Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2020 m. kovo 2 d. 8.20 val. kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda (dešinioji pusė), Klaipėdos r. sav., vairuodama transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdama siaurą ištisinę liniją, ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodama visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldama pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar sužaloti kelkraščiu ėję pėstieji, rizikos sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus specialistė (toliau – Institucija) 2020 m. balandžio 2 d. nutarimu I. B. už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą paskyrė administracinę nuobaudą – 500 Eur baudą, atimdama teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

5. Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. nubausta už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. Be to, šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog už 420 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 iki 2 metų. Komentuojamam nusižengimui konstatuoti būtina nustatyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių atitinkamų punktų reikalavimus iš chuliganiškų paskatų ir kėlė grėsmę eismo saugumui arba savo ar kitų eismo dalyvių saugumui.

7. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius šiuos būtinuosius šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas. Pagal teismų praktiką, chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-16-489/2017). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-16-489/2017).

8. Apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl I. B. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Skundą nagrinėjantis teismas mano, kad Klaipėdos apylinkės teismas teisingai įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir pagrįstai nusprendė, kad I. B. padarė ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Nors I. B. savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo nepripažįsta, tačiau iš nutarimo ir skundžiamos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje matyti, kad, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. skundą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintais įrodymais, skundžiamoje nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Taigi galima daryti išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje yra pakankamai duomenų neabejotinai išvadai dėl I. B. kaltės padarius jai inkriminuotą nusižengimą padaryti.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad I. B., pažeisdama Kelių eismo taisyklių 4, 8, 9 ir 125 punktų reikalavimus, 2020 m. kovo 2 d. 8.20 val. važiavo kelkraščiu, lenkdama iš dešinės stovinčių automobilių koloną, keldama pavojų kitiems eismo dalyviams. Tokį vairavimo būdą vairuotoja pasirinko tyčia, demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, nuvežti vaikus laiku į mokyklą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodama saugaus eismo reikalavimus, keldama grėsmę eismo saugumui. Nors skunde nurodoma, kad I. B. į kelkraštį išvažiavo tik todėl, kad tuo metu jai suskambo telefonas ir ji privalėjo atsiliepti, todėl sustojusi kalbėjo telefonu, o po to važiavo kelkraščiu tik todėl, kad norėjo grįžti į važiuojamąją kelio dalį, tačiau tokie argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. K. ir K. V. nurodė, kad jie nematė, jog I. B. vairuojamas automobilis būtų buvęs sustojęs kelkraštyje. Akivaizdu, kad jeigu I. B. būtų sustojusi kelkraštyje ir ten stovėjusi, kaip pati sako, apie 2–3 minutes, policijos pareigūnai, važiuodami pro šalį automobilių kolonoje pirma eismo juosta, būtų matę ją sustojusią kelkraštyje pažeidžiant KET reikalavimus ir ėmęsi priemonių aiškintis jos stovėjimo neleistinoje vietoje priežastis, tačiau policijos pareigūnai pamatė ją atvažiuojančią jiems iš galo, todėl nėra pagrindo tikėti tokia I. B. versija. Be to, tokių aplinkybių I. B. minėtiems policijos pareigūnams nenurodė nei ir iš karto po įvykio, kai ji buvo sustabdyta policijos pareigūnų, nei savo skunde apylinkės teismui dėl Institucijos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimo panaikinimo, nors tokią galimybę turėjo. Iš administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad I. B. buvo supažindinta su jai surašytu administracinio nusižengimo protokolu, protokole pasirašė, tačiau nepateikė jokio paaiškinimo dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių (b. l. 8–9). Liudytojas M. K. patvirtino, kad I. B. pripažino, kad padarė administracinį nusižengimą, gailėjosi dėl jo, teigė, kad skubėjo nuvežti vaikus į mokyklą (b. l. 10, 51). Apie tai, kad I. B. administracinio nusižengimo padarymo metu buvo būtina sustoti kelkraštyje, nes ji turėjo kalbėti telefonu, administracinėn atsakomybėn traukiama I. B. nurodė tik nagrinėjant jos skundą apylinkės teisme, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių duomenų. Dėl to šiuo atveju I. B. skundą nagrinėjęs teismas pagrįstai padarė išvadą, kad I. B. pateikta versija yra nepagrįsta, o toks I. B. vairavimas laikytinas įvykdytu dėl chuliganiškų paskatų. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, darbo dienos metu, matant daugumai eismo dalyvių, kurie, kaip patvirtino policijos pareigūnai, išreiškė nepasitenkinimą tokiu I. B. elgesiu (b. l. 10). Įvertinus šias aplinkybes, konstatuojama, kad nėra pagrindo I. B. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

10. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su I. B. paskirtos nuobaudos dydžiu, nurodoma, kad jai nepagrįstai paskirta tokia didelė bauda ir nepagrįstai 12 mėnesių atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau nėra pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais.

10.1. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad I. B. padarė vieną pavojingiausių KET pažeidimų: vairavo transporto priemonę ir padarė pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, tokiu savo elgesiu sukeldama pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tiek Institucija, priimdama nutarimą, tiek teismas, nagrinėdamas I. B. skundą, be abejonės atsižvelgė į jos nurodytas aplinkybes, kad ji turi mažamečių vaikų ir teisė vairuoti transporto priemones jai yra reikalinga siekiant patenkinti šeimos poreikius, t. y. nuvežti ir parvežti vaikus iš mokyklos, taip pat vykdyti darbo funkcijas. Teismas taip pat įvertino ir I. B. asmenybę. Taigi tiek Institucija, tiek I. B. skundą nagrinėjęs apylinkės teismas minėtoms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jai paskyrė sankcijos vidurkį atitinkančią baudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjai taikytos sankcijos atskleidžia, jog skiriant nuobaudą buvo pakankamai atsižvelgta tiek į pažeidėjos asmenybę, tiek ir į jos padaryto pažeidimo pavojingumą.

10.2. Pažymėtina, kad iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo apie I. B. registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus (b. l. 13–27) matyti, kad I. B. per penkerių metų laikotarpį net 18 kartų bausta administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus. Toks pažeidimų skaičius rodo nebrandų ir neatsakingą I. B. požiūrį į KET laikymąsi, akivaizdu, kad anksčiau I. B. paskirtos administracinės nuobaudos savo tikslų nepasiekė, t. y. jos nepataisė ir nebuvo pakankamos, kad sulaikytų ją nuo naujų pažeidimų darymo, nes ji ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių (net ir po 2020 m. kovo 2 d. padaryto administracinio nusižengimo I. B. vėl nubausta pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį dėl 2020 m. kovo 28 d. padaryto administracinio nusižengimo). I. B. administracinių nusižengimų istorija rodo, kad ji eilę metų sistemingai daro tyčinius įžūlius KET pažeidimus – viršija didžiausią leistiną važiavimo greitį, palieka automobilį stovėti neleistinose vietose, nesilaiko kelių ženklinimo ir šviesoforo signalų, vairuoja automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, ir pan. Todėl apygardos teismas mano, kad 2020 m. kovo 2 d. I. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, ji ankstesnio savo elgesio kritiškai nevertino ir iš jai skirtų nuobaudų nepasimokė, toks jos elgesys rodo jos neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką, todėl šios aplinkybė tik patvirtina, jog I. B., be paskirtos administracinės nuobaudos, turi būti skiriama ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, kad ji suprastų savo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą ir daugiau nebedarytų administracinių nusižengimų.

10.3. Tiek I. B. paskirta nuobauda, tiek paskirta administracinio poveikio priemonė (ir nustatytas jos terminas) ir taip yra itin švelnios, jos atitinka I. B. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjos asmenybės išskirtinumą, nenustatyta jokios I. B. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės, byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog pažeidėjos asmenybė rodo neeilinį jos ir jos padarytos veikos nepavojingumą. Todėl nagrinėjamu atveju visuomenės interesas gali būti užtikrintas tik taikant ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nuobaudą ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę (visos apimties). Tai, kad poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ar proporcingumo principams ir kad teismas ją paskyrė netinkamai pritaikęs įstatymą.

11. Įvertinus anksčiau aptartus duomenis daroma išvada, kad nėra pagrindo keisti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartį ar Institucijos 2020 m. balandžio 2 d. nutarimą, todėl administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovo advokato A. Galmino apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. birželio 8 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patrauktos I. B. atstovo advokato Aliaus Galmino apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.