- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-302-524/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-01581-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė, Irma Čuchraj, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- A. G.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiamvaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo ir kompensacijos priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. G., jį vėliau patikslino, prašydama:
1) nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2018 m. liepos 7 d. sudarytą santuoką, įrašo registracijos Nr. 478, dėl atsakovo kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę – G.;
3) po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove;
4) priteisti iš atsakovo vaiko A. G. išlaikymui po 280 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo 2020 m. birželio 7 d. iki kol vaikas sulauks pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
5) nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teise iki A. G., gimusio (duomenys neskelbtini), pilnametystės tvarkys ieškovė;
6) priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki (duomenys neskelbtini), išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;
7) priteisti iš atsakovo ieškovei 1 892,40 Eur kompensaciją;
8) priteisti iš atsakovo ieškovei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad tiek iki santuokos sudarymo, tiek po to šalys gyveno ieškovės mamai priklausančiame vieno kambario bute. Po vaiko gimimo 2020 m. birželio 7 d. šalys persikėlė gyventi į erdvesnį ieškovės mamai priklausantį trijų kambarių butą, kuriame taip pat gyveno ir ieškovės močiutė. Nuo to laiko atsakovas nustojo vykdyti pareigą rūpintis savo šeima. Šalims persikėlus į naują būstą atsakovas ieškovei nurodė, kad darbdavys jam suteikęs dviejų savaičių atostogas, kurių metu jis ketina atlikti remontą vaiko kambaryje. Praėjus kelioms atostogų savaitėms atsakovas į darbą negrįžo. Nuo to laiko atsakovas visiškai niekuo nesirūpino, tik retkarčiais nupirkdavo maisto. Kadangi atsakovas neturėjo nei darbo, nei pajamų, iš kurių galėjo prisidėti prie šeimos poreikių patenkinimo, finansiškai šalis ir jų nepilnametį vaiką rėmė ieškovės tėvai. 2020 m. spalio mėnesį pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), tačiau ir gaudamas pastovias pajamas atsakovas prie šeimos išlaikymo neprisidėjo. Šalys pradėjo gyventi skyrium nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Nurodo, kad vaiko būtiniausiems poreikiams patenkinti būtina skirti apie 550 Eur per mėn. Ieškovės turtinė padėtis yra sunki. Ieškovė neturi nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, gyvena mamai priklausančiame bute. Šiuo metu ieškovės pajamos per mėnesį siekia 297,26 Eur, iš kurių 227,26 Eur vaiko priežiūros išmoka (nurodyta pinigų suma bus mokama iki (duomenys neskelbtini)) ir 70 Eur dydžio išmoka, mokama pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Iš šių pajamų ji privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką ir save. Gauti papildomų pajamų ieškovė šią dieną galimybės neturi, kadangi turi nuolat rūpintis savo mažamečiu vaiku. Kadangi atsakovas šeimai lėšų visiškai neskiria, ieškovę su vaiku finansiškai remia jos tėvai. Teisės į išlaikymo atsiradimo diena – 2020 m. birželio 7 d., t. y. momentas, nuo kurio atsakovas nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. 2015 m. gruodžio 22 d., t. y. iki santuokos sudarymo, tarp atsakovo ir banko AB DNB (teisių perėmėjas Luminor, AB) buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 4500-2015-108918, kurios pagrindu atsakovui buvo suteiktas 6 000 Eur kreditas vartojimo reikmėms (bendra kredito suma 7 695,77 Eur ). Kredito sutarties pagrindu gautas lėšas atsakovas panaudojo 2016 m. vasario 11 d. automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Nurodyta transporto priemonė atsakovui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus atsakovas vykdė tiek iki santuokos, tiek po jos sudarymo – 2016 m. sausio 16 d. – 2020 m. gruodžio 16 d. laikotarpiu, t. y. po santuokos sudarymo atsakovas savo asmeninių kreditinių įsiskolinimų dengimui naudojo lėšas, kurios šalims priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. (šalių santuoka sudaryta 2018 m. liepos 7 d.) iki 2020 m. gruodžio 16 d. (kredito grąžinimo termino pabaigos) pagal kredito sutartį buvo išmokėta 3 784,80 Eur kredito sumos ir palūkanų. Ieškovė prašo priteisti 1/2 dalį šios sumos – 1 892,40 Eur. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti jai išlaikymą, nurodydama, kad išlaikymo poreikį suponuoja viena iš įstatyme įtvirtintų prezumpcijų – ieškovė augina bendrą šalių nepilnametį vaiką ir neturi pakankamai turto ar lėšų save išlaikyti. Ieškovė yra motinystės atostogose, visos jos gaunamos pajamos per mėnesį siekia apie 297,26 Eur. Iš gaunamų pajamų ieškovė privalo patenkinti vaiko ir būtiniausius savo poreikius. Vien būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymui ieškovė per mėnesį privalo skirti apie 1 40 Eur. Ieškovė, rūpindamasi mažamečiu vaiku, kuris yra visiškai nuo jos priklausomas, neturi galimybės dirbti ir gauti pajamų. Atsakovas neskiria lėšų ne tik savo vaikui, bet ir ieškovei. Ieškovės gaunamų pajamų nepakanka net būtiniausiems poreikiams patenkinti. Finansiškai ieškovę remia tėvai. Norint patenkinti būtiniausius ieškovės poreikius per mėnesį būtina skirti apie 4 00 Eur. Prašoma iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki kol vaikui sukaks treji metai ir atsakovė turės galimybę dirbti.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepimu į ieškinį prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovui iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas.
4. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad ieškovės ieškinyje nurodytos vaiko poreikių sumos neatitinka protingų vaiko poreikių bei yra neracionalios ir nepagrįstos. Vaikui šiuo metu yra tik 1 metai ir 2 mėnesiai. Kadangi vaikas yra dar tokio amžiaus, kad ne visą maistą jam galima valgyti ir porcijos yra labai mažos, mano, kad 200 Eur per mėnesį ieškovė vaiko maistui neišleidžia. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog jai reikalinga suma maistui yra 180 Eur, tai yra mažiau negu vaikui (200 Eur). Ieškovės nurodytos sumos sauskelnėms, drėgnoms servetėlėms ir kremui yra neproporcingai didelės. Vaiko 50 vnt. sauskelnių pakuotė kainuoja apie 16 Eur, todėl nesuprantama, kodėl ieškovė šiam poreikiui išleidžia 80 Eur per mėnesį. Nesuprantama, kokius vaiko poreikius ieškovė tenkina apmokėdama transporto išlaidas, nes tokio amžiaus vaikas transporto poreikio dar nepatiria, vaiko gydytoja yra šalia namų ir transportu vykti pas ją nereikia. Vaiko gydymu ir ligų profilaktikai ieškovė nurodo išleidžianti 20 Eur per mėnesį, tačiau vaiko gydymas ir profilaktika yra nemokama. Tokio amžiaus vaikas dar neturi poreikio pramogoms, todėl 20 Eur per mėnesį vaiko pramogoms ieškovė neskiria. Išlaikymo suma yra užaukštinta, ieškovė siekia įrodyti nepagrįstai didesnius vaiko poreikius ir prisiteisti didesnį negu vaiko poreikius atitinkantis išlaikymą. Mano, kad protingi ir racionalūs vaiko poreikiai sudarytų ne daugiau kaip 320 Eur per mėnesį: 120 Eur maistui; 50 Eur aprangai; 30 Eur higienos priemonėms; 30 Eur sauskelnėms; 50 Eur būsto išlaidoms; 20 Eur lavinimo priemonėms; 20 Eur kitoms išlaidoms. Išlaikymui reikalingos sumos dydį, vaiko pinigų suma yra išskaičiuotina iš faktiškai nustatytos vaiko poreikių sumos, nes ji valstybės skirta vaiko poreikiams tenkinti. Tokiu būdu iš vaiko poreikių sumos 320 Eur atėmus ieškovės gaunamos vaiko išmokos sumą – 70 Eur, vaiko poreikių suma sudarytų 250 Eur per mėnesį, o kiekvienam iš vaiko tėvų tenkanti mokėti išlaikymo vaikui suma po 125 Eur per mėnesį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad šeimai atsakovas lėšų neskiria. Nesutinka su ieškovės ieškinio argumentais, kad gauti papildomų pajamų ieškovė šią dieną galimybės neturi, nes ieškovė turi aukštąjį išsilavinimą ir su buhalterija susijusią specialybę, tačiau ieškovė niekada nesiekė uždirbti daugiau pajamų. Atsakovo pajamos sudaro apie 1 000 Eur atskaičius mokesčius. Taip pat šiuo metu patiria būsto išlaikymo 170 Eur per mėnesį išlaidas. Priešingai negu teigia ieškovė, visada išlaikė šeimą. Iš teismui pateiktų išrašų iš banko sąskaitos matyti, kad atsakovas pirkdavo maistą maisto prekių parduotuvėse „Maxima“, „Lid“ ir „Iki“, žaislus vaikui ir kitus reikalingus dalykus parduotuvėse „Baby City“, „Toys Planet“, „Pepco“, vaistinėse. Taip pat iš teismui pateiktų su ieškove susirašinėjimo žinučių teksto akivaizdu, kad atsakovas šeimą išlaikė, pirko šeimai reikalingus daiktus ir tiek ieškovė, tiek jos močiutė siųsdavo atsakovui reikalingų daiktų ir maisto, kuriuos reikia nupirkti parduotuvėje, sąrašus. Nuo 2020 m. birželio mėnesio šalys vykdė vaiko kambario remonto darbus ir įvairiomis sumomis atsakovas pirko remontui reikalingas medžiagas parduotuvėse „Depo“ ir „Senukai“. Pati ieškovė patvirtina, kad šalys kartu gyveno iki 2020 m. gruodžio 1 d., todėl išlaikymas vaikui nuo 2020 m. birželio 7 d. negali būti priteistas. Ieškovė nepagrįstai prašo priteisti jai išlaikymą, iki kol vaikui sueis treji metai ir ji turės galimybę dirbti, nes nepateikė įrodymų, kad tokios galimybės ji neturi šiuo metu. Atostogos vaikui prižiūrėti gali būti suteikiamos ne tik vaiko motinai, bet taip pat ir tėvui ir netgi vaiko seneliams. Vaiko priežiūros atostogų suteikimas ieškovei neatima iš jos galimybės dirbti, taip pat pakeisti asmenį, kuriam gali būti suteiktos šios atostogos. Mano, kad ieškovės prašymas priteisti jai išlaikymą yra nepagrįstas, nes ieškovė yra jauna, sveika ir darbinga, turi profesiją, todėl turi galimybę įsidarbinti ir gauti pakankamas pajamas, kad save išlaikytų. Taip pat pažymi, kad santuoka truko gana trumpai – tik 2 metus ir 4 mėnesius, o pati ieškovė santuokos metu nesistengė prisidėti prie bendro turto gausinimo. Taip pat ieškovė gavo atitinkamas sumas gimus vaikui iš valstybės ir panaudojo jas savo nuožiūra atsakovui nežinomoms reikmėms. Ieškovė nurodo, kad būtiniausiems jos poreikiams jai reikia skirti 400 Eur per mėnesį, į kurias įskaičiuoja ir 20 Eur pramogas, 40 Eur transporto išlaidas, 10 Eur nenurodytas kitas išlaidas, taip pat 20 Eur išlaidas gydymui, ligų profilaktikai, vitaminams, maisto papildams. Mano, kad ieškovė nepagrįstai prašo išlaikymo pramogoms, kitoms nenurodytoms išlaidoms. Sudėjus ieškovės nurodomas vaiko ir jos transporto išlaidas, jos sudaro nepagrįstai didelę sumą – 60 Eur, tačiau ieškovė nenurodė, kokiu tikslu ji tokią sumą išleidžia transportui ir kur nuolat vyksta. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji turi kokių nors ligų, kurios reikalauja profilaktikos ar maisto papildų vartojimo, taip pat papildomų gydymo išlaidų, kurių nekompensuoja valstybė, todėl šios išlaidos taip pat priskaičiuotos nepagrįstai. Taip pat ieškovė rūko elektronines cigaretes, kurioms išleidžia po 8 eurus per dieną, todėl tikėtina, kad yra suinteresuota padidinti savo poreikių sumą ir prisiteisti išlaikymą, kad galėtų tenkinti ir kitus jai reikalingus, bet nebūtinus poreikius. Nurodo, kad dėl akių ligos atsakovas nuolat lankosi gydymo įstaigoje, patiria išlaidas, taip pat reikalinga operacija. Nurodo, kad už kreditą įsigytas automobilis „Audi A6“ buvo naudojamas ne atsakovo asmeniniams poreikiams tenkinti, o šeimos ir netgi pačios ieškovės poreikiams tenkinti. Šiuo automobiliu važinėdavo abi šalys ir visa šeima visais šeimos poreikiais. Taigi šiuo atveju bendrą turtą – savo gautą darbo užmokestį – atsakovas panaudojo tikslams, susijusiems su šeimos namų ūkio išlaikymu, todėl ieškovei kompensacija už bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimą nepriteistina.
5. Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje nurodė, kad vaiko gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su mama, nes tarp mamos ir vaiko yra stiprūs emociniai ryšiai, įvertinta ir tai, kad vaikui yra vieni metai, vaikui reikalinga nuolatinė priežiūra, lavinimas. Vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo atitinka vaiko interesus, o prašoma priteisti suma po 280 Eur galėtų būti pakankama kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti. Nustačius išlaikymo įsiskolinimą, iš vaiko tėvo – atsakovo – turi būti priteistas ir išlaikymo įsiskolinimas. Neprieštarauja, kad vaiko motina – ieškovė – vaiko išlaikymui skirtas lėšas valdytų uzufrukto teise.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies:
1) nutraukė tarp ieškovės ir atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2018 m. liepos 7 d. sudarytą santuoką, įrašo registracijos Nr. 478, dėl abiejų sutuoktinių kaltės;
2) po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę – G., atsakovui – G.;
3) nustatė nepilnamečio vaiko A. G. gyvenamąją vietą su ieškove;
4) priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. G. po 240 Eur per mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę;
5) priteisė ieškovei iš atsakovo 1 892,35 Eur dydžio kompensaciją;
6) kitą ieškinio dalį atmetė;
7) priteisė ieškovei iš atsakovo 468 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;
8) priteisė iš ieškovės atsakovui 583 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas;
9) priteisė iš atsakovo 118 Eur žyminį mokestį valstybei;
10) priteisė iš ieškovės 35 Eur žyminį mokestį valstybei.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog abu sutuoktiniai nevykdė sutuoktinių pareigų, nustatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.26–3.30, 3.35–3.36 straipsniuose. Ieškovė šiuo metu su atsakovu gyvena skyrium, jų bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso ir suvienodinti charakterių skirtumus. Teismo posėdžio metu abi šalys prašė santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, dėl to ginčo nėra. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nesusiklostė šalių kaip sutuoktinių tarpusavio ryšys. Pripažintina, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai ir elgesys nulėmė santuokos iširimą. Šalys kartu negyvena ir išsaugoti santuokos neketina, todėl konstatuotina, jog šeima yra negrįžtamai iširusi. Esant tokioms aplinkybės, yra pagrindas konstatuoti, kad šalių santuoka iširo ir yra nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama pavardė – G., atsakovui – G. Dėl to ginčo tarp šalių nėra.
8. Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir teismo posėdžio metu šalių duotus paaiškinimus, nusprendė, jog šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes: pirma, ieškovė turi santaupų; antra, ieškovė gali ieškotis alternatyvaus lopšelio-darželio, nebūtinai patogiausio gyvenamosios vietos atžvilgiu, kuriame šalių vaikas gautų vietą anksčiau, negu nurodo ieškovė (2022 m. rugsėjis), todėl ieškovė galėtų pradėti dirbti; trečia, ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl turi visas galimybes susirasti darbą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo išlaikymas ieškovei nepriteistinas.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė prašo nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ja, atsakovas sutinka dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. Šiuo metu nepilnametis vaikas gyvena su mama – ieškove. Bylos įrodymai leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su mama šalių sūnus bus tinkamai prižiūrimas ir auklėjamas. Atsižvelgiant į tai, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jo mama labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus. Tokią išvadą pateikė ir byloje išvadą teikianti institucija. Dėl šių priežasčių šalių sūnaus gyvenamoji vieta nustatoma kartu su jo motina ieškove.
10. Teismas nurodė, jog pagrįsti visas vaiko išlaikymo išlaidas rašytiniais įrodymais ir tiksliai suskaičiuoti visas išlaidas pagal poreikių grupes nėra objektyviai įmanoma. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, į tai, kad nepilnametis specialių poreikių neturi, teismas nusprendžia, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma. Šalių turtinės padėtys nelaikytinos lygiavertėmis, atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl atsakovas turi pareigą teikti savo vaikui didesnį išlaikymo dydį nei ieškovė. Nagrinėjamu atveju ieškovei gyvenant kartu su vaiku, jai ir taip tenka didesnė finansinės atsakomybės dalis, pareiga rūpintis vaiku, užtikrinant jo poreikių tenkinimą, priežiūrą jį slaugant, auklėjant, ugdant, lavinant, guodžiant, išklausant, skatinant, sprendžiant iškylančius ugdymo, sveikatos, vaiko priežiūros klausimus. Taigi jai tenka didesnė vaiko išlaikymo našta, be to, gyvenant kartu su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis tėvas neprisideda. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus byloje surinktus įrodymus, atsižvelgiant į vaiko poreikius, teisingumo, protingumo bei proporcingumo principus, įvertinus abiejų tėvų turtinę padėtį, ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisiama po 240 Eur išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (500 Eur – 70 Eur vaiko pinigai = 430/2 = 215 Eur (ši suma būtų, jei šalių turtinės padėtys būtų lygiavertės; kadangi atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, teikiamo vaikui išlaikymo suma jam didinama 25 Eur daugiau)). Pripažintina, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas nuo 2020 m. birželio 7 d. iki 2020 m. gruodžio 1 d. nesirūpino šeima materialiai, neteikė išlaikymo vaikui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad šalys gyvena atskirai nuo 2020 m. gruodžio 1 d., vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, o ieškovė paskirtina vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo.
11. Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu bendro turto, kuris turėtų būti dalijamas nutraukiant santuoką, neįgijo, todėl teismas nesprendė šio klausimo. Iš įmokų mokėjimo grafiko pagal 2015 m. gruodžio 22 d. kreditavimo sutartį Nr. 4500-2015-108918 nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 16 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. atsakovas bankui sumokėjo 3 784,70 Eur įmokų. Atsakovas sumokėtos bankui sumos ir jos apskaičiavimo neginčija. Atsakovas santuokos metu iš gaunamo darbo užmokesčio mokėjo bankui kreditą, kuris buvo suteiktas transporto priemonės AUDI A6 įsigijimui. Šis automobilis yra atsakovo asmeninė nuosavybė, įgytas iki santuokos sudarymo. Pripažintina, kad atsakovas vykdė savo prievolę bankui iš bendro sutuoktinių turto. Dėl šių priežasčių ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl kompensacijos priteisimo yra iš esmės pagrįsta. Ieškovė nurodo, kad atsakovas sumokėjo 3 784,80 Eur sumą ir prašo priteisti pusę šios sumos – 1 892,40 Eur dydžio kompensaciją, tačiau iš įmokų mokėjimo grafiko nustatyta, kad atsakovas sumokėjo 3 784,70 Eur sumą, pusę šios sumos sudaro 1 892,35 Eur. Dėl šių priežasčių ieškovės reikalavimas tenkinamas iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisiama 1 892,35 Eur kompensacija už šeimos turto sumažėjimą.
12. Teismas nurodė, jog atsakovo atstovė teismo posėdžio metu baigiamosiose kalbose prašė, jei vis dėlto kompensacija būtų priteista, ją išdėstyti 24 mėnesių laikotarpiui. Teismo vertinimu, patenkinus atsakovo prašymą išdėstyti kompensacijos teismo sprendimo vykdymą, būtų pažeisti ieškovės teisėti lūkesčiai atgauti pinigines lėšas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau, tai neatitiktų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų. Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas iš esmės pažeistų šalių lygybės principą, nenustačius teismo procesinio sprendimo vykdymo išdėstymo pagrindų, atsakovo prašymas išdėstyti teismo procesinio sprendimo vykdymą netenkintinas. Kiti byloje nurodyti argumentai ir esantys įrodymai esminės reikšmės bylai neturi, todėl jie teismo atskirai neaptarinėtini.
13. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies (60 proc.), todėl ieškovei iš atsakovo yra priteistinos 468 Eur bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai atmestiems ieškinio reikalavimams – 40 proc. – atsakovui iš ieškovės priteistinos 583 Eur. Teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartimi ieškovei atidėtas dalies žyminio mokesčio sumokėjimas, tai šiuo atveju sudaro 88 Eur (45 Eur atidėti už neturtinį reikalavimą bei 43 Eur mokėtini už patikslintą ieškinio reikalavimą dėl kompensacijos priteisimo). Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 65 Eur, kuri yra priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą. Valstybei iš atsakovo turi būti priteisiamas 53 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus dėl kompensacijos priteisimo ir dėl santuokos nutraukimo. Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 118 Eur dydžio žyminis mokestis. Kadangi ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ieškovei buvo atidėtas žyminio mokesčio dalies mokėjimas, iš ieškovės valstybei priteistina 35 Eur žyminis mokestis.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai
14. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo iš dalies pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą: 1) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui po 280 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki (duomenys neskelbtini), išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
15. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovė šiuo metu galimybės dirbti neturi, kadangi viena prižiūri mažametį vaiką, gauna 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoką ir 70 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoką. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė vaiko priežiūros išmokų nebegaus. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Iš byloje esančių įrodymų apie šalių turtinę padėtį matyti, kad atsakovo turtinė padėtis yra akivaizdžiai geresnė nei ieškovės, dėl to atsakovas turi pareigą teikti savo vaikui didesnį išlaikymo dydį nei ieškovė. Tačiau pirmosios instancijos teismas teikiamo vaikui išlaikymo sumą atsakovui padidino tik 25 Eur, tai akivaizdžiai prieštarauja teisingumo, protingumo bei proporcingumo principams bei vaiko interesams. Ieškovei, kaip vaiko motinai, tenka ne tik pareiga teikti likusią išlaikymo dalį, tačiau ir rūpintis kasdieniais vaiko poreikiais bei priežiūra, gyvenamuoju būstu bei jo išlaikymu. Vaiko išlaikymui reikalingas lėšas ieškovė privalo skirti tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu vaikui reikia. Tačiau pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisė sumą, kuri galbūtpadengtų tik ieškovės papildomas išlaidas vaiko išlaikymui, patiriamas rūpinantis kasdiene vaiko priežiūra. Toks šalių privalomo teikti vaikui išlaikymo dalių paskirstymas (ieškovei 215 Eur – 47 proc., atsakovui 240 Eur – 53 proc.) ne tik negali būti realiai įgyvendintas iš ieškovės pusės, bet yra visiškai neproporcingas tėvų turtinei padėčiai. Ieškovė be artimųjų pagalbos neturi galimybės patenkinti net būtiniausių savo poreikių, jau nekalbant apie būsto, kuriame gyvena su vaiku, išlaikymo išlaidų padengimą. Tuo tarpu paties atsakovo skaičiavimu iš jo gaunamų pajamų patenkinus jo asmeninius poreikius būstui, maistui, aprangai ir gydymui, per mėnesį kitų poreikių patenkinimui lieka apie 1 000 Eur pinigų suma. Akivaizdu, kad ieškovės turtinė padėtis neleidžia vaikui suteikti tokio išlaikymo kaip atsakovas, taigi iš dalies ginčijamu sprendimu ji priversta (įpareigojama) teikti didesnį išlaikymą, nei objektyviai leidžia jos turtinė padėtis ir (ar) galimybės gauti tokias pajamas. Nuo (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūros išmokos ieškovei nebebus skiriamos, t. y. vienintelės jos gaunamos pajamos bus tik 70 Eur vaiko pinigai ir atsakovo vaikui teikiamas išlaikymas. Gauti papildomų pajamų ieškovė galimybės neturi, kadangi turi nuolat rūpintis savo mažamečiu vaiku. Gauti papildomų pajamų galimybės ieškovė neturėjo ir 2020 m. pabaigoje atsakovui išsikėlus gyventi skyriumi ir visiškai nustojus rūpintis šeima, tačiau į šią aplinkybę teismas visiškai neatsižvelgė. Atsakovas išlaikymą vaikui pradėjo teikti tik 2021 m. kovo mėn. byloje ieškovės prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones. Tik atsiradus vietai darželyje ieškovė turės galimybę dalį laiko, kol vaikas bus darželyje, skirti darbinėms pajamoms gauti, tačiau ir tuo atveju, atsižvelgus į ieškovės darbo patirtį, ji turės galimybę gauti tik minimalaus dydžio atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, į susiformavusią teismų praktiką bei vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, yra pagrindas nustatyti skirtingas šalių privalomo teikti vaikui išlaikymo dalis: atsakovui – 2/3 dalis, ieškovei – 1/3 dalį, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteisiant po 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Ši suma yra pagrįsta ir protinga, atitinkanti įstatyme įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei realiai įvykdoma.
Šalies argumentai
16. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė turi pakankamai santaupų, iš kurių galėtų patenkinti savo poreikius, tačiau neatsižvelgė į tai, kad jai priklausančioje sąskaitoje esanti pinigų suma – artimųjų pagalba, teikiama vaiko ir jos poreikių patenkinimui. Lėšos, kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, panaudotos įsipareigojimų savo artimiesiems vykdymui, tai skola, kurią ieškovė grąžino dėdei iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nenorint, kad į šalių tarpusavio ginčų sprendimą būtų įtraukti tretieji asmenys. Ir vėlgi ši skola grąžinta iš pačiai ieškovei artimųjų paskolintų lėšų. Tas faktas, kad lėšų, pervestų į ieškovės sąskaitą, grąžinimo terminas nėra nustatytas, nereiškia, kad ji jų neturės grąžinti, juolab, kad tai yra jos santaupos. Visi šie klausimai bylos nagrinėjimo metu nebuvo kvestionuojami, pirmosios instancijos teismas darydamas išvadas šiuo klausimu rėmėsi tik spėjimais. Ieškovė jokio turto neturi, su vaiku gyvena jos mamai priklausančiame bute, iki (duomenys neskelbtini) ieškovės pajamos sieks 214,32 Eur per mėnesį, nuo (duomenys neskelbtini) jokių pajamų negaus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškojo vietų ir kituose darželiuose, tačiau ir ten jų nebuvo. Be to, ieškovė nėra tikra, ar vaikas psichologiškai darželiui pasiruošęs, kadangi yra labai jautrus, dėl to net atsiradus vietai neatmetama galimybė, kad vaikas darželio iki tam tikro amžiaus (kol bus pasiruošęs) lankyti negalės. Taipogi atsižvelgiant į tai, kad ieškovė turi menką darbo patirtį ir viena augina nepilnametį vaiką, jos galimybės susirasti tinkamą darbą yra labai ribotos, todėl neturės galimybės gauti pajamų, iš kurių galėtų patenkinti vaiko ir savo poreikius bei išlaikyti būstą, kuriame gyvens su vaiku. Nustačius šias aplinkybes, kad ieškovės turimas turtas ir gaunamos pajamos yra nepakankamos jai save išlaikyti, buvo pagrindas pripažinti, jog ieškovei reikalingas išlaikymas. Norint patenkinti būtiniausius ieškovės poreikius per mėnesį būtina skirti apie 400 Eur. Ieškovės nurodoma būtinų poreikių patenkinimui reikalinga pinigų suma yra mažesnė nei minimalus darbo užmokestis, kuris paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius. Atsižvelgiant į ieškovės poreikius, jos turtinę padėtį, įvertinus, kokios išlaidos yra būtinos jos minimaliems poreikiams patenkinti, prašoma iš atsakovo ieškovės išlaikymui priteisti po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, iki kol vaikui sukaks treji metai, kai jis paaugs ir taps savarankiškesniu ir jam nebus būtina nuolatinė mamos priežiūra ir atsakovė turės galimybę dirbti.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodoma, kad priteistas išlaikymas vaikui bus nuolat indeksuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taigi vaikui mokamas išlaikymo dalis kiekvienais metais atitinkamai didės. Taip pat nuolat yra didinama vaiko pinigų suma, mokama valstybės. Teismui pareikštame ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 280 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, vaiko poreikius vertindama 550 Eur. Pareiškiant ieškinį, ieškovė vertino ir atsakovo turtinę padėtį, ir pajamas, vaiko poreikius, taip pat savo turtinę padėtį ir pajamas. Taigi prie tų pačių aplinkybių ieškinyje teismui savo galimybes teikti vaikui išlaikymą ji vertino 270 Eur. Tačiau, teismui priėmus sprendimą ir įvertinus, kad atsakovui teks 240 Eur vaikui mokėtino išlaikymo dalis, o ieškovei – tik 190 Eur, ieškovė nusprendė, kad ji nebeprivalo teikti vaikui net tokios sumos ir siekia susimažinti savo teiktino vaikui išlaikymo dalį iki 150 Eur. Taigi akivaizdu, kad ieškovė be jokio motyvuoto pagrindo keičia savo nuomonę tuo tikslu, kad siekia prisiteisti kuo didesnį išlaikymą iš atsakovo, o pati teikti kuo mažesnę išlaikymo vaikui dalį, stengdamasi eliminuoti savo kaip mamos pareigą taip pat išlaikyti nepilnametį vaiką. Teismas savo sprendimu teisingai konstatavo, kad ieškovė turi galimybę dirbti, nes yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl turi visas galimybes susirasti darbą. Ieškovė šioje byloje neįrodė, kad ji neturi galimybių susirasti darbą, nes nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad ji dėjo tinkamas pastangas darbo ir vaiko darželio paieškoms. Ieškovė pagal turimą profesiją gali dirbti ir nuotoliniu būdu. Ieškovė nepateikė į bylą įrodymų, kad ji kreipėsi į užimtumo tarnybą ir naudojosi jos pasiūlymais, taip pat nepateikė įrodymų, kad ieškojo darbo kitais būdais ir jo nerado. Atmestini ieškovės argumentai, kad ji negali dirbti dėl to, kad vaikas neina į darželį, nes teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad pramogauti ir išeiti su draugėmis į kavinę ji turi ir laiko, ir pajamų, ir galimybių, o tuo metu vaiką prižiūri jos močiutė, kuri gyvena kartu su ieškove. Ieškovės požiūris leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nededa tinkamų pastangų susirasti darbą ir gauti pajamų, taip pat nededa tinkamų pastangų surasti vaikui darželio. Teismas labai detaliai įvertino abiejų ginčo šalių turtinę padėtį. Taip pat teismas savo sprendime pagrįstai konstatavo, kad ieškovė turi 5 103,15 Eurų santaupų, tas taip pat gerina jos turtinę padėtį ir santaupas ji gali naudoti atlikdama savo pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką. Ieškovė klaidina teismą ir nepagrįstai savo apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovo gaunamos pajamos siekia apie 1 500–2 000 Eur per mėnesį, tokiu būdu nurodydama atsakovo draudžiamųjų pajamų dydį, nors tuo tarpu faktiškai gaunamas pajamų dydis atskaičius mokesčius yra apie 40 proc. mažesnis negu draudžiamosios pajamos. Taip pat atsakovo darbo užmokesčio suma yra kintama, o ne pastovi, kadangi dirba ekskavatoriaus operatoriumi ir jo išdirbtų valandų skaičius priklauso nuo tinkamų oro sąlygų.
19. Atsiliepime į apeliacinį skundą teigiama, jog ieškovė prašydama pakeisti teismo sprendimą tiek dėl vaiko išlaikymo sumos dydžio, tiek dėl jos pačios išlaikymo remiasi tais pačiais argumentais, nurodydama, kad negali savęs išlaikyti, nes neturi turto, pajamų ir neturi galimybės vesti vaiko į darželį, todėl atsakovas, prašydamas atmesti apeliacinį skundą abiem pagrindais, remiasi tais pačiais atsikirtimais, kurie nurodyti atsiliepime dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, ir mano, kad ieškovė nesiėmė priemonių, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, ir nedėjo pastangų surasti vaikui darželį arba susirasti darbą nuotoliniu būdu. Be to, ieškovės banko sąskaitos išrašai pateikti byloje, iš jų akivaizdu, kad jokių piniginių lėšų nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2021 m. birželio 9 d., įvardytų kaip skola, ieškovei nėra pervesta. Lėšos, kurios įvardijamos kaip dovana, yra pervestos dar tuo laikotarpiu, kai atsakovas su ieškove gyveno kartu, t. y. nuo 2020 m. gegužės 6 d. iki 2020 m. lapkričio 12 d., ir sudaro 1 000 Eur, tai vertintina kaip ieškovės pajamos ir nėra grąžintina. Visas kitas ieškovės sąskaitoje sukauptas santaupas sudaro įplaukos iš (duomenys neskelbtini), „Sodros“ išmokų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos išmokų ir atsakovo mokamo išlaikymo vaikui. Taigi atmestinas ir ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad teismas darydamas savo išvadas dėl ieškovės santaupų rėmėsi tik spėjimais, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad išlaikymas iš atsakovo ieškovei nepriteistinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.
21. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
22. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimas, kuriuo tenkintas iš dalies ieškovės A. G. ieškinys atsakovui A. G. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išlaikymo sutuoktinei priteisimo ir kompensacijos priteisimo.
23. Ieškovė nesutinka su skundžiamu sprendimu iš atsakovo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui A. G. dydžiu, t. y. po 240 Eur per mėnesį, ir ta skundžiamo sprendimo dalimi, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo ieškovės išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymą priteisiant nuo bylos iškėlimo dienos iki (duomenys neskelbtini), išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
24. Apeliacinis skundas motyvuojamas tuo, kad atsižvelgiant į šalių pajamas ir turtinę padėtį atsakovui, turėtų tekti didesnė nepilnamečiui vaikui skirtino išlaikymo dalis, be to, iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas ieškovei. Teigiama, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra neteisinga, neteisėta ir nepagrįsta, kadangi priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnyje įtvirtintą vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principą, nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo, dėl išlaikymo sutuoktiniui priteisimo, nevisapusiškai ir neobjektyviai tiriant faktines bylos aplinkybes, neteisingai įvertinant byloje pateiktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, darant nepagrįstas išvadas.
25. Apeliacinės instancijos teisme pasisakytina dėl šalių vaiko išlaikymo sumos dydžio ir dėl ieškovės išlaikymo reikalingumo vertinimo.
Faktinės bylos aplinkybės
26. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje 2018 m. liepos 7 d., įrašo Nr. 478. Šalims santuokos metu (duomenys neskelbtini) gimė A. G. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma. Ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme nėra.
27. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, jog ieškovės gaunamas pajamas sudarė iki (duomenys neskelbtini) gauta 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoka ir 70 Eur pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą valstybės mokama vaikui išmoka. Iš ieškovės pateikto Klaipėdos miesto savivaldybės interneto puslapio matyti, jog šalių vaikas A. G. 2020 m. birželio 19 d. buvo užregistruotas į (duomenys neskelbtini), jo vieta eilėje 7. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiosios specialistės 2021 m. birželio 8 d. elektroninio laiško matyti, jog tą dieną A. G. buvo nepatekusių eilėje 7 numeriu. Iš ieškovės pateikto į bylą jos banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2021 m. birželio 10 d. ieškovės piniginių lėšų banko sąskaitoje likutis – 5 103,15 Eur.
28. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad šalys kartu negyvena nuo 2020 m. gruodžio 1 d. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2020 m. gruodžio 7 d., t. y. kai šalys kartu nebegyveno, ieškovė bankiniu pavedimu pervedė 2 000 Eur sumą I. G. (I. G.) (ieškovės prieš santuoką buvusi pavardė yra G.) mokėjimo paskirtyje nurodant „skola“. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Ieškovė kitų išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų neturi.
29. Atsakovas dirbo (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos sudarė: nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. sausio 31 d. – 1 382,25 Eur, nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. – 1 572,25 Eur, nuo 2021 m. kovo 1 d. iki 2021 m. kovo 31 d. – 1 762,31 Eur, nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki 2021 m. balandžio 30 d. – 1 524,75 Eur, nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. – 1 710 Eur, nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2021 m. birželio 30 d. – 1 845,38 Eur, nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. liepos 31 d. – 1 724,25 Eur, nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. – 1 750,38 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 1 358,50 Eur, nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. – 2 016,38 Eur, bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus išmoka nuo 2021 m. rugsėjo 30 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. – 41,09 Eur. Atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1/2 žemės sklypo, gyvenamojo namo, dviejų sandėlių ir tvarto, esančių (duomenys neskelbtini), 0,4 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 0,99 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1,5 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 1/2 2 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Atsakovo vardu įregistruota transporto priemonė „Audi A6“. Atsakovas kitų išlaikytinių, kreditinių įsipareigojimų neturi.
Dėl ieškovės išlaikymo reikalingumo vertinimo
30. CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta sutuoktinio teisė reikalauti priteisti jam iš kito sutuoktinio išlaikymą. Preziumuojama, kad sutuoktiniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio nepilnametį vaiką, yra nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės (CK 3.72 straipsnio 2 dalis). Įstatyme numatyti kriterijai, į kuriuos atsižvelgtina teismui sprendžiant klausimus dėl išlaikymo priteisimo ir jo dydžio: į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 straipsnio 5 dalis).
31. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad CK 3.72 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė į išlaikymą siejama su jo turtine padėtimi, o ne su sveikatos būkle ar kitomis aplinkybėmis. Tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio nedarbingumas, amžius ir kt., gali būti reikšmingos, sprendžiant apie sutuoktinio turtinę padėtį, siekiant nustatyti, ar išlaikymo prašantis sutuoktinis turi pakankamai turto ir pajamų, kad galėtų save išlaikyti. Tačiau ir darbingas sutuoktinis, kurio turimas turtas ar gaunamos pajamos nėra pakankami užsitikrinti minimalų pragyvenimo lygį, turi teisę reikalauti išlaikymo iš kito sutuoktinio, kurio turimas turtas ir gaunamos pajamos tokį gyvenimo lygį užtikrina. Ir priešingai, sutuoktinis, turintis turto ar pajamų, kurie pakankami jam išsilaikyti, neturėtų teisės į išlaikymą. Pareiga įrodyti, kad turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas, tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011; 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013).
32. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiuo metu ieškovei nėra reikalingas išlaikymas, nes ji turi santaupų; antra, ieškovė gali ieškotis alternatyvaus lopšelio-darželio, nebūtinai patogiausio gyvenamosios vietos atžvilgiu, kuriame šalių vaikas gautų vietą anksčiau negu nurodo ieškovė (2022 m. rugsėjis), todėl ieškovė galėtų pradėti dirbti; trečia, ieškovė yra darbingo amžiaus, neturinti neįgalumo ir (ar) medicininiais duomenimis pagrįstų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jos galimybę dirbti ir užsidirbti savo ir nepilnamečio vaiko išlaikymui, todėl turi visas galimybes susirasti darbą ir gali gauti lėšų sau išlaikyti, todėl reikalavimą priteisti iš atsakovo išlaikymą atmetė.
33. Ieškovė (apeliantė), nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, apeliaciniame skunde teigia, kad ji jokio turto neturi, su vaiku gyvena jos mamai priklausančiame bute, iki (duomenys neskelbtini) ieškovės pajamos sieks 214,32 Eur per mėnesį, nuo (duomenys neskelbtini) jokių pajamų negaus. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškojo vietų ir kituose darželiuose, tačiau ir ten jų nebuvo. Be to, ieškovė nėra tikra, ar vaikas psichologiškai darželiui pasiruošęs, kadangi yra labai jautrus, dėl to net atsiradus vietai neatmetama galimybė, kad vaikas darželio iki tam tikro amžiaus (kol bus pasiruošęs) lankyti negalės, o pirmosios instancijos teismo nurodytą sumą kaip santaupas grąžino kaip skolą savo artimam asmeniui.
34. Pažymėtina, kad ieškovė (apeliantė) apeliaciniame skunde nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų šios skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, todėl apeliacinės instancijos teismas pateikia tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko.
35. Įvertinusi ir išanalizavusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė, prašydama priteisti iš atsakovo po 150 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų, išlaikymo sau sumą, byloje neįrodė aplinkybės, kad ji negali dirbti ir kad šalių vaikas dėl sveikatos būklės negali lankyti ikimokyklinės ugdymo įstaigos bei kad ieškovė neturi santaupų. Byloje pateiktais ieškovės banko sąskaitų išrašais įrodyta, kad ieškovė 2021 m. birželio 9 d. turėjo 5 103 eurų likutį banko sąskaitoje, o 2020 m. gruodžio 7 d. atliko europinį mokėjimą 2 000 eurų sumą fiziniam asmeniui, nenurodydama šio mokėjimo paskirties.
36. Byloje nesant pateiktos paskolos sutarties, bankinių pavedimų mokėjimo paskirtyje nenurodžius, kad grąžinama apeliantės nurodoma paskola, taip pat nesant jokių kitų įrodymų apie paskolos sutarties sudarymą, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė skolinosi lėšas iš savo artimųjų ir dalį santaupų grąžino dėdei kaip skolą , kuri buvo suteikta iki kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo bylos iškėlimo, nenorint, kad į šalių tarpusavio ginčų sprendimą būtų įtraukti tretieji asmenys.
37. Byloje nesant įrodymų, kad ieškovė turi nepakankamai pajamų, kad galėtų save išlaikyti, nėra teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovė neturi lėšų pragyvenimui. Pagal bylos įrodymus pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nenustatyti CK 3.72 str. 1 ir 2 dalyse apibrėžti kriterijai, taikomi skiriant išlaikymą buvusiam sutuoktiniui.
Dėl šalių vaiko išlaikymo sumos dydžio
38. Ieškinyje ieškovė prašė priteisti iš atsakovo po 280 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui, vaiko poreikius vertindama 550 Eur ir nurodydama, kad ieškovė yra pateikusi lėšų, reikalingų vaikų poreikiams patenkinti, skaičiavimą bei išlaidas vaikui patvirtinančius čekius (t. 1, b. l. 57, DOK-25334, ZIP laikmenoje esantis priedas „(duomenys neskelbtini)“). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad vaiko poreikių tenkinimo reikmėms per mėnesį yra reikalinga apie 550 eurų suma: 200 Eur išlaidos maistui, 50 Eur apranga, 150 Eur higienos priemonės (80 Eur sauskelnės, 15 pakuočių po 2 Eur drėgnų servetėlių, 4 Eur muilas, 30 Eur kremai), 50 Eur būsto išlaikymo išlaidoms padengti, 20 Eur lavinimo priemonėms, 20 Eur transporto išlaidoms, 20 Eur gydymui bei ligų profilaktikai, 20 Eur kitoms išlaidoms (vaikui skirtiems baldams ir kt.), 20 Eur pramogoms.
39. Šalių sūnus gimė (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus.
40. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad išlaidos sauskelnėms ir drėgnoms servetėlėms po 110 Eur mėnesiui yra laikinojo pobūdžio ir artimoje ateityje ieškovė šių išlaidų nebepatirs, tačiau prisidės kitos išlaidos – mokestis darželiui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių, tokio amžiaus vaiko poreikius, bendrą šalies ekonominę situaciją, kainų lygį, į tai, kad nepilnametis specialiųjų poreikių neturi, teismas nusprendė, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma.
41. Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo kitos vaiko poreikių tenkinimo sumos, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su išvada, jog šalių vaikui per mėnesį yra reikalinga 500 Eur išlaikymo suma, todėl nepagrįstai ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog iš atsakovo turi būti priteisti 280 eurų, nes byloje nustatyta, jog vaiko poreikiai nėra 550 eurų kas mėnesį.
42. Byloje nustatyta, kad ieškovė skundžiamo teismo sprendimo priėmimo metu nedirbo, prižiūrėjo mažametį vaiką, gavo 214,32 Eur vaiko priežiūros išmoką ir 70 Eur pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamą vaikui išmoką. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė vaiko priežiūros išmokų nebegavo. Ieškovė nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi.
43. Iš bylos įrodymų, išvardytų nutarties 29 p., nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, dėl to atsakovas turi pareigą teikti savo vaikui didesnį išlaikymo dydį nei ieškovė.
44. Išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016). Teismas, nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Siekiant, jog vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, todėl šios bylos kontekste atsižvelgiant į šalių vaiko amžių, jo poreikius, būtina užtikrinti jo pakankamą aprūpinimą vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti.
45. Išanalizavęs ir įvertinęs bylos medžiagą, teismas daro išvadą, jog atsakovo turtinė padėtis iš esmės yra geresnė dėl gaunamo darbo užmokesčio ir turimo nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nustatant šalių išlaikymo dydį ieškovės dalis turi būti mažesnė, nes byloje nenustatyta, kad ieškovė turi pajamas iš darbo užmokesčio, taigi išlaikymo dydį paskirstant po 260 eurų iš atsakovo.
46. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Paskirstant nustatytą vaiko poreikiams būtiną sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios; nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių; be to, turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; kt.).
47. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs proporcingumo principo svarbą ir aiškinęs jo turinį. Antai kasacinio teismo nutartyse yra nurodyta, kad įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Proporcingumas pagal nurodytą teisės normą yra pusiausvyra tarp vaiko poreikių ir abiejų tėvų suminės turtinės padėties, nes abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką. Vadovaudamasis šiuo principu teismas nustato, kokio dydžio kaip būtini, taip pat finansiškai ir kitaip materialiai įmanomi abiejų tėvų sąskaita patenkinti vaiko poreikiai gali būti teismo nustatyti ir sprendžiama dėl jų priteisimo. Tokiu būdu nustatęs vaiko poreikių dydį, teismas nusprendžia, kaip tarp tėvų jį paskirstyti ir nustatyti iš išlaikymą neteikiančio tėvo (motinos) priteistiną išlaikymo sumą. Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios. Nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių. Išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo bylose kasacinis teismas ne kartą yra pasisakęs dėl turtinės padėties vertinimo.
48. Iš atsakovo priteistas išlaikymas jo sūnui 90 eurų didesnis (500–260–70 = 170 Eur ieškovės dalis) nei ieškovė turėtų teikti, tačiau ieškovė aprūpina sūnų būstu, su ja sūnus nuolat gyvena, todėl jai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu.
49. Kasacinio teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
50. Šioje byloje būtina įvertinti tai, kad, kol ieškovė neturi darbo, šalių sūnaus poreikiai, atsižvelgiant į jo amžių, galėtų būti iš dalies patenkinti iš atsakovo teikiamo išlaikymo po 260 eurų ir valstybės mokamų vaiko pinigų.
51. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas, argumentuotas išvadas ir iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, tačiau įvertinus ieškovės pajamas sprendimas dėl išlaikymo šalių vaikui padidintinas iki 260 eurų per mėnesį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
52. Teisėjų kolegija, patenkinusi tik dalį apeliacinio skundo, t. y. padidinusi priteistą išlaikymą iš atsakovo nuo 240 Eur iki 260 Eur , konstatuoja, kad iš esmės nėra pagrindo keisti išlaidų advokatų pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, nes pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjami ir kiti šalių reikalavimai.
53. Teismas ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo tenkino iš dalies. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienus metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už ieškinį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 70 Eur (260 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.), kuri yra priteistina iš atsakovo į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Taigi iš viso iš atsakovo valstybei priteistinas 123 Eur (70 Eur + 53 Eur) dydžio žyminis mokestis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
54. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
55. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
56. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienus metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pateikiant ieškinį buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo. Už apeliacinio skundo dalį dėl išlaikymo priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 5,40 Eur (20 Eur x 12 mėn. x 3 proc. – 25 proc.), todėl ji priteistina iš atsakovo valstybei.
57. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, t. y. 25 procentais, nes ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo jai priteisimo atmestinas, o jos prašomas apeliacinės instancijos teisme 40 eurų padidinti išlaikymas tenkintinas iš dalies, t. y. padidintas išlaikymas 20 eurų.
58. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą ir įrodymus, jog sumokėjo advokato padėjėjai 680 Eur.
59. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).
60. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, kad CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas ir taikomas taip, kad būtų paneigta asmens, kurio naudai priimtas sprendimas, teisė gauti jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, be kita ko, išlaidų advokato pagalbai, atlyginimą. Priešingu atveju būtų pažeisti bendrieji teisingumo ir protingumo principai bei CPK 2 straipsnyje įtvirtintas civilinio proceso tikslas ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus. Prašymą dėl išlaidų atlyginimo ir atitinkamus įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, iš karto dėl visų išlaidų ar dalimis, svarbu, kad kiekvienoje instancijoje tai būtų padaryta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015 ir joje nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-248/2016 20 punktą).
61. Įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą iš ieškovės atsakovui priteistini 75 procentai jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, t. y. 510 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria iš A. G. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui A. G. po 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt eurų) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę A. G. pakeisti ir priteistą išlaikymą iš A. G. padidinti iki 260 eurų kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki vaiko A. G. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iš atsakovo A. G. 118 Eur žyminis mokestis valstybei, pakeisti ir žyminio mokesčio sumą padidinti iki 123 Eur.
Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo A. G. 5,40 Eur žyminio mokesčio valstybei apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš A. G. A. G. 510 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.