Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-463-1014/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-06-09
Bylos Nr.: e2-463-1014/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-27982-2021-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rūta Kazlauskienė
Ieškovas: akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
Trečiasis asmuo: D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Linorijas“
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Atsuktuvas“

Kategorijos

3.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2-463-1014/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-27982-2021-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.2. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. birželio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant Linai Laniauskienei, dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovui vyr. teisininkui A. S., trečiajam asmeniui D. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsuktuvas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Linorijas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Kreditorius akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIII skyriaus nustatyta tvarka, pareikšdamas pareiškimą skolininkui D. P. dėl draudimo išmokos išieškojimo. 2021 m. spalio 14 d išduotas Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas, kuriuo kreditoriaus pareiškimas tenkintas. Išsiuntus skolininkui teismo įsakymo kopiją ir pranešimą dėl prieštaravimų pateikimo, 2021 m. gruodžio 7 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditoriaus pareikštų reikalavimų. Teisme 2021 m. gruodžio 9 d. priėmus skolininko prieštaravimus dėl išduoto teismo įsakymo, vykdydamas CPK 439 straipsnio 3 dalies reikalavimus, teismas pranešė kreditoriui, kad šis ne vėliau kaip per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pateikti ieškinį, atitinkantį CPK 135 straipsnio reikalavimus.

1.1. Vilniaus miesto apylinkės teisme per įstatymų nustatytą terminą 2021 m. gruodžio 23 d. gautas kreditoriaus ADB „Gjensidige“ ieškinys, kuriame prašoma priteisti 1 157,68 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. 2022 m. lapkričio 18 d. priimtas patikslintas ieškovo ieškinys, pareikštas atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Atsuktuvas“, kuriame nurodyta, kad ADB „Gjensidige“ apdraudė UAB „Linorijas“ priklausantį 2020 m. gamybos automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

1.2. Ieškovė buvo informuota, kad 2020 m. liepos 17 d., (duomenys neskelbtini), D. P., eidamas atbulas, atsitrenkė į stovintį apdraustą automobilį ir jį apgadino.

1.3. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 1 157,68 Eur draudimo išmoką, bei vadovaudamasis CK 6.1015 str. 1 d., pareikalavo (pretenzija) atsakovo žalos atlyginimo, tačiau atsakovas reikalavimo nepatenkino. D. P. dėl neatsargumo apgadino apdraustą turtą, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Tiek D. P., tiek UAB „Atsuktuvas“ teigia, jog žalos padarymo metu D. P. vykdė (duomenys neskelbtini), todėl UAB „Atsuktuvas“ laikytinas atsakinga už žalos padarymą asmeniui pagal netiesioginės civilinės atsakomybės taisykles. Dėl šios priežasties būtent šiam asmeniui ir reiškiamas reikalavimas atlyginti žalą ir su tuo susiję kiti reikalavimai, o D. P. paliktinas byloje trečiuoju asmeniu. Atsižvelgiant į ieškinyje, kurį vėliau tikslino, argumentus ieškovė prašo teismo: 1) priteisti iš atsakovės UAB „Atsuktuvas“ ieškovės naudai 1 157,68 Eur bei 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisti iš atsakovės UAB „Atsuktuvas“ ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė UAB „Atsuktuvas“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame pažymėjo, jog:

2.1. Faktines aplinkybes dėl kaltės nebuvimo tretysis asmuo išdėstė ieškovei 2020 m. spalio 29 d. rašte, atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. rugsėjo 9 d. pretenziją dėl žalos atlyginimo. Tretysis asmuo nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) UAB “Atsuktuvas”, rengėsi (duomenys neskelbtini). Ketino išplauti aikštelę “Menų fabrikas Loftas” teritorijoje, prie kiemo vartų, terasos ir svečių sėdimųjų vietų. Ėjo atbulomis iš ritės išvyniodamas vandens žarną ir atatupstas galva atsitrenkė į draudėjo mikroautobusą. Susidūrimo metu mikroautobusas buvo pradėjęs judėjimo atbuline eiga manevrą.

2.2. Dėl ieškovės nurodomo susitarimo – kaltės pripažinimo, atsakovė pažymi, kad kaltės tretysis asmuo nepripažino ir dėl žalos padarymo kaltu nesijaučią. Pasirašydamas popieriaus lapą, kuriame yra nurodytas tik žodis „susitarsim“, neliudija nei trečiojo asmens kaltės pripažinimo, nei jo įsipareigojimo atlyginti žalą.

2.3. Šios aplinkybės, D. P. ir T. S. teismui byloje duoti žodiniai parodymai liudija, kad D. P. neatliko neteisėtų veiksmų, elgėsi pagal situaciją apdairiai ir atsakingai. Žala trečiajam asmeniui atsirado tik dėl to, kad jis būdamas teritorijoje, kurioje nevyksta intensyvus eismas ir dominuoja pėsčiųjų judėjimas, neįsitikinęs, ar mikroautobuso gale nėra pėsčiųjų, būdamas nepakankamai atidus pradėjo atgalinės eigos manevrą.

2.4. Patikslintame ieškinyje ieškovės reikalaujamos žalos atlyginimą grindžia vienintele aplinkybe, 8 punkte abstrakčiai nurodydamas, kad D. P. dėl neatsargumo apgadino apdraustą turtą, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsakovės nuomone, ieškovė, parengiamojo teismo posėdžio metu išklausiusi automobilio vairuotojo, trečiojo asmens ir liudininko parodymus, turėjo galimybę konkretizuoti tariamai neteisėtus D. P. veiksmus, tačiau to nepadarė. Ieškovė nepaneigė liudininko T. S. duotų parodymų ir pateikė nepagrįstą reikalavimą.

2.5. Ieškovė žalos dydį grindžia draudėjui išmokėta draudiminės išmokos suma. Remonto darbų kaina yra paskaičiuota ne pagal draudėjo pateiktą remonto darbų sąskaitą, o pagal pačios ieškovės parengtą remonto darbų sąmatą. Sąmatą trečiojo asmens atstovas, advokatas R. R., iš ieškovės atstovės I. J. gavo 2022 m. lapkričio 25 d. el. laišku, pateikusi atsiliepimą į pretenziją ir išreiškusi prašymą.

2.6. Sąmata kaip ir daugelis draudimo kompanijų dokumentų yra sunkiai iššifruojami, surašyta kodais, koeficientais ir skaičiais. Vienok galima suprasti, kad ieškovė į draudimo išmoką įtraukė automobilio galinių durų keitimą naujomis, pasirengimo dažymui, pačio dažymo ir dažų kainas. Ieškovė draudėjui paskaičiavo ir išmokėjo maksimalią žalą: detalės keitimas nauja ir jos perdažymas, vietoje esamos detalės remontavimo.

2.7. Pažymėtina, kad toks žalos paskaičiavimas yra visiškai neekonomiškas ir neergonomiškas. Iš byloje pateiktų įlenkimo fotografijų matyti, kad galinės durys buvo įlenktos vienoje vietoje, susiformavęs įlenkimas yra bukas, negilus ir neturi aštrių kampų, nei dažai nei lakas nebuvo pažeisti.

2.8. Automobilių kėbulo metalo dalių lyginimas, ypač tokių nesudėtingų įlenkimų, kuomet nėra susiformavę aštrūs kampai ir nepažeistas dažas yra atliekami paprastai ir nesudėtingai, tempimo ir stuksenimo būdu, be jokio perdažymo ir lakavimo. Dėl metalo lankstumo (ypač aliuminio lydinio) savybių įlinkusi detalės vieta tempimo metu sugrįžta į savo pradinę poziciją, o kauburėliai (jei tokie lieka) yra išlyginami guminiu plaktuku ir kaltuku (iš išorės) ir tiesinimo virbstais (iš vidaus).

2.9. Vertinant fotografijose atvaizduotą detalės įlenkimo pobūdį ir ieškovės paskaičiuotą darbų sąmatą, darytina išvada, kad ieškovės išmokėtas žalos atlyginimas, apimantis durų keitimą naujomis bei naujų durų perdažymą yra maksimaliai neergonomiškas ir neproporcingas realioms sąnaudoms reikalingoms pašalinti žalą automobilio detalei. Visuotinai taikomoje praktikoje, kuomet automobilio detalių įlenkimai yra lyginami net be dažymo ir lakavimo, ieškovė išmokėjo žalą už automobilio detalės keitimą nauja ir šios detalės perdažymą. To pasekoje darytina išvada, kad ieškovė netinkamai įvertino automobilio detalei padarytą žalą, netinkamai nustatė reikiamus atlikti darbus ir netinkamai apskaičiavo jų kainą. To pasekoje, esant mažareikšmiam detalės pažeidimui ieškovė apskaičiavo ir draudėjui išmokėjo maksimalias patirtinas sąnaudas.

2.10. To pasekoje darytina išvada, kad ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtos žalos dydžio (išmokėtos draudimo išmokos) ir trečiojo asmens veiksmų. Ieškovės patirtos žalos dydį iš esmės lemia netinkamas automobilio detalės pažeidimo įvertinimas ir remonto darbų sąnaudų apskaičiavimas. Ieškovė būdama savo srities profesionalė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai ir nesiėmė jos valioje buvusių priemonių žalai sumažinti. Vietoje ženkliai pigesnių detalės lyginimo darbų, ieškovė pasirinko detalės keitimo ir dažymo darbus, o tai yra ieškovės(duomenys neskelbtini) kaltė, pačios ieškovės kaltė.

2.11. Byloje ieškovė neargumentavo ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad konkrečioje situacijoje durų keitimas ir perdažymas buvo būtinas ir nebuvo galima taikyti ženkliai pigesnio detalės lyginimo be dažymo metodo.

2.12. Net ir tuo atveju jei būtų nustatyta, kad tretysis asmuo elgėsi neapdairiai ir eidamas atbulas įlenkė automobilio duris, ieškovės prašomas žalos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui. Ieškovės patirtas žalos dydis yra nulemtas kaltais ar aplaidžiais ieškovės veiksmais, apskaičiuojant ir išmokant išmoką už detalės keitimą nauja ir jos perdažymą, kai ši detalė be vargo gali būti išlyginta be dažymo ženkliai mažesnėmis sąnaudomis.

2.13. Atsakovė UAB „Atsuktuvas“, atsižvelgiant į atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytus argumentus, teismo prašo: 1) ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal pradinį ieškinį) D. P. atsiliepime į pradinį ieškinį aiškino, kad:

3.1. 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini) UAB „Atsuktuvas“, rengėsi (duomenys neskelbtini). Ketino išplauti aikštelę „Menų fabrikas Loftas“ teritorijoje, prie kiemo vartų, terasos ir svečių sėdimųjų vietų. Ėjo atbulomis iš ritės išvyniodamas vandens žarną ir atatupstas galva atsitrenkė į draudėjo mikroautobusą. Susidūrimo metu mikroautobusas buvo pradėjęs judėjimo atbuline eiga manevrą. Yra objektyvus įvykio liudininkas, aiškiai matęs, kad buvo įžiebti visi mikroautobuso galiniai žibintai, raudoni ir baltos spalvos.

3.2. Dėl ieškovės nurodomo susitarimo – kaltės pripažinimo, atsakovas pažymi, kad kaltės jis nepripažino ir dėl žalos padarymo kaltu nesijaučia. Pasirašydamas popieriaus lapą, kuriame yra nurodytas tik žodis „susitarsim“, neliudija nei kaltės pripažinimo, nei įsipareigojimo atlyginti žalą.

3.3. 2020 m. spalio 29 d. rašte ir atsiliepime dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovei nurodė, kad įvykis įvyko jam esant (duomenys neskelbtini) UAB „Atsuktuvas. Atsižvelgiant į trečiojo asmens (atsakovo pagal pradinį ieškinį) D. P. atsiliepime į pradinį ieškinį nurodytus argumentus, D. P. prašo teismo: 1) ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą; 2) priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismo posėdžio metu ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas vyr. teisininkas A. S. palaikė ieškinį ir prašė jį tenkini. Iš esmės pakartojo ieškinyje nurodytas aplinkybes ir jas palaikė.

Atsiliepimas

5. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal pradinį ieškinį) D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su pateiktu ieškiniu, nes yra nekaltas. Įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), todėl automatiškai, jei ir būtų kaltas, tai už tai turėtų atsakyti (duomenys neskelbtini), tą reglamentuoja(duomenys neskelbtini). Apie įvykį nurodė, kad atsitrenkė į automobilį pakaušiu, eidamas atbulomis. (duomenys neskelbtini) turi didžiulį kiemą, norėjo jį išplauti su kercheriu, tam reikia išsivynioti didžiulę šlangą. Vyniodamas šlangą ėjo atbulomis ir atsitrenkė į autobusiuko galines dureles. Tai vyko – po pietų, nuo 12 val. iki 16 val., šviesus dienos laikas, (duomenys neskelbtini), vidiniame kieme. Mobilios virtuvės ant ratų, ateina žmonės valgyti ir klausytis koncertų. (duomenys neskelbtini)pavedė sutvarkyti kiemą – visas kolektyvas tvarkė kiemą. (duomenys neskelbtini)patalpas nuomoja, nežino, kaip atsirado automobilis toje vietoje. Jei kiemas aktyvus, būna daug automobilių. Linorijas turi ten firmą, tai turbūt ir turi teisę stovėti jų automobilis ten. Automobilis buvo važiuojamoje kiemo dalyje, nebuvo tvarkingai pastatytas. Atsitrenkęs į automobilį, D. P. pasikasė galvą, apsižvalgė, kad nieko nėra. Vairuotojas tik atsitrenkus nieko nesakė. Buvo iškviesta policija, sakė, kad įlenkė automobilį, susitarė draugiškai – ir viskas. Pasirašė tik raštelį. Neatsimena, ar mašinos viduje buvo vairuotojas, vairuotojas jam nieko nesakė. Nesureikšmino atsitrenkimo. Atrodo, kad liko stovėti vietoje mašina. Pripažino, kad jo darbas, jis atsitrenkė į mašiną, su vairuotoju daugiau nebendravo. Policija nieko daugiau nedarė. Jo manymu, už ieškinio sumą galima visas mašinos duris pakeisti, o ten buvo tik mažas įlenkimas. D. P. ūgis – 1,83 m. Įlenkimas žemiau nei mašinos Volswagen ženkliukas. Mano, kad gal įlenkimas buvo iš seniau. Pareigūnai davė tuščią lapą, o jis pasirašė, kad susitars draugiškai. D. P. pasitikėjo pareigūnais ir galvojo, kad jo įlenkimas, atsitrenkęs nepasižiūrėjo.

6. Atsakovas UAB ,,Atsuktuvas“ teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuotas tinkamai.

7. Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu aiškino, kad pažįsta D. P., anksčiau turėjo su D. P. bendrų projektų, susijusių su fotografija. T. S. atsakovo buvo (duomenys neskelbtini) su vasariniu projektu „Open Kitchen“, Lofte buvo daug žmonių, daug maisto furgonėlių ir vyko pasiruošimo darbai. Kiekvienas(duomenys neskelbtini) turėjo savo funkciją, kurią atliko, pvz. liudytojo funkcija buvo padėti suformuoti nuotaiką, atmosferą ir tam tikrus techninius dalykus. Neatsimena tiksliai, ką tuo metu darė kieme, bet kažką nešė. Buvo 30-40 metrų nuo įvykio, pasirodė, kad automobilis įvažiavo į D., o ne D. atsitrenkė į automobilį. Po kažkurio laiko pastebėjo policiją. Jam paaiškino, kad D. iškvietė policiją, nes atsitrenkė į automobilį ir jį sulankstė. T. S. stebėjosi, kad kaip taip gali būti, jei automobilis važiavo atbulomis. Yra praktiškai įsitikinęs, kad išgirdęs atsitrenkimą, pamatė, kad dega atbulinės eigos šviesos. Mašina – autobusiukas, tamsus, nežino modelio.

8. Liudytojas I. V. V. teismo posėdžio metu akcentavo, jog įvažiuodamas į teritoriją, kadangi dirba toje teritorijoje, kiekvieną dieną ten važinėja, vyko tikriausiai kažkoks renginys. Buvo automobilių, norėjo praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį. Sustojęs išgirdo trinktelėjimą į galą, automobilio negesino. Pažiūrėjo, kas nutiko, pamatė šalia stovintį vyrą. Nepamena, ar kažką su juo kalbėjo, bet kadangi žinojo, kad automobilis draustas Kasko draudimu, bet nežinojo, ką toliau daryti, tai nusprendė iškviesti policiją. Su juo nebuvo keleivių. Sėdo atgal į automobilį, po 10-15 min. atvyko pareigūnai, kad būtų kažkoks patvirtinimas įvykio. Pareigūnai pasiūlė surašyti raštą, pasakė, kad pakanka tokio patvirtinimo ir visi išsiskirstė. Važiavo priekiu, praleido. Pristabdė ties konteineriais, išgirdo trinktelėjimą į skardą, išlipo, pamatė stovintį vyrą. Nusprendė kviesti policiją, nes matė įlenkimą gale ant durelių, tikslaus aukščio nežino.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

9. Teismas, vadovaudamasis įstatymu, įvertina visus byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Byloje nustatytos ginčui reikšmingos faktinės aplinkybės

10. Byloje pateiktas transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio nustatyta, kad draudėjas UAB ,,Linorija“ apdraudė transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) draudimo laikotarpis nuo 2020 m. kovo 30 d. 16.00 val. iki 2021 m. kovo 11 d. 24.00 val. Bylos duomenimis, ieškovui pranešta apie 2020 m. liepos 17 d. draudiminį įvykį ir žalą apdraustam turtui. Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo užvesta ir tirta žalos byla Nr. (duomenys neskelbtini), konstatuota, kad 2020 m. liepos 17 įvykio metu nukentėjo transporto priemonė (kairės pusės galinės durys). Kartu su ieškiniu pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti ginčo transporto priemonės būklė (apgadinimai), Audatex sistema sudaryta remonto sąmata, kurioje nurodyta transporto priemonės durų pakeitimo naujomis ir jų dažymo kaina bei kitų susijusių darbų remonto kaina 1157,68 Eur (su PVM). Į bylą pateikti įrodymai patvirtina ieškinyje nurodytą aplinkybę, kad ieškovė (atsakingas už žalos atlyginimą draudikas) 2020 m. rugpjūčio 26 d. žalos administravimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė sprendimą atlyginti 1157,68 Eur sumą, pripažinusi įvykį draudžiamuoju 2020 m. rugpjūčio 27 d. mokėjimas patvirtina, kad iš ieškovės banko sąskaitos į UAB ,,Linorijas“ banko sąskaitą (draudėjo nurodymu) buvo pervesta 1157,68 Eur (mokėjimo paskirtis – (duomenys neskelbtini) draudimo išmoka, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

Žemesnės instancijos teismas

11. Bylos duomenimis, policijos registruojamų įvykių registre 2020 m. liepos 17 d. registruotas pranešimas ROIK0120000379197, pranešėjas I. V., iškvietimo aprašyme nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), kieme vyras vyniodamas žarną, nepastebėjo pranešėjo automobilio ir įlenkė groteles su alkūne, nesutaria. Atvykę policijos pareigūnai įvykio aprašyme nurodė, kad atvykus nurodytu adresu, pasitiko pranešėjas I. V., kuris paaiškino, kad jo automobilį alkūne netyčia kliudė D. P., asmenys susitarė tarpusavyje, pasirašė, jog atlygins padarytus nuostolius, skundas negautas, tyrimas ir papildomi procesiniai sprendimai nebuvo priimti.

12. 2020 m. rugsėjo 9 d. ieškovas trečiajam asmeniui D. P. išsiuntė pretenziją, nurodydamas, kad ieškovas įstatymo numatyta tvarka turi pagal CK 6.1015 subrogacijos teisę į trečiajį asmenį, pareikštoje pretenzijoje buvo prašoma pervesti 1157,68 Eur į ieškovo atsiskaitomąją sąskaitą. Byloje nėra ginčo dėl to, jog trečiasis asmuo D. P. prašomos sumokėti sumos ieškovui nesumokėjo. Ieškovui pareiškus ieškinį pradiniam atsakovui D. P., taip pat teismui pasiūlius svarstyti klausimą dėl tinkamo atsakovo, 2022 m. lapkričio 9 d. teisme gautas ieškovo patikslintas ieškinys, reiškiamas UAB ,,Atsuktuvas“ dėl 1157,68 Eur ir 6 proc. dydžio procesinių palūkanų priteisimo.

13. Bylos duomenimis (trečiojo asmens paaiškinimais, rašytiniais įrodymais), trečiasis asmuo D. P. įvykio momentu buvo atsakovės UAB „Atsuktuvas“ (duomenys neskelbtini) ir įvykis įvyko jam vykdant (duomenys neskelbtini), t. y. (duomenys neskelbtini) nurodymo išplauti kiemą vykdymo metu, iš ritės vyniojant prietaiso žarną, einant atbulomis, kai jis atatupstas galva atsitrenkė į automobilio galines duris.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

14. Šalys ginčijasi iš esmės dėl atsakovo civilinės atsakomybės pagrindų (ne)buvimo ir žalos dydžio. Ieškovė įrodinėja, jog žalą, padarytą 2020 m. liepos 17 d. draudiminio įvykio metu transporto priemonei (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turi atlyginti atsakovas.

15. CK 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Šioje normoje yra nustatytas vienas iš netiesioginės atsakomybės atvejų, kai žalą privalo atlyginti asmuo, kuris jos nepadarė, bet yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus. Pagal aptariamą nuostatą, samdantis darbuotojus asmuo privalo ne tik pats laikytis įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, stengtis nepadaryti kitiems civilinių teisinių santykių dalyviams žalos, bet ir kontroliuoti savo darbuotojų elgesį. Toks asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir tokiu būdu nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

16. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas, pagal kurias tam, kad atsirastų civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei kaltės – buvimą. Kadangi kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra preziumuojama, tai reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškęs asmuo privalo įrodyti likusias civilinės atsakomybės taikymo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp jų (CK 6.246, 2.247, 6.249 straipsniai). Pagal generalinio delikto, įtvirtinto CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, doktriną kaltė ir neteisėti veiksmai yra neišskiriami, todėl kaltės prezumpcija praktiškai apima ir neteisėtų veiksmų prezumpciją. Įrodinėjimo procese, sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo, galiojant rungimosi principui (CPK 12 straipsnis) ir bendrajai įrodinėjimo pareigos taisyklei (CPK 178 straipsnis), kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų bei atsikirtimų pagrindu, ieškovas, siekdamas civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, pagal pirmiau nurodytas CK nuostatas ir suformuotą teismų praktiką nagrinėjamoje byloje turi įrodyti, kad draudėjas patyrė žalą ir būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, taip pat tai, kad tai lėmė atsakovo veiksmai ar neveikimas.

17. Tiek atsakovas procesiniuose dokumentuose, tiek trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu dėstė, kad ieškovas tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, neįrodė visų civilinės atsakomybės sąlygų, nepateikė pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo kaltę iš esmės, kad būtent trečiasis asmuo D. P. kaltas dėl transporto priemonės durų apgadinimo.

Žemesnės instancijos teismas

18. Trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad kontaktas su automobiliu buvo, nurodė, kad atsirėmė, mėlynių neturėjo, po kontakto jokios pagalbos jam nereikėjo, nesureikšmino atsitrenkimo(atsirėmimo). Teismas pažymi, kad žalos automobiliui pobūdis iš esmės atitinka paties trečiojo asmens D. P. paaiškinimus, kad atsitrenkė galva, eidamas atbulomis (teismo posėdžio metu demonstravo judėjimą atbulomis kiek pritūpus ir atsilošus (vyniojant žarną), ieškovo įrodinėjamą žalos automobiliui padarymo mechanizmą. Visgi tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo byloje laikėsi pozicijos, kad įvykio dieną transporto priemonės valdytojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, nes krovininis automobilis buvo priparkuotas prie pat ,,Menų fabrikas Loftas“ pėsčiųjų teritorijos, kur įrengtos sėdimos vietos svečiams, vietoje, kuri nėra skirta palikti stovėti automobilį, be to, pradėjo judėjimą atbuline eiga, savo teiginius grindė liudytojo T. S. parodymais, kad jam pasirodė, kad automobilis įvažiavo į D., o ne D. atsitrenkė į automobilį. Teismas su šiais argumentais neturi pagrindo sutikti.

19. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens visiško ar iš dalies atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindų yra nukentėjusio asmens veiksmai. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

20. Atsakovas, teigdamas, kad esama pagrindo bent iš dalies atleisti jį nuo atsakomybės nurodytu pagrindu, nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įvykio dieną transporto priemonės valdytojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog fizinis asmuo kontaktavo su transporto priemone vietoje, kurioje automobilių eismas apskritai negalimas, atsakovas byloje pateikęs tik fotofiksacijas dėl faktinės situacijos, organizuojant renginius, bet byloje nėra duomenų, kokia konkrečiai teritorija UAB ,,Atsuktuvui“ skirta (nuomojant ar kitais pagrindais) renginių organizavimui. Automobilį vairavęs liudytojas I. V. V. teismo posėdžio metu akcentavo, jog dirba toje teritorijoje, kiekvieną dieną ten važinėja, norėjo praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį, todėl sustojo ties konteineriais ir išgirdo trinktelėjimą į skardą. Liudytojo I. V. parodymai yra nuoseklūs, būtent jis paskambino ir pranešė apie įvykį policijai ir teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kad įvykio metu jo valdoma transporto priemonė stovėjo.

21. Vertinant liudytojo T. S. parodymus, pastebėtina, kad liudytojas T. S. pažįsta trečiąjį asmenį D. P. iš bendros veiklos, susijusios su fotografija, o atsakovo buvo pasamdytas padėti su vasariniu projektu „Open Kitchen“. T. S. pasirašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės kiek skiriasi nuo teismo posėdžio metu paliudytų: liudytojas teismo posėdžio metu teigė, kad jam pasirodė, kad automobilis atsitrenkė, prašant patikslinti, ar matė patį įvykį, nurodė, kad ,,ne, aš išgirdau“, tuomet pamačiau, viskas vyko labai greitai, išgirdo garsą (bamptelėjimą), atsisuko, pamatė, kad dega automobilio šviesios spalvos žibintai, mano, kad degė atgalinio judėjimo žibintai. Atsakydamas į klausimus, pažymėjo, kad negali garantuoti, ar matė raudonos spalvos ,,stop“ žibintus, svarstė, kaip D. P. galėjo kontaktuoti su transporto priemone. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad, paties liudytojo teigimu, nuo įvykio jis buvo nutolęs apie 30-40 metrų, vyko pasirengimo darbai renginiui, tuo metu, liudytojo parodymais, jis kažką nešė, kas turėjo apsunkinti liudytojo gebėjimą išgirsti nežymų D. P. atsirėmimą (atsitrenkimą) į transporto priemonę. Vertinant šio liudytojo parodymus, akcentuotina, kad liudytojas negalėjo tvirtai teigti, kad matė patį įvykį(susidūrimo momentą). Teismo vertinimu, jei susidūrimas įvyktų automobiliui judant atbula eiga, įvertinus transporto priemonės ir žmogaus kūno masių skirtumus ir judėjimo jėgą, D. P. būtų patyręs kur kas reikšmingesnes pasekmes (galimai nublokštas transporto priemonės, patirtų rimtesnių sužalojimų). Tuo tarpu trečiasis asmuo D. P. teismo posėdžio metu pripažino, kad kontaktas su automobiliu buvo, nurodė, kad atsirėmė, mėlynių neturėjo, po kontakto jokios pagalbos jam nereikėjo, nesureikšmino atsitrenkimo.

22. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo neneigė ir pripažino, kad atvykus policijai padėjo parašą ties tekstu „Tarpusavyje susitarsim dėl nuostolių atlyginimo“. Dėl atsikirtimų argumentų, esą šis parašas neliudija nei kaltės pripažinimo, nei įsipareigojimo atlyginti žalą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atvykus policijai tokio pobūdžio raštą pasirašė tik D. P., o automobilio valdytojo liudytojo I. V. parašo ties šiuo tekstu nėra, todėl teismas vertina, kad atvykus pareigūnams, D. P. neginčijo savo kaltės dėl įvykio. Byloje nėra duomenų, jog D. P. kreiptųsi į atvykusius pareigūnus, kaip pėsčiasis, kliudytas vairuotojui manevruojant atbulomis, policijos pareigūnai nėra pradėję jokių tyrimų dėl nukentėjusiojo pėsčiojo.

23. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

24. Teismo vertinimu, byloje nėra pagrindo išvadai, kad transporto priemonės valdytojo veiksmai, sustabdžius transporto priemonę vietoje, kurioje eismas nebuvo draudžiamas, sudarė sąlygas kilti situacijai, kai jo valdomam automobiliui buvo padaryta žala, einant atbulomis pėsčiajam ir dėl to kontaktavus.

25. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

26. Trečiasis asmuo D. P., atlikdamas atsakovo pavestą (duomenys neskelbtini), pasirinkdamas eiti atbulomis teritorijoje, turėjo numatyti, kad, vykstant intensyviems pasirengimo renginiui darbams, vykstant greta eismui, gali laiku nepastebėti kliūties, elgėsi neapdairiai ir neatsargiai. Atsakovas, kaip verslininkas, organizuojantis renginį, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai tuo požiūriu, jog pasirengimo renginiui darbai buvo vykdomi vykstant greta eismui, atsakovas, pavesdamas darbuotojui atlikti užduotį tokiomis aplinkybėmis turėjo numatyti, kad tokioje situacijoje esama galimybės, – esant darbuotojo neapdairumui,– kontaktui, – ko padarinys konkrečiu atveju tapo atsiradę nuostoliai, žala. Žala yra akivaizdi, įlenktos automobilio galinės durelės. Veika suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi trečiasis asmuo netinkamai vykdė ir organizavo darbus, neteisėta veika pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatuotinas ir priežastinis ryšys – dėl netinkamo darbų organizavimo (vykdymo) buvo apgadinta transporto priemonė. Teismas, be kita ko, pažymi, kad atsakovas yra verslininkas, kuriam taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai. Atsižvelgiant į profesinei veiklai taikomus didesnius atidumo, rūpestingumo, atsargumo standartus, atsakovas privalėjo dėti maksimalias pastangas tokio pobūdžio situacijoms išvengti (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-695-577/2017).

27. Kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi savo reikalavimams bei atsikirtimams pagrįsti, išskyrus aplinkybes, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga įvykdoma nurodant teisiškai reikšmingus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, renkant ir pateikiant įrodymus. Šaliai neįvykdžius įrodinėjimo pareigos, teismas gali pripažinti neįrodytomis aplinkybes, kuriomis ji remiasi.

28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Įvertinant įrodymus, bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų.

29. Atsakovas nesutinka su prašomu priteisti žalos dydžiu, jo teigimu, ieškovas tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių tyrimo ir neįrodė žalos dydžio. Teismas su tokiais atsakovo argumentais sutinka iš dalies. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto sugadinimo atveju žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių, kad nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2012).

30. Žalos dydį turi įrodyti ieškovas. Šalys ginčijosi dėl remonto būdo, t. y. ar durys turėjo būti keičiamos naujomis, ar pakaktų jų lyginimo ir, savo ruožtu, dėl lyginimo būdo, t. y. ar konkrečiu atveju, atsižvelgiant į pažeidimo gylį ir kitus faktorius, įmanoma kėbulą lyginti atsakovo(trečiojo asmens) nurodytu metodu, ar visgi buvo būtini brangūs glaistymo ir perdažymo darbai. Ieškovas, įrodinėdamas padarytą žalą automobiliui ir jos dydį teikė fotofiksacijas, sąmatas, apskaičiuotas Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti, vienoje iš sąmatų numatytas nuostolių apskaičiavimas, keičiant automobilio detalę (duris) nauja ir ją dar papildomai perdažant, kitoje – keičiant automobilio detalę (duris) devėta, ją perdažant, trečioje (teikta po įrodymų tyrimo byloje atnaujinimo) nurodyta sąmata tiesiog lyginant kėbulą.

31. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas, atlikdamas draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, būtų sudaręs transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame pateiktų detalų, išsamų sugadinimo aprašymą, apžiūrėjęs automobilį natūroje, tuo pačiu pagrįstų ginčo durelių keitimo būtinybę, t. y. kad pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį.

32. Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai rašytinių įrodymų pagrįsti ieškovo pozicijai, kad automobilio pažeidimas buvo tokio intensyvumo, gylio kad reikėjo pasirinkti durų keitimą (devėtomis ar naujomis ir dar papildomai naujų durų dažymą) kaip žalos atlyginimo dydžiui Audatex kompiuterine programa skaičiuoti. Teismo vertinimu, fizinio asmens, einančio atbulomis, netyčinis kontaktas su ginčo transporto priemone negalėjo būti tokio intensyvumo (jėgos), kad sąlygotų žymų galinių durelių įlenkimą ar pažeistų dažų sluoksnį, nes kontaktuota kūno dalimi (kas matyti ir iš fotofiksacijų). Iš byloje pateiktų fotofiksacijų matyti, kad automobilio dažų sluoksnis nebuvo pažeistas, durelių įlinkimas nežymus.

33. Ieškovas, įrodinėdamas padarytą žalą automobiliui ir jos dydį, be kita ko, teikė ir sąmatą, apskaičiuotą Audatex kompiuterine programa, kurioje numatytas nuostolių apskaičiavimas remontui, lyginant kėbulą (su glaistymo darbais). Teismas, įvertinęs šią sąmatą, pažymi, kad ji sudaryta ne ginčo žalos byloje Nr. (duomenys neskelbtini), bet dėl kito automobilio remonto, kurio kėbulo pažeidimų mastas šioje byloje nebuvo tirtas, todėl teismas negali vadovautis šiais paskaičiavimais, kaip tinkamais pagrįsti, esą nagrinėjamos bylos atveju ginčo automobilio pažeidimų mastas sąlygojo būtent tokio pobūdžio ir masto remonto darbus, kurie nurodyti minėtoje ieškovo sąmatoje.

Teismas, įvertinęs šiuos duomenis, neturi pagrindo laikyti, kad ieškovas pagrindė visą prašomos priteisti žalos dydį. Jau minėta, kad byloje nėra duomenų, jog automobilis būtų apžiūrėtas natūroje, ieškovas į bylą nėra pateikęs ginčo transporto priemonės apžiūros akto su detaliu sugadinimo aprašymu, iš kurio būtų įmanoma tiksliai nustatyti pažeidimo mastą (įlenkimo tikslų gylį, plotą, lokaciją). Taigi teismas apie sugadinimų pobūdį sprendžia iš byloje pateiktų ieškovo įrodymų – fotonuotraukos, pranešimo dėl įvykio ir kt., ir vertina, kad nėra pagrindo teigti, kad minėtose ieškovo pateiktose Audatex kompiuterine programa sudarytose sąmatose nurodyti darbai atitinka sugadinimų pobūdį ir ginčo aplinkybėmis buvo būtini atlikti. Teismas sutinka su atsikirtimų argumentais, jog byloje ieškovė iš esmės nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad konkrečioje situacijoje transporto priemonės durų keitimas ir perdažymas buvo būtinas ir nebuvo galima taikyti ženkliai pigesnio detalės lyginimo be dažymo metodo.

34. Teismas, vertindamas byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus įrodymus dėl žalos šalinimo būdų ir kaštų, įvertinęs ginčo transporto priemonės tikėtinus pažeidimus pagal bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes dėl žalos padarymo mechanizmo bei pateiktas ginčo transporto priemonės fotofiksacijas, spręsdamas dėl žalos dydžio , mano esant pagrįstą atsakovo ir trečiojo asmens poziciją, jog galimas kitas padarytos žalos šalinimo būdas – kėbulo lyginimas be dažymo, kuris, savo ruožtu, keletą kartų pigesnis, negu ieškovo prašoma priteisti suma. Trečiasis asmuo teikė į bylą duomenis, paneigiančius ieškovo poziciją, esą pažeidimo lokacija yra tokia, kad kėbulo lyginimas būtų netinkamas pažeidimams pašalinti (nepasiteisintų), teikė duomenis į bylą, įrodančius, jog įmonės, atliekančios tokio pobūdžio kėbulo lyginimo darbus nauju būdu (išvengiant glaistymo ir dažymo darbų), įvertinusios ginčo automobilio pažeidimus ir jų lokaciją, sutiko tuos darbus atlikti bei nurodė tokių darbų atlikimo preliminarius kaštus – nuo 90 Eur iki 140 Eur su PVM. Teismas vertina, kad atsakovas paneigė ieškovo nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ir dydžio teisingumą, pateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir atlygintą žalą už automobilio sugadinimą (CPK 178 straipsnis), ieškovo pateikti įrodymai yra tinkami prašomos priteisti žalos dydžiui patvirtinti ir sprendžia, kad ginčo situacijoje ieškovui priteistina maksimali trečiojo asmens duomenyse nurodyta 169,45 Eur suma (140 Eur +PVM) būtų pakankama remontui atlikti. Dėl ieškovo atsikirtimų argumentų, jog teismas neturi vadovautis šiais duomenimis, nes nurodyta tik preliminari (tikėtina) kaina, teismas pažymi, kad ir ieškovo teiktos remonto darbų sąmatos tėra tik tikėtiną faktinių darbų kainą pagrindžiantis įrodymas, sudarytas, remiantis prielaidomis, esą pažeidimams pašalinti reikalinga atlikti konkrečius darbus.

35. Nurodytais argumentais teismas sprendžia, kad ieškovui įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, kaltę ir turtinės žalos padarymo faktą), bet neįrodžius, kad draudėjas patyrė žalą būtent tokio dydžio, kiek buvo išmokėta draudimo išmokos, ieškinys tenkintinas išdalies, iš atsakovo priteistina 169,45 Eur (CPK 178 straipsnis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.1015 straipsnio 1 dalis).

36. Kiti procesiniuose dokumentuose šalių nurodyti argumentai bei aplinkybės neturi esminės reikšmės bylos išsprendimui ir byloje teisinio rezultato neįtakoja, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisako. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl palūkanų priteisimo

37. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 6 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai abi šalys verslininkai arba privatūs juridiniai asmenys, privalu mokėti 6 proc. dydžio palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Pagal CK 6.261 straipsnį, jeigu skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Įstatymo nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių, inter alia (be kita ko), ir esant deliktinei civilinei atsakomybei, kai atsiradusi žala atlyginama pinigais. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kompensuojamosios palūkanos savo prigimtimi atlieka minimalių nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, kompensacinę funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1142/2014). Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, ieškovui atsakovo priteistinos 6 procentų dydžio metines palūkanos nuo priteistos žalos atlyginimo sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Byloje ieškovė yra pateikusi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovė prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 26 eurus žyminio mokesčio. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 14,63 proc. reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistinas 3,80 eurų žyminis mokestis.

39. Teismas turėjo 85,08 eurus procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurias paskirsčius proporcingai pagal patenkintų reikalavimų dalį (14,63 proc.), valstybei iš atsakovo priteistina 12,45 euro, o iš ieškovo 72,63 euro (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264- 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „Atsuktuvas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 169,45 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt devynis eurus ir 45 euro centus) išmokėtos draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,80 Eur (tris eurus ir 80 euro centų) bylinėjimosi išlaidų ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Atsuktuvas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 12,45 Eur (dvylika eurų ir 45 euro centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Priteisti iš ieškovo ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 72,63 Eur (septyniasdešimt du eurus ir 63 euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, šias išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, įmokos kodas 5660, teismui pateikiant apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rūta Kazlauskienė