Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutartis

dalyvaujant skundą pateikusiam asmeniui I. B., jo įgaliotam atstovui advokatui Aliui Galminui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracine tvarka nubaustos I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas 2020-03-02 surašė administracinio nusižengimo protokolą I. B. už tai, kad ji 2020-03-02, 8.20 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), Klaipėdos r. sav., vairuodama transporto priemonę priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, persirikiavo į kelkraštį, kirsdama „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu, taip iš chuliganiškų paskatų apvažiuodama visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodama savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo kamštyje, keldama pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui, sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimu Nr. 30-ANR_N-3213-2020 I. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 500 Eur bauda su specialiosios teisės atėmimu 12 mėnesių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. B. skundas netenkintinas.

Administraciniu nusižengimu laikoma ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius (ANK 5 straipsnio 1 dalis). Administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Nagrinėjant bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti (ANK 617 straipsnio 1 dalis, 627 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

I. B. administracinė nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų.

Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šiame straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, chuliganiškas paskatas.

Pagal teismų praktiką chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Be to, vairuotojo elgesys, nulemtas chuliganiškų paskatų, dėmesingo vairuotojo požiūriu nepateisinamas ir atliekamas be jokios realios priežasties. Toks vairavimas kelia pavojų ne tik jį vairuojančiam asmeniui, bet ir eismo bei žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-50-788/2016, Nr. 2AT-16-489/2017).

Skundą pateikusi I. B. neigia padariusi administracinį nusižengimą, tai yra neigia chuliganiškai vairavusi transporto priemonę, pripažino sustojusi kelkraštyje norėdama atsiliepti į jai svarbų skambutį. Baigusi pokalbį ketino sugrįžti į kelio važiuojamąją dalį, įjungė kairės pusės posūkio signalą ir pradėjo lėtai važiuoti, tačiau tai darė ne iš chuliganiškų paskatų, kitų automobilių nelenkė.

Kaip minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys I. B. padaryti KET 4, 8, 9, 82, 125 punktų pažeidimai.

Teisme apklausti policijos pareigūnai M. K. ir K. V. parodė, kad 2020-03-02, dirbant A1 kelyje (Vilnius-Kaunas-Klaipėda), 7.00 val. – 8.00 val., pastebėjo link jų iš galo kelkraščiu važiuojantį VW automobilį. M. K. parodė aiškiai matęs, kaip minėto automobilio vairuotojas persirikiavo į kelkraštį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (KET 3 priedas, kelio ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, apvažiuodamas visas kamštyje stovėjusias transporto priemones. Minėtas automobilis sustojęs nebuvo, o jei ir stabtelėjo, tai tik kelioms sekundėms ir jis, liudytojas, to net nepastebėjo. Liudytojas K. V. parodė nematęs kaip I. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į kelkraštį, tačiau tai yra visiškai logiška, nes minėtas policijos pareigūnas vairavo tarnybinį automobilį ir labiau buvo susitelkęs į eismo srautą. Liudytojas K. V. parodė pastebėjęs J. B. automobilį netoli jų tarnybinio automobilio. Automobilis dar pravažiavo pakankamai didelį atstumą, apie 100 m. Taigi, abu įvykį matę policijos pareigūnai M. K. ir K. V. tvirtino, kad J. B. lenkė kitus automobilius važiuodama kelkraščiu. Jos automobilis važiavo kelkraščiu, kol jį sustabdė policijos pareigūnai.

Skundą pateikusios I. B. atstovas advokatas A. G. nepagrįstai teigia, kad jos veiksmai (važiavimas kelkraščiu) neatitinka ANK 420 straipsnio 2 dalies požymių ir turėtų būti perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jie nebuvo atlikti iš chuliganiškų paskatų ir jais nebuvo sukeltas realus pavojus eismo saugumui, o byloje nesurinkta visiškai jokių patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis tokiu elgesiu siekė būtent mesti iššūkį visuomenei, paniekinti kitus eismo dalyvius ar veikė visiškai be jokios priežasties.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti šį įstatymą, mokėti KET.

KET 4 punkte nustatyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 8 punkte nurodyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 125 punktu draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta.

Teismo nuomone, byloje surinktais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog I. B. pažeidė minėtų KET punktų reikalavimus, tai yra ji persirikiavo į kelkraštį, kirsdama „Siaurą ištisinę liniją“, ir važiavo kelkraščiu, iš chuliganiškų paskatų apvažiuodama visas kamštyje dviejose eismo juostose stovėjusias transporto priemones. Pažymėtina, kad net ir sustojusi kelkraštyje pokalbiui, I. B. turėjo sustoti, stovėti, įjungti kairįjį posūkio signalą ir laukti, kol pirma juosta atsilaisvins, įsitikinti, kad tai daryti yra saugu ir tik tada atlikti manevrą. Pažymėtina, kad policijos pareigūnas M. K. nurodė, kad I. B. vairuojamas automobilis kelkraštyje nestovėjo, K. V. šios aplinkybės nematė dėl objektyvių priežasčių, nes tuo metu sėdėjo automobilio vairuotojo sėdynėje ir vairavo tarnybinį automobilį. Pažymėtina ir tai, jog I. B., sustabdyta policijos pareigūnų, sutiko su pažeidimu, nurodė, kad veža vaikus į mokyklą, todėl skuba. Teismui nėra pagrindo abejoti policijos pareigūnų, vykdžiusių tarnybines pareigas, bei tiesiogiai įvykį mačiusių parodymų tikrumu. Teismas mano, kad pareigūnai neturi jokio asmeninio suinteresuotumo dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn. Nenustatytas joks motyvas jiems apkalbėti ir nepagrįstai apkaltinti nusižengimo padarymu I. B..

Nagrinėjamu atveju I. B. vairuojamas automobilis spūsties metu, esant labai intensyviam eismui, lenkė stovinčių automobilių koloną iš dešinės pusės kelkraščiu, tuo išreikšdamas nepagarbą kitiems eismo dalyviams, demonstruodamas savo išskirtinumą, keldamas realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams ir ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus. Toks jos vairavimas, nepaisant to, jog kelkraštis yra asfaltuotas, rytinio piko metu, kai eismas buvo itin intensyvus, kelkraščiu tuo pačiu metu galint važiuoti dviratininkams, eiti pėstiesiems, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir kitiems tvarkingai kolona važiuojantiems vairuotojams ir keleiviams. Anksčiau nurodytus KET pažeidimus I. B. padarė demonstratyviai, darbo dieną, rytinio piko metu, matant daugumai eismo dalyvių, tokiu būdu parodė savo išskirtinumą prieš juos ir taip išreiškė jiems nepagarbą. Šie I. B. veiksmai atitinka būtent ANK 420 straipsnio 2 dalies dispoziciją, todėl nėra jokio pagrindo juos perkvalifikuoti.

Teismas, patikrinęs skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, sutinka, kad I. B. padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Teismo nuomone, nėra pagrindo išvadai padaryti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei netinkamai pritaikė įstatymą. Skundžiamą nutarimą priėmė institucija, turinti teisę nagrinėti ir skirti nuobaudą už minėtą nusižengimą. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, laikėsi įstatymų nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos, objektyviai ir visapusiškai ištyrė bylos aplinkybes.

Įvertinus visas objektyvias ir byloje nustatytas aplinkybes, I. B. asmenybę, konstatuotina, jog jai paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. teigia, kad jai paskirta administracinė nuobauda yra per griežta. Nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant darbo funkcijas, šiuo metu yra bedarbė, o neturint teisės vairuoti transporto priemones, negalės susirasti gerai apmokamo darbo. Be to, rūpinasi ir viena išlaiko 2 nepilnamečius vaikus, kuriuos būtina vežioti į ugdymo įstaigas, būrelius ir pan. Prašo neskirti specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti teisės atėmimo terminą.

Sprendžiant klausimą dėl administracinės nuobaudos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 ir 34 straipsniuose. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnyje yra nustatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės nusižengimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kaltės formą ir rūšį bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų. ANK 420 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Už minėto nusižengimo padarymą I. B. paskirta 500 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam 1 metų terminui. Teismo nuomone, I. B. skirta administracinė nuobauda atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, atsakomybę įtakojančias aplinkybes bei ANK 22 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus, tad pagrindo ją keisti nėra. Paskirtoji nuobauda savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta šio ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, numatyta ANK 34 straipsnio 5 dalyje. ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Teismas pažymi, kad ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas, t. y. mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Taip pat pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 5 dalis yra dispozityvaus pobūdžio ir numato teismui galimybę, bet ne pareigą, taikyti mažesnį nei numatytas įstatyme nuobaudos dydį ar administracinio poveikio priemonės terminą. Teismas neprivalo pažeidėjui skirti švelnesnės nuobaudos net ir tuo atveju, jei yra įstatyme numatyti formalieji kriterijai. Šis reguliavimas yra išimtis iš taisyklės, o ne standartinė praktika, kurios laikomasi kiekvienu atveju.

Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, daro išvadą, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir I. B. nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. I. B. teigia prisipažinusi padariusi nusižengimą, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Pažymėtina, kad šių aplinkybių pagrindu nutarimą priėmusi institucija skyrė I. B. didesnę nei minimalią straipsnio sankcijoje numatytą baudą bei nustatė minimalų aptariamos baudžiamojo poveikio priemonės terminą. Teismas nesutinka su I. B. teiginiais, kad šių lengvinančių aplinkybių nustatymas ypatingai individualizuoja faktines bylos aplinkybes ir kaltininko asmenybę. Administracinėn atsakomybėn patraukta I. B. išimtinėmis aplinkybėmis, jos nuomone, sudarančiomis pagrindą sutrumpinti administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nurodė tai, kad teisė vairuoti reikalinga darbo paieškoms bei rūpinantis nepilnamečiais vaikais. Teismo nuomone, šios jos nurodytos aplinkybės nėra išimtinės. Be abejo, atėmus teisę vairuoti, I. B. kils nepatogumų, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-41/2014, 2AT-9-746/2015). Pažymėtina, kad šios I. B. nurodytos aplinkybės jai buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau tai nesustabdė jos nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Todėl šių neigiamų pasekmių dėl jai paskirtos nuobaudos atsiradimas pats savaime negali būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Be to, iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad I. B. eilę kartų bausta už įvairius KET pažeidimus. Toks jos elgesys rodo jos neatsakingą požiūrį į pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems asmenims keliančią ANK uždraustą veiką, ir ją charakterizuoja ypač neigiamai. Teismo nuomone, tokie I. B. veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Ir tai, kad jai vairuojant, nebuvo padaryta žala kitų asmenų sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Taigi, I. B. padarytas administracinis nusižengimas nebuvo atsitiktinis, teigiamų išvadų iš ankstesnių baustumų ji nepadarė.

Kaip minėta, skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Teismo vertinimu, I. B. išvardintos aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens teisinę padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Skundą pateikusi I. B. nubausta už tai, kad 2020-03-02, 8.20 val., kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), Klaipėdos r. sav., vairuodama transporto priemonę, priekyje susidarius transporto priemonių kamščiui, nerodydama įspėjamojo dešinės pusės posūkio signalo, persirikiavo į kelkraštį, kirsdama „Siaurą ištisinę liniją“ ir važiavo kelkraščiu. Teisme apklaustas policijos pareigūnas M. K. nurodė matęs kaip I. B. vairuojamas automobilis įvažiavo į kelkraštį, tačiau jis negali kategoriškai teigti, kad automobilio dešinysis posūkio signalas nebuvo įjungtas. Kitas policijos pareigūnas K. V. šios aplinkybės taip pat nematė. Esant abejonėms, privalu vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš skundžiamo nutarimo šalintina aplinkybė, kad I. B. persirikiavo į kelkraštį, nerodydama įspėjamojo dešinės pusės posūkio signalo.

Įvertinus šių aplinkybių visumą, I. B. skundas atmestinas ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 rezoliucinė dalis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

I. B. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarime Nr. 30-ANR_N-3213-2020 pašalinti aplinkybę, kad I. B. persirikiavo į kelkraštį, nerodydama įspėjamojo dešinės pusės posūkio signalo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2020-04-02 nutarimo Nr. 30-ANR_N-3213-2020 rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.