Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK, Institucija) 2020 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1932-2020, kuriuo A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, ir A. S., pritaikius 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui. Kita 2020-10-29 nutarimo dalis palikta nepakeista.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK 2020-10-29 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 68-ANR_N-1932-2020 A. S. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį 450 Eur bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones 12 mėnesių už tai, kad kelyje Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda 228 km, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę, apvažiavo priekyje susidariusią transporto priemonių spūstį, kirsdamas „Siaurą ištisinę liniją“ (Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedas, ženklinimas Nr. 1.1), ir važiavo kelkraščiu, iš chuliganiškų paskatų apvažiuodamas visas spūstyje stovėjusias transporto priemones, taip demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems transporto priemonių vairuotojams, kurie stovėjo spūstyje. Taip pat, vairuodamas automobilį, vairuotojas kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Taip pat dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio rizikos, kurio metu galėjo būti apgadintos kitos transporto priemonės ar kelkraščiu ėję pėstieji, sukėlė realų pavojų eismo saugumui sau ir kitiems eismo dalyviams. Šiuo savo vairavimu iš chuliganiškų paskatų sukėlė nepasitenkinimą kitų transporto priemonių vairuotojams. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET 4, 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai

4.7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Šio konstitucinio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014). Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir jų vertinimas yra teismo (bylą nagrinėjančio organo) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą nagrinėjančiam organui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2014). Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl A. S. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, t. y. kad A. S. vairavo automobilį chuliganiškai, teismo išvados pagrįstos, atitinka teisinį reglamentavimą ir byloje esančius įrodymus. Apelianto ginčijamoje teismo nutartyje išsamiai ir pakankamai motyvuotai pasisakyta dėl pažeidėjo A. S. ginčijamo fakto vairavus automobilį chuliganiškai įrodytumo ir pagrįstumo bylos medžiaga, nesutikti su apylinkės teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

9. ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį KET pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus KET pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015). Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą ir atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).

10. Taigi, kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė KET pažeidimą ir jį padarė dėl chuliganiškų paskatų. Administracinio nusižengimo protokole nurodyti administracinio nusižengimo turinį sudarantys A. S. padaryti KET 4, 8, 9, 125 punktų pažeidimai. KET 4 punkte nustatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 8 punkte nurodyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu; KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; KET 125 punkte nurodyta, jog draudžiama transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. Ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. S. vairuodamas automobilį apvažiavo susidariusią automobilių spūstį važiuodamas dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta. Šių faktinių aplinkybių administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. neneigia, tačiau teisinasi tuo, kad taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų, o norėdamas greičiau nuvykti į darbą, vairavo ramiai, niekam nepagarbiai nemanevravo, todėl nesutinka, kad jis tyčia važiavo chuliganiškai ir mano, kad tokie jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti kaip pavojingas vairavimas (ANK 420 straipsnio 1 dalis), be to, A. S. nesutinka su jam inkriminuotu KET 8 punkto reikalavimo dėl kelio ženklinimo nesilaikymo pažeidimo.

12. Apygardos teismas sutinka su A. S. apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog nagrinėjamoje situacijoje nepagrįstai jam buvo nustatytas KET 8 punkto reikalavimo pažeidimas dėl kelio ženklinimo nesilaikymo. Pažymėtina, kad KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte, apibūdinančiame horizontalaus kelių ženklinimo režimą ir tvarką, nustatyta, kad siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Taigi A. S. atliktas manevras kertant ištisinę liniją, žyminčią važiuojamosios dalies kraštą ir atskiriančią kelkraštį nuo važiuojamosios kelio dalies, nėra draudžiamas. Tačiau, nepaisant to, tiek Institucija, tiek apylinkės teismas pagrįstai konstatavo KET 4, 9 ir 125 punktų reikalavimų pažeidimus, kurių apeliantas neginčija, tačiau mano, kad jo veiksmai, kelkraščiu iš dešinės apvažiuojant susidariusią automobilių spūstį, pažeidžiant minėtus KET reikalavimus, turėjo būti kvalifikuoti kaip pavojingas, o ne chuliganiškas vairavimas. Sutikti su šiais apelianto skundo argumentais nėra pagrindo.

13. Pažymėtina, kad A. S. manevras, atliktas apvažiuojant spūstyje stovėjusių transporto priemonių koloną, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, rodo, kad tokį vairavimo būdą vairuotojas pasirinko tyčia, demonstruodamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems vairuotojams, savo interesus (piko metu greičiau pasiekti kelionės tikslą, t. y. nuvykti į darbą) įgyvendino šiurkščiai ignoruodamas saugaus eismo reikalavimus, keldamas grėsmę eismo saugumui. Automobilių spūsties apvažiavimas kelkraščiu, kur tuo pačiu metu gali važiuoti dviratininkai, eiti pėstieji, kėlė pavojų eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Be to, A. S. padarytas manevras, atliktas apvažiuojant ne pavienę transporto priemonę, bet susidariusią visą jų spūstį, tai sumažina galimybę iš anksto numatyti kitų eismo dalyvių veiksmus, esant realiai tikimybei, kad bet kuris spūstyje esantis ir A. S. greičiau apvažiuojamas automobilis gali išsukti į kelkraštį, sudaro prielaidas susidaryti eismo įvykiui. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad A. S. KET pažeidimus padarė demonstratyviai, esant intensyviam eismui, vakarinio piko metu (pasibaigus darbo dienai), matant daugumai eismo dalyvių, kurie, kaip nurodyta Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK Veiklos skyriaus tyrėjos A. S. surašytame administracinio nusižengimo protokole, sukėlė kitų transporto priemonių vairuotojų nepasitenkinimą tokiu A. S. elgesiu. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad nėra pagrindo A. S. veiksmus kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, nes jos veiksmai atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad A. S., kelkraščiu iš dešinės apvažiuodamas susidariusią automobilių spūstį, kėlė realų pavojų tiek savo, kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie A. S. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui, priešingai, nei nurodo apeliantas, pagrįstai įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju apygardos teismui nekyla abejonių, kad A. S., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis. Įvertinęs bylos medžiagą, Institucijos nutarimą, pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog A. S. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą yra įrodyta ir abejonių nekelia.

16. Apeliantas, nesutikdamas su jo nubaudimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir prašydamas jo padarytą nusižengimą perkvalifikuoti pagal to paties straipsnio 1 dalį kaip pavojingą vairavimą, skunde prašo vadovautis LAT 2020-05-26 priimta nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-25-895/2020, kurioje asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tokio paties pobūdžio veiką – kirto siaurą ištisinę liniją, žyminčią kelio kraštą, siekdamas apvažiuoti susidariusią spūstį kelyje, manevras truko netrumpai. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad apelianto minimoje kasacinio teismo nutartyje, taip pat ir žemesnės instancijos teismų procesiniais sprendimais minimoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pažeidėjo veikos perkvalifikavimo iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu klausimas dėl galimo pažeidėjo veiksmų kvalifikavimo kaip chuliganiško vairavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį sprendžiamas nebuvo. Veikos kvalifikavimo pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį klausimas minimoje byloje ir negalėjo būti sprendžiamas, nes nebuvo Institucijos skundo, kuriuo būtų siekiama pabloginti traukiamo atsakomybėn asmens teisinę padėtį, byla buvo nagrinėjama tik pagal asmens, nubausto pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skundus, siekiant veikos perkvalifikavimo į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Taigi apelianto minima LAT nutartis negali būti tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje.

17. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su apelianto argumentais, jog konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksmų) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose. Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą.

18. Tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas laiko Klaipėdos apygardos teismo 2020-07-20 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-151-557/2020, kurioje visiškai analogiškoje situacijoje asmuo buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, o nagrinėjant patraukto administracinėn atsakomybėn asmens skundus apylinkės teisme ir apygardos teisme, buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl veikos kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 1 dalį atribojimo, pripažįstant kvalifikacijos pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pagrįstumą ir teisingumą iš esmės analogiškoje situacijoje.

19. Apeliaciniame skunde A. S. nesutinka ir su teismo sprendimu skirti jam už padarytą nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams ir prašo dar labiau sutrumpinti šios specialiosios teisės atėmimo terminą, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kadangi šį klausimą jau išsamiai buvo aptaręs pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir perpus (nuo 12 mėnesių iki 6 mėnesių) sutrumpindamas pažeidėjui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, apygardos teismas, nekartodamas skundžiamoje nutartyje išdėstytų nuobaudos individualizavimui reikšmingų aplinkybių, tik pažymi, jog pažeidėjui A. S. paskirtas specialiosios teisės atėmimas, dvigubai trumpesnis už minimalų sankcijos dydį, įvertinus tiek padaryto nusižengimo pavojingumą, tiek apelianto asmenybę, yra proporcingas. Nors apeliantas pažymi, kad jis prisipažino padaręs KET pažeidimus, tačiau pažymėtina, kad tiek Institucija, tiek teismas atsižvelgė į A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir gailisi dėl nusižengimo padarymo (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nors, nagrinėjant jo skundą apylinkės teisme, tiek ir apeliaciniame skunde pastarasis ginčijo vairavęs chuliganiškai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, Klaipėdos apylinkės teismas atsižvelgė į visas A. S. apeliaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes, t. y. kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, už tokio pobūdžio nusižengimą buvo baudžiamas pirmą kartą, praeityje tik vieną kartą buvo baustas už KET pažeidimus, nėra baustas už kitus sunkius administracinius nusižengimus, dėl padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo, kad nenustatyta pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat į tai, kad A. S. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dėl darbo, nes dirba naktinėmis pamainomis ir grįžti visuomeniniu transportu nėra galimybės, be to, netekęs teisės vairuoti transporto priemonės, jis gali netekti ir darbo, pajamų, o vienintelis išlaiko šeimą, sutuoktinė nedirba, šeima turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigoms, augina mažametį vaiką, kurį reikia vežti į darželį, ūkininkauja, charakterizuojamas itin teigiamai, ir padarė išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarymą sutrumpinant specialiosios teisės atėmimą nuo 12 iki 6 mėnesių, taikant 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Dar labiau švelninti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtį, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinant specialiosios teisės atėmimo terminą iki minimumo, nėra pagrindo, net ir įvertinus skundo argumentus apie sukuriamus tam tikrus sunkumus ir nepatogumus A. S. ir jo šeimai laukiant liepos mėnesį šeimos pagausėjimo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, puoselėdamas šeiminius ryšius, norėdamas tinkamai pasirūpinti šeimos nariais, turi pats būti itin atidus, nes tokios gyvenimiškai įprastos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti švelnesnes nuobaudas / administracinio poveikio priemones, nei už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina, kad asmeniniai pažeidėjo ir šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą / administracinio poveikio priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (LAT 2017-01-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017). Pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones būtinumas tiek dėl asmeninių poreikių, tiek dėl darbo, tiek rūpinantis šeimos nariais turi būti tuo faktoriumi, dėl kurio asmuo būtų suinteresuotas nedaryti nusižengimų, kurie galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tuo tarpu A. S., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra svarbi (kaip nurodoma apeliaciniame skunde, – tiek asmeniniams, tiek šeimos poreikiams tenkinti, tiek dėl darbo), šia specialiąja teise naudojosi neatsakingai, todėl dėl administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Administracinio poveikio priemonės, numatytos ANK 420 straipsnio 5 dalyje, kuri už šio straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta kaip privaloma poveikio priemonė, skyrimas dar trumpesniam terminui, nenustačius nei nedidelio veikos pavojingumo, nei kitų ypatingų aplinkybių, nagrinėjamu atveju pažeistų konstitucinio teisingumo ir proporcingumo principą.

20. Esant nustatytoms aplinkybėms ir nenustačius išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti A. S. paskirtą administracinio poveikio priemonę, pagrindo ją keisti nėra.

21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnio 4 dalis) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Nagrinėjamu atveju daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas, nėra pagrindo. Skundžiama nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, laikytina teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-15 nutartį ir Institucijos 2020-10-29 nutarimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. vasario 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.