Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartis

2022-01-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-40-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-01-03
Bylos Nr.
II-40-729/2022
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01242-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pareiškėjas
E. Š.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimo bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Lina Šimė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-40-729/2022Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01242-2021-7Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. sausio 3 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Vilmai Dirgėlaitei,dalyvaujant pareiškėjui E. Š.,pareiškėjo atstovei advokatei Linai Šimei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10379-2021 (ROIK: 21143677850).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10379-2021 (ROIK: 21143677850) E. Š. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji 2021 m. rugpjūčio 18 d., 16:44 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Smiltynės g. 32, chuliganiškai vairavo transporto priemonę, tai yra aplenkdamas eilėje sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, privertė priešinga kryptimi atvažiuojančias transporto priemones duoti kelią ir važiuoti atbuline eiga, kirto dvigubą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintuose kelio ruožuose važiuoti priešpriešinio eismo juostomis, tuo sukeldamas pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams. Tokiais savo veiksmais kėlė realų pavojų savo bei kitų automobilių ir žmonių saugumui. Iš chuliganiškų paskatų tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir rodė aiškią nepagarbą visuomenei. Tokiais savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 9 punktą, 3 priedo 1.3 punktą. Nutarimu E. Š. paskirta nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas pareiškėjo E. Š. skundas, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą, padarytą pažeidimą perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskirti atitinkamą administracinę nuobaudą. Skundą motyvuoja tuo, kad:

1. pripažįsta nusižengimo faktą ir savo kaltę dėl nusižengimo, tačiau nesutinka su pažeidimo kvalifikacija. E. Š. pripažįsta išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą ir tuo pažeidęs KET 3 priedo 1.3 punktą, tačiau E. Š. neturėjo jokių chuliganiškų paskatų nusižengimui padaryti, be to, savo veiksmais nesukėlė pavojaus žmonių saugumui ar eismo saugumui.

2. Vaizdo įraše matyti, kad jis 2021 m. rugpjūčio 18 d. kartu su kolega važiavo iš Nidos į Klaipėdą. E. Š. buvo pažadėjęs kolegai, kad nuveš jį į Klaipėdoje, Tilžės gatvėje esantį automobilių servisą, kur kolega iki 17:00 val. (serviso užsidarymo) turėjo pasiimti suremontuotą automobilį. E. Š. automobiliu „Volkswagen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) važiavo link kelto; ties įvažiavimu į keltą buvo automobilių spūstis. Pirmoji ir antroji eismo juostos yra skirtos automobiliams, kurie laukia kelto bendroje eilėje, o trečioji juosta yra skirta automobiliams, kurie turi leidimą keltis keltu be eilės. E. Š. vairuojamas automobilis turi leidimą keltis keltu be eilės. E. Š. tikslas buvo patekti į trečią eismo juostą, kuri buvo laisva. Patekti į trečią juostą E. Š. negalėjo, nes antroji eismo juosta buvo užimta automobilių (kurie, pažeisdami pareigą laikytis dešinės, daugiausia stovėjo antroje eismo juostoje, kai tuo metu pirmoji eismo juosta buvo apytuštė). Kadangi E. Š. su kolega skubėjo persikelti į Klaipėdą, E. Š. priėmė neteisingą sprendimą apvažiuoti automobilių spūstį priešpriešinio eismo juosta (kuri manevro pradžioje ir jo atlikimo metu buvo laisva). E. Š. kirto dvigubą ištisinę liniją ir apvažiavo automobilių eilę iš kairės pusės, kad patektų į laisvą trečią eismo juostą. Atsakomybėn traukiamas asmuo pabrėžia, kad nesiteisina skubėjimu ir nepateisina savo poelgio, tačiau tik nori paaiškinti administracinio nusižengimo aplinkybes bei paneigti bet kokias abejones dėl neva turėtų chuliganiškų paskatų. Prieš pat baigiant manevrą, nuo kelto pusės priešpriešine kryptimi lėtai pradėjo važiuoti automobiliai, tačiau jų vairuotojai iš anksto matė situaciją. E. Š. užmezgė akių kontaktą su pirmo atvažiuojančio automobilio (juodos spalvos automobilio „Toyota“) vairuotoju, kilstelėjo ranką ir padėkojo jam už galimybę baigti manevrą. Juodos spalvos automobilio „Toyota“ vairuotojas nerodė jokių pasipiktinimo ženklų, priešingai, dar šiek tiek pavažiavo atbulas, nors tai ir nebuvo būtina tam, kad E. Š. vairuojamas automobilis galėtų pravažiuoti.

3. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, E. Š. raštu prašė bylą nagrinėjančio pareigūno nustatyti automobilio „Toyota“ vairuotojo tapatybę (pagal automobilio valstybinio numerio ženklą) ir apklausti šį asmenį kaip liudytoją. E. Š. nuomone šis vairuotojas būtų galėjęs patvirtinti, kad tarp jo ir E. Š. nebuvo konflikto, pasipiktinimo, kad E. Š. išties kilsteldamas ranką padėkojo už galimybę patekti į trečią laisvą eismo juostą. Mano, kad liudytojo apklausa galėjo būti svarbi nustatant, turėjo E. Š. chuliganiškų paskatų aplenkti susidariusią spūstį, ar rodė nepagarbą, priešiškumą kitiems eismo dalyviams (pavyzdžiui, automobilio „Toyota“ vairuotojui), ar privertė automobilio „Toyota“ vairuotoją važiuoti atbulai (ar priešingai, automobilio „Toyota“ vairuotojas pats priėmė sprendimą šiek tiek pavažiuoti atbulas). Jei liudytojas butų patvirtinęs buvus konfliktą (pavyzdžiui, piktus gestus, E. šakalio reikalavimą duoti kelią ir pan.), pareigūnas būtų galėjęs kvalifikuoti E. Š. veiką kaip chuliganišką vairavimą. Tačiau, kadangi, E. Š. ir automobilio „Toyota“ vairuotojas šioje situacijoje rodė supratingumo ženklus, pastarasis turėjo būti apklaustas liudytoju, prieš priimant skundžiamą nutarimą – siekiant teisingai išsiaiškinti visas aplinkybes ir teisingai kvalifikuoti E. Š. veiką. Tačiau pareigūnas ignoravo šį prašymą dėl kito vairuotojo tapatybės nustatymo ir apklausimo, vadinasi, nesiekė nustatyti bylai reikšmingų aplinkybių. Tokiu būdu, skundžiama nutarimą priėmęs pareigūnas pažeidė ANK 617 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą – nustatyti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

4. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad E. Š. savo vairavimu pademonstravo niekinamą požiūrį į aplinkinius žmones; demonstruodamas savo išskirtinumą, nepagarbą kitiems vairuotojams, sukėlė jų neigiamą reakciją ar pasipiktinimą. Dvigubos ištisinės linijos kirtimas yra KET 3 priedo 1.3 punkto pažeidimas ir tam tikrais atvejais tai gali būti pripažintas chuliganišku vairavimu. Tačiau visa tai turi būti vertinama kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančia spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. E. Š. pripažįsta pažeidęs KET ir dėl pažeidimo gailisi, tačiau nėra pagrindo teigti, kad pažeidimas buvo padarytas iš chuliganiškų paskatų. Pareigūnas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, nesiaiškino nei E. Š. tyčios, nei jo paskatų. E. Š. skubėjo spėti nuvežti kolegą į automobilių servisą, taigi, nusižengimą jis padarė tik iš skubėjimo, bet ne norėdamas atkreipti aplinkinių dėmesį, ne norėdamas pademonstruoti nepagarbą kitiems eismo dalyviams, ne siekdamas pabrėžti sąmoningą KET nesilaikymą. Be to, pradėdamas manevrą E. Š. buvo įsitikinęs, kad šis veiksmas nekelia grėsmės eismo saugumui – nes tuo metu priešpriešinė eismo juosta buvo visiškai tuščia. Šis pažeidimas neprivertė nei vieno eismo dalyvio staigiai keisti judėjimo greičio, krypties ar imtis kitų staigių veiksmų saugumui užtikrinti.

5. Siekiant įsitikinti chuliganiškų paskatų nebuvimu, buvo prašoma pareigūno peržiūrėti E. Š. administracinių nusižengimų istoriją. Joje nėra jokių įrašų apie chuliganišką vairavimą ar kitus grubius panašaus pobūdžio nusižengimus. Pareigūnas, kuris nagrinėjo bylą ne teismo tvarką, šio prašymo nesprendė, nevertino administracinių nusižengimų istorijos. Pareigūnas taip pat nevertino ir E. Š. pateiktos charakteristikos iš darbovietės, kuri taip pat paneigia abejones dėl polinkio į chuliganišką vairavimą.

6. Nesant chuliganiškų paskatų, E. Š. veika kvalifikuotina pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Taip pat pažymi, kad E. Š. veika negali būti kvalifikuojama ir pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes nebuvo sukelta pavojinga situacija. E. Š. įvažiavimas į priešpriešinę eismo juostą nesukėlė pavojingos situacijos – nei vienas eismo dalyvis nebuvo priverstas staigiai keisti judėjimo greičio (staigiai stabdyti), staigiai keisti judėjimo krypties, imtis kitų veiksmų saugumui užtikrinti. Manevro pradžioje priešpriešinė eismo juosta buvo laisva, taigi niekam nebuvo iškilęs pavojus. Manevro pabaigoje nuo kelto priešpriešine kryptimi pajudėjo keli automobiliai, bet jie iš anksto matė E. Š. vairuojamą automobilį, todėl nebuvo priversti staigiai stabdyti, staigiai keisti judėjimo kryptį ir imtis kitų veiksmų saugumui užtikrinti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad eismo dalyviai dėl E. Š. veiksmų nebuvo pakliuvę į pavojingą situaciją, nes nebuvo priversti staigiai reaguoti į jiems netikėtą veiksmą. Teismų praktikoje chuliganiškas vairavimas ir pavojingas vairavimas yra perkvalifikuojami pagal ANK 417 straipsnį, neįrodžius vairuotojo chuliganiškų paskatų arba nusižengimo pavojingumo (pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. AN2-301-593/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. gegužės 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-145-361/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-117-255/2021, Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis byloje Nr. AN2-185-491/2018).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su E. Š. skundu nesutinka, jį vertina kaip nepagrįstą ir netenkintiną, prašo palikti 2021 m. lapkričio 9 d. priimtą nutarimą nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjant šią bylą ypatingą reikšmę turi įvykio vieta ir KET pažeidimo aplinkybės. Įvykio vietoje transporto priemonės, ypač vasaros sezono metu sustoja prieš įvažiavimą į keltą ir išsirikiuoja į eilę, kelias į keltą yra per kalvą ir su posūkiu, kas labai riboja matomumą, taip pat kelto kryptim, yra dvi eismo juostos, prieš pat keltą, netgi trys eismo juostos, o priešinga kryptimi – iš kelto (Nidos kryptimi) yra viena eismo juosta. Šias priešingos krypties eismo juostas skiria dviguba ištisinė linija. Taigi vietovė eismo sąlygų požiūriu sudėtinga ir iš eismo dalyvių reikalauja ypatingo atidumo, atsargumo, supratingumo ir pagarbos vienas kitam. Mano, kad pažeidėjo chuliganiškas paskatas įrodo būtent tai, kad kol kiti eismo dalyviai stovėjo eilėje prie kelto ir laukė savo eilės įvažiuoti į keltą, laikydamiesi KET, E. Š. apvažiavo juos draudžiamu ir pavojingu būdu, t. y. išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kirsdamas dvigubą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir apvažiavo ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, taip aplenkdamas kitus eismo dalyvius, taip keldamas pavojų eismo saugumui, nes privertė priešinga kryptimi važiavusius staigiai stabdyti ir visiškai sustoti, netgi važiuoti atbuline eiga. Tokiu savo, kaip vairuotojo, elgesiu E. Š. demonstravo akivaizdžią nepagarbą kitiems eismo dalyviams, parodė savo išskirtinumą prieš kitus eismo dalyvius. Dėl šių aplinkybių E. Š. padarytas nusižengimas neabejotinai kvalifikuotas tinkamai. E. Š. buvo paskirta minimali bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam terminui yra adekvati nuobauda atitinkanti E. Š. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties).

Pareiškėjas E. Š. teismo posėdžio metu parodė, kad pripažįsta pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau nesutinka, kad nusižengimas turėtų būti kvalifikuojamas kaip chuliganiškas vairavimas. Jis važiavo su kolega, kuriam reikėjo 17.00 val. pasiimti automobilį, todėl paskubėjo važiuoti. Turi pirmumo teisę važiuoti be eilės, nes gyvena Klaipėdoje, o dirba Neringoje, tačiau šiuo atveju buvo susidariusi bloga situacija – antra eilė, kuria važiuoja visi turintys pirmumo teisę, buvo užimta. Buvo sustoję 4–5 automobiliai, kurie užkišo jų pravažiavimą važiuoti be eilės, o pirmoji eilė buvo laisva. Tada jis grubiai, nepamąstydamas, apvažiavo susidariusį automobilių kamštį ir pateko į eilę, kuria gali nuvažiuoti į keltą be eilės. Tai padarė netyčia, spontaniškai, nes buvo likusios kelios minutės iki 17 val. ir keltas jau turėjo atplaukti. Gailisi dėl savo elgesio. Poelgis nėra chuliganiškas, nes kiti automobiliai stovėjo, o automobiliai iš priekio važiavo lėtai, 10–20 km/val. greičiu, nes nebuvo kur greičiau važiuoti. Nenorėjo elgtis chuliganiškai, neparodė kitiems vairuotojams nepagarbos. Priešingos krypties eismo juostoje iš kelto išvažiavęs automobilis sustojo, jis taip pat sustojo, pakėlė vienas kitam rankas, linktelėjo galvomis, atsiprašė. Nei tas vairuotojas, nei kiti nepyko. Tokia situacija jam buvo pirmą kartą, gailisi, kad paskubėjo ir pasielgė neatsakingai ir prašo sušvelninti administracinę nuobaudą, jam kiekvieną dieną reikia važiuoti į darbą, netekus teisės vairuoti transporto priemones bus labai apsunkinta jo galimybė nuvykti į darbą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Paaiškino, kad pažeidimo faktas nekelia abejonių, jis kirto ištisinę liniją, važiavo priešingo eismo juosta, E. Š. to neneigia ir dėl savo elgesio gailisi, tačiau negalima sutikti, kad padaryta veika turi būti kvalifikuojama kaip chuliganiškas vairavimas, todėl prašo perkvalifikuoti veiką į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Buvo tikimasi, kad pati institucija, priėmusi nutarimą, įvertins bylos aplinkybes, E. Š. administracinių nusižengimų istoriją, tačiau tai nebuvo įvertinta ir į tai, kad E. Š. nėra piktybinis pažeidėjas, nebuvo atsižvelgta. E. Š. baustas tik kelis kartus, nors vairuoja daugiau nei 40 metų. Tai netiesioginis įrodymas, kad nebuvo chuliganiškų paskatų darant šį netyčinį administracinį nusižengimą. Taip pat buvo teiktas prašymas nustatyti asmens, kuris vairavo juodą automobilį „Toyota“, kurio valstybinio numerio ženklas prasideda HCT, vairuotoją, nes jis, atvažiuodamas nuo kelto, prasilenkė su jo eismo juosta važiavusiu E. Š. ir reikėjo panaikinti bet kokias abejones, kad tarp šių dviejų vairuotojų buvo koks nors konfliktas. E. Š. neturėjo jokio konflikto su šiuo vairuotoju, tiesiog pakėlė ranką, padėkojo už galimybę baigti manevrą ir sugrįžti į eismo juostą, tačiau šis prašymas nebuvo išspręstas. E. Š. turi teisę keltis keltu be eilės, šioje situacijoje teisingas elgesio modelis būtų buvęs stovėti spūstyje antroje juostoje, todėl pažeidimo faktą E. Š. pripažįsta, ginčija tik kvalifikaciją. Nutarimą priėmęs pareigūnas patvirtino, kad šioje situacijoje išnagrinėjus vaizdo įrašą buvo bausta daug vairuotojų ir daugybė vairuotojų buvo bausti už pažeidimą, kad nesirikiavo į pirmą eismo juostą (vaizdo įraše matyti, kad ši eismo juosta buvo laisva, apytuštė), dauguma automobilių stovėjo antroje juostoje, tokiu būdu užkirsdami kelią asmenims, kurie turi teisę keltis su leidimu be eilės patekti į trečią eismo juostą. N. L. važiavo kartu su E. Š. ir paaiškino, kodėl E. Š. padarė pažeidimą. Prašo atsižvelgti į teisminę praktiką, nurodytą skunde, ir ją taikyti. Ši veika neturėtų būti kvalifikuojama ir kaip pavojingas vairavimas, nes nei vienas eismo dalyvis dėl E. Š. manevro nebuvo priverstas staigiai raguoti (keisti kryptį, greitį, stabdyti, pasitraukti ar pan.). Pavojingumo, kaip jis suprantamas ANK, E. Š. veikoje nėra. Institucija skiria didelį dėmesį tai aplinkybei, kad priešingos krypties juosta atvažiuojantis automobilis „Toyota“ šiek tiek atsitraukė; E. Š. šią aplinkybę aiškina kitaip – jam būtų užtekę vietos pravažiuoti ir kitam automobiliui nebuvo būtinybės atsitraukti šiek tiek ir padaryti vietos. Veiką prašo perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. E. Š. suprantama, kad ir ANK 417 straipsnio 3 dalis numato galimybę skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Taip pat reiškia alternatyvų prašymą grąžinti bylą Institucijai, kad būtų atskleistos aplinkybės, kurios nebuvo tirtos (apklausti liudytojai, prijungta E. Š. administracinių nusižengimų istorija).

Institucijos atstovas teismo posėdyje neatvyko, Institucijai apie teismo posėdį pranešta tinkamai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos nustatyta, kad E. Š. nubaustas nuobauda – 450 Eur bauda ir administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvylikai mėnesių, už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, subjektyviosios pusės sudėties būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Pagal suformuotą teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-4-511/2018 ir kt.). Teismų praktikoje konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018). Chuliganišku vairavimu keliamas pavojus eismo arba savo ar kitų žmonių saugumui. Nesaugus manevravimas, lenkimas, kelio ženklų ignoravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, tačiau jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį. Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

Skundžiamame nutarime nurodyta, kad E. Š. pažeidė KET 9 punktą, 3 priedo 1.3 punktą.

KET 8 punkte, be kita ko, numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. KET 3 priedo I skyriaus 1.3 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad dviguba ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Šią liniją kirsti draudžiama.

KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (KET 9 punktas).

KET 117 punkte numatyta, kad jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Užvažiuoti ant brūkšninių horizontaliojo ženklinimo linijų leidžiama tik persirikiuojant į kitą eismo juostą, kirsti ištisines horizontaliojo ženklinimo linijas leidžiama tik Taisyklių 3 priede nurodytais atvejais. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos.

E. Š. neginčija, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d., 16:44 val., Klaipėdos miesto savivaldybėje, Klaipėdoje, Smiltynės g. 32, vairavo transporto priemonę „Volkswagen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) ir aplenkdamas eilėje sustojusių automobilių koloną, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kirto dvigubą ištisinę liniją, kuri skiria priešingų krypčių transporto srautus keliuose ir draudžia paženklintuose kelio ruožuose važiuoti priešpriešinio eismo juostomis. Tačiau E. Š. nesutinka, kad jo padaryta veika kvalifikuotina kaip chuliganiškas vairavimas, jis jokio pavojaus nesukėlė, vairuodamas chuliganiškų paskatų neturėjo.

Vaizdo įraše užfiksuota kaip 2021 m. rugpjūčio 18 d. 16:44 val. automobilis „Volkswagen“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) išvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, važiuodamas gana dideliu greičiu, apvažiuoja/lenkia automobilių koloną, nusidriekusią antroje eismo juostoje. Automobiliui „Volkswagen“ atliekant manevrą, priešingos krypties eismo juosta atjuda automobilis „Toyota“, kurio vairuotojas, pamatęs atjudantį automobilį „Volkswagen“ lėtina greitį ir sustabdo automobilį. Automobiliui „Volkswagen“ privažiavus kelio vietą, kurioje yra laisva trečia eismo juosta (baigiant manevrą), automobilis „Toyota“ pavažiuoja atgal ir šiek tiek į dešinę kelio pusę, o automobilis „Volkswagen“ pravažiuodamas pro tarp automobilių susidariusį tarpą kerta dvigubą ištisinę liniją ir įsirikiuoja į trečią eismo juostą. Dėl sustojusio automobilio „Toyota“ priversti sulėtinti greitį (pristabdo) ir kiti trys automobiliai, važiavę už automobilio „Toyota“. Vaizdo įraše taip pat matyti, kad automobilio „Volkswagen“ manevras atliktas kelyje pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 113 „Vingis į dešinę“, bei atitinkamai įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“.

N. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. prašė kolegos E. Š., kad skubiai nuvežtų jį į Klaipėdoje esantį automobilių servisą „Autobaltva“, esantį adresu Šilutės pl. 2, iš kurio iki darbo pabaigos turėjo atsiimti jam priklausantį lengvąjį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) privažiavus keltą pamatė automobilių spūstį. E. Š. siekė kuo greičiau patekti į trečią juostą, kuri tuo metu buvo laisvą, tačiau patekti į ją nebuvo galimybės – antroji juosta buvo užimta automobilių. Tuomet E. Š., kirtęs dvigubą ištisinę liniją, apvažiavo automobilių spūstį priešpriešinio eismo juosta, kuri tuo metu buvo laisva. Prieš baigiant manevrą, nuo kelto pusės priešpriešine kryptimi lėtai pradėjo važiuoti automobiliai, tačiau jų vairuotojai iš anksto matė situaciją ir dėl to avarinė situacija nebuvo sukelta. E. Š. norėjo padėti jam, kolegai bendradarbiui, laiku pasiekti automobilių servisą ir atsiimti jam priklausantį automobilių.

Taigi, byloje surinktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad E. Š. veiksmais paeiliui padaryti keli KET pažeidimai – dvigubos ištisinės linijos kirtimas, važiavimas priešpriešine eismo juosta kelio atkarpoje, kurioje draudžiama tai daryti, pakartotinis dvigubos ištisinės linijos kirtimas.

Šiuo atveju vertinant veikos pavojingumo laipsnį pirmiausia atsižvelgtina į eismo intensyvumą – E. Š. atliko manevrą esant intensyviam eismui, kelyje esant susidarius automobilių spūsčiai. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad E. Š. atlikdamas manevrą priešinga krypties eismo juosta važiavo gana didelį atstumą ir tam, kad įvažiuotų į prioritetinę juostą jis apvažiavo kelias transporto priemones, stovinčias spūstyje. Vertinant veikos pavojingumo laipsnį taip pat atsižvelgtina ir į veikos padarymo vietą – kaip minėta, vaizdo įraše matyti, kad E. Š. vairuojamas automobilis užfiksuotas važiuojantis priešpriešinio eismo juosta kelio vingyje, tai yra E. Š. važiavo priešpriešinio eismo juostoje atkarpoje, kurioje matomumas yra ribotas (vairuotojams yra sudėtingiau vertinti ar priešpriešine eismo juosta važiuoja kitos transporto priemonės, kelyje yra kitų eismo dalyvių ar kliūčių), todėl eismo saugumas šioje kelio atkarpoje yra mažesnis. Vaizdo įraše matyti, kad kelio vingis atitinkamai pažymėtas įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 113 „Vingis į dešinę“, žyminčio mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingį į dešinę pusę, bei atitinkamai įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę“, be kita ko, žyminčio važiavimo kryptį ribotai matomo, mažo spindulio kelio vingyje. Dėl E. Š. atliekamo manevro priešinga krypties eismo juosta važiavęs automobilio „Toyota“ vairuotojas buvo priverstas stabdyti automobilį tam, kad neįvyktų eismo įvykis bei po to trauktis atbuline eiga atgal, kad E. Š. vairuojamas automobilis „Volkswagen“ pravažiuotų, o dėl sustojusio automobilio „Toyota“ buvo priversti lėtinti greitį ar sustoti ir kiti automobiliai važiavę už automobilio „Toyota“. Tiksliai nenustatyta kokiu greičiu važiavo E. Š. atlikdamas manevrą, tačiau atsižvelgiant į aukščiau aptartas eismo sąlygas, į tai, kad manevras atliktas išvažiavus į priešingos krypties eismo juostą, vaizdo įraše matomas E. Š. vairuojamo automobilio važiavimo greitis vertintinas kaip gana didelis. Vairuotojas įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą gali tik KET nustatytais atvejais, nepažeisdamas KET reikalavimų; vairuotojas negali atlikti tokio manevro remdamasis subjektyviu situacijos vertinimu, kad įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą, nors ir pažeidžiant KET reikalavimus, bus saugus. Atsižvelgiant į visa tai, darytina išvada, kad E. Š. padaryti KET pažeidimai sukėlė pavojų eismo saugumui.

Pagal teismų praktiką E. Š. nesaugus manevravimas turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie jos tyčios ir paskatų turinį.

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintų „Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių“ (toliau – Taisyklės) 55 punkte numatyta, kad ženklas Nr. 113 „Vingis į dešinę“ turi būti įrengiamas prieš kelio į dešinę vingį, kuriame eismo saugumo koeficientas yra mažesnis už 0,7, taip pat prieš vingį, kuriame priešais atvažiuojantis automobilis matomas mažesniu atstumu nei mažiausias matomumo atstumas. Ženklas Nr. 114 „Vingis į kairę“ turi būti įrengiamas prieš kelio vingį į kairę taip pat kaip ir ženklas Nr. 113 (Taisyklių 56 punkte). Taigi, nors E. Š. manevras atliktas važiuojant į priešingą pusę (esant vingiui į kairę), tačiau atitinkami kelio ženklai statomi iš abiejų kelio vingio pusių ir E. Š. turėjo būti matomi, tačiau jis suprasdamas, kad bus važiuojama mažesnio saugumo kelio ruože, vis tiek priėmė sprendimą daryti nesaugų manevrą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje chuliganišku vairavimu pripažintos netgi tos situacijos, kai esant intensyviam eismui, padarydamas KET pažeidimus, vairuotojas apvažiavo automobilių koloną kelkraščiu (žiūrėti, pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151-557/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-87-606/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-102-651/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-100-557/2021). Teismo vertinimu E. Š. veika yra net pavojingesnė, nes kolona apvažiuota priešpriešine eismo juosta, riboto matomumo kelio ruože, kai priešingos krypties eismo juosta atjudėjo kiti automobiliai.

Bylos duomenimis E. Š. pateikė prašymą įtraukti automobilį „Volkswagen T-Cross“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) į Lietuvos automobilių kelių direkcijos valdomą Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą ir turi leidimą važiuoti į keltą per prioritetinę juostą. Pareiškėjas šią aplinkybę vertina kaip pateisinančią jo neteisėtą elgesį ir rodančią nebuvimą chuliganiškų paskatų jo veiksmuose, tačiau teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Leidimo turėjimas nėra pagrindas daryti teisės pažeidimus. Pareiškėjas remiantis protingo (atidaus ir rūpestingo) žmogaus elgesio standartu šioje situacijoje, norėdamas įvažiuoti į prioritetinę eismo juostą, turėjo važiuoti automobilių kolonoje iki kol pasieks prioritetinę eismo juostą ir tokiu būdu pasinaudoti jam teisės aktais suteikta privilegija, o ne rinktis teisei priešingą elgesio variantą – apvažiuoti susidariusį transporto priemonių kamštį priešingos krypties eismo juosta. Pareiškėjas savo interesus (patekti į prioritetinę eismo juostą, vedančią į keltą, ir tokiu būdu greičiau pasiekti kelionės tikslą – nuvežti kolegą į automobilių servisą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Tokie E. Š. veiksmai, be kita ko, rodo jo kaip vairuotojo nekantrumą ir neatsakingumą priimant sprendimus dalyvaujant eisme.

Skunde taip pat nurodoma, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti nustatyta automobilio „Toyota“ vairuotojo tapatybė ir vairuotojas turėjo būti apklaustas kaip liudytojas, nes liudytojo parodymai būtų svarbūs nustatant, ar buvo tarp jo ir E. Š. konfliktas ar E. Š. veiką padarė iš chuliganiškų paskatų. Teismas pažymi, kad tai ar buvo sukeltas automobilio „Toyota“ vairuotojo nepasitenkinimas nėra byloje įrodinėtina aplinkybė, nes E. Š. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, matant daugumai eismo dalyvių ir neabejotina, kad E. Š. atliekant automobilių kolonos apvažiavimą/lenkimą, buvo parodyta nepagarba aplinkiniams vairuotojams, kurie važiavo kolonoje ir laukė savo eilės patekti į keltą. E. Š. tokiais savo iššaukiančiais veiksmais demonstravo savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams, tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, niekindamas elementarias elgesio kelyje normas.

Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad E. Š. veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (skubą nuvežti kolegą į autoservisą ir leidimo važiuoti į keltą be eilės turėjimą).

Teismas nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuoja, kad E. Š. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje sudėtį.

Skundžiamu nutarimu, atsižvelgus į atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, E. Š. paskirta administracinė nuobauda – minimali bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas minimaliam dvylikos mėnesių terminui. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad darbovietės (savivaldybės mero pavaduotojo, pavaduojančio merą,) E. Š. charakterizuojamas teigiamai, jis yra baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs. E. Š. veika žala nepadaryta, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju realios žalos išvengta ne E. Š., o kitų vairuotojų atsargumo dėka. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad nėra pagrindo E. Š. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir nutarimu paskirtą nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę švelninti – nutarimu paskirta minimali nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos E. Š. asmenybei ir jo padarytos veikos pavojingumui.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei teismų praktiką sprendžia, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10379-2021 (ROIK: 21143677850) yra pagrįstas, priimtas teisėtai, naikinti ar keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. lapkričio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10379-2021 (ROIK: 21143677850) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė