- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1556-230/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00351-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolia Indreikienė, Virginija Lozoraitytė, Tomas Romeika
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- G. V.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Lozoraitytės, Tomo Romeikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovui G. V. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo G. V. 9 087,13 Eur negrąžintą kredito dalį, 823,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. birželio 23 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, 2 225,21 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos 2020 m. birželio 23 d., 26 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 15 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 473 Eur bylinėjimosi išlaidas (273 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą).
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad tarp jos ir atsakovo G. V. 2019 m. kovo 4 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K036080010, kuria atsakovui suteiktas 10 000 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7 964 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai), 880,23 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. kovo 5 d. 2019 m. kovo 6 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. kovo 14 d., o visa mokamų palūkanų suma 8 026,90 Eur. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė, laiku nemokėjo mėnesio įmokų, nereagavo į ieškovės raginimus, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei vartojimo kredito sutarties 8.4 punktu, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį. Atsakovas per pranešimu apie sutarties nutraukimą nustatytą terminą įsiskolinimo nepadengė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Alytaus apylinkės teismas 2020 m. liepos 24 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio Vartojimo kredito sutarties Nr. K036080010 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 punktas), priteisė iš atsakovo G. V. 9 087,13 Eur negrąžintą kreditą, 823,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.), 880,23 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 795,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 420,84 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „NEO Finance“ naudai, likusią ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nustatė, kad šalys 2019 m. kovo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K036080010, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 10 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, pinigus pervesdama į atsakovo banko sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, sumokėti sutartyje numatytas palūkanas, tarpininkavimo mokestį, kas mėnesį mokėdamas sutartyje nurodyto dydžio įmokas. Sutartyje numatyta palūkanų norma 26 procentai, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma – 32,46 procentai. Atsakovui laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. pranešimu informavo atsakovą apie vartojimo kredito sutarties nutraukimą (2020 m. birželio 23 d.).
5. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog atsakovas būtų tinkamai įvykdęs savo prievoles, todėl ieškovės reikalavimai priteisti iš atsakovo 9 087,13 Eur negrąžintą kreditą, 823,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.), yra pagrįsti ir tenkinami.
6. Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat prašo priteisti 4,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), ir 26 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Spręsdamas kompensacinių palūkanų priteisimo klausimą, teismas atsižvelgė į VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, kuri numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną ne daugiau kaip už 180 dienų ir jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Atsižvelgus į tai, ieškovei iš atsakovo priteistina 4,36 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2020 m. vasario 15 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. birželio 23 d.), o reikalavimas dėl 26 procentų kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur), nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmestinas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei AB „NEO Finance“ iš atsakovo G. V. 26 procentus kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, taip pat pakeisti teismo sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti ieškovei iš atsakovo 473 Eur bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, kitą teismo sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje nutartyje nurodytus išaiškinimus. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalavo priteisti 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 9 087,13 Eur nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Toks ieškovės reikalavimas neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje nurodytiems išaiškinimams.
1.2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo. Šalys gali susitarti, kad nutraukus sutartį toliau gali būti skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Metinė palūkanų norma, dėl kurios šalys susitarė sutartyje, sudaro 26 proc. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusio VKĮ numatytų reikalavimų. Be to, sutarties 6.1. punktas numato, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, sutarties specialiojoje dalyje numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
1.3. Ieškovės reikalavimas priteisti po sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas laikytinas reikalavimu taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Laiku ieškovei neatgavus suteikto kredito, kreditorius patiria nuostolių, nes negali naudotis atsakovui suteikta ir jo negrąžinta pinigų suma, o atsakovas ir toliau naudojasi kreditoriaus suteikta ir jam negrąžinta pinigų suma, todėl pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties, įstatymo nustatytas kompensacines palūkanas.
1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog ieškovės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog ieškovei priteisintos visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų ir ginčo esmės
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovas G. V. 2019 m. kovo 4 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovė atsakovui suteikė 10 000 Eur vartojimo kreditą 60 mėnesių terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 7 964 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma 26 procentai), 880,23 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2024 m. kovo 5 d. 2019 m. kovo 6 d. buvo pasirašytas priedas prie vartojimo kredito sutarties, pakeista mokėjimo data bei perskaičiuotos palūkanos. Visas suteiktas kreditas grąžintinas iki 2024 m. kovo 14 d., o visa mokamų palūkanų suma 8 026,90 Eur. Atsakovui nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. birželio 17 d. atsakovui siųstu išankstiniu pranešimu nutraukė su juo sudarytą sutartį. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.
10. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo G. V. 9 087,13 Eur negrąžintą kreditą, 823,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 26 procentus negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.), 880,23 Eur tarpininkavimo mokestį, 4,36 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 795,53 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 420,84 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės AB „NEO Finance“ naudai, likusią ieškinio dalį atmetė.
11. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ nesutinka su sprendimo už akių dalimi, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos.
12. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 26 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (9 087,13 Eur) už laikotarpį nuo sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra ta pati kaip ir netesybų, bei, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, konstatavo, jog ieškovės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26 proc.) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį (0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), taip pat laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų).
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą, netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 pateiktus išaiškinimus dėl kompensuojamųjų palūkanų skaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su tokiu skundo argumentu, pažymi, kad minėtoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinyje ir neprašė priteisti mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį po sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 15 d.), aiškiai nurodydama, kad prašo priteisti kompensuojamąsias palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas sutartyje įtvirtintais terminais.
14. Kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati, kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 dienų). Nagrinėjamu atveju ieškovės prašomas priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis (26 proc.) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, o laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo, t. y. nuo 2024 m. kovo 15 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos), kas taip pat yra daug ilgesnis nei VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytas maksimalus galimas laikotarpis. Taigi sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktas, kuriuo šalys susitarė dėl kompensuojamųjų palūkanų dydžio, pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalį, ja nustatyta neproporcingai didelė vartotojo (atsakovo) civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, o pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad aptariamas ieškovės reikalavimas nebuvo tenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo pastarojoje kasacinio teismo byloje suformuotos praktikos.
15. Ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad prašomų priteisti kompensuojamųjų palūkanų dydis yra mažesnis už sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ nustatytą maksimalių mokestinių (pelno) palūkanų dydį, laikytinas nepagrįstu ir prieštarauja pačios ieškovės cituojamai kasacinio teismo praktikai. Kaip jau minėta, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-823/2020 yra pateiktas išaiškinimas, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensuojamųjų palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi nustatytu reglamentavimu. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų (nagrinėjamu atveju – kompensuojamųjų palūkanų) dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2020 m. vasario 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengta 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, Teismų praktika Nr. 52).
16. Kartu pabrėžtina, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje yra nurodyta, jog jokie kiti maksimalią netesybų normą viršijantys netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Už prievolės vykdymo termino praleidimą skundžiamu sprendimu iš atsakovės ieškovei jau buvo priteistas nuostolių (negautų pajamų už laikotarpį iki sutarties termino pabaigos), kurių suma, tuo atveju, jeigu teismo sprendimas nebus įvykdytas iki 2024 m. kovo 15 d., viršys maksimalią netesybų pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalį sumą, atlyginimas, o, vadovaujantis CK 6.261 straipsniu, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Ši aplinkybė taip pat laikytina pagrindu aptariamam ieškovės reikalavimui atmesti.
17. Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad reikšdama aptariamą reikalavimą ieškovė iš esmės prašė taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimą. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimo turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti kompensuojamąsias palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Be to, reikšminga laikytina ir aplinkybė, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, sutartyje įtvirtinta mokestinių (pelno) palūkanų norma yra sietina su kredito gavėjo pajamomis, kurias būtų gavęs laikotarpiu iki sutarties įvykdymo termino pabaigos, jeigu sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl vertintina kaip tinkamas rodiklis negautų pajamų dydžiui už nurodytą laikotarpį apskaičiuoti. Kita vertus, įstatymui prieštaraujantis kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) dydis negali būti vertinamas kaip tinkamas rodiklis ieškovės laikotarpiu po sutarties termino pabaigos negautoms pajamoms apskaičiuoti ir šiuo laikotarpiu dėl besitęsiančio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (negautos pajamos) turi būti įrodinėjami kitais būdais (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
18. Pažymėtina, kad analogiškos praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1753-562/2020, 2020 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1603-852/2020, Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1577-657/2020, 2020 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1562-945/2020).
19. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti šio sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, todėl nenustačius jokių CPK 329 ir 330 straipsniuose nurodytų procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimų, dėl kurių ginčas galėjo būti išspręstas neteisingai, apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau, pirmosios instancijos teismui skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakius dėl sutarties sąlygos, numatančios kompensuojamųjų palūkanų dydį ir skaičiavimo laikotarpį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, bet sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados neįtvirtinus (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, nurodant, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 26 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
20. Atmetus ieškovės apeliacinio skundo argumentus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2020 m. liepos 24 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, papildant jo rezoliucinę dalį šia pastraipa:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. kovo 4 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K036080010 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (26 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.