Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis bei gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:

1) Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieniems) metams, paskiriant įpareigojimus;

2) Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 (dviem) metams, paskiriant įpareigojimus. Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu, pasibaigus bausmės vykdymo atidėjimo terminui;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda;

7) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemones;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

- Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. liepos 14 d. nuosprendžiu, baudžiamojoje byloje Nr. 1-2508-992/2019 (teisminio proceso Nr. 1-01-27459-19) A. M. pripažino kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, bei jam skyrė 54 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, 65 straipsniu, 66 straipsniu, A. M. paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu bei buvo įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, bei skirta galutinė 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BPK 68 straipsniu, A. M. uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones - 3 metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš pastarojo konfiskuotas automobilis „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Nuosprendis įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 5 d. (b. l. 66-70);

- Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus 2021 m. rugpjūčio 30 d., rašte nurodyta, kad A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiklą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. A. M. vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - draudimas vairuoti transporto priemones 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 1 d. Elgesį probacijos tarnyba kontroliuoja nuo 2019 m. gruodžio 12 d., nuo 2020 m. sausio 14 d., A. M. pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis. Taip pat, pasirašytinai supažindintas su teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės - atsakomybės formos vykdymo ir vengimo vykdyti teisinėmis pasekmėmis. Buvo sudarytas bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo, priežiūros planas. Supažindinimo metu, jokių pastabų ar klausimų probojamasis nepareiškė, su priežiūros planu sutiko. Iki 2021 m. liepos 4 d. pažeidimų, susijusių su vairavimu, nustatyta nebuvo. Baudžiamojo poveikio priemonės termino pabaiga numatyta 2022 m. liepos 1 d. (b. l. 73-78);

Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pagal BK 243 straipsnį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį reikalaujama įvertinti, ar kaltininko veikos pobūdis bei pavojingumas atitinka šios nusikalstamos veikos požymius. Vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-254-511/2018), bei tokios veikos piktybiškumas – siekis parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. Vien tik byloje nustatytas vienkartinis teismo sprendimu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės pažeidimas savaime neužtraukia asmeniui baudžiamosios atsakomybės pagal BK 243 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201-895/2020, 2K-254-511/2018, 2K-45-942/2021, 2K-81-495/2021).

Nagrinėjamu atveju įvertinus kaltinamojo parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu, įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro, administracinių nusižengimų registro išrašus, neblaivumo nustatymo aktą, Lietuvos Probacijos tarnybos raštą, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, kuri sutampa tarpusavyje, vieną kitą papildo ir yra pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta BPK 20 straipsnyje, darytina išvada, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (2,01 promilės), kai nustatytas neblaivumas žymiai viršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytą 1,51 promilių neblaivumo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė, bei suvokė jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) prasmę ir turinį, tačiau piktybiškai vengė ją atlikti (ką įrodo tai, kad praeityje už analogiškas veikas jis ne kartą baustas baudžiamąja ir administracine tvarka). Pažymėtina, kad jokių objektyvių priežasčių, kurioms esant jis nebūtų galėjęs laikytis jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės šiuo atveju nebuvo, kas patvirtina jo polinkį nesilaikyti eismo saugumo reikalavimų, neatsitiktinį nagrinėjamo baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų pažeidimo pobūdį, niekinamą požiūrį ne tik į viešąją tvarką, transporto eismo saugumą, bet ir į teisingumą. Aptarti įrodymai yra pakankami A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti ir leidžia daryti išvadą, kad A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – vengdamas atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams. Tokiu būdu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (2,01 promilės). Toks kaltinamojo elgesys atskleidžia antivisuomenines jo elgesio tendencijas, ne atsitiktinį, o piktybišką nustatytos baudžiamosios poveikio priemonės nesilaikymą. Nurodytos aplinkybės leidžia manyti, kad A. M. nesilaikydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 14 d. nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės sąlygų demonstruoja nepagarbą teismo sprendimui bei ignoruoja teisės aktais nustatytas elgesio taisykles. Aptartų įrodymų ir jų pagalba nustatytų aplinkybių visuma yra pakankama A. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti.

Nagrinėjamu atveju A. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje. Bylą nagrinėjantis teismas pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nors šioje teisės normoje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai neapima tokio požymio kaip vairavimas neturint teisės (kai teisė vairuoti buvo atimta), tačiau byloje nustatyti teisiškai reikšmingi veiksmai yra neatskiriamai susiję su tuo pačiu laiku ir ta pačia vieta (idealioji sutaptis), neatsižvelgiant į tai, kad gali skirtis teisinė veikos kvalifikacija (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-171-976/2021, 2K-7-32-719/2021). Kaltinamojo veiksmai pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuotini kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį, idealioji sutaptis.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismų praktikoje pripažįstama, kad atsakomybę sunkinančią aplinkybę teismai pripažįsta tik tada, kai ją sudarantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte ar pareiškime dėl baudžiamojo įsakymo. Jei atsakomybę sunkinanti aplinkybė išaiškėja tik teisme ir nėra prokuroro, privataus kaltintojo ar nukentėjusiojo prašymo pakeisti kaltinimą, ji nepripažįstama atsakomybę sunkinančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 1 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54– 64 straipsniai) apžvalga Nr. 27-2. Teismų praktika. 2007, 27). Nors bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad A. M. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, tai yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir esant neišnykusiam teistumui (recidyvistas), tačiau ši aplinkybė kaltinime nenurodyta, todėl teismas neturi pagrindo aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, laikyti jo atsakomybę sunkiančia aplinkybe. Kartu pažymėtina, kad nors kaltinamasis A. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau ši aplinkybė kaltinime nurodyta nebuvo. Todėl atsižvelgiant į jau minėtą teismų praktiką, teismas atsakomybę sunkinančias aplinkybes, numatytas BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nelaiko kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į A. M. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, numatyta veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), o BK 243 straipsnyje – baudžiamiesiems nusižengimams, kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis: teistas (b. l. 106-111), baustas administracine tvarka (b. l. 113-121), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Kaltinamasis nuo proceso pradžios prisipažino padaręs šias nusikalstamas veikas, šios savo pozicijos nekeitė, jis savo poelgį vertina kritiškai, gailisi dėl nusikalstamų veikų padarymo, ketina keisti gyvenimo būdą, tai yra nustoti vartoti alkoholį ir gydytis nuo šios priklausomybės. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad anksčiau kaltinamajam paskirtos bausmės (areštas ir baudos) nepasiekė savo tikslų, todėl esant vienai jo atsakomybę lengvinančiai ir nesant sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam skiriant už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, vieną iš straipsnio sankcijoje numatytų alternatyvių bausmės rūšių – laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje – arešto bausmę, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu.

Bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir kaltinamajam prisipažinus padarius nusikalstamas veikas, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį, bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę, taip pat atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis). Reikšmingų baudžiamajai atsakomybei taikyti baudžiamojo įstatymo nuostatų sistema orientuoja teismą taikyti nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę tik kaip paskutinę priemonę ir pagal suteiktos diskrecijos ribas svarstyti galimybę apsiriboti alternatyviomis teisinėmis priemonėmis. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, be to, tai vienas efektyviausių racionalios baudžiamosios politikos instrumentų, leidžiančių kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-8-788/2018, 2K-180-1073/2019).

BK 75 straipsnyje nenustatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Tačiau tokiam asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra išvardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Šie ir kiti duomenys turi teismui sudaryti tvirtas prielaidas daryti išvadą, kad konkretaus nusikalstamą veiką padariusio asmens resocializacija (procesas, kurio metu siekiama padėti nuteistiems asmenims atrasti savo tapatybę ir vaidmenį visuomenėje, suformuoti reikalingus įgūdžius integruojantis į visuomenę, skatinti taikiai sugyventi su kitais visuomenės nariais ir rinktis teisėtus kelius savo tikslams siekti) galima be realaus laisvės atėmimo, kad pakanka nuteistam už konkrečią nusikalstamą veiką asmeniui paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-895/2016, 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-106-511/2017, 2K-179-693/2017, 2K-22-628/2018, 2K-277-495/2019, 2K-143-1073/2020, 2K-64-495/2020, 2021-01-06 2K-53-697/2021).???

Kaip jau buvo minėta, A. M. teisiamojo posėdžio metu nuoširdžiai gailėjosi dėl tokio savo poelgio. Padarė išvadas tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl savo gyvenimo būdo, sutiko gydytis nuo priklausomybės, tai yra nevartoti alkoholio. Kaltinamasis savo atliktus veiksmus vertina kritiškai, supranta, kad alkoholio vartojimas daro neigiamą poveikį jo elgesiui bei tiki, kad gali pasikeisti. Dėl to, kad vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra vairavo automobilį, kai jam buvo atimta speciali teisė gailisi, supranta, kad elgėsi neteisingai. Kaltu visiškai prisipažino ir paaiškino, kad su gydytojų pagalba galės įveikti problemas ir nepažeisti įstatymų. Atsižvelgiant į aptartas kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. M. nėra tiek pavojingas, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti, tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Teismo nuomone, kaltinamojo atžvilgiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir neizoliavus jo nuo visuomenės. Spręstina, kad laisvės atėmimo bausmė su jos vykdymo atidėjimu kaltinamajam A. M. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir žalingumą visuomenei, taip pat pajustų neigiamas pasekmes, kurias nusikalstamų veikų padarymas sukelia pačiam kaltininkui. Laisvės atėmimo bausmės skyrimas, jos vykdymą atidedant atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti jį už nusikalstamos veikos padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo ateityje. Todėl atsižvelgus į ankščiau minėtas aplinkybes ir į kaltinamojo asmenybę, darytina išvada, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, A. M. atžvilgiu, gali būti pasiekti be realaus bausmės vykdymo, todėl jam paskirstos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnis) 2 metų laikotarpiui, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 3, 5, 7, 10 punktuose numatytus įpareigojimus – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydytis priklausomybės ligas bei pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2021 m. liepos 4 d. 19.22 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 12.45 val. (b. l. 91), vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamas veikas. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės, turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė naudodamasis šia teise, vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo iškvėptame ore buvo 2,01 promilės etilo alkoholio koncentracija. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jei pašaliniai asmenys nebūtų laiku pranešę apie galimai neblaivų vairuotoją, o policijos pareigūnai nebūtų laiku jo sustabdę, kaltinamasis galėjo tęsti kelionę toliau, kurios baigtis galėjo būti žymiai sunkesnė. Šios aplinkybės teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika yra ypač pavojinga, šiurkščiai pažeidžianti kelių transporto eismo saugumo taisykles. Be to, padaryta nusikalstama veika, pasireiškė dideliu pavojingumu tiek pačiam vairuotojui, tiek visuomenės saugumui, kadangi kaltinamasis vairavo transporto priemonę esant vidutiniam girtumo laipsniui. Tai, kad nagrinėjamu atveju nekilo eismo įvykis, nebuvo sužaloti pėstieji ar nebuvo apgadintas joks turtas, vertintina, kad tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti skaudžių pasekmių. Pažymėtina, kad kaltinamasis už analogišką veiką teisiamas ne pirmą kartą. Toks kaltinamojo elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik paties kaltinamojo, jo artimųjų, bet ir visuomenės saugumui. Šios aplinkybės rodo A. M. lengvabūdišką bei visiškai neatsakingą požiūrį į visuomenėje galiojančią visiems privalomą tvarką, į savo paties bei kitų saugumą. Teismas konstatuoja, jog A. M., sėsdamas prie vairo neblaivus, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam bei suvokė, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą maksimaliam 5 (penkerių) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 5 d.

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo panaudota nusikalstamai veikai daryti, t. y. buvo nusikalstamos veikos priemonė. BK 72 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždrausto veikos įrankis, priemonė ir rezultatas. Bylos medžiagoje nustatyta, kad minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui – A. R. (b. l. 104), tačiau byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis naudojosi automobiliu jam žinant. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė pats A. R., automobiliu jis leido naudotis A. F., kadangi pastarasis norėjo automobilį iš jo pirkti. Nors jie automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nepasirašė, tačiau A. R. atidavė automobilio dokumentus ir raktelius, kad A. F. galėtų juo naudotis. BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą paimti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taigi, nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą iš kaltinamojo konfiskuoti transporto priemonės - automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę, kuri remiantis išrašu iš VšĮ „Emprekis“ yra 5080 eurų su PVM (b. l. 45). Tokia suma išieškotina iš kaltinamojo. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, konfiskuotino turto vertė turi būti apskaičiuojama su PVM, kadangi tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas). Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje. Automobilio rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, kurią už analogišką automobilį realiai mokėtų pirkėjas (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM. Juolab, kad įrankių (priemonių) vertės išieškojimu, be kita ko, siekiama, kad nebūtų sąmoningai panaudoti kitiems asmenims priklausantys daiktai, taip išvengiant jų konfiskavimo rizikos. Įgyvendinant šiuos baudžiamojo poveikio priemonės tikslus svarbu yra tai, kad automobilio rinkos vertė ir išieškotina pinigų suma sutaptų. Kartu toks vertinimas leidžia užtikrinti proceso dalyvių (asmenų) lygybės prieš įstatymą principą, t. y. išvengti situacijos, kai asmuo (automobilio savininkas), kurio automobilis konfiskuotas, atsiduria blogesnėje padėtyje nei asmuo, iš kurio išieškoma tokio turto kaina be PVM (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020).

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 93-94) – panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas patyrė 12,00 eurų išlaidų dėl kaltinamojo vairuotos transporto priemonės nuvežimo ir saugojimo (duomenys neskelbtini) aikštelėje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 4 d. iki 2021 m. liepos 7 d. (b. l. 38-44). Taigi, nuosprendžio paskelbimo dienai viso 12,00 eurų, kurie, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, pripažintini proceso išlaidomis ir išieškotini iš A. M. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – vokas, kuriame yra 1 (viena) CD laikmena su „Body kameros“ vaizdo įrašais (2 vnt.), palikti saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

A. M. (A. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje, ir skirti:

- pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- pagal BK 243 straipsnį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. M. (A. M.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 75 straipsnio 5 dalies 3, 5, 7, 10 punktais, A. M. (A. M.) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviejų) metų laikotarpiui, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, gydytis priklausomybės ligas bei pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.

Realaus bausmės atlikimo atveju, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai A. M. (A. M.) buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. liepos 4 d. 19.22 val. iki 2021 m. liepos 5 d. 12.45 val., vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu A. M. (A. M.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 5 (penkerius) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2021 m. liepos 5 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš A. M. (A. M.) konfiskuotino automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 5080 eurų (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt eurų).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 6 punktu ir 105 straipsnio 1 dalimi, 12,00 eurų (dvylikos eurų) išlaidas už automobilio „VW Touareg“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)“ nuvežimą ir saugojimą pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš A. M. (A. M.)Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai, pervedant šias lėšas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas. Mokėjimo pavedime grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodytinas automobilio valstybinis numeris, vardas ir pavardė.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai išnagrinėti – voką, kuriame yra 1 (viena) CD laikmena su „body kamenos“ vaizdo įrašais (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.