- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-24
- Bylos Nr.
- e2A-1990-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27982-2021-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Atsuktuvas“
- Trečiasis asmuo
- D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Linorijas“
- Kategorijos
- 2.6.39.2.5.5Transporto priemonių draudimas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ patikslintą ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Atsuktuvas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys D. P., uždaroji akcinė bendrovė „Linorijas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ kreipėsi į teismą, pareikšdama pareiškimą skolininkui D. P. dėl draudimo išmokos išieškojimo. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2021 m. spalio 14 d išduotas teismo įsakymas dėl 1 157,68 Eur skolos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 157,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko kreditorės naudai. 2021 m. gruodžio 7 d. teisme gauti skolininko prieštaravimai dėl kreditorės pareikštų reikalavimų.
2. Po skolininko prieštaravimų ieškovė teismui pateikė ieškinį atsakovui D. P., trečiajam asmeniui UAB „Linorijas“, kuriuo prašė iš D. P. priteisti 1 157,68 Eur draudimo išmoką, 5 proc. dydžio metines palūkanas už visą priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
3. 2022 m. lapkričio 9 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė iš atsakovės UAB „Atsuktuvas“ ieškovės naudai 1 157,68 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas, tretieji asmenys byloje – D. P. ir UAB „Linorijas“. Nustatė, kad D. P. įvykio metu dirbo UAB „Atsuktuvas“ ir vykdė šio asmens jam priskirtas darbo funkcijas, t. y. vykdė pasirengimą „OpenKitchen“ renginiui, todėl atsakovu nurodė D. P. darbdavį UAB „Atsuktuvas“, o D. P. - trečiuoju asmeniu.
4. Nurodė, kad ieškovė apdraudė UAB „Linorijas“ priklausantį 2020 m. gamybos automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovė buvo informuota, kad 2020 m. liepos 17 d. (duomenys neskelbtini), D. P., eidamas atbulas, atsitrenkė į stovintį apdraustą automobilį ir jį apgadino. Įvykis buvo pripažintas draudžiamuoju, todėl ieškovė nukentėjusiajam išmokėjo 1 157,68 Eur draudimo išmoką ir pareikalavo iš atsakovės žalos atlyginimo, tačiau atsakovė reikalavimo nepatenkino. D. P. dėl neatsargumo apgadino apdraustą turtą, todėl ieškovė įgijo reikalavimo teisę į žalos atlyginimą. Žalos padarymo metu D. P. vykdė darbo funkcijas, todėl atsakovė laikytina atsakinga už žalos padarymą asmeniu pagal netiesioginės civilinės atsakomybės taisykles.
Atsiliepimas
5. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį su juo nesutiko. Nurodė, kad faktinės aplinkybės dėl kaltės nebuvimo išdėstytos ieškovei 2020 m. spalio 29 d. D. P. 2020 m. liepos 17 d., dirbdamas atsakovei, rengėsi „Menų fabrikas Loftas“ vakaro renginiui „OpenKitchen“. Ketino išplauti aikštelę „Menų fabrikas Loftas“ teritorijoje, prie kiemo vartų, terasos ir svečių sėdimųjų vietų. Ėjo atbulomis iš ritės išvyniodamas vandens žarną ir atatupstas galva atsitrenkė į draudėjo mikroautobusą. Susidūrimo metu mikroautobusas buvo pradėjęs judėjimo atbuline eiga manevrą. Šias aplinkybes D. P. žodžiu patvirtino parengiamojo teismo posėdžio metu, taip pat ir liudininkas T. S., kuris nurodė, kad būdamas netoliese, apytikriai 20 metrų atstumu, tiesiai priešais save matydamas automobilio galinę dalį ir atbulomis judantį D. P., matė, kaip įsižiebė automobilio atbulinės eigos žibintai ir automobilis pradėjo atbulinės eigos manevrą, dėl ko įvyko susidūrimas.
6. Kaltės D. P. nepripažino ir dėl žalos padarymo kaltu nesijaučia. Pasirašytas popieriaus lapas, kuriame yra nurodytas tik žodis „susitarsim“, neliudija nei trečiojo asmens kaltės pripažinimo, nei jo įsipareigojimo atlyginti žalą. Žala atsirado tik dėl to, kad vairuotojas, būdamas vidinėje kiemo teritorijoje, kurioje nevyksta intensyvus eismas ir dominuoja pėsčiųjų judėjimas, neįsitikinęs ar mikroautobuso gale nėra pėsčiųjų, būdamas nepakankamai atidus pradėjo atgalinės eigos manevrą. Ieškovė reikalaujamos žalos atlyginimą grindžia vienintele aplinkybe, abstrakčiai nurodydama, kad D. P. dėl neatsargumo apgadino apdraustą turtą. Ieškovė, parengiamojo teismo posėdžio metu išklausiusi automobilio vairuotojo, trečiojo asmens ir liudininko parodymus, turėjo galimybę konkretizuoti tariamai neteisėtus D. P. veiksmus, tačiau to nepadarė. Nepaneigė liudininko T. S. duotų parodymų ir pateikė nepagrįstą reikalavimą
7. Remonto darbų kaina yra paskaičiuota ne pagal draudėjo pateiktą remonto darbų sąskaitą, o pagal pačios ieškovės parengtą remonto darbų sąmatą. Ieškovė draudėjui paskaičiavo ir išmokėjo maksimalią žalą: detalės keitimas nauja ir jos perdažymas, vietoje esamos detalės remontavimo. Toks žalos paskaičiavimas yra visiškai neekonomiškas. Iš byloje pateiktų įlenkimo fotografijų matyti, kad galinės durys buvo įlenktos vienoje vietoje, susiformavęs įlenkimas yra bukas, negilus ir neturi aštrių kampų, nei dažai nei lakas nebuvo pažeisti. Ieškovė netinkamai įvertino automobilio detalei padarytą žalą, netinkamai nustatė reikiamus atlikti darbus ir netinkamai apskaičiavo jų kainą. Ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp jos patirtos žalos dydžio (išmokėtos draudimo išmokos) ir trečiojo asmens veiksmų. Net ir tuo atveju jei būtų nustatyta, kad D. P. elgėsi neapdairiai ir eidamas atbulas įlenkė automobilio duris, ieškovo prašomas žalos dydis yra neproporcingas padarytam pažeidimui.
Atsiliepimas
8. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal pradinį ieškinį) D. P. atsiliepimu į pradinį ieškinį teismo prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2020 m. liepos 17 d. dirbdamas UAB „Atsuktuvas“, rengėsi „Menų fabrikas Loftas“ vakaro renginiui „OpenKitchen“. Ketino išplauti aikštelę „Menų fabrikas Loftas“ teritorijoje, prie kiemo vartų, terasos ir svečių sėdimųjų vietų. Ėjo atbulomis iš ritės išvyniodamas vandens žarną ir atatupstas galva atsitrenkė į draudėjo mikroautobusą. Susidūrimo metu mikroautobusas buvo pradėjęs judėjimo atbuline eiga manevrą. Yra objektyvus įvykio liudininkas, aiškiai matęs, kad buvo įžiebti visi mikroautobuso galiniai žibintai, raudoni ir baltos spalvos.
9. Kaltės nepripažino ir dėl žalos padarymo kaltu nesijaučia. Pasirašydamas popieriaus lapą, kuriame yra nurodytas tik žodis „susitarsim“, neliudijo nei kaltės pripažinimo, nei įsipareigojimo atlyginti žalą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkini.
Atsiliepimas
11. Trečiasis asmuo (atsakovas pagal pradinį ieškinį) D. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra nekaltas. Įvykis įvyko darbo vietoje, todėl už tai turėtų atsakyti darbdavys. Darbdavė turi didžiulį kiemą, norėjo jį išplauti su kercheriu, tam reikia išsivynioti didžiulę šlangą. Vyniodamas šlangą ėjo atbulomis ir atsitrenkė į autobusiuko galines dureles, šviesiu paros metu. Nežino kaip atsirado automobilis toje vietoje. Automobilis buvo važiuojamoje kiemo dalyje, nebuvo tvarkingai pastatytas. Vairuotojas tik atsitrenkus nieko nesakė. Buvo iškviesta policija, sakė, kad įlenkė automobilį, susitarė draugiškai – ir viskas. Pasirašė tik raštelį. Mano, kad už ieškinio sumą galima visas mašinos duris pakeisti, o ten buvo tik mažas įlenkimas.
12. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdį informuota tinkamai.
13. Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu aiškino, kad pažįsta D. P., anksčiau turėjo bendrų projektų. Atsakovės buvo pasamdytas padėti su vasariniu projektu „OpenKitchen“. Lofte buvo daug žmonių, maisto furgonėlių ir vyko pasiruošimo darbai. Neatsimena tiksliai, ką tuo metu darė kieme, bet kažką nešė. Buvo 30-40 metrų nuo įvykio, pasirodė, kad automobilis įvažiavo į D., o ne D. atsitrenkė į automobilį. Po kažkurio laiko pastebėjo policiją. Jam paaiškino, kad D. iškvietė policiją, nes atsitrenkė į automobilį ir jį sulankstė. T. S. stebėjosi, kad kaip taip gali būti, jei automobilis važiavo atbulomis. Yra praktiškai įsitikinęs, kad išgirdęs atsitrenkimą, pamatė, kad dega atbulinės eigos šviesos. Mašina – autobusiukas, tamsus, nežino modelio
14. Liudytojas I. V. V. teismo posėdžio metu nurodė, jog norėjo praleisti iš priekio atvažiuojantį automobilį. Sustojęs išgirdo trinktelėjimą į galą, automobilio negesino. Pažiūrėjo, kas nutiko, pamatė šalia stovintį vyrą. Nepamena, ar kažką su juo kalbėjo, bet kadangi žinojo, kad automobilis draustas Kasko draudimu, bet nežinojo, ką toliau daryti, tai nusprendė iškviesti policiją. Sėdo atgal į automobilį, po 10-15 min. atvyko pareigūnai, kad būtų įvykio patvirtinimas. Pareigūnai pasiūlė surašyti raštą, pasakė, kad pakanka tokio patvirtinimo ir visi išsiskirstė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinį tekino iš dalies - priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 169,45 Eur draudimo išmoką, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 3,80 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovės valstybei 12,45 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas; priteisė iš ieškovės valstybės naudai 72,63 Eur bylinėjimosi išlaidas.
16. Nustatė, kad žalos automobiliui pobūdis atitinka D. P. paaiškinimus, kad atsitrenkė galva, eidamas atbulomis. Atsakovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad įvykio dieną transporto priemonės valdytojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Nenustatė pagrindo išvadai, jog fizinis asmuo kontaktavo su transporto priemone vietoje, kurioje automobilių eismas apskritai negalimas, atsakovė byloje pateikė tik fotofiksacijas dėl faktinės situacijos, organizuojant renginius, bet byloje nėra duomenų, kokia konkrečiai teritorija UAB ,,Atsuktuvas“ skirta renginių organizavimui. Liudytojo I. V. parodymai yra nuoseklūs, būtent jis paskambino ir pranešė apie įvykį policijai ir teismas neturėjo pagrindo netikėti šio liudytojo nurodytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, t. y. kad įvykio metu jo valdoma transporto priemonė stovėjo.
Šalies argumentai
17. T. S. pasirašytame paaiškinime nurodytos aplinkybės kiek skiriasi nuo teismo posėdžio metu paliudytų. Paties liudytojo teigimu, nuo įvykio jis buvo nutolęs apie 30-40 metrų. Liudytojas negalėjo tvirtai teigti, kad matė patį įvykį (susidūrimo momentą). Vertino, jei susidūrimas įvyktų automobiliui judant atbula eiga, įvertinus transporto priemonės ir žmogaus kūno masių skirtumus ir judėjimo jėgą, D. P. būtų patyręs kur kas reikšmingesnes pasekmes (galimai nublokštas transporto priemonės, patirtų rimtesnių sužalojimų). Atvykus policijai raštą pasirašė tik D. P., o automobilio valdytojo parašo nėra, todėl teismas vertino, kad atvykus pareigūnams, D. P. neginčijo savo kaltės dėl įvykio. Byloje nėra duomenų, jog D. P. kreiptųsi į atvykusius pareigūnus, kaip pėsčiasis, kliudytas vairuotojui manevruojant atbulomis, policijos pareigūnai nėra pradėję jokių tyrimų dėl nukentėjusiojo pėsčiojo.
Žemesnės instancijos teismas
18. D. P., atlikdamas atsakovės pavestą darbą, pasirinkdamas eiti atbulomis teritorijoje, turėjo numatyti, kad vykstant intensyviems pasirengimo renginiui darbams, vykstant greta eismui, gali laiku nepastebėti kliūties, elgėsi neapdairiai ir neatsargiai. Atsakovė, kaip verslininkė, organizuojanti renginį, elgėsi neapdairiai ir neatsakingai tuo požiūriu, jog pasirengimo renginiui darbai buvo vykdomi vykstant greta eismui, atsakovė, pavesdama darbuotojui atlikti užduotį tokiomis aplinkybėmis, turėjo numatyti, kad tokioje situacijoje esama galimybės, – esant darbuotojo neapdairumui,– kontaktui, – ko padarinys konkrečiu atveju tapo atsiradę nuostoliai, žala. Žala yra akivaizdi - įlenktos automobilio galinės durelės. Veika suponuoja kaltės atsiradimą, kadangi trečiasis asmuo netinkamai vykdė ir organizavo darbus, neteisėta veika pasireiškė bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimu (CK 6.246, 6.266 straipsniai). Konstatavo priežastinį ryšį – dėl netinkamo darbų organizavimo (vykdymo) buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesnio atidumo ir rūpestingumo standartai.
19. Sutiko iš dalies su atsakovės argumentais, kad ieškovė tinkamai neatliko draudiminio įvykio aplinkybių ir neįrodė žalos dydžio. Nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovė, atlikdama draudiminio įvykio aplinkybių tyrimą, būtų sudariusi transporto priemonės techninės apžiūros aktą, kuriame pateiktų detalų, išsamų sugadinimo aprašymą, apžiūrėjusi automobilį natūroje, tuo pačiu pagrįstų ginčo durelių keitimo būtinybę, t. y. kad pateiktoje sąmatoje nurodyti darbai ir medžiagos iš esmės atitinka sugadinimų pobūdį. Nėra pakankamai duomenų pagrįsti ieškovės poziciją, kad automobilio pažeidimas buvo tokio intensyvumo, gylio, kad reikėjo pasirinkti durų keitimą. Fizinio asmens, einančio atbulomis, netyčinis kontaktas su ginčo transporto priemone negalėjo būti tokio intensyvumo (jėgos), kad sąlygotų žymų galinių durelių įlenkimą ar pažeistų dažų sluoksnį, nes kontaktuota kūno dalimi (kas matyti ir iš fotofiksacijų). Iš byloje pateiktų fotofiksacijų matyti, kad automobilio dažų sluoksnis nebuvo pažeistas, durelių įlinkimas nežymus.
20. Įvertinęs ieškovės Audatex kompiuterine programa parengtą sąmatą, pažymėjo, kad ji sudaryta ne ginčo žalos byloje Nr. CLT2119888 , bet dėl kito automobilio remonto, kurio kėbulo pažeidimų mastas šioje byloje nebuvo tirtas, todėl teismas negali vadovautis šiais paskaičiavimais. Neturėjo pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pagrindė žalos dydį.
21. Manė esant pagrįstą atsakovės ir trečiojo asmens poziciją, jog galimas kitas padarytos žalos šalinimo būdas – kėbulo lyginimas be dažymo, kuris, savo ruožtu, keletą kartų pigesnis, negu ieškovės prašoma priteisti suma. Vertino, kad atsakovė paneigė ieškovės nurodyto žalos apskaičiavimo metodo ir dydžio teisingumą, pateikė duomenų, kuriais remiantis galima būtų įvertinti ieškovės paskaičiuotą ir atlygintą žalą už automobilio sugadinimą. Sprendė, kad ginčo situacijoje ieškovei priteistina maksimali trečiojo asmens duomenyse nurodyta 169,45 Eur suma (140 Eur +PVM) būtų pakankama remontui atlikti.
22. Laikė, kad ieškiniu patenkinta 14,63 proc. ieškovės reikalavimų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
23. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
24. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neapžiūrėjo transporto priemonės natūroje, nesudarė rašytinio apžiūros akto su detaliu apgadinimų aprašymu ir tuo, jog ieškovė nepagrindė durelių keitimo būtinybės.
24.2. Apžiūros aktas (rašytinis dokumentas) nebuvo sudarytas (to daryti neįpareigojo teisės aktai), o automobilis buvo apžiūrėtas iš kliento trečiojo asmens UAB „Linorijas“ atsiųstų nuotraukų, kadangi jose buvo aiškiai matomas pažeidimas. Tokia apžiūra yra įprasta draudimo bendrovių praktika, jokiu būdu nereiškianti, kad tokios apžiūros kokybė yra prastesnė nei apžiūrint natūroje. Betarpiška apžiūra atliekama tik tada, kai iš nuotraukų negalima nustatyti pažeidimo pobūdžio ir/ar dydžio, tuomet surašomas ir apžiūros protokolas (aktas).
24.3. Apgadinimų masto ir jų remonto išlaidų vertinimas apžiūrint nuotraukas negali būti pripažintas savaime neleistinu (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1706-585/2016).
24.4. Nesutinka su išvada, kad nėra pakankamai įrodymų, jog pažeidimas buvo tokio intensyvumo, gylio, kad durys turėjo būti keičiamos ir papildomai dažomos.
24.5. Apgadinimų apžiūrą iš nuotraukų atliko apeliantės darbuotojai, kvalifikuoti žalų ekspertai, kurie sudaryta durų keitimo sąmata žalos byloje Nr. CLT2119888 nustatė remonto būdą ir kainą. Atsižvelgiant į pažeidimo intensyvumą ir automobilio amžių (naujas automobilis), durys turi būti keičiamos siekiant automobilį atstatyti į buvusią iki įvykio būklę. Atsakovė į bylą nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių apeliantės nustatytą remonto būdą ir kainą.
24.6. Durelių keitimas naujomis buvo būtinas, kadangi pažeidimo plotas ir vieta yra ties durų paviršiaus briauna. Esant tokio dydžio (ploto) ir intensyvumo pažeidimams, kokybiškai suremontuoti pažeistos vietos nėra įmanoma, kadangi metalas yra ištemptas. Atstatyti į buvusią padėtį suremontuojant kokybiškai ir nededant storo sluoksnio glaisto neįmanoma. Visais atvejais duris keičiant naujomis, jos turi būti dažomos (o ne perdažomos) pritaikant spalvą, kadangi naujos durys būna nedažytos. Įvykio metu automobilis buvo naujas, todėl apskaičiuota naujo automobilio durų kaina. Automobiliui galiojo gamintojo garantija, todėl jis turėjo būti remontuojamas pas įgaliotą atstovą.
24.7. Nesutinka su teismo vertinimu, kad apeliantė į bylą pateikė kito automobilio remonto sąmatą. Ieškovė teismui teikė oficialių VW markės automobilių salonų remonto kaštų paskaičiavimus ginčo automobiliui. Jie pateikė savo Audatex programos pagalba sudarytas sąmatas. Atstovybėms pateikė tas pačias ginčo automobilio nuotraukas, kurios yra šioje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad jų sudarytos sąmatos ne tokiems automobiliams, kaip ginčo transporto priemonė.
24.8. Būtent atsakovė ir trečiasis asmuo nepateikė patikimų rašytinių įrodymų, jog tiek apeliantės, tiek oficialių VW atstovų nurodytos defektų šalinimo technologijos yra nepagrįstos.
24.9. Negalima vadovautis trečiojo asmens pateiktais įmonių atsakymais dėl durelių lyginimo kainų. Nurodomos kainos yra preliminarios, be dažymo darbų, nėra aiški įmonių kvalifikacija.
25. Atsakovė ir tretieji asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
27. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
28. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria sumažintas ieškovės prašytas priteistinos draudimo išmokos dydis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl apeliacinio skundo esmės
29. Nagrinėjamu atveju apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sumažintu prašytos priteisti draudimo išmokos dydžiu. Ginčo dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovei byloje nėra.
30. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad automobilis VW Crafter (VIN kodas (duomenys neskelbtini)), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriam 2020 m. liepos 17 d. eismo įvykio kilo žala, nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui UAB „Linorijas“. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu informavo automobilio savininkę (draudėją), jog žalos byloje Nr. CLT2119888 yra apskaičiuota draudimo išmoka 1 157,68 Eur sumai. Draudiminė išmoka išmokėta automobilio savininkei 2020 m. rugpjūčio 27 d. bankiniu pavedimu. Į bylą taip pat pateikta Audatex sistema parengta 2020 m. rugpjūčio 14 d. žalos sąmata Nr. CLT2119888, kurioje yra detalizuoti reikalingo atlikti darbo laikas, automobilio remonto darbai, pvz.: dažymas ir kt. Remonto kaina – 1 157,68 Eur. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovės Audatex kompiuterine programa parengta sąmata sudaryta ne ginčo žalos byloje Nr. CLT2119888 , bet dėl kito automobilio remonto, kurio kėbulo pažeidimų mastas šioje byloje nebuvo tirtas, yra nepagrįstas. Ieškovės pateiktoje sąmatoje yra aiškiai nurodytas draudiminio įvykio numeris – CLT211988, sutampa automobilio VIN kodas ir valstybinis numeris.
31. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-166/2009; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, 25 punktas). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009; 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2014). Teismas gali priimti sprendimą dėl žalos atlyginimo tik tada, kai nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis pasiekiamas įstatyme įtvirtintas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, kad nukentėjęs asmuo yra patyręs atitinkamo dydžio žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016, 11 punktas).
32. Ieškovė (apeliantė), siekdama pagrįsti prašomos priteisti žalos dydį, į bylą be nurodytos savo parengtos sąmatos, taip pat pateikė Volkswagen atstovybių UAB „Autojuta“ ir Moller auto žalų sąmatas. UAB „Autojuta“ pateiktoje 2023 m. sausio 18 d. sąmatoje (automobilių VIN kodas sutampa) apskaičiuota remonto kaina 985,30 Eur su PVM. Mollerauto pateiktoje 2023 m. sausio 18 d. remonto sąmatoje Nr. 60-60-60 yra apskaičiuota automobilio VW Crafter remonto sąmata, tačiau nesutampa VIN kodai, todėl negalima vertinti apskaičiuoto taisytino žalos dydžio konkrečiu atveju, atitinkamai, šis įrodymas byloje nevertintinas. Bendrąja prasme, Volkswagen atstovybės nurodyta apytikslė ginčo automobilio remonto suma – 985,30 Eur su PVM. Trečiasis asmuo D. P., siekdamas įrodyti mažesnį automobiliui sukeltos žalos dydį, į bylą pateikė el. laiškų kopijas, iš kurių matyti, jog jis kreipėsi į kitas įmones dėl preliminarios kainos išlyginti 2020 m. gamybos VW Crafter galinių durelių įlenkimą. Įmonė Autolab pateikė atsakymą, jog preliminari kaina yra 90 Eur + PVM, įmonė Estetinis lyginimas nurodė spėjamą kainą 120-140 Eur, Meninis lyginimas nurodė preliminarią 100 Eur + PVM.
33. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmosios instancijos teismo motyvus ir šalių į bylą pateiktus dokumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo apskaičiuotu ir ieškovei priteistu draudimo išmokos dydžiu.
34. Visų pirma, ieškovė patirtą žalą įrodinėjo oficialiomis sąmatomis, kuriose išsamiai detalizuojami reikalingi atlikti darbai, darbo valandų skaičius ir kt. Pateikė tiek savo, tiek ir Volkswagen markės atstovybės UAB „Autojuta“ apskaičiuotas detalias darbų sąmatas. Automobiliui žala buvo padaryta jo gamybos metais, t. y. žala padaryta naujam automobiliui. Be to, sutiktina su apeliantės pozicija, nors šiuo atveju automobilio savininkas duomenų neteikė, tačiau įprastai gamintojas automobiliui taiko garantiją, pvz.: rūdžių atsiradimui ir kt. (CK 6.335, 6.337, 6.364 straipsniai), o tokiais atvejais gamintojas gali taikyti griežtesnes automobilio remonto sąlygas.
35. Draudimo polise GJELT 3149748 taip pat nurodyta, kad draudimo sutartį be poliso sudaro Transporto priemonių draudimo taisyklės Nr. 049 (Transporto priemonių draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2016 m. d kovo 1 d., ir Bendrosios draudimo sąlygos, galiojanti redakcija nuo 2020 m. vasario 11 d.). Šios taisyklės yra pateikiamos viešai (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taisyklių Nr. 049 11 punkte numatyta, kad nuostolio dydį nustatys vadovaudamiesi aktu, sudarytu apžiūrint sugadintą transporto priemonę (jei apžiūra atliekama), iš savininko ir kompetentingų įstaigų gautais nuostolio faktą, dydį ir faktines remonto išlaidas patvirtinančiais bei su draudiku suderintais dokumentais. Transporto priemonės sugadinimo atveju nuostoliu laikomos išlaidos, būtinos suremontuoti transporto priemonę iki jos būklės prieš pat draudžiamąjį įvykį (11.1.2 punktas).Atsižvelgus į draudimo taisyklių turinį matyti, kad automobilio apžiūra vietoje yra atliekama pagal poreikį, todėl pirmosios instancijos teismo argumentas, jog draudimo išmokos dydis turi būti mažintinas vien dėl to, kad draudikas neapžiūrėjo automobilio natūroje ir nesurašė apžiūros akto, vertintinas kaip nepagrįstas. Apžiūros aktas nėra imperatyvi sąlyga draudimo išmokai apskaičiuoti. Draudikas išmoką apskaičiavo remdamasis nuotraukomis, kurias, pažymėtina, kitoms įmonės siuntė ir trečiasis asmuo. Remiantis draudimo polisu, automobilis buvo apraustas „Maxi“ variantu, o taisyklių Nr. 049 7.9 punktas numato, kad skaičiuojant draudimo išmoką, draudikas neatsižvelgs į transporto priemonės draudimo vertės mažėjimą draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu. Šis aspektas taip pat patvirtina, kad draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal automobilio gamybos (2020 m.) vertę.
36. Trečiojo asmens pateikti automobilio remonto apskaičiavimai vertintini kaip abstraktūs, nedetalizuoti. Nėra nurodytas konkretus reikalingų atlikti darbų pobūdis, darbo laikas, medžiagos ir kt. Taip pat nėra aišku, kuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad galimas kitas padarytos žalos šalinimo būdas – kėbulo lyginimas be dažymo, kuris, savo ruožtu, keletą kartų pigesnis, negu ieškovės prašoma priteisti suma. Vertintina, kad vien atsakovės ir trečiojo teoriniai argumentai dėl galimo kitokio automobilio remonto varianto, nėra laikytini savaime pagrįstais ir nuginčijančiais ieškovės pateiktus įrodymus, o turi būti įrodyti motyvuotai. Byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad ieškovė, apskaičiuodama žalos dydį, pasirinko netinkamą galimą automobilio remonto būdą.
37. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad ieškovė tinkamai pagrindė priteistinos draudimo išmokos dydį, pirmosios instancijos teismas jį sumažino remdamasis nepagrįstais ir abstrakčiais atsakovės ir trečiojo asmens teiginiais, nekonkretizuotais įrodymais, todėl apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas ir skundžiamas sprendimas dalyje dėl priteistinos išmokos dydžio yra keistinas – ieškovei priteistina 1 157,68 Eur išmokėta draudimo išmoka (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
38. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako (CPK 2 straipsnis, 3 straipsnis, 7 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme
39. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jų atlyginimą priteisiant iš antrosios šalies. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
40. Pirmosios instancijos teisme ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas – 26 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad pakeitus skundžiamą sprendimą, jos ieškinio reikalavimai tenkinti visoje apimtyje, jai iš atsakovės priteistinos 26 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
41. Pirmosios instancijos teismas patyrė 85,08 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į pakeistą skundžiamą sprendimą ieškovės naudai, yra perskirstytinos jas visas priteisiant iš atsakovės.
42. Apeliantė, teikdama apeliacinį skundą, sumokėjo 23 Eur dydžio žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad jos apeliacinis skundas tenkintinas, jai iš atsakovės priteistinos 23 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą pakeisti iš dalies – tenkinti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį visoje apimtyje ir iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atsuktuvas“ (duomenys neskelbtini) ieškovės ADB „Gjensidige“ (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 1 157,68 Eur(vienas tūkstantis vienas šimtas penkiasdešimt septyni eurai 68 ct) išmokėtą draudimo išmoką, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. spalio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 26 Eur (dvidešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidas.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atsuktuvas“ valstybei 85,08 Eur (aštuoniasdešimt penki eurai 8 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Likusioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ naudai iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Atsuktuvas“ 23 Eur (dvidešimt trys eurai) dydžio bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.