Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. P., jo atstovui advokato padėjėjui Linui Kontrimui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Kretingoje, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-598-2019, ROIK 19101118453.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-598-2019 V. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams už tai, kad jis 2019 m. gegužės 8 d., apie 07.52 val., Palangos pl., Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 8, 9, 125 punktų reikalavimus.

Teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas, kuriame jis nurodo, kad nesutinka su jo veiksmų kvalifikacija, nurodyta administracinio teisės pažeidimo byloje bei mano, kad nutarime įvardintus veiksmus atliko dėl būtino reikalingumo. Nurodo, jog sutinka, kad jo veika gali būti kvalifikuojama pažeidus KET 8 punktą, nes jis, kaip ir nurodyta nutarimo aprašomojoje dalyje kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą. Taip pat sutinka, kad jo veika galėtų atitikti KET 125 punktą, nes jis apvažiavo transporto priemones iš dešinės, tačiau nutarimo aprašomojoje dalyje jam yra inkriminuojamas automobilių spūsties lenkimas, su kuo nesutinka ir pagal administracinio teisės pažeidimo nutarimą neaišku, kokį jis veiksmą atliko - lenkimą ar apvažiavimą. Nurodo, kad jo veiksmai susiklosčiusioje situacijoje turi būti vertintini ne kaip kitos važiuojančios transporto priemonės lenkimas, o kaip judančios kliūties apvažiavimas, ir tokie veiksmai neatitinka ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių bei nesiekia tokio pavojingumo, dėl kurio asmuo galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Priešingai, jo atliktas manevras pavojaus kitoms eisme dalyvavusioms transporto priemonėms nesukėlė, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad jis kliūtį apvažiavo tiesiame kelio ruože, esant pakankamai geram matomumui, dienos metu, kitiems eismo dalyviams netrukdė, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip lengvabūdiški ir neatsakingi bei sukėlę didelį pavojų sau bei kitiems eismo dalyviams, aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. Nurodė, kad išvažiavo į dešinį kelkraštį ir apvažiavimą darė dėl automobilio gedimo. Važiavo pirmąja eismo juosta, iš paskos važiavo daugiau automobilių. Pravažiavus PC „Ermitažas“ jis pajuto, jog staigiai sumažėjo vairuojamo automobilio galingumas ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą automobilis negreitėjo, o lietėjo. Pastebėjo, kad prietaisų skydelyje užsidegė viena geltonos spalvos lemputė. Iš galo važiuojantys automobiliai pradėjo signalizuoti, ir nenorėdamas sudaryti kliūties jis pasuko į dešinį kelkraštį ir spaudydamas akseleratorių važiavo vienodu greičiu. Tarp kairėje važiuojančių automobilių susidarė spūstis, jų greitis sulėtėjo, o jis važiuodamas vienodu greičiu buvo priverstas automobilius apvažiuoti. Priekyje matė posūkį į dešinę ir norėjo jį pasiekęs nuvažiuoti nuo kelio, kad galėtų įvertinti automobilio gedimą. Sustoti negalėjo, nes buvo ženklo „Sustoti draudžiama“ veikimo zonoje. Pasibaigus automobilių kamščiui nuvažiavo į autoservisą, kur buvo surašytas defektinis aktas. Nurodo, kad ANK pažeidimą jis padarė dėl būtinojo reikalingumo, nes pastebėjęs automobilio gedimą ir jam važiuojant vienodu greičiu, nenorėdamas sudaryti automobilių spūsties jis pasirinko mažiau pavojingą sprendimą, t.y. kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą ir toliau važiavo vienodu greičiu. Važiuodamas vienodu greičiu buvo priverstas apvažiuoti dešiniu kelkraščiu važiuojančius automobilius iki vietos, kur jis galės išsukti iš kelio ir nebesudaryti kliūties.

Teismo posėdžio metu administracinės atsakomybėn patrauktas asmuo V. P. prašė skundą tenkinti, skunde nurodytais motyvais. Paaiškino, jog važiuodamas ir matydamas, kad automobilis sugedo, priėmė sprendimą pasitraukti iš kelio, dėl ko apvažiavo kitas transporto priemones iš dešinės, tačiau jų nelenkė. Kelkraščiu važiavo apie 200 metrų. Nuvykus į autoservisą, nustatė gedimą, kuris blokuoja automobilio variklio darbą. Paaiškino, kad kelkraštyje nesustojo, nes pasimetė, buvo ženklas „Sustoti draudžiama“, be to, buvo intensyvus eismas, o yra ne vienas atvejis, kai sustojus įvyksta avarija ir žūsta žmonės, todėl nenorėjo rizikuoti savo gyvybe.

Liudytojas I. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad į servisą atvažiavo automobilis su gedimu, skydelyje degė lemputė, trūko „AD BLUE“ skysčio, buvo apribotas automobilio galingumas. Kai automobilyje trūksta „AD BLUE“ skysčio, automobiliui apribojama galia, gali neužsivesti.

Liudytojas P. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad važiavo Palangos pl., Sudmantų kaimo ribose, Klaipėdos link, pastebėjo, kad darosi automobilių spūstis, ir automobilis „Volkswagen Caddy“ dešiniuoju kelkraščiu lenkia susidariusią automobilių spūstį. Tuomet persirikiavo ir sustabdė automobilį. Vairuotojas prašė nebausti, pasigalėti, nieko nesakė apie gedimą. Buvo sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, nes jeigu kito automobilio vairuotojas, esant gedimui, būtų norėjęs sukti į kelkraštį, būtų kilęs eismo įvykis, nes „Volkswagen Caddy“ važiavo dideliu greičiu. Paklausus vairuotojo kodėl važiuoja kelkraščiu, jis tik skėsčiojo rankomis ir klausė kokia bauda gali būti.

Skundą padavusio asmens V. P. atstovus advokato padėjėjas Linas Kontrimas prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos bei teismo metu duotų parodymų nustatyta, kad V. P. nubaustas už tai, jog jis 2019 m. gegužės 8 d., apie 07.52 val., Palangos pl., Sudmantų kaime, Klaipėdos rajone, vairuodamas transporto priemonę lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniuoju kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta. Iš V. P. skundo matyti, kad jis neginčija buvusio pažeidimo fakto ir sutinka, kad kirto ištisinę kelio ženklinimo juostą, taip pat apvažiavo transporto priemones iš dešinės, tačiau nutarimo aprašomojoje dalyje jam yra inkriminuojamas automobilių spūsties lenkimas su kuo nesutinka ir pagal administracinio teisės pažeidimo nutarimą nėra neaišku, kokį veiksmą atliko - lenkimą ar apvažiavimą. Taip pat nurodo, kad minėti veiksmai buvo atlikti dėl būtino reikalingumo.

ANK 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Taigi ANK 16 straipsnio 1 dalyje nurodytos būtinojo reikalingumo sąlygos, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo nėra traukiamas administracinėn atsakomybėn, t. y.: 1) pavojus gresia pačiam asmeniui, kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams; 2) pavojus turi būti realus ir akivaizdus; 3) gresiantį pavojų galima pašalinti tik darant žalą teisės saugomiems interesams, vertybėms, trečiajam asmeniui; 4) padaryta žala turi būti mažesnė nei išvengtoji

ANK 420 straipsnio 1 dalis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlimą (t. y. privertus kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlus įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Bylos surinktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad V. P. pažeidė KET 125 punkto draudimą transporto priemonėms (išskyrus dviračius) apvažiuoti ta pačia kryptimi važiuojančias transporto priemones iš dešinės (išskyrus leistiną sukančių į kairę, apsisukančių transporto priemonių apvažiavimą iš dešinės) važiuojant kelkraščiu, lėtėjimo ar greitėjimo juosta. KET nurodyta, kad ta pačia kryptimi lėčiau važiuojančias transporto priemones rekomenduojama apvažiuoti iš kairės. V. P. neneigė atlikęs šio manevro, tačiau nurodė, kad tai padarė būtinojo reikalingumo sąlygomis, ir automobilių nelenkė, o tik apvažiavo. Pozicija, kad tokius veiksmus jis atliko esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, teismas vertina kritiškai, kaip siekiamybę išvengti administracinės atsakomybės, nes byloje nėra jokių duomenų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę. Be to, policijos pareigūnui sustabdžius V. P., šis prašė nebausti, pasigalėti, ir nieko nesakė apie gedimą. Į bylą pateiktas Defektacijos aktas bei posėdžio metu duoti liudytojų parodymai, kad užsidegė geltona lemputė, nes baigėsi „AD Blue“ skystis, nepatvirtina fakto, kad buvo kilęs koks pavojus V. P., kitiems asmenims. Byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, kad V. P. tyčia lenkė susidariusią automobilių spūstį, važiavo dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, ir šis jo manevras truko netrumpai, iki kol sustabdė policijos pareigūnai, matyti, kad automobilis važiavo tolygiai greičiau nei kiti automobiliai, automobilio galios sutrikimo nematyti. Nors V. P. teigia, kad tokį veiksmą atliko, nes jo automobilio skydelyje užsidegė geltona lemputė, sugedo automobilis, tačiau esant gedimui, V. P. privalėjo sustoti kelkraštyje, įsijungti avarinį signalą, pastatyti avarinį ženklą. Įvykio metu buvusi eismo situacija leidžia pagrįstai teigti, jog V. P. ne dėl būtinumo, o tiesiog, matydamas pirmoje ir antroje eismo juostose beveik šalia vienas kito važiuojančius automobilius, iš esmės pats sukeldamas pavojingą situaciją, lenkė pirma eismo juosta važiavusius automobilius iš dešinės pusės kelkraščiu, taip aiškiai parodydamas savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams. V. P. elgesys lenkiant susidariusią automobilių spūstį dešiniu kelkraščiu, kuris atskirtas vienguba ištisine kelio ženklinimo juosta, išties pademonstravo ne norą saugiai aplenkti kitą automobilį ir važiuoti toliau, o nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir savo išskirtinumą; tuo jis kėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams (pažeisti KET 8, 9, 125 punktų reikalavimai). Be to, pagal policijos pareigūno parodymus, toje kelio atkarpoje nėra ženklo „Sustoti draudžiama“

Nagrinėjamu atveju kalbėti apie būtinąjį reikalingumą nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų apie tuo metu V. P. ar bet kam kitam grėsusį pavojų, dėl kurio pažeidėjas būtų buvęs priverstas kirsti ištisinę kelio ženklinimo juostą, taip pat apvažiuoti transporto priemones iš dešinės. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. P. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti tuo metu, kai nei pačiam, nei kitiems asmenims, jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams negrėsė joks pavojus. Priešingai, šioje situacijoje būtent V. P. veiksmai kėlė pavojų eismo saugumui.

Teismas išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą sprendžia, kad V. P. yra nubaustas pagrįstai ir naikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-598-2019, nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. 68-ANR_N-598-2019 (ROIK 19101118453) palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.