- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-07-04
- Bylos Nr.
- eI1-10743-1114/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00560-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Indrė Pukanasytė-Biekšė
- Pareiškėjas
- S. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo S. J. skundas ir patikslintas skundas, kuriais prašoma priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau ir – Tarnyba; atsakovė), 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo administracinės bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunduose paaiškino, kad:
2.1. Laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. sausio 5 d. jis buvo laikomas Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 11 ir 12 būriuose, kuriuose maudymosi sąlygos dušuose, pareiškėjo teigimu, pažeidė žmogaus orumą ir privatumą. Dušo galvutės buvo įrengtos viena priešais kitą, nesant privatumą užtikrinančių priemonių – užuolaidėlių. Dėl to jam teko maudytis kitų asmenų akivaizdoje. Pareiškėjo teigimu, jis patyrė patyčias, girdėjo kandžias replikas, dėl kurių negalėjo tinkamai nusiprausti ar nusiskusti intymias kūno vietas, krūtinę, jautė stiprų diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą. Šiuos moralinius išgyvenimus pareiškėjas įvertino 2 000 Eur neturtine žala.
2.2. Nuo 2024 m. sausio 29 d. pareiškėjas buvo perkeltas į 4 būrį, kur privatumo užtikrinimo dušuose situacija nepasikeitė – dušo galvutės nebuvo atskirtos nei šoninėmis pertvaromis, nei priekinėmis užuolaidėlėmis. Viena iš dušo galvučių buvo tiesiogiai matoma iš pareigūnų posto, be to, pareigūnai įeidavo į patalpas kitų nuteistųjų akivaizdoje, siekdami informuoti apie maudymosi laiko pabaigą. Pareiškėjas pažymėjo, kad šios sąlygos sukeldavo dar didesnį psichologinį diskomfortą, nes jis vėlgi patirdavo patyčias dėl intymių vietų higienos, jautėsi pažemintas, patyrė dvasines kančias. Šiuos išgyvenimus, sustiprintus tuo, kad jie vyko ne vieną kartą ir apėmė ilgą laikotarpį, pareiškėjas įvertino 4 000 Eur neturtine žala. Tik 2024 m. gruodžio 23 d. dušuose buvo sumontuotos juodos pertvaros, o užuolaidėlės atsirado dar vėliau – 2025 m. gruodžio 31 d.
2.3. Pažymi, kad tiek 11–12 būriuose, tiek 4 būrio dušuose pareiškėjas susidūrė su itin prastomis higieninėmis sąlygomis. Dušo galvutės buvo užkalkėjusios, o ant sienų ir kitų paviršių kaupėsi kalkių nuosėdos. Patalpose veisėsi pelėsis, dėl kurio po išsimaudymo drabužiai įgijo pelėsio kvapą. Pasak pareiškėjo, šios sąlygos trukdė jam tinkamai atlikti higienos procedūras, sukėlė ne tik fizinį diskomfortą, bet ir papildomą psichologinę įtampą. Dėl šių išgyvenimų pareiškėjas prašo priteisti 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Jis taip pat pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ataskaitą, kurioje yra užfiksuoti pareiškėjo nurodomi higienos pažeidimai.
2.4. Laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki sausio 29 d. pareiškėjas buvo laikomas 1 būrio 2-oje patalpoje, kurioje tualeto durys buvo sulūžusios – jos sandariai neužsidarė, neveikė spyna, todėl nebuvo galimybės jų užsirakinti. Tualetu teko naudotis atviromis durimis, kitų trijų kameroje esančių asmenų akivaizdoje. Kameros patalpoje likdavo nemalonūs kvapai, o intymių reikalų atlikimas kėlė pareiškėjui itin stiprų psichologinį diskomfortą. Jis pažymėjo, kad sulaukė patyčių, replikų dėl blogo kvapo, patyrė orumo pažeminimą, dvasinę kančią ir neigiamus emocinius išgyvenimus. Nors pareiškėjas ne kartą kreipėsi į administraciją dėl šių durų sutvarkymo, realūs veiksmai buvo atlikti tik po kito nuteistojo skundo 2024 m. liepos 25 d. Šiuos išgyvenimus pareiškėjas įvertino 3 000 Eur suma.
2.5. Pareiškėjas teismui pateikė kelis įrodymus, kurie, jo nuomone, pagrindžia nurodytus pažeidimus: Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ataskaitą dėl sanitarinės būklės, jo paties 2024 m. sausio 8 d. prašymus dėl durų sutvarkymo ir psichologinės pagalbos. Pareiškėjas taip pat prašo išreikalauti 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašą, kuris fiksuoja pertvarų montavimą dušuose, registruotą 13.20 val. registratoriumi Nr. 211, nes pats jo pateikti negali.
2.6. Remdamasis tiek Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.246, 6.250 ir 6.271 straipsniais, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (2012 m. rugsėjo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525 2247/2012), pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista valstybės institucijos pareiga užtikrinti minimalias gyvenimo sąlygas ir orų elgesį su asmeniu. Jis taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika (2013m. balandžio 25 d. byloje (duomenys neskelbiami) prieš Prancuziją (pareiškimo Nr.40119/09) ir 2011 m. sausio 25 d. (duomenys neskelbiami) prieš Rumuniją (pareiškimo Nr38227/05)), kurioje konstatuota, kad net jei teisės aktai tiesiogiai nenumato dušo pertvarų ar kitų privatumo priemonių, valstybė vis tiek turi pozityvią pareigą užtikrinti kalinių minimalų privatumo lygį. Pareiškėjo nuomone, institucijų neveikimas, delsimas reaguoti į skundus ir sisteminiai trūkumai sudaro pagrindą taikyti civilinę atsakomybę už padarytą neturtinę žalą.
3. Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde ir patikslintame skunde nurodytus argumentus ir prašė jo reikalavimus tenkinti. Patikslino, kad užuolaidėlės dušuose atsirado 2024 m. gruodžio 31 d., o ne 2025 m. gruodžio 31 d., kaip nurodyta skunduose. Papildomai nurodė, kad remiasi LVAT 2025 m. birželio 25 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. eTA-29-552/2025. Pareiškėjo teigimu, šioje byloje yra nagrinėjamos identiškos faktinės aplinkybės, tik skiriasi pažeidimų laikotarpis. Taip pat remiasi EŽTT praktika, kurioje pažymėta, kad Lietuvos teismai priteisia per mažas kompensacijas už nustatytus pažeidimus įkalinimo įstaigose. Pažymi, kad teismas neišsireikalavo pareiškėjo skunde nurodyto 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašo.
Atsiliepimas
4. Tarnyba su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą paaiškina:
4.1. Pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti ir neatitinka faktinių aplinkybių – skunde nėra įrodytas nei pažeidimų faktas, nei jų sukeltas konkretus poveikis pareiškėjui.
4.2. Pabrėžia, kad visų Pravieniškių 1-ojo kalėjimo būrių dušuose nuo 2022 m. spalio mėn. yra įrengtos pertvaros, kurios užtikrina šoninį privatumo lygį. 2024 m. gruodžio mėn. papildomai buvo sumontuotos ir užuolaidos. Remiasi LVAT praktika, kurioje laikomasi pozicijos, jog dušuose įrengus bent šonines pertvaras, užtikrinamas pakankamas privatumo lygis. Atkreipia dėmesį į tai, kad įrengti uždarų dušų nenumatyta net visuomeninėse viešose pirtyse, baseinų dušinėse ir kt. laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose, baseinuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna tik sienelės tarp prausimosi vietų.
4.3. Pažymi, kad dušais naudojasi tik vienos gyvenamosios patalpos nuteistieji (2– 4 asmenys vienu metu), o dušo kabinos yra išdėstytos taip, kad asmenys nesukeltų vieni kitiems nepatogumų. Tarnybos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą.
4.4. Nurodo, kad dušo patalpos tvarkomos ir dezinfekuojamos kasdien, tai atlieka patys nuteistieji, naudojant įstaigos suteiktas priemones. Kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai pildomi nuolat ar pagal poreikį; jeigu jie sugadinami ar prausikliai pasisavinami, dozatoriai nedelsiant keičiami. Sulaužytos durų spynos taisomos ūkio būdu, pagal poreikį.
4.5. Pravieniškių 1-me kalėjime 2024 m. birželio 17 d. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC) atliko grįžtamąjį patikrinimą (patikrinimo aktas Nr. (2-22 4.80Mr)PA-2053 pridedamas). Grįžtamosios kontrolės metu nustatyta, kad pašalinti 2024 m. gegužės 21 d. patikrinimo akte Nr. (2-22 4.80 Mr)PA-1511 (pagal pareiškėjo 2024 m. kovo 20 d. (registracijos NVSC data ir Nr. 202m. gegužės 7 d. 1-32922 skundą) nustatyti pažeidimai.
4.6. Nurodo, kad pareiškėjo prašomi išreikalauti 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašai yra sunaikinti, nes per 30 dienų nebuvo gautas reikalavimas juos išsaugoti (2025 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. SV-22-8966).
4.7. Pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo nepateikia jokių duomenų, patvirtinančių pareiškėjui atsiradusios neturtinės žalos faktą, jos dydį, tokiu būdu apribodamas atsakovei galimybę tinkamai atsikirsti į skunde nurodytas aplinkybes. Įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcijos, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas. Šiuo atveju, atsakovės vertinimu, pareiškėjas neįrodė patirtos neturtinės žalos.
4.8. Pabrėžia, kad neturtinė žala turi būti pripažįstama tik tuo atveju, kai neigiamas poveikis asmeniui yra intensyvus, o ne mažareikšmis ar įprastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; LVAT 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-749/2007). Pareiškėjas neįrodinėjo dėl galimai neteisėtų veiksmų kilusių padarinių, nepateikė įrodymų dėl jų sukelto sunkumo laipsnio bei galimų pasekmių ateityje.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismo posėdyje atsakovės atstovė nedalyvavo
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
6. Pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis), atlyginimą.
7. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
8. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl privatumo dušo patalpose
9. Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu naudojantis bendro naudojimo dušu nebuvo užtikrintas privatumas – dušo galvutės nebuvo atskirtos nei šoninėmis pertvaromis, nei priekinėmis užuolaidėlėmis, dėl to jam teko maudytis kitų asmenų akivaizdoje ir patirti patyčias, kandžias replikas; jausti stiprų diskomfortą, orumo pažeminimą, dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau ir – EŽTT) 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbiami) ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 40828/12, Nr. 29292/12, Nr. 69598/12, Nr. 40163/13, Nr. 66281/13, Nr. 70048/13 ir Nr. 70065/13); 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbimai) prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 26853/04)). Vadovaujantis EŽTT formuojama praktika, nepakankamas sanitarinės patalpos izoliavimas pripažįstamas kalinimo sąlygų pažeidimu Žmogaus tiesių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau ir – Konvencija) 8 straipsnio, garantuojančio asmens teisę į privatumą, prasme (žr. EŽTT 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbiami) prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 17249/12).
11. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (Aprūpinimo normos), nurodomi dušo patalpai minimaliai būtini baldai ir/ar kietasis inventorius, tačiau reikalavimo, jog privalomai dušuose turi būti pertvaros, tarp jų nėra. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintose Pataisos įstaigų (tardymo izoliatoriaus) įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse dušo įrengimo reikalavimai numatyti tik ilgalaikių pasimatymų patalpose. Detalesnio dušo patalpų įrengimo nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja.
Žemesnės instancijos teismas
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė atsiliepime nurodė, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo bendrojo naudojimo dušinėse tarp maudymosi vietų matomumą ribojančios pertvaros įrengtos 2022 m. spalio 14 d., o 2024 m. gruodžio mėnesį dušuose papildomai buvo įrengtos ir užuolaidos. Tą patvirtina ir prie atsiliepimo pridėta 2025 m. gegužės 14 d. pažyma Nr. 1S-3611 bei nuotraukos, kuriose matyti, jog yra įrengtos pertvaros ir užuolaidos, ribojančios matomumą.
13. Pažymėtina, kad nors teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025; 2025 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-9-552/2025).
14. Atsiliepime į skundą atsakovė nenurodo jokių teisinių argumentų, kuriais remiantis turėtų būti nustatyta, kad toks dušų įrengimas užtikrino pareiškėjo privatumą, jam maudantis duše, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo privatumas naudojantis dušu buvo pažeistas laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d. (kuomet dušuose buvo įrengtos užuolaidėlės).
Dėl dušo patalpų būklės
15. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą taip pat kildina ir iš netinkamos dušo patalpų būklės. Skunde nurodė, kad dušo patalpose dušo galvutės buvo užkalkėjusios, o ant sienų ir kitų paviršių kaupėsi kalkių nuosėdos; patalpose veisėsi pelėsis, dėl kurio po išsimaudymo drabužiai įgijo pelėsio kvapą. Pasak pareiškėjo, šios sąlygos trukdė jam tinkamai atlikti higienos procedūras, sukėlė ne tik fizinį diskomfortą, bet ir papildomą psichologinę įtampą.
16. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad dušo patalpos kalėjime yra valomos ir dezinfekuojamos kasdien, naudojant įstaigos suteiktas priemones, o šiuos darbus atlieka patys nuteistieji. Be to, pareiškėjo minėti trūkumai buvo išnagrinėti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (toliau – NVSC) atlikto grįžtamojo patikrinimo metu 2024 m. birželio 17 d., kurio metu buvo konstatuota, kad visi anksčiau nustatyti pažeidimai (nurodyti 2024 m. gegužės 21 d. akte Nr. (2-22 4.80Mr)PA-1511) yra pašalinti. Grįžtamosios kontrolės akte Nr. (2-22 4.80Mr)PA-2053 pažymėta, kad patikros metu patalpose pelėsis neaptiktas, dušo įranga (rageliai, maišytuvai, veidrodžiai) buvo švari, o prižiūrimos sanitarinės sąlygos atitiko higienos normų reikalavimus.
17. Pareiškėjas savo teiginius grindžia 2024 m. gegužės 21 d. NVSC aktu, kuriame užfiksuoti atskiri pažeidimai. Pažymėtina, kad tai buvo tik pirmosios kontrolės rezultatai, kurių pagrindu buvo pateikti nurodymai trūkumams pašalinti. Kaip minėta, 2024 m. birželio 17 d. kontrolės metu šie trūkumai buvo pašalinti, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad NVSC užfiksuoti pažeidimai truko ilgą laiką ar buvo ignoruoti. Priešingai, institucija ėmėsi aktyvių veiksmų šalinant nustatytus neatitikimus, kurie buvo visiškai pašalinti – pakartotinės patikros metu dušo patalpos, įrenginiai, sienos ir grindys buvo švarios, pelėsio vizualiai nefiksuota. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ginčo laikotarpiu dušuose egzistavo tokios sanitarinės sąlygos, kurios pažeistų teisės aktų reikalavimus ir sudarytų pagrindą neturtinės žalos atsiradimui. Be to, vien tik bendro pobūdžio sanitarinės būklės pažeidimų konstatavimas ar nepatogumai, būdingi laisvės atėmimo vietose gyvenančių asmenų buičiai, savaime nesuponuoja valstybės atsakomybės už neturtinę žalą, jei neįrodyta, kad šios sąlygos sukėlė intensyvių kančių, viršijančių įkalinimo sąlygoms būdingą nepatogumų laipsnį.
18. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyta dušo patalpų būklė neturėjo tokio intensyvaus neigiamo poveikio, kuris sudarytų pagrindą neturtinės žalos atlyginimui, juo labiau, kad nustatyti higienos normų neatitikimai buvo operatyviai pašalinti. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl neturtinės žalos, kurią sukėlė netinkamos higienos sąlygos dušuose, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sulūžusių tualeto durų ir sugedusios spynos
19. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad laikotarpiu nuo 2024 m. sausio 5 d. iki sausio 29 d. 1 būrio 2-oje patalpoje tualeto durys buvo sulūžusios, neveikė spyna, todėl neturėjo galimybės užtikrinti savo privatumo. Tvirtina, kad dėl to patyrė psichologinį diskomfortą, pažeminimą, patyčias ir kitus nemalonius išgyvenimus.
20. Tarnyba atsiliepime pateikė duomenis, jog durų spyna buvo taisyta ūkio būdu, kai tik apie trūkumą buvo informuota. Pažymėtina, kad, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjas raštu kreipėsi dėl durų būklės 2024 m. sausio 8 d.
21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjas plačiau nepaaiškina kaip buvo sulaužytos tualeto durys ir sugadinta spyna. Iš Lietuvos kalėjimų tarnybos atsakymo į nuteistojo L. M. 2024 m. liepos 17 d. ir 2024 m. liepos 19 d. skundus Nr. NPS-22-18849 ir Nr. NPS-22-19100 matyti, kad durų spynos sugadinimas ir durų sulūžimas įvyko dėl pačių patalpose gyvenančių nuteistųjų veiksmų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, kaip pažymėta Tarnybos atsakyme, sanitarinio mazgo duryse buvo įrengta skląstis. Todėl, nors durų spyna ir buvo sugedusi, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė užsirakinti sanitarinio mazgo duris, taip užtikrinant jo privatumo poreikius.
22. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad privatumo laipsnis kamerose, kuriose apgyvendinami keli nuteistieji, pagal EŽTT praktiką (pvz., sprendimas byloje (duomenys neskelbiami) prieš Lenkiją) turi būti vertinamas atsižvelgiant į praktinius kalinimo poreikius bei įstaigos technines galimybes. Šiuo atveju tualetas buvo atskirtas durimis, kurios buvo laikinai sugadintos, ir buvo imtasi priemonių jų remontui, todėl toks laikinas nepatogumas nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 ar 8 straipsnio pažeidimo.
23. Atsižvelgus į tai, kad trūkumas buvo pašalintas, o pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie itin stiprų psichologinį poveikį ar kitas rimtas pasekmes sveikatai, darytina išvada, kad reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo šiuo aspektu yra nepagrįstas.
Dėl prausiklių dozatorių prieinamumo
24. Pareiškėjas skunde netiesiogiai užsimena apie sunkumus užtikrinant tinkamą kūno higieną dėl galimai nepakankamo higienos priemonių prieinamumo. Vis dėlto byloje nėra pateikta jokių duomenų, pagrindžiančių, kad ginčo laikotarpiu dušo patalpose iš tikrųjų nebuvo kūno ir plaukų prausiklių ar kad dozatoriai neveikė. Priešingai, atsakovė nurodė, kad visose dušo patalpose įrengti bendro naudojimo kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, kurie yra reguliariai pildomi, o esant pažeidimams – nedelsiant keičiami arba taisomi. Tokia praktika atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ aprūpinimo normas.
Dėl 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašo
25. Pareiškėjas skunde prašė išreikalauti 2024 m. gruodžio 23 d. vaizdo įrašą, kuris, jo teigimu, galėtų patvirtinti, kad tuo metu dušo patalpose nebuvo įrengtų pertvarų ar kitų privatumo priemonių. Teismo posėdyje pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neišsireikalavo prašomo vaizdo įrašo.
26. Pažymėtina, kad teismas, siekdamas išsamiai išnagrinėti ginčą, 2025 m. balandžio 14 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti nurodytą vaizdo įrašą. Atsakovė, vykdydama teismo nutartį, atsiliepime į skundą paaiškino, kad šis vaizdo įrašas nėra išlikęs, nes vaizdo duomenys įkalinimo įstaigose saugomi tik 30 kalendorinių dienų, o per šį terminą prašymas dėl jų išsaugojimo nebuvo gautas (Tarnybos 2025 m. balandžio 28 d. pažyma Nr. SV-22-8966).
Dėl neturtinės žalos
27. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017).
28. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, be kita ko, yra pažymėjusi, kad neturtinės žalos įrodinėjimas, atsižvelgiant į neturtinės žalos sampratą, atskleistą CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, negali nepasižymėti atitinkama specifika. Neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, dažnai yra neįmanoma. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Būtina pažymėti ir tai, jog kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, fiksuotų byloje, o teismas turi nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti.
29. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai niekas negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą. Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas Nr. 23/04). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
30. Aiškindamas CK 6.250 straipsnio nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-339/2014). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas turi įvertinti visumą kriterijų, turinčių įtakos neturtinei žalai nustatyti, ir neturi būti sureikšminamas nė vienas kriterijus atskirai. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, kaip žalos atlyginimo dydžio nustatymą, lemia šios žalos prigimtis ir objektas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1093/2014).
31. Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018).
32. Teismas, atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytą privatumo dušo patalpose pažeidimą, jo mastą ir trukmę, konstatuoja, jog pareiškėjui jo patirta neturtinė žala turi būti atlyginta priteisiant jam kompensaciją, t. y. nepakanka apsiriboti pripažinimu, jog pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
33. Teismas, įvertinęs atsakovės padarytų pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį (pažeistas privatumas dėl naudojimosi dušu, kai dušai įrengti vienas prieš kitą), mastą ir trukmę (nuo 2023 m. spalio 27 d. iki 2024 m. gruodžio 31 d.), atsižvelgęs į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, atsižvelgusi į tai, kad byloje nėra pagrindo teigti, jog buvo sąmoningai siekiama pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, ypač akcentuodamas tai, jog, nors privatumo pažeidimas tęsėsi ilgą laiką, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pareiškėjui priteisti 600 eurų neturtinei žalai atlyginti. Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl privatumo dušo patalpose neužtikrinimo, tačiau nei skunde, nei patikslintame skunde nenurodė kriterijų ar aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent jo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis.
34. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas. Teismas nurodo, kad iš administracinės bylos duomenų matyti, kad administracinė byla teisme buvo iškelta 2025 m. balandžio 14 d. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą neturtinės žalos atlyginimo sumą nuo 2025 m. balandžio 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo S. J., gim. (duomenys neskelbiami), skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui S. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. balandžio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.