- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-1562-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-00978-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Marius Bartninkas, Edvardas Paliokas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. S.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.10.5.1Sutartinė atsakomybė
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Egidijaus Tamašausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ patikslintą ieškinį atsakovei D. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 8 696,27 Eur negrąžintą 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K672166502 (toliau – Sutartis) pagrindu gauto kredito dalį, 716,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 20 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 31 d.), 2 372,99 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,45 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 23 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančiomis imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) Sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio apibrėžimu ir apskaičiavimu, priteisė ieškovei iš atsakovės 8 696,27 Eur negrąžinto kredito, 716,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 20 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. rugpjūčio 31 d.), 698,30 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,45 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 115,20 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 398,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kitus ieškinio reikalavimus atmetė.
4. Teismas nustatė, kad ieškovė, būdama tarpusavio skolinimo platformos operatore, ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Sutartį, pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 8 965 Eur vartojimo kreditas 60 mėnesių terminui (iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.), atsakovei įsipareigojant sumokėti vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 5 286,20 Eur palūkanos (metinė palūkanų norma – 20 proc.) ir 698,30 Eur tarpininkavimo mokestis. Atsakovei laiku nemokant mėnesinių įmokų ir nereagavus į siųstus raginimus, ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gegužės 5 d.
5. Byloje nesant įrodymų, kad atsakovė atsiskaitė su ieškove, teismas sprendė, jog yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteisti 8 696,27 Eur negrąžintą kreditą ir 716,18 Eur mokėjimo palūkanas, apskaičiuotos už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo dienos.
6. Remdamasis kasacinio teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020) ir atsižvelgdamas į tai, kad šalys Sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., dėl ko ieškovė galėjo tikėtis pajamas gauti iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., teismas tenkino ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo (20 proc. metinių palūkanų už negrąžintą kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 5 d. (Sutarties nutraukimo diena) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau kaip iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.).
7. Reikalavimą dėl 2 372,99 Eur tarpininkavimo mokesčio priteisimo teismas tenkino iš dalies. Teismas nurodė, kad Sutarties Specialiosiose sąlygose numatyta, jog tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 4,90 proc., šis mokestis pagal Sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto Sutarties sudarymo metu (698,30 Eur), yra įskaičiuotas ir į 14 949,50 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą bei turi būti atsakovės mokamas nepriklausomai nuo to, ar ji tinkamai vykdys savo sutartines prievoles.
8. Spręsdamas dėl Sutarties Bendrųjų sąlygų 5.3.2 punkte numatytos tarpininkavimo mokesčio dalies, kuriai yra taikoma 100 proc. nuolaida, tačiau tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal Sutartį, teismas, atsižvelgdamas į šios tarpininkavimo mokesčio dalies pobūdį, jo mokėjimo atvejus ir apskaičiavimo būdą, sprendė, kad savo esme ši tarpininkavimo mokesčio dalis pripažintina netesybomis. Tokios Sutarties sąlygos, teismo vertinimu, yra neskaidrios ir nesąžiningos vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų įtakoti jo dydį. Teismas nurodė, kad vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos ir jų dydis yra imperatyviai nustatytas Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje, kuri taip pat numato, jog jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Todėl reikalavimo dėl aptariamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo teismas netenkino, o Sutarties Bendrosios ir Specialiosios dalies sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio, kuriam taikoma nuolaida tam tikrais atvejais gali būti panaikinta, apibrėžimu ir apskaičiavimu, pripažino nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 3 dalis, 9 dalis).
9. Teismas, remdamasis aktualiais kasacinio teismo išaiškinimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020), kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų, įvertinęs tai, jog ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (20 proc.) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, kad laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), taip pat neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 d.), ieškovės reikalavimą dėl 20 proc. kompensacinių palūkanų už negrąžintą kreditą, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki visiško kredito grąžinimo, atmetė, o reikalavimą dėl 4,45 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gegužės 5 d.), kaip atitinkantį VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus bei teismų praktiką, tenkino.
10. Remdamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
11. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimo už akių dalį dėl kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo ir priteisti ieškovei iš atsakovės 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 465 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą, taip pat priteisti ieškovei iš atsakovės 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur atstovavimo išlaidų už apeliacinio skundo parengimą atlyginimą. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad teismas sprendimą grindė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 sukurtu precedentu, visiškai neatsižvelgdamas į kitus toje pačioje nutartyje nurodytus išaiškinimus. Ieškovės reikalavimas priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos neprieštarauja nurodytoje nutartyje pateiktiems išaiškinimams. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas išaiškino, kad kompensuojamosios palūkanos gali būti skaičiuojamos nuo prievolės įvykdymo termino praleidimo dienos iki visiško prievolės įvykdymo.
1.2. Šalys gali susitarti, kad nutraukus sutartį toliau būtų skaičiuojamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Sutartyje nustatytas metinės palūkanų normos dydis neviršijo tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ reikalavimų.
1.3. Ieškovės reikalavimas priteisti po Sutarties termino pasibaigimo skaičiuojamas palūkanas vertintinas kaip reikalavimas taikyti skolininkui (atsakovui) civilinę atsakomybę. Ieškovei laiku neatgavus suteikto kredito, ji turėjo nuostolių, negalėjo naudotis atsakovei suteikta ir jos negrąžinta pinigų suma, o atsakovė ir toliau naudojosi jai suteikta ir negrąžinta pinigų suma, todėl, pagal CK 6.37, 6.210 ir 6.261 straipsnių nuostatas, atsakovė privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti kompensacines palūkanas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. rugpjūčio 27 d. sudarė Sutartį, kurios pagrindu ieškovė suteikė atsakovei 8 965 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. laikotarpiui. Sutartimi atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudarė 5286,20 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma – 20 proc.) ir 698,30 Eur tarpininkavimo mokestis (su nuolaida). Sutarties termino pabaiga – 2024 m. rugpjūčio 31 d. Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė 2020 m. balandžio 29 d. pranešimu informavo atsakovę apie Sutarties nutraukimą nuo 2020 m. gegužės 5 d. Ieškovė nurodė, kad po Sutarties nutraukimo atsakovė ieškovei liko skolinga 8 696,27 Eur negrąžinto kredito. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove, byloje nėra.
14. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 8 696,27 Eur negrąžinto kredito, 716,18 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 20 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. rugpjūčio 31 d., 698,30 Eur tarpininkavimo mokesčio, 4,45 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. sausio 1 d.) iki Sutarties nutraukimo (2020 m. gegužės 5 d.), 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (10 115,20 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Be to, pripažinęs nesąžiningomis, prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir negaliojančiomis nuo sudarymo momento (ab initio) Sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčio, kuriam taikoma nuolaida tam tikrais atvejais gali būti panaikinta, apibrėžimu ir apskaičiavimu, teismas atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš šių sąlygų kildintą tarpininkavimo mokesčio dalį. Atsakovė byloje apeliacinio skundo nepateikė, o ieškovė šiame punkte aptartų sprendimo dalių neginčijo, todėl jų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nepatenka į apeliacijos ribas (CPK 320 straipsnis), jų vertinimas pažeistų CPK 313 straipsnyje įtvirtintą draudimą priimti apeliantės atžvilgiu blogesnį sprendimą.
15. Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su sprendimo dalimis, kuriomis atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Žemesnės instancijos teismas
16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, kad kompensacinių palūkanų, mokamų kompensuojant dėl prievolės neįvykdymo turėtus nuostolius, paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tapati kaip ir netesybų, bei, vadovaudamasis VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, konstatavo, jog ieškovės prašomas išieškoti kompensacinių palūkanų dydis (20 proc.) viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį (0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną), taip pat laikotarpis, už kurį ieškovė skaičiuoja šias palūkanas (neterminuotai), neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 d.).
17. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad skundžiamu sprendimu atmesdamas aptariamą reikalavimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformuotą teisės aiškinimo taisyklę. Teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu skundo argumentu, pažymi, kad cituojamoje civilinėje byloje, keisdamas iki tol vyravusią praktiką, kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią po sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos mokestinę (pelno) funkciją atliekančios palūkanos, tačiau savo teises kredito davėjas gali ginti reikšdamas reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų (netesybų) priteisimo arba reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę (priteisti nuostolių, siejamų su negautomis pajamomis, atlyginimą). Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu neprašė priteisti mokestinę (pelno) funkciją atliekančių palūkanų už laikotarpį po Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.), aiškiai nurodydama, kad prašo priteisti kompensacines palūkanas, t. y. palūkanas, mokėtinas tuo atveju, jeigu įvyks Sutarties pažeidimas ir kreditas nebus grąžintas Sutartyje įtvirtintais terminais. Kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, siekdamas užkirsti galimybes vartojimo kredito davėjams apeiti VKĮ kuriamą imperatyvų teisinį reglamentavimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020 (75 punkte) yra išaiškinęs, kad kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra tokia pati kaip ir sutartinių netesybų, kurių dydis ir skaičiavimo terminas turi atitikti VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatytas maksimalias ribas (0,05 proc. dydį už kiekvieną vėlavimo vykdyti prievolę dieną, bet ne daugiau kaip už 180 d.). Teisėjų kolegija pažymi, kad aptariamas ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas būtent dėl jo nesuderinamumo su VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, t. y. motyvais, kurie nebuvo aptariami ir analizuojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, todėl spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo nurodytoje byloje kasacinio teismo suformuotos praktikos, nėra pagrindo.
18. Kaip nepagrįstą, prieštaraujantį pačios ieškovės cituojamai kasacinio teismo praktikai, teisėjų kolegija atmeta ir skundo argumentą, kad prašomų priteisti kompensacinių palūkanų dydis yra mažesnis už Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnyje nustatytą maksimalių mokestinių (pelno) palūkanų dydį. Kaip minėta nutarties 17 punkte, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 yra pateiktas išaiškinimas, kad mokestines (pelno) palūkanas nustatančios sutarties sąlygos po sutarties nutraukimo netenka galios ir negali būti taikomos, o maksimalus netesybų (kompensacinių palūkanų) dydis imperatyviai nustatytas VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nurodoma skundžiamame sprendime, tiek ieškovės prašomų taikyti netesybų dydis, tiek ir laikotarpis, už kurį netesybos skaičiuojamos, yra nesuderinami su VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi kuriamu reglamentavimu. Pažymėtina, kad Sutarties sąlygai prieštaraujant imperatyviai įstatymo nuostatai, tokia sąlyga negalioja visa apimtimi ir negali būti taikoma, t. y. susiklosto teisinė situacija, prilyginama tai, kuri egzistuotų, jeigu tokios Sutarties sąlygos nebūtų, ir teismas negali tokios sąlygos taikyti iš dalies (pvz., priteisti sumą, apskaičiuotą pagal VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą maksimalų dydį (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
19. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstą atmeta ir apeliacinio skundo argumentą, kad reikšdama aptariamą reikalavimą ieškovė iš esmės prašė taikyti atsakovės atžvilgiu civilinę atsakomybę ir priteisti nuostolių (negautų pajamų forma) atlyginimą. Kaip matyti iš ieškovės reikalavimo turinio, ji aiškiai įvardijo prašanti priteisti kompensacines palūkanas (t. y. netesybas), o ne nuostolių atlyginimą. Be to, reikšminga teisėjų kolegija pripažįsta ir aplinkybę, kad, kaip išaiškino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, Sutartyje įtvirtinta mokestinių (pelno) palūkanų norma yra sietina su kredito gavėjo pajamomis, kurias jis būtų gavęs laikotarpiu iki Sutarties įvykdymo termino pabaigos, jeigu Sutartis būtų vykdoma tinkamai, todėl vertintina kaip tinkamas rodiklis negautų pajamų dydžiui už nurodytą laikotarpį apskaičiuoti. Kita vertus, įstatymui prieštaraujantis kompensacinių palūkanų (netesybų) dydis negali būti vertinamas kaip tinkamas rodiklis ieškovės laikotarpiu po Sutarties termino pabaigos negautoms pajamoms apskaičiuoti ir šiuo laikotarpiu dėl besitęsiančio sutartinių įsipareigojimų pažeidimo kredito davėjo patiriami nuostoliai (negautos pajamos) turi būti įrodinėjami kitais būdais (toks išaiškinimas yra pateiktas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo parengtoje 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalgoje, Teismų praktika Nr. 52).
20. Pripažinusi nepagrįstais visus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti ar keisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 20 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (8 696,27 Eur) už laikotarpį nuo Sutarties termino pabaigos (2024 m. rugsėjo 1 d.), nėra pagrindo.
21. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo už akių motyvuojamojoje dalyje pagrįstai pasisakęs dėl Sutarties sąlygos, numatančios kompensacinių palūkanų dydį ir skaičiavimo laikotarpį, pripažinimo nesąžininga ir negaliojančia, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje šios savo išvados neįtvirtino (CPK 270 straipsnio 5 dalies 4 punktas), todėl yra pagrindas patikslinti pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtinta nuostata, kuria nustatytas kompensuojamųjų palūkanų, apskaičiuojamųjų taikant specialiojoje dalyje nurodytą 20 proc. dydžio metinę palūkanų normą už laikotarpį, ilgesnį nei 180 dienų, taikymas, pripažintina nesąžininga (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis) ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 1.80 straipsnis).
22. Kaip galima spręsti iš skundo turinio, sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo neteisėtumas yra siejamas išskirtinai su tuo, kad, ieškovės vertinimu, jos pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai turėjo būti tenkinami didesne apimtimi. Teisėjų kolegijai atmetus skundo argumentus dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, nėra pagrindo keisti ir skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Apeliacinį skundą atmetus, netenkinamas ir ieškovės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimą. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios (5 Eur) valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-19/1K-2).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. sprendimą už akių palikti iš esmės nepakeistą, papildant rezoliucinę dalį šia pastraipa:
„Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2019 m. rugpjūčio 27 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K672166502 Bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos Palūkanos (20 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.“
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.