Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. V. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimu R. V. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį buvo paskirta administracinė nuobauda – 200 Eur bauda, ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

2. Jis buvo nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. apie 13.20 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį, lenkdamas kitą transporto priemonę, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą kirsdamas siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 3 priedo 1.1 punktą.

7.1. Apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta atsižvelgus bei įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, R. V. paskirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai.

7.3. Sprendžiant dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės švelninimo, svarbu atsižvelgti į tai, jog R. V. per vienerius metus už KET pažeidimus buvo baustas net tris kartus. Nagrinėjant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bylą Institucijoje, vėliau skundą apylinkės teisme, R. V. ginčijo savo kaltę, bandė klaidinti administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusį pareigūną, taip pat apylinkės teismą, keldamas visiškai nepagrįstas versijas apie tai, jog surinkti R. V. kaltinantys įrodymai gali būti suklastoti ir pan. Atsižvelgiant į R. V. pasirinktą gynybos būdą, jo veiksmus bylos nagrinėjimo metu, apeliaciniame skunde išdėstyta aplinkybė, jog R. V. gailisi dėl KET pažeidimo, neturėtų būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti palikus galioti Institucijos nutarimu R. V. paskirtą 200 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Motyvuojamoji dalis

8. Apeliacinis skundas tenkinamas.

10. Apygardos teismas su apeliacinio skundo reikalavimu R. V. administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į ANK 417 straipsnio 3 dalį, sutinka. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alternatyvias veikas – lenkimą vietose, kuriose pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti, pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus ir kt. Tuo tarpu pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, be kita ko, administracinėn atsakomybėn traukiamas tas, kas įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus.

11. Šioje byloje nustatyta, kad R. V. pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkte numatytą draudimą įvažiuoti į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Pažymėtina, kad būtent už tokią veiką jam ir buvo pareikštas administracinis kaltinimas. Pagal KET 3 priedo 1.1 punktą siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo ribą. Tuo tarpu pagal KET 140.1 punktą (nusižengimo metu galiojusi teisės akto redakcija) lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. Pagal KET 1 priedą kelio ženklas šiame priede pažymėtas 325, taip pat draudžia lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/h greičiu. Tačiau svarbu tai, kad šių KET reikalavimų pažeidimu, t. y. lenkimu vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, R. V. nebuvo kaltinamas.

12. Apygardos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus yra taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Kaip minėta, R. V. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda buvo paskirta už tai, kad jis pažeidė KET 3 priedo 1.1 punkto „Siaura ištisinė linija“ reikalavimus, t. y. į priešpriešinę eismo juostą įvažiavo kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. V. šiuo padarytu KET pažeidimu sukėlė tokią pavojingą situaciją, kaip ji apibūdinama ANK 420 straipsnio 1 dalyje.

13. Atsiliepime Institucijos atstovas pažymi, kad R. V. veika atitinka ANK 420 straipsnio 1 dalį, kadangi jis, be kita ko, automobilius lenkė ir važiuodamas per sankryžą pagrindiniu keliu, pažymėtu kelio ženklais „Šalutinis kelias iš kairės“ bei „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl pavojingos situacijos sukėlimo šiuo atveju nustatyti ir nebūtina. Iš tiesų, peržiūrėjus byloje esantį vaizdo įrašą, galima spręsti, kad R. V. ne tik kirto siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, tačiau ir automobilių koloną galimai lenkė sankryža, pažymėta kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kas pagal KET 140.1 punktą yra draudžiama bei užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį. Tačiau Institucija šios aplinkybės byloje niekaip išsamiau netyrė, juolab, kaip jau minėta, šių KET reikalavimų pažeidimu, t. y. lenkimu vietoje, kurioje pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti, R. V. net nebuvo kaltinamas. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad ANK 617 straipsnio 2 dalis suteikia teisę organui (pareigūnui), o ANK 635 straipsnio 3 dalis – ir apylinkės teismui, nagrinėjantiems administracinio nusižengimo bylą, pakeisti tik nuorodą į ANK straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį nusižengimą. Tačiau ANK įtvirtintos teisės normos nenumato galimybės papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis ar pripažinti asmenį kaltu padarius kitus administracinius nusižengimus, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, t. y. esmingai keisti administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo turinį. Tuo tarpu atsiliepime minimos naujos faktinės aplinkybės ne tik iš esmės keičia administracinio nusižengimo protokole nurodytas, bet ir sunkina R. V. teisinę padėtį. Taip daryti negalima, nes tik konkrečiai administracinio nusižengimo protokole inkriminuotas nusižengimas suteikia galimybę bylą nagrinėjančiam teismui jį tinkamai įvertinti, o administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui galimybę žinoti, kuo konkrečiai pasireiškė jam inkriminuojama veika ir duoti apie tai paaiškinimus, t. y. žinoti, nuo ko jis turėtų gintis. Nagrinėjamu atveju Institucijos atstovas atsiliepimu į apeliacinį skundą savarankiškai siekdamas pakeisti R. V. suformuluotą kaltinimą išeina už R. V. jau pareikšto administracinio kaltinimo ribų, nes R. V. nebuvo pareikštas kaltinimas už lenkimą vietoje, kurioje pagal KET reikalavimus draudžiama lenkti. Tokia situacija nepriimtina, kadangi tai yra institucijos pareiga išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir jos padarytos klaidos negali būti ištaisomos pabloginant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį dėl jo paties paduoto apeliacinio skundo (ANK 566 straipsnio 1 dalis).

14. Atsižvelgdamas į tai, kas buvo išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad R. V. prašymas perkvalifikuoti jo administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į 417 straipsnio 3 dalį yra pagrįstas. Kaip minėta, šioje byloje R. V. nebuvo inkriminuoti KET reikalavimų, pagal kuriuos draudžiama lenkti (prieš tai jau aptarti KET 140.1 punktas, KET 1 priedo kelio ženklas pažymėtas 325), pažeidimai, o tai jo administracinę atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį daro negalimą. Tai atitinka ir teismų praktiką panašaus pobūdžio administracinių nusižengimų bylose (pvz., LAT nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-699/2018). Kadangi įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą kertant siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją yra neleistinas veiksmas pagal KET 3 priedo 1.1 punktą, tai asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Todėl R. V. nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojama į ANK 417 straipsnio 3 dalį.

15. Konstatavus tai, iš naujo spręstinas R. V. taikytinos administracinės nuobaudos pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį klausimas. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį toks nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 Eur. Be to, šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje nurodytą nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Apeliaciniame skunde R. V. prašo jam neskirti šios administracinio poveikio priemonės dėl jo asmeninių bei šeiminių aplinkybių arba, kaip įmanoma, jo terminą nustatyti kuo trumpesnį.

16. ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, atsižvelgiant į aplinkybes, nurodytas ANK 34, 35, 36 straipsniuose.

17. Nors apeliaciniame skunde R. V. prašo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe nustatyti tai, kad jis savo kaltę dėl nusižengimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau taip nėra. Pagal ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinę atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti. Vadinasi, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažintina tik nustačius dvi aplinkybes : 1) kaltininko prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, ir 2) vieną iš alternatyvių aplinkybių : kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką. Iš bylos matyti, kad administracinio nusižengimo protokole yra įrašas, jog R. V. sutiko su nusižengimu bei dėl jo gailisi. Tačiau po to tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek apylinkės teisme jis ginčijo savo kaltę, byloje esančius įrodymus, netgi visai kitaip aiškino administracinio nusižengimo protokole esantį minėtą įrašą (kad jis tik pasirašė dėl antrojo administracinio nusižengimo egzemplioriaus gavimo). Kaip matyti, savo kaltę R. V. pripažįsta tik apeliaciniame skunde ir to nebeginčija bei nurodo, kad dėl nusižengimo nuoširdžiai gailisi. Čia apygardos teismas pažymi, kad kaltininko prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą yra tuomet, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs šią veiką. Toks prisipažinimas laikytinas savanorišku, kai jis apie tai praneša savo noru, o ne verčiamas objektyvių aplinkybių ar surinktų jo kaltę neabejotinai patvirtinančių įrodymų. Tuo tarpu nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo, kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, kremtasi dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti to padarinius. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą administracinį nusižengimą. Tačiau jis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą: pagal pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Nuoširdus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai taip pat daro savo noru. Vertindamas bylos aplinkybes aptariamu klausimu, apygardos teismas sprendžia, kad R. V. savo kaltę bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu pripažino tik priverstas objektyvių aplinkybių ir tik akivaizdžiai tikėdamasis sau palankaus sprendimo. Kaip minėta, R. V. neigė savo kaltę, nagrinėjant bylą Institucijoje prašė bylą nutraukti, nes jis laikė save nekaltu ir nusižengimo nepadariusiu. Net pateikdamas skundą teismui dėl Institucijos nutarimo jis savo kaltę neigė. Apeliaciniame skunde jis pakeitė savo gynybos taktiką ir kaltę pripažino, jau surinkus pakankamai duomenų jo kaltei pagrįsti. Todėl akivaizdu, kad toks kaltės pripažinimas negali būti laikomas savanorišku, o deklaratyvus gailėjimasis dėl administracinio nusižengimo padarymo, negali būti pripažintas nuoširdžiu. Asmuo, siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą, negali tuo pačiu objektyviai vertinti savo neteisėtų veiksmų ar juolab nuoširdžiai gailėtis dėl to. Todėl, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, negalima daryti išvados, kad R. V. prisipažino dėl administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi, bei laikyti tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18. Apygardos teismas, skirdamas R. V. administracinę nuobaudą, atsižvelgia į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgtina į R. V. administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą – jis padarė tyčinį administracinį nusižengimą, keliantį realų pavojų transporto eismo saugumui. R. V. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nėra teistas, tačiau iki šio nusižengimo 2018 m. jis jau buvo 3 kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir nors jis paskirtas baudas sumokėjo, tai jo nesulaikė nuo naujo KET pažeidimo padarymo. Esant nurodytų duomenų visumai, darytina išvada, jog administracinės nuobaudos paskirtis, įtvirtinta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekta R. V. paskyrus ANK 417 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis nustatytinas artimas vidurkiui – 70 Eur.

19. ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 3, 7 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, padaryto nusižengimo pobūdį, R. V. tyčia, savo važiuojamojoje eismo juostoje artėdamas prie priešpriešiais važiuojančių automobilių kolonos, pažeisdamas KET – kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir ja važiavo, kaip nustatyta iš bylos įrodymų, būtent siekdamas aplenkti jo važiuojamojoje eismo juostoje važiuojančius automobilius, ir priešpriešine eismo kryptimi važiavo tol, kol juos apvažiavo. Aptariamas nusižengimas buvo padarytas dienos metu, keliu judėjo pakankamai daug transporto priemonių, todėl bet kada galėjo kilti neigiamų padarinių. Nors šiuo atveju tokių padarinių R. V. veiksmai nesukėlė, ši aplinkybė padaryto nusižengimo pavojingumo iš esmės nemažina. Be to, kaip jau minėta, R. V. nusižengimą padarė būdamas baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Iš bylos matyti, kad pradėjęs dirbti įmonėje vairuotoju nuo 2017 m. spalio 28 d., R. V. administracinius nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu, darė sistemingai – 2018 m. kovo 3 d. viršijo leistiną greitį (ANK 416 straipsnio 2 dalis), 2018 m. kovo 16 d. vairavo automobilį neprisisegęs įrengto saugos diržo (ANK 432 straipsnio 1 dalis), 2018 m. birželio 3 d. vėl viršijo leistiną greitį (ANK 416 straipsnio 2 dalis), be to, buvo nubaustas ir už tai, kad 2018 m. balandžio 9 d. namuose laikė 4 pakelius cigarečių su Baltarusijos Respublikos banderolėmis (ANK 209 straipsnio 1 dalis). Tačiau R. V. skiriamos ir jo sumokėtos baudos jo elgesio nepakeitė, jis ir vėl nesilaikydavo KET reikalavimų. Paminėti duomenys labiau neigiamai charakterizuoja R. V., rodo, jog jo administracinis nusižengimas nėra atsitiktinas, jis yra linkęs nesilaikyti KET. Nors R. V. skunde labai daug dėmesio skiria aplinkybei, kad jam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, tačiau jis pats turi būti suinteresuotas nedaryti teisės pažeidimų, kurie lemtų tokios teisės netekimą. Todėl, atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad šiuo gi atveju administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti R. V. kartu su administracine nuobauda paskyrus ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 1 mėnesiui. Nors R. V. skunde prašė neskirti jam šios administracinio poveikio priemonės motyvuodamas jam ir jo šeimai kilsiančiomis neigiamomis pasekmėmis, tačiau apygardos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra skiriama būtent administracinį nusižengimą padariusiems asmenims nubausti, sukelti jam atitinkamas teisines pasekmes. R. V. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusižengimą, todėl nusižengęs privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Beje, kaip matyti iš prieš tai jau išdėstytų aplinkybių, R. V. už administracinius nusižengimus skiriamos baudos jo jau nebepaveikia taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir ateityje administracinių nusižengimų, ypač susijusių su KET pažeidimu, nebedarytų.

20. Apeliaciniame skunde R. V. kelia ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo klausimą, tačiau jo padarytą nusižengimą perkvalifikavus pagal ANK straipsnį, numatantį švelnesnę administracinę atsakomybę (mažesnę baudą ir galimą, bet ne privalomą skirti, administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą) ir individualizavus jo administracinę atsakomybę sankcijos ribose, apygardos teismas skundo argumentų, susijusių su ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymu, atskirai neanalizuoja ir nevertina.

21. Tokiu būdu, Institucijos nutarimas ir skundžiama apylinkės teismo nutartis keičiami – R. V. administracinis nusižengimas iš ANK 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuojamas į ANK 417 straipsnio 3 dalį ir skiriama ANK 417 straipsnio 9 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė minimaliam laikotarpiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį pakeisti :

R. V. administracinį nusižengimą iš Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 420 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam nuobaudą – 70 Eur (septyniasdešimt eurų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui.

Kitoje dalyje Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2018 m. rugsėjo 24 d. nutarimą ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.