Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisi­mo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškinys grindžiamas šiais argumentais. Tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatorės „NEO Finance“, AB, ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo G. V. 2019 m. kovo 4 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K036080010, kuria atsakovui suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipa­reigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7 964 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 26 procentai), 880,23 Eur tarpi­ninkavimo mokesčio iki 2024 m. kovo 5 d. 2019 m. kovo 6 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. kovo 14 d., o visa mokamų palūkanų suma 8 026,90 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdo, laiku nemoka mėnesio įmokų, nereaguoja į ieškovės raginimus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė (b. l. 1–10).

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. liepos 4 d. Atsakovas per nustatytą 15 dienų terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, ieškovės prašymu, priimamas sprendimas už akių, neinfor­muojant šalių apie sprendimo priėmimo laiką ir vietą (Lietuvos Respublikos civili­nio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

CPK 285 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą nagrinėjamoje byloje, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad šalys 2019 m. kovo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K036080010, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, pinigus pervesdama į atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kas mėnesį mokėdamas sutartyje nurodyto dydžio įmokas. Sutartyje numatyta palūkanų norma 26 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 32,46 procentai. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (2020 m. birželio 23 d.).

Tarp šalių susiklostė teisiniai prievoliniai sutartiniai santykiai (CK 6.1, 6.2 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutar­ties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėji­mo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslau­gas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis šalims turi įstatymo galią ir turi būti sąžiningai bei tinkamai vykdoma (CK 6.158 straipsnis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1, 2 dalys, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąly­gos; praleidžia prievolės įvykdymo terminą; kreditorius pareikalavo įvykdyti prievolę ir nustatė protingą jos įvykdymo terminą, o skolininkas prievolės per šį terminą neįvykdė (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktai). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jeigu šalis nevykdo savo piniginės prievolės, kita šalis turi teisę reikalauti, kad prievolė būtų įvyk­dyta natūra (CK 6.213 straipsnio 1 dalis). Neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartį, atsiranda civilinė atsakomybė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų, o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 9 087,13 Eur negrąžinto kredito; 823,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.); 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) yra pagrįsti ir tenkintini (CK 6.38 straipsnis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.261 straipsnis, 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis, 6.881, 6.886 straipsniai);

Ieškovė taip pat prašo priteisti 4,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.); ir 26 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, jog pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinis teismas yra išaiškinęs kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 4,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), o reikalavimas dėl 26 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 2 225,21 Eur tarpininkavimo mokesčio. Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 880,23 Eur. Šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, Sutarties sudarymo metu, ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 880,23 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 18 844,23 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (10 000 Eur kreditas + 7 964 Eur palūkanos + 880,23 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 880,23 Eur tarpininkavimo mokesčio dalį tenkintinas.

Tuo tarpu Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punkte numatyta tarpininkavimo mokesčio dalis yra tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuriai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, t. y. vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.11 punktas numato, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, tarpininkavimui mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 (trisdešimt dienų), nuo 31 (trisdešimt pirmos) vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pasitaiko pavyzdžių, kai, siekiant išvengti įstatyme nustatyto netesybų dydžio ribojimo, netesybos yra paslepiamos po tam tikrais mokesčiais. Viena dažniausiai pasitaikančių to formų yra vadinamasis administravimo mokestis. Neretai toks mokestis pagal sutartį yra sąlyginio pobūdžio, t. y. mokamas tik tada, kai skolininkas pažeidžia sutartį (vėluoja grąžinti kreditą). Esant tokiai situacijai jis kvalifikuotinas kaip netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

Pagal Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 ir 5.14 punktus, sutartyje nustatyta nuolaida kitai tarpininkavimo mokesčio daliai, apskaičiuotai pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2. punktą, yra sąlyginė ir taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia), ir tik pažeidus vartojimo kredito sutartį, t. y. daugiau kaip 30 dienų praleidus bent vienos įmokos mokėjimo terminą, minėta nuolaida nėra taikoma. Teismas, įvertinęs minėtas Kredito sutarties nuostatas ir sutartyje numatyto tarpininkavimo mokesčio, numatyto bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme tarpininkavimo mokesčio dalis (mokama tik esant Sutarties pažeidimui) laikytina netesybomis.

Kaip matyti iš Sutarties 5.3 ir 5.4 punktų, Sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Tokia nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, kuri pasireiškia nubaudimo forma. Vien tai, kad šalys Sutartyje prievolės įvykdymo užtikrinimą įvardijo nuolaidos terminu nekeičia šalutinės – netesybų – prievolės esmės. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2172-480/2019; 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-268-924/2020; 2020 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-50-265/2020; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-345-601/2020; Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje e2A-1565-460/2019; 2019 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑1505‑613/2019; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A‑859‑796/2020; Šiaulių apygardos teismo 2020 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-225-372/2020; 2020 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-166-440/2020; 2020 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-372-368/2020; 2020 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-394-372/2020; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1089-640/2019; 2019 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1075-340/2019; 2019 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1625-430/2019; 2020 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-223-852/2020).

Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, toks reglamentavimas vienareikšmiškai reiškia, jog kai sutarties šalis (vartotojas) netinkamai vykdo savo įsipareigojimus ar jų nevykdo, vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis imperatyviai nustatytas Vartojimo kredito įstatyme, be to, akcentuotina, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.

Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą vartojimo kredito sutartyje turi būti aiškiai nurodyta bendra vartojimo kredito gavėjo mokama suma. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 3 dalį į šią sumą įeina visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius, kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui.

Nagrinėjamu atveju tarpininkavimo mokesčio kintamoji dalis ir jos paskaičiavimas yra numatytas Vartojimo kredito bendrosiose (standartinėse) sąlygose, kurios yra taikomos visiems kredito gavėjams. Kredito gavėjas dėl šios sąlygos negali padaryti jokios įtakos, atskirai dėl jos derėtis. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies dydis yra tiesiogiai siejamas su tarpininkavimo mokesčio dalies, apskaičiuotos pagal sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1 punktą, dydžiu (vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas 4,9 procentų dydis nuo mėnesinės įmokos ir apskaičiuota vėlavimo palūkanų suma, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas). Vadinasi, nesant duomenų apie netinkamą sutartinių įsipareigojimų vykdymą, dėl to apskaičiuotą vėlavimo palūkanų sumą, sutarties sudarymo metu objektyviai nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kokio dydžio tarpininkavimo mokestį privalės mokėti atsakovas, jeigu įsipareigojimai nebus tinkamai vykdomi. Akivaizdu, kad neturėdamas pakankamai informacijos, atsakovas neturėjo galimybės tinkamai įvertinti, ar ieškovės siūloma vartojimo kredito sutartis atitinka jo poreikius ir finansinę būklę, taip pat numatyti galimas neigiamas įsipareigojimų nevykdymo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, tokia sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio kintamosios dalies apskaičiavimo tvarka negali būti pripažįstama kaip aiški ir suprantama vartotojui. Tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis, kuri taikoma tik vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant Sutartį, savo esme vertintina kaip užslėptos netesybos, o tokios sąlygos yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Sutartyje įtvirtintas netesybų dydis (kitu pavadinimu) klaidina vartotoją, nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą bei užtikrina neproporcingą kreditoriaus interesų apsaugą, taip pat neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų.

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis dėl sąžiningumo reikalavimų pažeidimo iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalyje įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo pareiga vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį nesąžiningumo kriterijams vertinti ex officio.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (tai yra tai, jog ieškovės prašomo priteisti tarpininkavimo mokesčio kintama dalis ir apskaičiavimo tvarka nėra aiški, šio mokesčio dydis nebuvo žinomas sutarties sudarymo metu pačiai ieškovei ir nebuvo individualiai aptartas su atsakovu), daro išvadą, kad sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymo yra nesąžininga vartotojo atžvilgiu. Dėl nurodytų priežasčių teismas Vartojimo kredito sutarties Nr. K036080010 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas), pripažįsta nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, ieškovės reikalavimas dėl 1 344,98 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo atmestinas.

Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš jo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos už priteistą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui propor­cingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 273,00 Eur žyminis mokestis ir 200,00 Eur už teisinę pagalbą. Ieškovė prašė iš atsakovo priteisti 12 140,51 Eur sumą, teismas ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies ir priteisė 10 795,53 Eur, t. y. patenkino 88,92 procentus pareikštų reikalavimų. Todėl iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 243,00 Eur žyminio mokesčio ir 177,84 Eur išlaidų už teisinę pagalbą, iš viso 420,84 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (1,79 Eur), iš atsakovo nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios išieškotinos šių išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 285, 286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K036080010 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas).

Priteisti iš atsakovo G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 9 087,13 Eur (devynių tūkstančių aštuoniasdešimt septynių eurų 13 ct) negrąžintą kreditą; 823,81 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt trijų eurų 81 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas; 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.); 880,23 Eur (aštuonių šimtų aštuoniasdešimt eurų 23 ct) tarpininkavimo mokestį; 4,36 Eur (keturių eurų 36 ct) kompensuojamąsias palūkanas; 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 795,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 420,84 Eur (keturių šimtų dvidešimt eurų 84 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovės „NEO finance“, AB, juridinio asmens kodas 303225546, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas sprendimo už akių negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams.

Ieškovė dėl sprendimo per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo gali paduoti apeliaci­nį skundą Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.