Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-11-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2508-992/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-11-14
Bylos Nr.
1-2508-992/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27459-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktorija Šelmienė
Kaltinamasis
A. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2508-992/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27459-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6.; 1.1.8.12; 1.1.7.2.2.; 2.3.4.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė,sekretoriaujant Linai Sadovskai,dalyvaujant prokurorei R. A.,kaltinamajam A. M. (A. M.),

viešame teisiamajame žodiniame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2013 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 284 straipsnio 1 dalį 10 MGL bauda;

2. 2013 m. gruodžio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 181 straipsnio 1 dalį galutine 16 parų arešto ir 10 MGL baudos bausme; 2016 m. birželio 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi bauda pakeista viešųjų darbų bausme; 2017 m. sausio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi neatlikta bausmės dalis buvo pakeista 4 parų areštu;

3. 2017 m. kovo 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį galutine 30 parų arešto bausme;

4. 2017 m. gegužės 3 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį, galutine 14 MGL baudos bausme;

5. 2019 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. 2019 m. birželio 30 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis A. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, paaiškino, kad supranta, kuo yra kaltinamas, sutinka teismui duoti parodymus. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo susitikęs su draugu, vartojo alkoholį, per neblaivią galvą prisidarė kvailysčių, važiavo į parduotuvę, jį sustabdė policija. Pripažįsta, kad vairavo automobilį neblaivus, tą automobilį yra nusipirkęs, dabar automobilis Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau neturėjo laiko jo perregistruoti Regitroje. Kaltinamasis atsakė į papildomus teismo ir proceso dalyvių klausimus.

Kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, padaryta veika nėra labai sunki, veikos aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir - BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. davė iš esmės analogiškus parodymus, parodymams, duotiems teisiamojo posėdžio metu (25 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas M. D. parodė, jog 2019 m. birželio 30 d., apie 12:20 val., jis važiavo iš savo namų į (duomenys neskelbtini) gatvę, išgirdo automobilio padangų cypimą. N. L. gatvės kairės pusės kalno pastebėjo greitai, cypiančiais ratais važiuojantį automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis atsitrenkė į stulpą, į medį, apsisuko ir pradėjo toliau važiuoti. Liudytojas paskambino policijai, pradėjo važiuoti paskui automobilį Peugeot. Kai automobilio vairuotojas sustojo, priėjo prie jo, nuo automobilio vairuotojo sklido stiprus alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. (30 b. l.).

2019 m. birželio 30 d. neblaivumo nustatymo akte vyr. patrulis N. P. nustatė vairuotojo A. M. neblaivumo požymius - iš burnos sklindantį alkoholio kvapą, neadekvačią elgseną, nerišlią kalbą, nekoordinuotus judesius. Alkotesteriu Alkotest 7510 pirmuoju patikrinimu 12.53 val. nustatytas 2,59 promilių girtumas, antruoju – 13.16 val. - 2,47 promilių girtumas (10 b. l.).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilio Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. B. (14 b. l.).

VšĮ „Emprekis“ išraše nurodyta, jog lengvojo automobilio Peugeot 206 S 16 vidutinė kaina Lietuvoje be PVM yra 1008 eurų, PVM - 212 eurų, kaina su PVM - 1220 eurų (16 b. l.).

2019 m. birželio 30 d. Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai - smulkūs kėbulo nubrozdinimai, kairės pusės priekinės durys su stiklu (35 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas pripažįsta, kad A. M. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme savo kaltę pripažino visiškai, paaiškino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaltinamajam A. M. pareikštame kaltinime nurodytas aplinkybes patvirtina ne tik jo paties prisipažinimas ir duoti paaiškinimai, tačiau ir liudytoju apklausto apie neblaivų vairuotoją pranešusio M. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, alkotesterio rodmenų kvitų duomenys, kurie patvirtina, kad du kartus patikrinus A. M. girtumą, abu kartus buvo nustatytas 1,5 promilės girtumą ženkliai viršijantis girtumas. Visi byloje ištirti ir aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, kad A. M. 2019 m. birželio 30 d., apie 12.30 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties pastatu Nr. 7, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,47 promilės etilo alkoholio koncentracija. Įvertinus tai, kad Kelių eismo taisyklių reikalavimai, keliami vairuotojams, neabejotinai turėjo būti žinomi, jis suvokė, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tokios būsenos vairavo automobilį, darytina išvada, kad jo veiksmai buvo tyčiniai. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes A. M. baudžiamasis įstatymas – Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalis - pritaikytas tinkamai, veika kvalifikuota teisingai.

Dėl kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, jam skiriamos bausmės

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai dėl to gailėjosi.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, t. y., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (kaltinamasis A. M. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai), motyvus ir tikslus, kaltės formą (veika padaryta tyčia). Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę: A. M. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas ne pirmą kartą, anksčiau buvo teistas ir už analogišką nusikaltimą, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekti kaltinamajam paskyrus švelniausią Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio nuostatos numato, kad už nesunkų nusikaltimą teismas gali skirti baudą nuo 50 MGL (1000 eurų) iki 2000 MGL (100 000 eurų) dydžio. Teismas, nustatydamas baudos bausmės dydį, vadovaujasi Baudžiamojo kodekso 61 straipsnio nuostatomis ir sprendžia, kad už nusikalstamą veiką kaltinamajam A. M. skirtinas baudos bausmės dydis, mažesnis nei baudžiamajame įstatyme numatytas baudos bausmės vidurkis, kadangi nebuvo nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismo vertinimu, 54 MGL dydžio bauda yra pakankama ir proporcinga bausmė jauno ir darbingo amžiaus kaltinamajam, taikytinos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Teismo vertinimu, tikslinga nustatyti ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, nei Bausmių vykdymo kodekse numatytas 2 mėnesių terminas, kas leistų kaltinamajam proporcingai paskirstyti pajamas, kad jų užtektų ir baudai išmokėti, ir būtiniems asmeniniams poreikiams tenkinti, nustatytinas 4 (keturių) mėnesių baudos sumokėjimo terminas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Kaltinamajam A. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnio 1 dalyje numatytas nuo vienerių iki penkerių metų uždraudimo naudotis specialiąja teise terminas. Atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, taip pat aplinkybes, teigiamai charakterizuojančias kaltinamąjį, neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nebuvimą, teismo vertinimu, A. M. skirtinas terminas, lygus baudžiamajame įstatyme numatytam termino vidurkiui.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, šio pobūdžio bylose taikomos kardomosios priemonės (vairuotojo pažymėjimo paėmimo), dėl kurio asmuo realiai netenka galimybės vairuoti transporto priemones, turinys faktiškai atitinka baudžiamojo poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) turinį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-7-144-628/2018 ir vėlesnės, todėl nagrinėjamu atveju į skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą įskaitytinas kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo terminas nuo 2019 m. liepos 1 d.

Teismo vertinimu, kaltinamajam A. M. taikytina ir Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuotina A. M. vairuota transporto priemonė. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, jog jis perpirko savo vairuotą automobilį, pagal bylos duomenis, automobilio Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra R. B. (14 b. l.), tačiau kaip teisėtas automobilio valdytojas jis nesikreipė nei į policijos įstaigą ikiteisminio tyrimo metu, nei į teismą, kas leidžia teigti, jog ginčo dėl automobilio priklausomumo nėra ir automobilio Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas trečiųjų asmenų teisėtų interesų nepažeis.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnis numato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas Baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalis nustato, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Šiuo atveju transporto priemonė priklauso ne kaltininkui, o Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalis teigia, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad turto konfiskavimas šioje byloje niekaip nepažeidžia proporcingumo principo, o priešingai – būtinas tam, kad būtų pasiekti baudžiamojo įstatymo tikslai, kaltinamasis galutinai suvoktų savo nusikalstamos veikos pasekmes ir tai jį atgrasytų nuo veikų darymo ateityje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad A. M. vairuotos transporto priemonės konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymų leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Dėl kardomųjų priemonių tolesnio taikymo, laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į bausmę

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, naikintinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo metu išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 30 d., 12.30 val., iki 2019 m. liepos 1 d., 9.15 val. (viena para) (20 b. l.).

Kiti klausimai

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytas nebuvo.

Civilinių ieškinių nepareikšta.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. M. (A. M.), a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 54 (penkiasdešimt keturių) MGL dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. M. skirti galutinę bausmę – 36 (trisdešimt šešių) MGL, kas sudaro 1800 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus) eurų, dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniais, į bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 30 d. iki 2019 m. liepos 1 d. (vieną parą), kai viena para prilyginama 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad A. M. neatliktos baudos bausmės dalis yra lygi 34 (trisdešimt keturiems) MGL, kas sudaro 1700 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, termino pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. liepos 1 d.

A. M. skirtas kardomąsias priemones - specialiosios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti A. M., kad šiuo nuosprendžiu paskirta bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų priėmimo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas).

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Viktorija Šelmienė