- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-22
- Bylos Nr.
- AN2-330-255/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00141-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Regina Bertašienė
- Pažeidėjas
- V. P.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-598-2019 V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d., apie 07.52 val., Palangos pl., Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 8, 9, 125 punktų reikalavimus.
2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartimi netenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. P. skundo ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą paliko nepakeistą.
Šalies argumentai
3. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. skundu prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, o tuo atveju, jei apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, jog jo veikoje buvo ANK 16 straipsnyje numatytas būtinasis reikalingumas, prašo perkvalifikuoti jo įvykdytą veiką iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 1 dalį. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas jo skundą, neįsigilino į ANK 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją, klaidingai vertino susidariusią situaciją, neišsiaiškino kokį manevrą atliko pareiškėjas, kokias KET taisykles jis pažeidė. Apeliantas nurodo, jog dėl automobilio gedimo jis atliko ne kitų automobilių kolonos lenkimą, o manevrą, kuriuo išvažiavo į dešinįjį kelkraštį ir, norėdamas netrukdyti kitiems važiuojantiems iš paskos automobiliams, važiavo šiuo kelkraščiu vienodu greičiu. Pažymi, jog automobilių kolonoje jam iš kairės pusės susidarė spūstis, todėl jis, važiuodamas vienodu greičiu ją ir aplenkė, tuo metu jį sustabdė policijos pareigūnai, kuriems, būdamas išsigandęs, nesugebėjo paaiškinti visos situacijos, o jie ir neklausė, dėl kokios priežasties jis išvažiavo į dešinįjį kelkraštį. Pažymi, jog iškart po to jis nuvažiavo tiesiai į autoservisą, kur jo automobiliui buvo surašytas defektinis aktas, tai patvirtina byloje esantis defektacijos aktas, iš kurio matyti, jog jo automobiliui buvo nustatytas ,,AD BLUE“ skysčio trūkumas, dėl kurio sumažėjo automobilio galia. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pagal policijos pareigūno parodymus toje kelio atkarpoje nėra ženklo ,,Sustoti draudžiama“, todėl jis, V. P., privalėjo sustoti kelkraštyje, įsijungti avarinį signalą ir pastatyti avarinį ženklą. Apeliantas pažymi, jog policijos pareigūno P. Š. parodymai neatitinka byloje esantiems duomenims ir turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi iš vaizdo įrašo ir fotonuotraukos matyti, jog dešinėje pusėje yra kelio ženklas ,,Sustoti draudžiama“. Apelianto manymu, turėtų būti vertinami kritiškai ir kiti minėto liudytojo parodymai, jog sustabdžius jį, V. P., jis neva prašė nebausti ir pasigailėti, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog pokalbis tarp jo ir pareigūno netruko nė 2 minučių ir per tą laiką iš pažeidėjo buvo paimti dokumentai, jam paaiškinta kur atvykti dėl nubaudimo. Apelianto nuomone, jam turėtų būti taikomas ANK 16 straipsnyje įtvirtintas būtinasis reikalingumas, kadangi jis, pastebėjęs savo automobilio gedimą ir nenorėdamas sudaryti automobilių spūsties, pasirinko mažiau pavojingą sprendimą, t. y. kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą ir dešiniu kelkraščiu toliau važiavo vienodu greičiu. Apeliantui nesuprantama, kokiu būdu jis sukėlė grėsmę eismo saugumui ir kokiu būdu pademonstravo nepagarbą kitiems eismo dalyviams kaip tvirtinama pirmosios instancijos teismo nutartyje. Apelianto nuomone, priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad jo atliktas manevras pavojaus kitiems eismo dalyviams nesukėlė, iš vaizdo įrašo matyti, jog jis, V. P. kliūtį apvažiavo tiesiame kelio ruože, esant pakankamai geram matomumui, dienos metu, kitiems eismo dalyviams net netrukdė, todėl jis grėsmės eismo saugumui tikrai nesukėlė. Apelianto tvirtinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, jog jis, V. P. padarė tik vieną KET pažeidimą, t. y. pažeidė KET 125 punktą, nes kirto ištisinę liniją, todėl jo veiksmai atitinka ne ANK 420 straipsnio 1 dalį, o ANK 417 straipsnio 1 dalį.
Atsiliepimas
4. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato viršininkė atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, jog V. P. nubaustas pagrįstai, todėl prašo jo netenkinti, o paskirtą nuobaudą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
5. Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde ginčijamas administracinio nusižengimo padarymo klausimas ir tvirtinama, kad apeliantas V. P. pagal ANK 420 straipsnį nubaustas nepagrįstai, kadangi neįvertintos ANK 16 straipsnyje įtvirtinto būtinojo reikalingumo egzistavimo aplinkybės arba galimybė perkvalifikuoti veiką pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį.
7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Apeliaciniame skunde V. P. tvirtina, jog 2019 m. gegužės 8 d., 07.52 val., Palangos plente, Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, išvažiavo į dešinįjį kelkraštį kirsdamas ištisinę liniją esant būtinajam reikalingumui dėl automobilio gedimo, be to, toks jo manevras nesukėlė jokios grėsmės kelių eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančiais duomenimis, pirmosios instancijos teismo nutartimi ir apeliaciniu skundu, su šiais apeliacinio skundo argumentais negali sutikti, kadangi akivaizdu, jog V. P., kirsdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į dešinįjį kelkraštį ir lenkdamas prieš jį susidariusią automobilių spūstį pažeidė KET 8, 9 ir 125 punktus, taip esmingai pažeidė kelių eismo taisykles, sukėlė sau ir kitiems kelių eismo dalyviams grėsmę bei pademonstravo nepagarbą jiems bei įstatymams. 2019 m. spalio 1 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutartyje teisėjas konstatavo, kad byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad V. P. važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, šis manevras truko netrumpai, iki kol sustabdė policijos pareigūnai, važiavo tolygiai greičiau negu kiti automobiliai, visa tai rodo, kad jis tyčia lenkė susidariusią spūstį. Įrodymai, pagrindžiantys V. P. kaltė detaliai aptarti skundžiamoje nutartyje, nepritarti nutarties motyvams nėra jokio pagrindo. Atkreiptinas apelianto V. P. dėmesys į tai, subjektyvus jo manymas, jog savo manevru jis niekaip nesudarė grėsmės kelių eismo saugumui, neeliminuoja jo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo.
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. P. versija dėl automobilio gedimo ir būtinojo reikalingumo yra gynybinė, kuria tik siekiama išvengti jam gresiančios administracinės nuobaudos, todėl atmestina kaip nepagrįsta. Nėra jokio pagrindo tenkinti V. P. apeliacinio skundo reikalavimą panaikinti institucijos priimtą nutarimą bei pirmosios instancijos teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti ar perkvalifikuoti jo padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį bei sušvelninti paskirtą nuobaudą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pažeidėjo V. P. dėmesį į tai, kad jam paskirta ir taip minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda, t. y. 170 eurų bauda ir ANK 420 straipsnio 5 dalyje privalomai skiriamas tik minimalus 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
10. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neginčytinai nustatyta, jog V. P. 2019 m. gegužės 8 d., apie 07.52 val., Palangos pl., Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 9, 125 punktų reikalavimus ir padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Kadangi apeliantas visiškai pagrįstai pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimas ir skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti minėtus procesinius dokumentus ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba perkvalifikuoti V. P. padarytą administracinį nusižengimą pagal ANK 417 straipsnio 1 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinę nuobaudą nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto V. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.