Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

5. Dėl nebendradarbiavimo ir tinkamų sąlygų perduoti ULSVIS nesudarymo ieškovas pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 22 d. pateiktuose pasiaiškinimuose ieškovas detaliai apibūdino kokios aplinkybės trukdo nedelsiant perduoti ULSVIS valdymą, nurodė kokius veiksmus reikalinga atlikti, kad ULSVIS būtų tinkamai perduota ir taip pat paprašė SAM pateikti atsakymą į pateiktą užklausimą ir pratęsti terminą, reikalingą prašomiems veiksmams atlikti. Nepaisant to, joks atsakymas gautas nebuvo. SAM visiškai neatsižvelgė į pakeistose teisės aktuose esančius ir ieškovo nurodytus neaiškumus/ prieštaringumus ir dėl šių aplinkybių nepateikė jokių paaiškinimų. Be to, atsižvelgus į tai, kad SAM pažeidė pareigą informuoti apie planuojamus teisės aktų pakeitimus asmenis, su kuriais tokie pakeitimai yra susiję, tokios aplinkybės sukliudė ieškovui galimybę tinkamai pasiruošti išvadoje nurodytų pakeitimų tinkamo įgyvendinimo galimybei, ir šios nuostatos pažeidimas lėmė SAM nurodomus, neįrodytus ir tariamus ieškovo darbo pareigų pažeidimus.

6. Paaiškina, kad pakeitus įsakymo dėl centro nuostatų taisykles, tą pačią dieną buvo priimti ir įsakymo dėl informacinės sistemos pakeitimai. Pažymi, kad šie pakeitimai lėmė, kad centras iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. buvo įpareigotas NVSC perduoti ULSVIS duomenis (t. y. Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos dokumentus (saugos dokumentai, naudotojų ir administratorių vadovai, sutartys su duomenų teikėjais) (3.2.1. punktas); Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos techninę įrangą, ar prieigas prie informacinės sistemos serverių, jei administruojami ir informacinės sistemos duomenys tvarkomi išoriniame duomenų centre (3.2.2. punktas). Pažymi, kad nurodytame administraciniame akte pažymėta, kad dokumentai turi būti perduoti iki 2020 m. rugpjūčio 4 d. (3.2 punktas), o NVSC ULSVIS registro tvarkymo funkcijas atlieka nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. (2 punktas), nepaisant to, kad paties keičiamo teisės akto įsigaliojimo data numatyta tik 2020 m. rugpjūčio 6 d. Taigi, šiuo teisės aktu centrui nustatomi įpareigojimai veikti į praeitį (atbuline data), o toks įpareigojimas yra ne tik aiškiai neteisėtas ir neįmanomas įvykdyti, bet taip pat neaiškus ir nemotyvuotas.

7. Be to, priimdama skundžiamą teisės aktą SAM net neatsižvelgė, kad įpareigojimo perduoti nurodytą informaciją ir dokumentus neįmanoma įvykdyti dėl techninių priežasčių. Tą patvirtina teikiami centro užklausimas ir paslaugos administratoriaus atsakymas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atsakymas bei kiti dokumentai susiję su sistemos perdavimo galimybėmis. ULSVIS informacinė sistema yra pagrindinis įrankis ULAC darbuotojams leidžiantis vykdyti kitus su epidemiologine ligų priežiūra susijusius tikslus (įsakymo dėl centro nuostatų 8 punktas): įgyvendinti valstybės užkrečiamųjų ligų prevencijos ir valdymo politiką, organizuoti ir vykdyti užkrečiamųjų ligų epidemiologinę priežiūrą (8.1. punktas); organizuoti ir koordinuoti Lietuvos gyventojų skiepijimą (8.2. punktas); teikti visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas (8.4. punktas). Likusio nepakeisto teisinio reguliavimo kontekste, atsižvelgus ULAC kompetencijai paliktus siekti tikslus (ir vykdyti konkrečias funkcijas), tačiau neįtvirtinus jokių teisės akto papildymų/pakeitimų, kurie užtikrintų galimybes šias funkcijas vykdyti (siekti tikslų) – SAM privalėjo ULAC išaiškinti visas aktualias procedūras ir pateikti paaiškinimus dėl nepakeistų ULAC funkcijų vykdymo galimybių ir ypatumų, tačiau SAM su ULAC nebendradarbiavo ir nepaisant ieškovo kreipimosi –jokių reikšmingų atsakymų nepateikė, ignoravo ULAC nurodytas ir įrodymais pagrįstas aplinkybes dėl techninių ULSVIS perdavimo galimybių bei kitus ULAC užklausimus, kurie buvo reikšmingi ir teikiami siekiant užtikrinti tinkamą ULSVIS perdavimą ir įgyvendinti pakeistus teisės aktus.

8. Taip pat ieškovo nuomone, net nustačius, jog ieškovas iš tikrųjų yra atsakingas už nurodytus pažeidimus – nėra teisinio pagrindo šių pažeidimų laikyti šiurkščiais ir vertinti, kad atleidimas iš darbo šiuo atveju yra proporcinga pažeidimui ar jo visumai priemonė. Pažymi, kad nesant techninės galimybės reikalaujamais terminas perduoti ULSVIS ir sistemos faktiškai neperdavus nebuvo jokio pagrindo pateikti nurodytą informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui. Teigia, kad ULAC rengėsi pateikti šią informaciją įvykus tinkamam ULSVIS perdavimui (t. y. perdavus visą techninę įrangą, duomenis ir sutartinius įsipareigojimus). Ieškovo teigimu, informacijos registravimas, neperdavus pačios ULSVIS būtų prieštaringas ir net sukeltų grėsmę, kad tretieji asmenys galėtų būti supainioti dėl informacijos valdytojo ir kitų svarbių aplinkybių. Be to, nei išvadoje, nei įsakyme nėra pagrįsta jokių šio formalaus reikalavimo neįvykdymo pasekmių ar dėl neįvykdymo kilusios žalos. Taip pat pažymėjo, kad visose tarptautinėse duomenų bazėse Lietuvos COVID-19 rodikliai be pertrūkių ir nustatyta tvarka buvo fiksuoti, t. y. perduoti, duomenis generuojant iš visai kitos, specialiai COVID-ui sukurtos informacinės sistemos, kurios tvarkytojas NVSC. Pastarasis faktas įrodo, kad COVID-19 duomenų pateikimas tarptautinėms institucijoms niekaip nebuvo ir negali būti susijęs su ULSVIS perdavimo procesu. Jokios žalos padaryta nebuvo ir jokios poveikio priemonės Lietuvai dėl duomenų nebuvo taikytos.

9. Be to, ieškovo teigimu, SAM ministro nurodomas pasitikėjimas yra grindžiamas ne ieškovo atliktais pažeidimais, tačiau politiniais motyvais, siekiant atlaisvinti darbo vietą, asmeniškai palankiam ir tinkamam asmeniui. Pažymi, kad SAM nepateikė jokių įrodymų dėl įstaigos reputacijos sumenkinimo, o ta aplinkybė, kad SAM ministras nepasitiki ieškovu dėl jo politinių pažiūrų ar dėl to, kad ieškovas neatlieka techniškai neįmanomai atlikti užduočių, negali būti teisėtu pagrindu ieškovu, kaip ULAC vadovu, nepasitikėti.

10. Taip pat, mano, kad priimdama įsakymą ieškovą atleisti tik 2020 m. lapkričio 5 d. – SAM pažeidė DK 58 str. 7 d. numatytą terminą per kurį galėjo atleisti ieškovą dėl išvadoje ir įsakyme nurodytų pažeidimų, jeigu ieškovas juos iš tikro būtų atlikęs. Ieškovo nuomone, SAM pateikti argumentai dėl trunkamojo pažeidimo pobūdžio yra nepagrįsti – apie ieškovo poziciją ir galimybių perduoti sistemą egzistavimą ieškovas ULAC informavo iškart, todėl nesutinkant su šiais argumentais ir šį nesutikimą laikant šiurkščiu pažeidimu – SAM įsakymą dėl atleidimo galėjo priimti tik per mėnesį laiko nuo šio momento.

11. Ieškovas taip pat pažymi, kad neatsisakė vykdyti SAM įsakymų, o priešingai, siekiant tinkamai perduoti ULSVIS ULAC buvo sudaryta darbo grupė, o ULSVIS prižiūrintys ir aptarnaujantys informacinių paslaugų tiekėjai nurodė, kad įsakyme numatytu terminu neįmanoma atlikti darbų reikalingų sistemos perdavimui. Todėl, netgi įvertinus, kad SAM netenkina ieškovo darbo rezultatai, tai negali būti vertinama kaip šiurkštus darbo pareigų pažeidimas. Juolab, kad ieškovas dar nepasibaigus SAM įsakymo dėl sistemos perdavimo įvykdymo terminui išėjo rinkiminių atostogų kaip registruotas kandidatas į Seimo narius ir tolimesnius darbus turėjo atlikti jo pavaduotojas, laikinai vykdantis ULAC vadovo pareigas. Kadangi ieškovas iki šiol yra negrįžęs į darbą, tai akivaizdu, kad kaltinti jį netgi blogais darbo rezultatais nėra jokio teisinio pagrindo.

12. Taip pat ieškovo teigimu, SAM siekė atleisti ieškovą dar iki šioje byloje aptariamų pažeidimų, susijusių su ULSVIS perdavimu. Pažymi, kad nurodytų teisės aktų pakeitimai, susiję su ULSVIS valdymu ir ULAC funkcijų pakeitimu, buvo priimti SAM ministro atostogų tarpe per vieną dieną. Per tokį trumpą laiko tarpą SAM objektyviai negalėjo įvertinti pakeitimų įgyvendinimo galimybių ir nedavė jokių instrukcijų dėl pačios sistemos perdavimo ypatumų, neatsakė į ULAC užklausimus. Tokia aplinkybė suteikia pagrindą teigti, kad ministras nurodytus teisės aktų pakeitimus priėmė taip, kad jų tinkamai įvykdyti būtų neįmanoma, o ieškovui tinkamai jų neįvykdžius – atsirastų prielaida ieškovą atleisti. Atsižvelgus, kad tokio pobūdžio sprendimai, pagrįsti nurodyto pobūdžio argumentais, priimti prieš pat SAM ministro kadencijos pabaigą – atsiranda pagrindas abejoti ar sprendimai nebuvo priimti siekiant sukurti laisvą darbo vietą politiniams partneriams; ULAC jokia forma nebuvo informuotas apie planuojamus pakeitimus (t. y., kad rengiamasi priimti byloje nurodytus pakeistus teisės aktus keičiančius ULAC funkcijas ir ULSVIS valdytoją). Pažymėtina, kad ULAC net buvo gavusi finansavimą ULSVIS atnaujinimui – kas pagrindžia ne tik nežinojimą apie pakeitimus, bet neatsakingus SAM veiksmus – pandemijos metu vykdyti tokius reikšmingus pakeitimus, net neįvertinus faktinės situacijos dėl ULSVIS vystymo perspektyvų ir perdavimo kitam subjektui galimybių; ULAC mokslininkai teikia kitokias rekomendacijas dėl pandemijos valdymo, kas akivaizdžiai nepatinka SAM (nes menkina jo politinį įvaizdį ir kelia klausimus dėl taikomų priemonių efektyvumo).

19. Atkreipia dėmesį, kad ULAC direktoriaus pareigybės aprašymo 11.3 papunktis įtvirtina ULAC direktoriaus funkciją tvarkyti užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą ir pagrindžia situacijoje egzistuojančią teisės aktų koliziją. Pareigybės aprašymo pakeitimai iki šiol nėra padaryti. Be to, nurodyta nuostata taip pat papildomai pagrindžia, jog įsakymo dėl ULSVIS pakeitimas privalėjo būti derintas su ULAC, suteikiant galimybę ne tik teikti pasiūlymus, bet ir tinkamai pasiruošti planuojamų teisės aktų pakeitimų įgyvendinimui. Taip pat pažymi, kad ieškovo veikla Sveikatos apsaugos ministro kasmet buvo įvertinta labai gerai pagal nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius bei gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.

32. NVSC vadovaudamasi ULSVIS nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-19 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“ 9 p. yra sistemos valdytojas ir tvarkytojas bei asmens duomenų valdytojas, t. y. atsakingas už technines ir organizacines priemones skirtas užtikrinti ULSVIS saugą, tvarkomų asmens duomenų konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą, apsaugą nuo netyčinio arba neteisėto sunaikinimo, praradimo, pakeitimo, atskleidimo be leidimo ar neteisėtos prieigos prie jų ir nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo, taip pat saugų duomenų perdavimą kompiuteriniais tinklais; užtikrina, kad būtų laikomasi Reglamento (ES) 2016/679 32-36 straipsniuose nustatytų prievolių, atsižvelgdamas į asmens duomenų tvarkymo pobūdį.

33. Pažymi, kad ministeriją ir S. Č. sieja darbo teisiniai santykiai – S. Č. yra ministerijai pavaldžios įstaigos – ULAC direktorius, su kuriuo yra sudaryta neterminuota darbo sutartis. Darbo sutartis sudaryta įstaigos vadovo funkcijoms atlikti, todėl šiuo atveju S. Č. buvo tinkamas atsakomybės subjektas už tyrimo išvadoje įvardijamus bei nustatytus pažeidimus. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. V-429 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro nuostatų patvirtinimo“ (2020 m. liepos 31 d. įsakymo Nr. V-1749 redakcija), 12 p. įtvirtinta, kad ULAC darbas organizuojamas atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro patvirtintą ministerijos strateginį veiklos planą, vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro tvirtinamu centro metiniu veiklos planu, centro nuostatais, centro direktoriaus tvirtinamais darbo reglamentu, centro vidaus tvarkos taisyklėmis, centro struktūrinių padalinių nuostatais, centro darbuotojų pareigybių aprašymais ir kitais dokumentais. ULAC nuostatų 13 p. įtvirtinta, kad centrui vadovauja centro direktorius, kurį Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka į šias pareigas skiria ir iš jų atleidžia sveikatos apsaugos ministras. Centro direktorius yra pavaldus ir atskaitingas sveikatos apsaugos ministrui. Atsižvelgiant į tai, kad S. Č. yra ULAC direktorius, būtent jam suteikta pareiga užtikrinti ULAC nuostatuose įtvirtintų funkcijų vykdymą. Nuo jo kompetencijos ir veiklos rezultatų priklauso įstaigos veiklos efektyvumas, todėl įstaigos vadovui suteikiami platūs įgaliojimai veikti įstaigos vardu, savo veiksmais sukurti įstaigai teises ir pareigas. Dėl tokios vadovo reikšmės būtinas absoliutus darbdavio pasitikėjimas juo. ULAC nuostatų 15 p. nurodytos centro vadovo pareigos – vadovauja centrui, organizuoja centro darbą taip, kad būtų pasiekti centro veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos. Vadovas, remiantis ULAC nuostatų 15.2 p. turi užtikrinti, kad būtų laikomasi įstatymų, kitų teisės aktų ir Centro nuostatų. Atsižvelgiant į 15.2 p. S. Č., būdamas įstaigos vadovu privalėjo dirbti ne tik rūpestingai ir kvalifikuotai, tačiau privalėjo užtikrinti, kad centras savo veikloje laikytųsi ir nepažeistų teisės aktų reikalavimų. Vadovaujantis centro nuostatais vadovas privalėjo pasirinkti tokią darbo organizavimo tvarką, kad vykdoma veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų.

34. Įstaigos vadovo atsakomybė pasireiškė tuo, jog vadovas privalėjo rūpintis, kad įstaiga, vykdydama savo veiklą, laikytųsi teisės aktų ir juose nustatytų jos veiklos apribojimų, vykdyti veiklos bei teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrolę. Įstaigos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam darbuotojui, įvertinus įstaigos vadovo diskreciją priimti sprendimus, lokalinius teisės aktus, nustatyti darbo tvarką, organizuoti darbą ir kt., todėl S. Č. privalėjo veikti išimtinai rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų galiojančių teisės aktų reikalavimus.

35. Atsižvelgiant į tai, kad pagal ULAC nuostatus, ULAC vadovas yra pavaldus Sveikatos apsaugos ministrui, būtent ministras, ir yra tas subjektas, kuriam suteikta prerogatyva spręsti, kokia informacija apie galimą šiurkštų darbo pareigų pažeidimą gali būti laikoma pakankama kilti abejonėms dėl pasitikėjimo įstaigos vadovu. Absoliutus pasitikėjimas įstaigos vadovu yra esminis įstaigos vadovo ir į pareigas paskyrusio atsakingo asmens tarpusavio santykių pagrindas. Pažymi, kad ULAC yra LNSS valstybės visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinė įstaiga. Centras savo veikloje, pagal nuostatų 3 p. privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, ŽULPK įstatymu, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu ir Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, ministro pirmininko potvarkiais, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir ULAC nuostatais.

36. Be to, užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigybės aprašymo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-688 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigybės aprašymo tvirtinimo“, 11 punkte įtvirtintos ULAC direktoriaus pagrindinės funkcijos, už kurių įgyvendinimą yra atsakingas ir vertinamas kasmetiniame vertinime. ULAC direktoriaus pareigybės aprašyme įtvirtintos tokios funkcijos – organizuoti sveikatos politikos įgyvendinimą valstybės užkrečiamųjų ligų ir ŽIV/AIDS prevencijos ir valdymo srityje – vykdyti užkrečiamųjų ligų ir ŽIV/AIDS epidemiologinę priežiūrą ir valdymą, organizuoti ir koordinuoti Lietuvos gyventojų skiepijimą, tvarkyti ULSVIS. Pareigybės aprašymo 25 punkte numatyta, kad ULAC direktorius savo darbe vadovaujasi Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais, ministro įsakymais, ministerijos kanclerio potvarkiais, ministerijos nuostatais ir darbo reglamentu, centro nuostatais bei pareigybės aprašymu. Pareigybės aprašymo 26 punkte nustatyta, kad centro direktorius organizuoja centro nuostatuose įvardijamų centro uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, sprendžia direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus. Atsižvelgiant į tai, vertinant kasmetinius centro vadovo rodiklius tame tarpe bus vertinamas ir ar tinkamai įgyvendintas nustatytas tikslas - tvarkyti užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų informacinę sistemą, t. y. šiuo atveju ar sistema iki teisės aktuose nustatyto perdavimo termino tvarkyta tinkamai bei ar tinkamai perduota vadovaujantis įsakymo dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo 3 p.

37. Dėl darbo pareigų (šiurkštaus) pažeidimo atsakovas pažymi, kad nėra nustatyto išsamaus šiurkščių darbo pareigų pažeidimų sąrašo, todėl aptariamo pažeidimo šiurkštumas buvo vertintinas atsižvelgiant teisinio reguliavimo kontekstą, vertinti padaryto pažeidimo objektyvūs ir subjektyvūs požymiai – darbuotojo neteisėto elgesio pobūdis (pažeistos teisės aktų nuostatos, ULSVIS neperdavimas, ULAC nuostatų neregistravimas nustatytais terminais, galiojančių teisės aktų nuostatų nevykdymas), dėl šio pažeidimo atsiradusius neigiamus padarinius (teisėtas duomenų valdytojas negali tinkamai naudotis sistema ir vykdyti kitų funkcijų, susijusių su ULSVIS, taip pat ir negalimas ULSVIS modernizavimas, siekiant sistemą pritaikyti ekstremalios situacijos, susijusios su COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymu, (NVSC pavesta modernizuoti ULVSIS) bei Tarybos rekomendacijos nesilaikymas), darbuotojo kaltės laipsnį ir formą, darbuotojo veiksmų motyvus bei tikslus, kitų asmenų veiksmų įtaką šiam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat vertinama, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti (tinkamas ULSVIS funkcionavimas, operatyvus užkrečiamųjų ligų židinių, ištyrimas ir protrūkių identifikavimas, dėl ko NVSC negali užtikrinti tinkamos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros, asmens duomenų valdymo galimi pažeidimai, ekstremalios situacijos valdymo, negalėjimas pateiki duomenų Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui), kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos (ministro įsakymai, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, ULAC nuostatai, pareigybės aprašymas, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas, Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas, įsakymas dėl ULSVIS nuostatų patvirtinimo, įsakymas dėl ULAC nuostatų pakeitimo).

38. Taigi, padarytas darbo pareigų pažeidimas komisijos buvo kvalifikuojamas kaip šiurkštus, kadangi S. Č. elgesys, susijęs su darbo pareigų atlikimu, sumenkino įstaigos reputaciją. Taip pat ministerijos pasitikėjimo S. Č., kaip įstaigos vadovu, praradimą suponavo S. Č. einamų pareigų pobūdis bei svarba sveikatos sistemai. Būtent įstaigos vadovas, vykdydamas savo pareigas organizuoti ULAC darbą ir jam vadovauti, neužtikrino, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų veiklą pagal teisės aktų reikalavimus, reikšmingus visuomenės saugumui užtikrinti. S. Č. šių pareigų netinkamas vykdymas, neužtikrino ULAC veiklos atitikties Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktams. Pažymi, jog S. Č. netinkamai vykdžius ir pažeidus jam nustatytas pareigas, darbdavys įgijo pagrindą šiuo vadovu nepasitikėti. Įvertinus tai, kad S. Č. pareigos yra vadovaujančios, atsakingos, ULAC veikloje svarbios, pasitikėjimas tokias pareigas vykdančiu darbuotoju yra reikšmingas, jo padaryti darbo pareigų pažeidimai pripažįstami galėjusiais nulemti pasitikėjimo juo praradimą. Taip pat šiurkščiam pažeidimui konstatuoti turi įtakos, kad pažeidimas yra tęstinio, t. y. trunkamojo pobūdžio, ir dėl S. Č. paaiškinime nurodomų motyvų nėra pagrindo manyti, kad jo elgesys ateityje gali pasikeisti.

39. Šios nustatytos aplinkybės leido teigti, kad S. Č. padarytas darbo pareigų pažeidimas yra trunkamojo pobūdžio, nes jis nevykdė jam pavestų pareigų tam tikrą laiko tarpą. Šiuo atveju pažeidimas laikomas baigtu, kai pareiga įvykdoma arba pažeidimą nutraukia kompetentinga institucija ar pareigūnas. Tokiais atvejais pažeidimo padarymo diena sutampa su jo pabaigos diena. Įpareigojimas perduoti ULSVIS nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d., įpareigojimas įregistruoti Juridinių asmenų registre turėjo būti atliktas iki 2020 m. rugpjūčio 31 d., įpareigojimas apie ULSVIS valdytojo pasikeitimus per 5 darbo dienas pateikti informaciją Registrų ir valstybės informacinių sistemų registrui.

40. Atsakovo vertinimu, nagrinėjamu atveju ULAC vadovo veiksmai vertintini kaip netinkamas veikimas tiek ir neveikimas. Neveikimas tiesiogiai sietinas su S. Č., kaip įstaigos vadovui atsakingam už tinkamą įstaigos veiklą, pavestų funkcijų netinkamu, aplaidžiu vykdymu. Minėti pažeistų teisės aktų reikalavimai S. Č. buvo žinomi. Paaiškinime nėra pateikta dokumentų ar įrodymų, jog įsakymuose suformuotos pareigos ir įpareigojimai būtų įvykdyti tinkamai ir ULSVIS perduota, o ULAC nuostatai įregistruoti Juridinių asmenų registrų centre. Pateiktame paaiškinime išdėstytus pažeidimus S. Č. pripažino, pateikdamas paaiškinimus kodėl neveikė taip kaip nustato teisės aktai, bei nurodydamas, kad yra žinomi reikalavimai, bet su jais nesutinka, atitinkamai nenurodė, kaip ketina taisyti nustatytus įsakymų nuostatų pažeidimus. Tas patvirtina, kad S. Č., kaip vadovas sąmoningai ir sistemingai nevykdė teisės aktuose įtvirtintų imperatyvių įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad galimai darbo pareigų pažeidimas laikytinas trunkamojo pobūdžio laiko atžvilgiu, bei S. Č. buvo rekomenduota ir suteikta papildomo laiko trunkamojo pažeidimo padarinių pašalinimui, bet S. Č. net ir po pakartotinių raginimų nesiėmė veiksmų tinkamam ULSVIS perdavimui ir ULAC nuostatų pakeitimo įregistravimui Juridinių asmenų registre, ULAC vadovo neveikimas yra nuolatinis, trunkamojo pobūdžio ir atitinka šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo požymius.

41. Dėl kaltės formos ir turinio atsakovas nurodo, kad komisijos tyrimo metu buvo nustatyta S. Č. veiksmų kaltės forma ir jos turinys: jis netinkamai atliko savo pareigas – organizuoti ULAC nuostatuose ir ULSVIS nuostatuose, bei įsakymuose dėl ULAC nuostatų ir ULSVIS nuostatų pakeitimo įvardijamų ULAC funkcijų įgyvendinimą, spręsti direktoriaus kompetencijai priskirtus klausimus (Pareigybės aprašymo 26 p., ULAC nuostatų 8, 9, 13, 15.1, 15.2 p.). Netinkamai organizuodamas ULAC veiklą, S. Č. aplaidžiai vykdė jam pavestas pareigas ir funkcijas, nors žinojo teisės aktų reikalavimus, keliamus ULAC veiklai, sistemingai nesilaikė ir pažeidinėjo įtvirtintas pareigas. S. Č. yra pasirašytinai susipažinęs su savo Pareigybės aprašymu, o kitų teisės aktų, reglamentuojančių ULAC veiklą, žinojimas yra neatsietinas nuo einamų įstaigos vadovo pareigų, be to tiek įsakymas dėl ULSVIS nuostatų pakeitimo, tiek įsakymas dėl ULAC nuostatų pakeitimo buvo pateikti S. Č. susipažinimui elektroniniu paštu, tiek paskelbti Teisės aktų registre. Faktą, kad teisės aktų reikalavimai jam yra žinomi, patvirtina susirašinėjimas ir pateiktas paaiškinimas. S. Č., kaip įstaigos vadovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, nesiėmė aktyvių veiksmų siekiant laiku perduoti sistemą ir įregistruoti ULAC nuostatų pakeitimą Juridinių asmenų registre, nors turėjo pareigą elgtis teisės aktų nustatyta tvarka. Savo poelgių S. Č. kritiškai nevertino.

43. Taip pat atsakovas pažymėjo, kad S. Č. veiklą neigiamai charakterizuoja ta aplinkybė, kad darbdavys ir anksčiau buvo nustatęs ieškovo kaip vadovo darbo pareigų pažeidimų. Atsakovo manymu, kvalifikavimui taip pat svarbu atsižvelgti, kad S. Č. pakartotinai savo veiksmais/neveikimu pažeidė Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 2 p., 59 str., Pareigybės aprašymo 11, 15, 19, 25, 26 papunkčių nuostatas, ULAC nuostatų 8, 9, 13, punkto, 15.1, 15.2 papunkčių nuostatas.

44. Pažymi, kad ULAC keliami uždaviniai yra sudedamoji valstybės politikos dalis, o subjektai, dalyvaujantys įgyvendinant šią politiką, užtikrina ir viešąjį interesą šioje srityje. ULAC vadovo veiksmai menkina (diskredituoja) ministerijos ir ministro autoritetą bei pasitikėjimą formuojama valstybės politika. Remiantis tyrimo išvada buvo priimtas 2020 m. lapkričio 5 d. įsakymas Nr. K-986.

45. Dėl prašymo priteisti ieškovo naudai 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atsakovas nurodo, kad atleidimo metu ieškovas taip buvo nedarbingas būtent dėl savo sveikatos būklės. Ligos anamnezė ar informacija apie S. Č. kaip pacientą nėra pateikta. Nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų ir įrodytų ieškovo sveikatos būklę. Liga nėra susijusi su atleidimu iš darbo, kadangi kaip ir nurodyta, komisijos tyrimo metu ieškovas jau buvo nedarbingas, neaišku koks ieškovui gydymas taikytas, be to nenurodyta, kokie nusiskundimai atsirado po sprendimo atleisti iš darbo priėmimo, todėl tai tik patvirtina, kad tai nėra susijęs su atleidimu iš darbo. Diagnozės nenustatyta ir būsena nėra susijusi su atleidimu iš darbo. Be to nedarbingumo metu, galimai pažeisdamas elgesio taisykles nedarbingumo metu ieškovas aktyviai dalyvauja (nuotoliniu būdu) televizijos laidose/ renginiuose/ interviu, kuriuose pasisako klausimais, tiesiogiai susijusiais su vykdomomis pareigomis.

47. Trečiasis asmuo Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atsiliepimu prašo sprendimą priimti teismo nuožiūra. Pažymi, kad teisinis reglamentavimas patvirtina, kad pagal įsakymo Nr. V-1762 nuostatas ULSVIS valdytojo ir tvarkytojo ir asmens duomenų valdytojo teisės ir pareigos nuo 2020 m. rugpjūčio 5 d. priklausė NVSC ir būtent NVSC privalėjo užtikrinti tinkamą sistemos funkcionavimą, vykdyti visas nuostatuose įtvirtintas pareigas, tvarkyti ULSVIS, rinkti, kaupti, analizuoti duomenis apie Lietuvos gyventojų sergamumą užkrečiamosiomis ligomis bei išskirtus šių ligų sukėlėjus, vykdyti kitas funkcijas. Kaip matyti iš pateikto NVSC ir ULAC susirašinėjimo, ULSVIS perdavimas, o kartu ir įsakymo Nr. V-1762 2 ir 3 punktų įgyvendinimas, buvo apsunkintas, nes ULAC ir šios biudžetinės įstaigos vadovas – ieškovas tinkamai įsakymo Nr. V-1762 nevykdė, su NVSC nebendradarbiavo ir perdavimą vilkino. Aplinkybes dėl kilusių sunkumų, naudojantis ULSVIS, patvirtina ir NVSC 2020 m. rugpjūčio 11 d. raštas Nr. (01 16.1.1 E)2-51051 „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos perdavimo“, kuriuo tiek ULAC, tiek ministerija buvo informuoti, kad Gripo ir ŽIV/AIDS posistemės dalinai neveikia, todėl NVSC specialistai negali atlikti savo pareigų, t. y. suvesti duomenų į informacinės sistemos posistemes. Be to, minėtas 2020 m. spalio 19 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos viceministro pavedimas Nr. 17-122 „Dėl informacijos pateikimo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui“ įrodo, kad NVSC direktoriui ir ieškovui – ULAC direktoriui – pavedimai duoti įvertinus tai, kad nei ULAC, nei NVSC nėra tinkamai pateikę Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui duomenų apie COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) atvejus ir rodiklius, bei atsižvelgus į tai, kad įgyvendinant Europos Tarybos 2020 m. spalio 13 d. rekomendaciją (ES) 2020/1475 dėl suderinto požiūrio į laisvo judėjimo apribojimą reaguojant į COVID-19 pandemiją, kad Lietuvai nepateikus aktualių COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) rodiklių, Lietuva rizikos zonų žemėlapyje bus pažymėta pilka spalva, t. y. šalis, iš kurios vykstantiems asmenims taikomi papildomi apribojimai.

48. Mano, kad ieškovo nurodomos aplinkybės, kad jokios žalos nepadaryta, poveikio priemonės Lietuvai nebuvo taikytos, o tarptautinėse duomenų bazėse Lietuvos COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) rodikliai nustatyta tvarka buvo fiksuoti, nepaneigia ULSVIS veikimo nesklandumų dėl tinkamo jos neperdavimo NVSC ir atitinkamai apsunkinto NVSC teisių ir pareigų, susijusių su ULSVIS perėmimu, įgyvendinimu. Pažymi, kad 2020 m. spalio 19 d. ministerijos ir NVSC pasitarimo, skirto ULSVIS perdavimo problemoms spręsti, metu aptarti ULSVIS perdavimo sunkumai, pripažinta, jog tiek ministerija, tiek NVSC išnaudojo visas bendradarbiavimo su ULAC ir UAB BAIP priemones, nutarta siūlyti NVSC kreiptis į Kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos, užpildant kibernetinio incidento pranešimo formą, taip pat nutarta svarstyti galimybę ULSVIS perdavimo klausimus spręsti teismine tvarka ir t. t. Mano, kad ULAC ir jam vadovaujantis ieškovas tinkamai nebendradarbiavo, ULSVIS tinkamai ir laiku neperdavė, dėl ko NVSC buvo privestas kreiptis net į teismą dėl įpareigojimo ULAC perduoti šią sistemą.

70. Atsakovė, kuri priėmė įsakymą dėl atleidimo, Sveikatos apsaugos ministerija, nurodo, kad ieškovo padarytas pažeidimas trunkamojo pobūdžio.

71. Byloje pateikta Komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti, sudarytos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2020 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. V-2005 „Dėl komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti sudarymo“ 2020 m. lapkričio 3 d. tyrimo išvada „Dėl Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus S. Č. darbo pareigų pažeidimo“. Pagal išvados turinį matyti, kad buvo tiriamas Užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų valstybės informacinės sistemos (ULSVIS) perdavimo procesas iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, kurio vadovu buvo ieškovas, į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, bei tyrimo metu, komisija, jos vertinimu, nustatė ieškovo padarytus pažeidimus. Įsakymas dėl ieškovo atleidimo priimtas 2020 m. lapkričio 5 d.

108. Ieškovas atleistas iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo pareigų nuo 2021 m. kovo 1 d. kai baigėsi nedarbingumas(nuo šios dienos ieškovas prašo priteisti sumą už priverstinės pravaikštos laiką), todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro teismui pateiktą pažymą apie ieškovo vidutinį darbo užmokestį, teismas ieškovui iš atsakovo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro priteisia 15 425, 84 Eur (1 904, 81 Eur x 8 mėn. + 2 darbo dienos x 93, 68 Eur) vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos ir po 93, 68 Eur vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo kitos darbo dienos po teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, laikant, kad yra penkių darbo dienų savaitė.

109. Ieškovas S. Č. ieškiniu prašo grąžinti jį į buvusias Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pareigas. Atsakovė Sveikatos apsaugos ministerija prašo negrąžinti ieškovo S. Č. į darbą. Nurodo, kad šiuo atveju yra prarastas pasitikėjimas darbuotoju.

110. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. Teisės doktrinoje nurodoma, kad pagal šią aptartą DK nuostatą teismas (turi teisę) gali negrąžinti į darbą (Davulis, T. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Vilnius: Registrų centras, 2018, p. 603), kas reiškia, jog darbdavio prašymas negrąžinti darbuotojo į darbą nėra privalomas, jei teismas nenustato kitų pagrindų dėl ko darbuotojas negalėtų būti grąžintas į darbą.

111. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas atsakovės ULAC vadovu dirbo nuo 2009 metų, jokių priekaištų jam kaip specialistui nei Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, nei Sveikatos apsaugos ministerija nei ieškovo atleidimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu nereiškė. Atsakovės Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro atstovė teismo posėdžio metu atsakydama į teismo klausimus nurodė, kad įstaigos darbuotojai nėra priešiškai nusistatę prieš S. Č., vadovas buvo geras, darbuotojai neprieštarautų, jog asmuo būtų grąžintas į vadovo pareigas. Objektyvių aplinkybių dėl ko atsakovės galėtų nepasitikėti S. Č. kaip vadovu teismas nenustatė. Pažymėtina, kad Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas nėra skiriamas į pareigas politinio pasitikėjimo pagrindu, o renkamas viešo konkurso būdu (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1 dalis). Naujas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas nėra išrinktas, laikinai vadovo pareigas eina Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriaus pavaduotojas K. K., taigi vadovo pareigos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre nėra užimtos. Tai, jog SAM nurodė, kad ieškovas kaip vadovas anksčiau buvo padaręs pažeidimų, nėra pagrindu išvadai, jog ieškovas negali būti grąžintas į buvusias pareigas, dėl buvusių pažeidimų ieškovui nebuvo taikytas atleidimas, pati SAM, spręsdama dėl buvusių pažeidimų, nevertino, jog ieškovas turi būti atleistas ir negali eiti vadovo pareigų. Teismas šioje byloje nenustatė, jog ieškovas apskritai pažeidė darbo drausmę ar netinkamai vykdė savo kaip vadovo pareigas vykdydamas ministro nurodymus pagal ginčo įsakymus. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog ieškovo prašymas grąžinti jį į buvusi darbą pagrįstas ir toks teisinių padarinių taikymas labiausiai atitiks ieškovo bei jo vadovautos įstaigos interesus, todėl pripažinus ieškovo S. Č. darbo sutarties nutraukimą pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą neteisėtu, ieškovas S. Č. grąžinamas į buvusias pareigas Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre.

112. Ieškovas S. Č. taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovių ieškovo naudai 10 000 Eur žalos atlyginimą. Grįsdamas šį prašymą nurodo, kad SAM neteisėti veiksmai priimant sprendimą nutraukti darbo santykius dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo sąlygojo ieškovo reputacijos pablogėjimą, nestabilumo jausmą. SAM savo sprendimą nutraukti darbo santykius su ieškovu paviešino visose Lietuvos žiniasklaidos priemonėse, o tai lėmė ieškovo, kaip autoritetingo savo srities specialisto, reputacijos pablogėjimą. Ieškovas teigia, kad sprendimas nutraukti darbo santykius dėl šiurkštaus pažeidimo sukėlė ieškovui stresą, įtampą ir neužtikrintumo ateitimi jausmą. Sukeltas stresas turėjo neigiamus padarinius ieškovo sveikatai.