, tačiau ji mokama. Lankosi kas pusmetį „Limera“, konsultacijos kaina yra 100 Eur. Jei teismas priteistų 1800 Eur kompensaciją už šeimos turto sumažėjimą, ją galėtų sumokėti per 2 metus. Laikotarpiu, kurį nurodo ieškovė ieškinyje, kai 4 mėn. nedirbo, atsakovas norėjo grįžti dirbti į karo policiją, dėjo tam pastangas, dėl šios priežasties negalėjo dirbti, tačiau sužinojo, kad turi akių ligą. Nurodo, kad nėra galimybės šiuo metu rasti geriau apmokamo darbo.

6. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu pateikė išvadą, nurodydama, kad dėl vaiko gyvenamosios vietos tarp šalių ginčo nėra. Dėl vaiko išlaikymo 280 Eur/mėn. – ši suma galėtų būti pakankama vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius išlaikymo vaikui įsiskolinimą, jis taip pat turėtų būti priteistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė A. G. (t. 1, 9 b. l., CBP-1919, ZIP laikmenoje esantys priedai).

Dėl šalių santuokos nutraukimo pagrindo

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas santuoka gali būti nutraukta tiek dėl vieno, tiek dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo įstatymas apibrėžia kaip santuokinių pareigų pažeidimą iš esmės (CK 3.60 str. 2 d.). Sutuoktinio pareigas numato CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniai. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3. 27 str.). Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Šių pareigų pažeidimas iš esmės laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį gali būti pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, kad abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų CK 3.26-3.30, 3.35-3.36 straipsniuose. Byloje nustatyta, jog ieškovė šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Teismo posėdžio metu abi šalys prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ginčo nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Dėl pavardžių

9. Po santuokos nutraukimo ieškovei A. G. paliekama pavardė „G.“, atsakovui A. G. – „G.“. Dėl to ginčo tarp šalių nėra (CPK 3.69 straipsnis).

Dėl išlaikymo ieškovei priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos (2021-03-04) iki 2023-01-10, išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad būtiniausių poreikių tenkinimui reikalinga 400 Eur/mėn. suma, iš kurių: 180 Eur išlaidos maistui namuose, 70 Eur būsto išlaikymui, 50 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur higienos priemonėms, 20 Eur pramogoms, 40 Eur transporto išlaidoms, 10 Eur kitoms išlaidoms, 20 Eur išlaidoms gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams.

11. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kita, gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-2013).

12. Pagal CK 3.72 straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką. Tačiau ši prezumpcija savaime nereiškia, kad išlaikymas bendrą vaiką auginančiam sutuoktiniui yra reikalingas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokia prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y. nedraudžiama teismui nustatyti priešingai, kad sutuoktinis yra apsirūpinęs ir jam išlaikymas nėra reikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2010; 2018 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018).

13. Ieškovė savo prašymą priteisti jai išlaikymą iš atsakovo grindžia tuo, kad ji viena augina šalių nepilnametį vaiką, ieškovės dabar gaunamos pajamos yra 297,26 Eur, kurių neužtenka būtiniausiems poreikiams tenkinti, o nuo (duomenys neskelbtini), beliks 70 Eur „vaiko pinigai“; ieškovė augina šalių sūnų, kuriam tik (duomenys neskelbtini) sueis 2 metai. Sūnų yra užrašiusi į du darželius nuo 2022 m. rugsėjo mėn., todėl dabar dirbti ir gauti pajamas neturi galimybės.

14. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės gaunamas pajamas sudaro iki 2022-01-10 gaunama 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 70 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka (t. 1, 9 b. l., CBP-1919, ZIP laikmenoje esantys priedai, t. 2, 81, 87, 90 b. l.).

15. Iš ieškovės pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės internetinio puslapio matyti, jog šalių vaikas A. G. 2020-06-19 buvo užregistruotas į Klaipėdos lopšelį-darželį „Aitvarėlis“, jo vieta eilėje 7. Iš 2021-06-08 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės R. G. elektroninio laiško matyti, jog tai dienai A. G. buvo nepatekusių eilėje 7 numeriu (t. 1, 57 b. l., DOK-25334, ZIP laikmenoje esantis priedas „g. del eiles i darzeli“). Taigi iš byloje esančių įrodymų matyti, jog šalių vaikas yra įrašytas tik į vieną lopšelį-darželį, kuriame nuo šių metų rugsėjo mėnesio vietos negavo, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, jog ieškovė būtų aktyviai ieškojusi alternatyvaus lopšelio-darželio, būtų kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl kitų darželių, kuriose galbūt būtų vieta šalių vaikui jau nuo šių metų.

16. Iš ieškovės pateikto į bylą jos banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2021-06-10 ieškovės piniginių lėšų banko sąskaitoje likutis – 5103,15 Eur (t. 2, 94 b. l.). Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2020-12-01. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020-12-07, t. y. kai šalys kartu nebegyveno, ieškovė bankiniu pavedimu pervedė 2000 Eur sumą I. G. (ieškovės prieš santuoką buvusi pavardė yra G.) mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“ (t. 2, 72 b. l.), kas teismo vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad ieškovė piniginių lėšų turėjo ne tik savo poreikiams, bet ir įsipareigojimų galimai savo artimiems asmenims vykdymui. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, išsakytais teismo posėdžio metu, kad ieškovė pinigines lėšas leido ir nebūtinam poreikiui – rūkymui. Manytina, kad ieškovė turėjo piniginių lėšų tenkinti savo būtinuosius pragyvenimo poreikius.

Žemesnės instancijos teismas

17. Teismo posėdžio metu ieškovė davė paaiškinimus dėl jos poreikių tenkinimui reikalingų sumų, nurodė, kad jai yra reikalinga kas mėnesį po 20 Eur pramogoms, kurias sudaro išėjimai su draugėmis į kavinę, taip pat nurodė, jog anksčiau rūkė, tačiau šioms išlaidoms pinigų duodavo ieškovės mama.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, sprendžia, jog šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes: pirma, ieškovė turi santaupų; antra, ieškovė gali ieškotis alternatyvaus lopšelio-darželio, nebūtinai patogiausio gyvenamosios vietos atžvilgiu, kuriame šalių vaikas gautų vietą anksčiau negu nurodo ieškovė (2022 m. rugsėjis), todėl ieškovė galėtų pradėti dirbti; trečia, ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl turi visas galimybes susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo išlaikymas ieškovei nepriteistinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

19. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Nustatyta, kad šalys turi vieną nepilnametį vaiką – A. G., gimusį (duomenys neskelbtini). Ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su motina – ieškove A. G.. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių sūnus A. G. bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo motina labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tokią išvadą pateikė ir byloje išvadą teikianti institucija. Dėl šių priežasčių A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove A. G. (CK 3.174 str.).

Žemesnės instancijos teismas

20. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 3 dalys). Teismas, priimdamas sprendimą šios kategorijos bylose, visų pirma bylos aplinkybes turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

21. Ieškovė prašo vaiko išlaikymui iš atsakovo priteisti po 280 Eur kas mėnesį. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, jog sutinka mokėti po 220 Eur.

22. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos, kuri šiuo metu yra 642 Eur (468 Eur „į rankas“), dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai). Didesnes vaiko poreikių tenkinimo išlaidas gali lemti tokios aplinkybės kaip vaiko liga ir dėl jos patiriamos papildomos sveikatos priežiūros išlaidos, vaiko ugdymo išlaidos, kai vaikas turi tam tikrų gebėjimų ir (ar) iki santuokos nutraukimo turėjo galimybę užsiimti veiklomis ar lankyti tokias ugdymo įstaigas, kurias, esant galimybei, reikėtų išsaugoti ir pasikeitus vaiko tėvų tarpusavio statusui, taip pat kitos aplinkybės, kurios svarbios vertinant, kiek tėvų tarpusavio santykių pasikeitimas gali keisti iki tol buvusį vaiko poreikių tenkinimo lygį. Mažesnes išlaidas vaiko poreikiams tenkinti gali lemti tik tėvų ribotos finansinės galimybės, kurių jie dėl objektyvių priežasčių šiuo metu nėra pajėgūs pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 41 punktas).

23. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas; 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020).

24. Atsakovė yra pateikusi lėšų reikalingų vaikų poreikiams patenkinti skaičiavimą bei išlaidas vaikui patvirtinančius čekius (t. 1, 57 b. l., DOK-25334, ZIP laikmenoje esantis priedas „islaidos vaikui, g. _compressed“). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga apie 550 eurų suma: 200 Eur išlaidos maistui, 50 Eur apranga, 150 Eur higienos priemonės (80 Eur sauskelnės, 15 pakuočių po 2 Eur drėgnų servetėlių, 4 Eur muilas, 30 Eur kremai), 50 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 20 Eur transporto išlaidoms, 20 Eur gydymui bei ligų profilaktikai, 20 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams ir kt.), 20 Eur pramogoms.

25. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu kvestionavo išlaidas dalyse dėl drėgnų servetėlių kiekio, didelių išlaidų kremams, išlaidas transportui, gydymui ir pramogoms.

Žemesnės instancijos teismas

26. Teismas mano, jog išlaidos sauskelnėms ir drėgnoms servetėlėms po 110 Eur mėnesiui yra laikinojo pobūdžio ir artimoje ateityje ieškovė šių išlaidų nebepatirs, tačiau prisidės kitos išlaidos – mokestis darželiui. Pažymėtina, kad pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, į tai, kad nepilnametis specialių poreikių neturi, teismas sprendžia, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma.

27. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje D. U. v. M. U., bylos Nr. 3K-3-209/2013).

28. Ieškovė šiuo metu nedirba, gauna 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoką ir 70 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoką (t. 1, 9 b. l., CBP-1919, ZIP laikmenoje esantys priedai, t. 2, 81, 87, 90 b. l.). Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi (t. 1, 82 b. l., t. 2, 99 b. l.). Ieškovė kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

29. Atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo draudžiamosios pajamos sudarė: nuo 2021-01-01 iki 2021-01-31 – 1382,25 Eur, nuo 2021-02-01 iki 2021-02-28 – 1572,25 Eur, nuo 2021-03-01 iki 2021-03-31 – 1762,31 Eur, nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 – 1524,75 Eur, nuo 2021-05-01 iki 2021-05-31 – 1710 Eur, nuo 2021-06-01 iki 2021-06-30 – 1845,38 Eur, nuo 2021-07-01 iki 2021-07-31 – 1724,25 Eur, nuo 2021-08-01 iki 2021-08-31 – 1750,38 Eur, nuo 2021-09-01 iki 2021-09-30 – 1358,5 Eur, nuo 2021-10-01 iki 2021-10-31 – 2016,38 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmoka nuo 2021-09-30 iki 2021-09-30 – 41,09 Eur (t. 2, 126-129 b. l.). Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų sandėlių ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), 0,4000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,9900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,5000 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ½ 2,0000 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (t. 1, 83-95 b. l.). Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, 100-101 b.l.). Atsakovas kitų išlaikytinių, kreditorinių įsipareigojimų neturi. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės.

30. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad šalių turtinės padėtys nelaikytinos lygiavertėmis, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi pareigą teikti savo vaikui didesnį išlaikymo dydį nei ieškovė. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai vaikas gyvena su vienu iš tėvų, jam tėvui, motinai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda.

31. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko A. G. išlaikymui priteisiama po 240 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (500 Eur – 70 Eur vaiko pinigai = 430 / 2 = 215 Eur (ši suma būtų, jei šalių turtinės padėtys būtų lygiavertės; kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, teikiamo vaikui išlaikymo suma jam didinama 25 Eur daugiau).

32. Ieškovė išlaikymą prašo priteisti nuo 2020 m. birželio 7 d., nurodė, kad nuo šios datos atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Šalių paaiškinimais šalys kartu nebegyvena nuo 2020-12-01, ginčo dėl to nėra. Ieškovė nurodo, kad persikrausčius į ieškovės mamai priklausantį darbą atsakovas nustojo dirbti ir nebeprisidėjo prie būsto išlaikymo. Iš atsakovo pateiktų banko sąskaitos išrašų matyti, jog iki 2020 m. birželio mėnesio (įskaitytinai) atsakovas gavo darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020 m. rugpjūčio – spalio mėnesiais atsakovas gavo išmokas iš Užimtumo tarnybos, o nuo 2020 m. lapkričio – darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, DOK-15306, ZIP laikmenoje esantis priedas „priedai prie atsiliepimo 2- A. G.“). Taip pat iš banko sąskaitos išrašų matyti, jog nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2020-06-07 atsakovas atsiskaitinėjo parduotuvėse: „Iki“, „Maxima“, „Depo“, „Senukai“, „Eurovaistinė“, „Pepco“, „Toys Planet“ ir kt. (t. 1, DOK-15306, ZIP laikmenoje esantis priedai „priedai prie atsiliepimo 3, 4- sask išrašas- A. G.“). Iš atsakovo pateiktų telefono ekrano nuotraukų matyti, kad minimu laikotarpiu ieškovė atsakovui žinutėmis nurodydavo, ką reikia nupirkti iš parduotuvės (t. 1, DOK-15306, ZIP laikmenoje esantis priedas „priedai prie atsiliepimo 2- A. G.“). Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nuo 2020-06-07 iki 2020-12-01 nesirūpino šeima materialiai, neteikė išlaikymo vaikui.

33. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad šalys gyvena atskirai nuo 2020-12-01, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaikymas nepilnamečiui vaikui A. G. priteisiamas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

34. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti bendro turto padalijimo klausimus (CK 3.59 straipsnis). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. CPK 3.123 straipsnis numato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

35. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo, todėl teismas nesprendžia šio klausimo.

Dėl kompensacijos priteisimo

36. Ieškovė patikslintu ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1892,40 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą. Nurodo, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. (šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini)) iki 2020 m. gruodžio 16 d. (kredito grąžinimo termino pabaigos) pagal iki santuokos atsakovo ir banko AB DNB (teisių perėmėjas Luminor AB) sudarytą kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuri buvo sudaryta transporto priemonės AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui, bankui sumokėjo 3784,80 Eur kredito sumos ir palūkanų, todėl ieškovė reiškia reikalavimą priteisti jai pusę šios sumos.

37. Iš Įmokų mokėjimo grafiko pagal 2015-12-22 kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018-07-16 iki 2020-12-16 atsakovas bankui sumokėjo 3784,70 Eur įmokų (t. 1, DOK-15306, ZIP laikmenoje esantis priedas „priedai prie atsiliepimo 1- A. G.“).

38. Atsakovas sumokėtos bankui sumos ir jos paskaičiavimo neginčija. Nesutikimą su kompensacija grindžia aplinkybe, jog automobilis santuokos metu buvo naudojamas šeimos poreikiams.

39. Byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios vedybinės sutarties, todėl santuokos metu įgytas turtas (taip pat ir piniginės lėšos, gautos kaip darbo užmokestis) yra šalių bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 5 p., 2 d.). Nustatyta, kad atsakovas santuokos metu iš gaunamo darbo užmokesčio mokėjo bankui kreditą, kuris buvo suteiktas transporto priemonės AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Šis automobilis yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įgytas iki santuokos sudarymo. Pripažintina, kad atsakovas vykdė savo prievolę bankui iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra iš esmės pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sumokėjo 3784,80 Eur sumą ir prašo priteisti pusę šios sumos – 1892,40 Eur dydžio kompensaciją, tačiau iš įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 3784,70 Eur sumą (sprendimo 37 punktas), kas pusę šios sumos sudaro 1892,35 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 892,35 Eur (3784,70 / 2) kompensacija už šeimos turto sumažėjimą.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

40. Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prašė, jei visgi kompensacija būtų priteista, ją išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui.

41. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas ir taikydamas Civilinio proceso kodekso 284 straipsnyje įtvirtiną teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ir (ar) išdėstymo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo/išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus/išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia tuo, kad šios priteistinos sumos atsakovas neturės galimybės sumokėti, kadangi jo pajamos nėra didelės, o taip pat atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui.

43. Kaip jau nustatyta byloje, atsakovas dirba, gauna apie 1000 Eur darbo užmokestį, turi nekilnojamojo turto ir transporto priemonę. Yra jaunas ir darbingas vyras, priežasčių, neleidžiančių dėl sveikatos būklės susirasti geriau apmokamą darbą, byloje nenustatyta. Ieškovė viena augina šalių nepilnametį vaiką, šiuo metu nedirba, gauna nedideles išmokas vaikui, nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Byloje nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis yra blogesnė nei atsakovo. Teismo vertinimu, patenkinus atsakovo prašymą išdėstyti kompensacijos teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti pinigines lėšas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau (CPK 7 straipsnio 1 dalis), kas neatitiktų Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų.

44. Esant nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, bei atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų šalių lygybės principą, nenustačius teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų, atsakovo prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą netenkinamas (CPK 284 straipsnis).

45. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl teismas atskirai jų neaptaria (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

46. Ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Teismas gali nukrypti nuo šio nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 4 d.).

47. Ieškovė sumokėjo 30 Eur žyminio mokesčio dalį (t. 1, 9 b. l., CBP-1919, ZIP laikmenoje esantys priedai), 2021-03-04 nutartimi atsakovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas (t. 1, 10-11 b.l.). Ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti apmokami 118 Eur žyminiu mokesčiu (75 Eur už santuokos nutraukimą ir 43 Eur už kompensacijos priteisimą). Ieškovė sumokėjo 750 Eur už atstovavimą byloje (t. 2, 118-119 b. l.). Taigi ieškovė iš viso patyrė 780 Eur bylinėjimosi išlaidas bei, kaip jau minėta, 2021-03-04 nutartimi ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, kas šiuo atveju sudaro 88 Eur (45 Eur atidėti 2021-03-04 nutartimi už neturtinį reikalavimą bei 43 Eur mokėtini už patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo).

48. Atsakovas patyrė 1450 Eur atstovavimo byloje išlaidas, 8,60 Eur išlaidas už VĮ „Regitra“ pažymos išdavimą (t. 2, 133-134 b.l.). Taigi atsakovas iš viso patyrė 1458,60 Eur bylinėjimosi išlaidas.

49. Byla yra nagrinėjama dėl santuokos nutraukimo. Pagrindiniai ieškovės reikalavimai, dėl kurių byloje buvo ginčas: išlaikymo ieškovei priteisimas – netenkintas, 280 Eur per mėnesį išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimas – tenkintas iš dalies, kompensacijos priteisimas iš esmės tenkintas. Laikoma, kad ieškinys patenkintas 60 proc.

50. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (60 proc.), ieškovei iš atsakovo yra priteisiamos 468 Eur bylinėjimosi išlaidos (780 Eur x 60 proc.). Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams - 40 procentų, atsakovui iš ieškovės priteisiamos 583 Eur (1458,60 Eur x 40 proc.).

51. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 65 Eur (240 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.), kuri yra priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

52. 2021-03-04 nutartimi ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, kas sudaro 88 Eur, už ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir dėl santuokos nutraukimo. Valstybei iš atsakovo turi būti priteisiamas 53 Eur žyminis mokestis (88 x 60 proc. / 100) už minėtus ieškinio reikalavimus. Taigi, iš viso iš atsakovo valstybei priteisiamas 118 Eur (65 Eur + 53 Eur) dydžio žyminis mokestis.

53. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas, iš ieškovės valstybei priteisiamas 35 Eur žyminis mokestis (88 Eur – 53 Eur).

54. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269, 270, 385 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo A. G. palikti santuokinę pavardę „G.“, A. G. - „G.“.

Nustatyti nepilnamečio vaiko A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiui vaikui A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti ieškovei A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 1 892,35 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų 35 centų) dydžio kompensaciją iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 468 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 583 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 118 Eur žyminį mokestį valstybei.

Priteisti iš ieškovės A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 35 Eur žyminį mokestį valstybei.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2021 m. kovo 4 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Kristina Serdiukienė